Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2019 m. gruodžio 5 d. nutarimo taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. ATK2-186/19 teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus Administracinės veiklos poskyrio vyresnysis tyrėjas M. L. 2019 m. spalio 21 d. surašė tarnybinį pranešimą „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinės-baro kreipimesi nurodytų aplinkybių patikrinimo“, kuriame nurodė, kad tikrinant Seimo nario S.S. kreipimesi nurodytas aplinkybes dėl neblaivių asmenų keliamo triukšmo, muštynių, kurios vyksta tiek viešojo maitinimo vietos viduje, tiek kieme, nuolat sulaukiamų gyventojų skundų buvo atliekamas viešojo maitinimo vietos prieigų stebėjimas (b. l. 48–49). 2019 m. spalio 17 d. apie 09:10 val. pastebėtas vyresnio amžiaus vyriškis, kuris priėjęs prie Bendrovės viešojo maitinimo vietos esančių laiptų sustojo, atsegė su savimi turimą krepšį ir užėjo į bendrovės viešojo maitinimo vietą. Apie 9.15 val. minėtas vyriškis išėjo iš Bendrovės viešojo maitinimo vietos. Kartu su vyriausiuoju tyrėju I. Š. priėjus prie minėto vyriško (pirkėjo V. S.), pas jį krepšyje buvo rastas alkoholinis gėrimas „(duomenys neskelbtini)“ 18 proc. alk. tūrio. Pirkėjas V. S. paaiškino, kad alkoholinį gėrimą už 2.70 euro įsigijo Bendrovės viešojo maitinimo vietoje, kasos kvitas už alkoholinį gėrimą jam nebuvo išduotas, Bendrovės darbuotoja pardavusi alkoholinį gėrimą, alkoholinio gėrimo butelio neatidarė, neįspėjo, kad alkoholį galima vartoti tik vietoje ir iš viešojo maitinimo vietos patalpų išsinešti draudžiama. Užėjus į Bendrovės viešojo maitinimo vietą, Bendrovės darbuotojai A. P. buvo paaiškinta pareigūnų atvykimo į Bendrovės viešojo maitinimo vietą priežastys. Bendrovės darbuotoja pripažino alkoholinio gėrimo pardavimo faktą bei pripažino, kad neužtikrino, jog alkoholiniai gėrimai būtų vartojami vietoje.

Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus administracinės veiklos poskyrio vyriausiasis tyrėjas I. Š. 2019 m. spalio 17 d. 9:20 val. surašė Daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokolą, kuriame nurodyta, kad iš pirkėjo V. S. konfiskuotas vienas butelis spirituoto vaisių ir uogų vyno „(duomenys neskelbtini)“ 0,5 1 talpos paženklintas banderole Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 38)

Pirkėjas V. S. 2019 m. spalio 17 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2019 m. spalio 17 d. apie 9.15 val. jis užėjo į Bendrovės viešojo maitinimo vietą, kurioje už 2.70 euro įsigijo vieną butelį specialios technologijos vaisių ir uogų vyno „(duomenys neskelbtini)“; Bendrovės darbuotoja kasos kvito neišdavė, nors jis jo ir neprašė; viešojo maitinimo vietoje yra įrengta tik viena kasa, jį aptarnavo moteris, kuri padavė jo paprašytą alkoholinio gėrimo butelį, kurio neatidarė ir nieko nesakė, kad alkoholinio gėrimo išsinešti negalima (b. l. 37).

Bendrovės darbuotoja A. P. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad ji pardavė butelį vyno pirkėjui, kuris žadėjo vartoti vietoje, tačiau buvo kitų klientų ir minėtas pirkėjas nepastebimai išėjo; Bendrovės darbuotoja A. P. sutinka, kad neprižiūrėjo, jog pirkėjas suvartotų vietoje (2019 m. spalio 17 d. Administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 39–41).

Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdyba 2019 m. spalio raštu „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ patraukimo atsakomybėn“ Departamentą informavo apie nustatytus administracinius nusižengimus bei pateikė surinktą medžiagą įvertinti ir spręsti dėl ekonominių sankcijų taikymo Bendrovei (b. l. 33).

Departamentas 2019 m. spalio 23 d. Bendrovės atžvilgiu surašė protokolą Nr. ATK2-182 dėl nustatyto Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimo (b. l. 32). Šio protokolo kopiją Departamentas išsiuntė pareiškėjui 2019 m. spalio 25 d. raštu Nr. S-2756 (3), kuriame, be kita ko, pranešė, kad 2019 m. gruodžio 5 d. 9:15 val. Departamente bus nagrinėjama byla dėl Bendrovės padaryto pažeidimo pagal pridedamą protokolą, ir pasiūlė Bendrovei per nurodytą terminą pateikti rašytinį paaiškinimą dėl nurodyto pažeidimo (b. l. 31). Pareiškėjos atstovai į 2019 m. gruodžio 5 d. Departamente vykusį posėdį neatvyko, rašytinių paaiškinimų nepateikė (b. l. 59).

Departamento direktorius už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymo) 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą 2019 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. ATK2-186/19 pareiškėjai skyrė ekonominę sankciją – 1013 Eur baudą (b. l. 54–58).

Byloje susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo nuostatos, kurio 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas šio įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus. To paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad alkoholio produktai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas.

Įgyvendindamas šiuos tikslus, įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnyje reglamentavo prekybos alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse tvarką. Kaip viena iš alkoholio prieinamumo ribojimo priemonių, įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte (ginčui aktuali Įstatymo redakcija) nustatytas draudimas Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje.

Iš paminėto teisinio reguliavimo matyti, kad Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinta išimtimi, kai viešojo maitinimo vietoje leidžiama draudžiamu laiku parduoti alkoholinius gėrimus, galima pasinaudoti, kai yra tenkinamos abi nustatytos sąlygos – parduodami pilstomi alkoholiniai gėrimai ir tik vartoti vietoje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant Įstatymo reikalavimų. Taigi ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti Įstatymo reikalavimai (žr., pvz., 2012-09-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja turėjo teisės aktų nustatyta tvarka išduotą galiojančią licenciją verstis mažmenine alkoholinių gėrimų prekyba.

Pareiškėja nesutikimą su konstatuotu Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimu argumentuoja tuo, kad nenustatyta, jog pažeidimas padarytas Bendrovės vardu ir interesais.

Teismas akcentuoja, kad pagal Įstatymo 33 straipsnio 1 dalį fiziniai asmenys už šio įstatymo pažeidimus atsako Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse ir Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatyta tvarka. Įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad už šio įstatymo pažeidimus baudas įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, užsienio juridinių asmenų atstovybėms Lietuvos Respublikoje pagal savo kompetenciją turi teisę skirti Departamentas, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė mokesčių inspekcija, institucija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota išduoti žemės ūkio kilmės etilo alkoholio importo licencijas, savivaldybių institucijos ir policija.

Aptartas teisinis reguliavimas nagrinėjamos bylos kontekste reiškia, kad Bendrovės darbuotojos veiksmų teisinis vertinimas nėra teisiškai reikšmingas vertinant, ar yra pagrindas taikyti atsakomybę juridiniam asmeniui už atitinkamų Įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad ekonominės sankcijos ūkio subjektams (juridiniams asmenims) taikomos nepriklausomai nuo to, ar atitinkami asmenys (darbuotojai ir kt.) buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už administracinės teisės pažeidimus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2928/2011, 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1497/2014, 2016 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1232-143/2016).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog prekybą vykdantys ūkio subjekto darbuotojai veikia to ūkio subjekto vardu (žr., pvz., 2008 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-159/2008). Taip pat šio teismo praktikoje nurodoma, jog ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai Įstatymo požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais (žr., pvz., 2009 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-678/2009; 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011). Atsižvelgdama į išdėstytą, teismas pareiškėjos argumentus, kad nenustatyta, jog Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimas padarytas Bendrovės vardu ir interesais, atmeta kaip nepagrįstus.

