Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. R. ieškinį atsakovėms V. K. ir L. K. dėl įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, skirti atsakovei V. K., 2020 m. gegužės 11 d. buvo įteikti jos darbdavio personalo vadybininkei-administratorei, todėl laikytina, kad procesiniai dokumentai atsakovei V. K. įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis, 179 straipsnio 3 dalis)

Ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, skirti atsakovei L. K., laikytini įteiktais tinkamai 2020 m. birželio 8 d., t. y. praėjus 30 dienų nuo pašto pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo atsakovės L. K. deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (CPK 123 straipsnio 3 dalis, 179 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas ir atsakovė V. K. 2019 m. spalio 9 d. sudarė Paskolos sutartį, pagal kurią 2019 m. spalio 9 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei V. K. buvo suteikta 14 999 EUR paskola. Šalys paskolos sutarties 2.5 punktu susitarė, kad paskolos grąžinimas yra užtikrinamas paskolos gavėjos neprotestuotinu vekseliu 15 000 EUR sumai ir L. K. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu 15 000 EUR sumai. Nustatyta, kad L. K. 2019 m. spalio 9 d. išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 15 000 EUR sumai ieškovo naudai.

Taip pat nustatyta, jog ieškovas ir atsakovė V. K. 2019 m. gruodžio 19 d. sudarė Paskolos sutartį dėl 4 999 EUR paskolos bei 2019 m. gruodžio 19 d. Paskolos sutartį dėl 3 999 EUR paskolos, pagal kurias 2019 m. gruodžio 19 d. grynaisiais pinigais atsakovei V. K. buvo suteikta 8 997 EUR paskola. Iš rašytinių įrodymų matyti, kad 2019 m. gruodžio 19 d. paskolos sutarčių 2.5 punktu šalys susitarė, jog paskolos grąžinimas yra užtikrinamas paskolos gavėjo neprotestuotinais vekseliais 4 999 EUR ir 3 999 EUR sumai ir L. K. paprastaisiais neprotestuotinais vekseliais 4 999 EUR ir 3 999 EUR sumai. Nustatyta, kad L. K. 2019 m. gruodžio 19 d. išrašė paprastuosius neprotestuotinus vekselius 3 999 EUR bei 4 999 EUR sumai. Taip pat ieškovas ir atsakovė V. K. 2019 m. gruodžio 19 d. sudarė Paskolos sutartį dėl 3 199 EUR sumos, kuri atsakovei V. K. pervesta 2019 m. gruodžio 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) (pervesta 3 200 EUR suma). Pagal šią sutartį L. K. 2019 m. gruodžio 19 d. išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 3 199 EUR sumai ieškovo naudai.

Ieškovas nurodo, kad atsakovės iki ieškinio pateikimo dienos negrąžino skolos bei nesumokėjo palūkanų.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalimi, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

CK 1.105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl vekselio, kaip abstraktaus vienašalio sandorio, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Vekselio abstraktumas pasireiškia vekselio gavėjui pareiškus reikalavimą jį apmokėti – šis reikalavimas vykdomas neįrodinėjant ir nevertinant vekseliu įtvirtintos prievolės pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Kadangi vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir iš jo kylanti prievolė taip pat yra abstrakti, tai vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Tačiau tam, kad vekselio turėtojas galėtų patenkinti savo reikalavimus Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka, jis turi laikytis šio įstatymo imperatyviųjų nuostatų ir vykdyti jame nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2013). CK 1.101 straipsnio 1 dalis nustato, jog vertybiniai popieriai privalo turėti įstatymų nustatytus rekvizitus. Jeigu privalomų rekvizitų nėra, vertybinis popierius negalioja, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Byloje nustatyta, jog atsakovės L. K. pasirašyti paprastieji vekseliai atitinka Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus vekselio rekvizitams ir formai.

Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku įvykdyti savo sutartines prievoles. Prievolių įvykdymo užtikrinimas – tai civilinė teisinė priemonė, kuri suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, tai taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. Prievolių įvykdymo užtikrinimo esmė ta, kad, skolininkui neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius prisiimtą prievolę, kreditoriui atsiranda papildoma turtinio pobūdžio priemonė paveikti skolininką ar kitą asmenį, kad jis tinkamai įvykdytų tai, ką skolininkas privalo įvykdyti pagal įstatymą arba sandorį. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas nebaigtinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas, o sutarties šalims palikta laisvė susitarti ir dėl kitų užtikrinimo būdų. Taip pat šie subjektai prievolės įvykdymui užtikrinti gali taikyti ne vieną įvykdymo užtikrinimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

Kaip minėta, byloje nustatyta, kad sąlygos dėl paskolų grąžinimo pagal ieškovo ir atsakovės V. K. sudarytas paskolos sutartis užtikrinimo paprastaisiais neprotestuotinais vekseliais buvo įtvirtintos visose paskolos sutartyse, paskolos sutartys elektroniniu parašu buvo pasirašytos ir vekselio davėjos L. K., vekseliai buvo išduoti tuo pačiu metu kaip ir sudarytos kiekviena iš paskolos sutarčių. Šiuo atveju darytina išvada, kad abiejų atsakovių atsakomybė pagal 2019 m. spalio 9 d. bei tris 2019 m. gruodžio 19 d. paskolos sutartis yra solidari (CK 6.6 straipsnis), todėl ieškovo reikalavimas pripažinti atsakoves solidariai atsakingomis ieškovui pagal minėtas paskolos sutartis tenkintinas. Kadangi atsakovės pareigos grąžinti suteiktas paskolas pagal 2019 m. spalio 9 d. bei tris 2019 m. gruodžio 19 d. paskolos sutartis tinkamai nevykdė, todėl iš atsakovių ieškovo naudai solidariai priteistina 27 196 EUR skola bei 372,32 EUR palūkanos pagal 2019 m. spalio 9 d. sutartį bei 181,44 EUR palūkanos pagal tris 2019 m. gruodžio 19 d. paskolos sutartis (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 2 dalis).

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, jog ieškovas ir atsakovė V. K. sutarčių 4.1 punktu susitarė dėl 0,05 procento dydžio delspinigių normos nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kadangi atsakovės sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, ieškovo reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovių delspinigius tenkintinas ir ieškovui iš atsakovių solidariai priteistini 419,97 EUR delspinigiai pagal 2019 m. spalio 9 d. sutartį bei 164,66 EUR delspinigiai pagal 2019 m. gruodžio 19 d. sutartis (CK 6.71 straipsnis, 6.258 straipsnis, 6.260 straipsnio 1, 2 dalys).

Tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). Ši norma yra įstatyminė CK 6.37 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad palūkanos už palūkanas neskaičiuojamos, išimtis. Bendra pinigų suma, kurią privalo grąžinti paskolos gavėjas, tais atvejais, kai paskola laiku negrąžinta, susideda iš šių sumų: paskolos negrąžinta dalis, palūkanos kaip atlyginimas už naudojimąsi pinigais ir palūkanos, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos vadinamosios procesinės palūkanos, nes jas skolininkas moka už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-509/2010).

Kai kompensuojamosios palūkanos nustatytos sutartyje, taikomos būtent jos, o ne CK 6.210 straipsnyje reglamentuojamos kompensuojamosios palūkanos. Tokią išvadą patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje pripažįstama, kad pagal teisinį reglamentavimą kompensuojamosios palūkanos ir jų dydis gali būti nustatomi šalių susitarimu, jo nesant – pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016, 32 punktas). Ieškovas prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos bylos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško paskolos grąžinimo bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šiuo atveju atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, ieškovo reikalavimas dėl solidaraus 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (28 334,39 EUR) bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 16 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo priteisimo iš atsakovių tenkintinas, o reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki kredito visiško grąžinimo atmestinas, kadangi tai reikštų dvigubos civilinės atsakomybės atsakovėms taikymą (dalyje dėl dvigubo 5 proc. dydžio kompensuojamųjų (procesinių) palūkanų skaičiavimo už pagrindinę skolos sumą).

Ieškinys pareikštas 28 334,39 EUR sumai elektroninių ryšių priemonėmis. Teismas ieškinio materialaus pobūdžio reikalavimus patenkino visiškai, todėl ieškovo už ieškinį sumokėtas 676 EUR žyminis mokestis bei 200 EUR išlaidos už advokato teisinę pagalbą lygiomis dalimis priteistini iš atsakovių, t. y. priteistina po 438 EUR bylinėjimosi išlaidų iš kiekvienos atsakovės ieškovo naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Byloje patirta 7,34 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalys, tenkančios kiekvienai iš atsakovių, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 EUR) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovių valstybės naudai nepriteisiamos (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovo M. R. ieškinį atsakovėms V. K. ir L. K. tenkinti iš dalies.

Pripažinti atsakoves V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir L. K., a. k. (duomenys neskelbtini), solidariai atsakingomis ieškovui M. R., a. k. (duomenys neskelbtini), pagal 2019 m. spalio 9 d. paskolos sutartį bei tris 2019 m. gruodžio 19 d. paskolos sutartis.

Priteisti ieškovui M. R., a. k. (duomenys neskelbtini), solidariai iš atsakovių V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir L. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 27 196 EUR (dvidešimt septynių tūkstančių vieno šimto devyniasdešimt šešių eurų) skolą, 372,32 EUR (trijų šimtų septyniasdešimt dviejų eurų 32 ct) palūkanas pagal 2019 m. spalio 9 d. paskolos sutartį, 181,44 EUR (vieno šimto aštuoniasdešimt vieno euro 44 ct) palūkanas pagal 2019 m. gruodžio 19 d. paskolos sutartis, 419,97 EUR (keturių šimtų devyniolikos eurų 97 ct) delspinigius pagal 2019 m. spalio 9 d. paskolos sutartį, 164,66 EUR (vieno šimto šešiasdešimt keturių eurų 66 ct) delspinigius pagal 2019 m. gruodžio 19 d. paskolos sutartis bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (28 334,39 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 16 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti ieškovui M. R., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 438 EUR (keturių šimtų trisdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas bei iš atsakovės L. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 438 EUR (keturių šimtų trisdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas. Likusius ieškovo reikalavimus atmesti.

Atsakovės negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.