Pareiškėja nesutikimą su Nutarimu taip pat grindžia tuo, kad Bendrovės darbuotoja A. P. nepripažįsta padariusi pažeidimą bei 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jai taikyta administracinė atsakomybė, yra apskundusi. Taip pat pareiškėjos teigimu, policijos pareigūnai netinkamai atliko administracinio nusižengimo tyrimą (nepatikrino kasos aparato, neužpildė reikiamų dokumentų).

Pažymėtina, kad šie pareiškėjos nurodomi argumentai nagrinėjamai administracinei bylai reikšmės neturi. Visų pirma, Departamentui priimti Nutarimą pakako jam pateiktų įrodymų (2019 m. spalio 17 d. Administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esančio A. P. paaiškinimo, pirkėjo V. S. 2019 m. spalio 17 d. paaiškinimo), kurie patvirtina, kad 2019 m. spalio 17 d. apie 9.15 val. Bendrovės darbuotoja A. P. veikdama Bendrovės vardu pirkėjui V. S. pardavė 1 butelį, gamykliniu būdu uždarytoje taroje, specialios technologijos vaisių ir uogų vyno 0,5 1 talpos 18 proc. alk. tūrio ir neužtikrino, kad alkoholinis gėrimas būtų vartojimas vietoje. Antra, tai, kad A. P. nesutiko ir apskundė jos atžvilgiu priimtą nutarimą, kuriuo jai pritaikyta administracinė atsakomybė, ir nurodė, kad pareigūnai netinkamai atliko administracinio nusižengimo tyrimą, nesusiję su šios administracinės bylos dalyku. Šie klausimai buvo nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Kaip antai, iš Lietuvos teismų informacinės teismų sistemos „Liteko“ matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-34-270/2020 paliko nepakeistą Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. P. buvo pripažinta kalta pagal ANK 168 straipsnio 1 dalį, nes būdama kavinės-baro, priklausiančio Bendrovei, darbuotoja 2019 m. spalio 17 d. apie 9.15 val. Bendrovės vardu pardavė uždarytą gamyklinėje taroje vieną 0,5 l talpos specialiosios technologijos vaisių ir uogų „(duomenys neskelbtini)” vyną 18% stiprumo, ir taip neužtikrino, kad alkoholis būtų vartojamas vietoje. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 2 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-254-988/2020 minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą. Taigi, nustatytos aplinkybės yra konstatuotos įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais.

Teismas atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad Departamentas teisingai įvertino byloje esančių įrodymų visumą ir pagrįstai konstatavo Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nustatyto draudimo pažeidimą pareiškėjos atžvilgiu.

Įstatymo 34 straipsnis reglamentuoja ekonominių sankcijų už šio įstatymo pažeidimus taikymą. Įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės baudžiamos nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų bauda, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda. Pagal Įstatymo 34 straipsnio 8 dalį, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Skirianti baudą institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes. Pagal Įstatymo 34 straipsnio 9 dalį, atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje kliudė vykdyti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, toliau pažeidinėjo šio Įstatymo reikalavimus nepaisydami kompetentingos institucijos nurodymo nutraukti neteisėtus veiksmus.

Ginčo atveju nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tuo tarpu Bedrovės atžvilgiu nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kadangi tokio pobūdžio pažeidimą įmonė per dvejus metus nuo ankstesnio pažeidimo padarė pakartotinai (Departamento 2018 m. kovo 22 d. nutarimas Nr. ATK2-40/18, 2018 m. spalio 25 d. nutarimas ATK2-162/18).

Pažymėtina, kad Nutarimo rezoliucinėje dalyje pareiškėjai paskirta bauda – 1 013 Eur, tačiau žodine išraiška baudos suma Nutarimo rezoliucinėje nurodoma – vienas tūkstantis trys šimtai eurų, Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja neginčija nei vienos iš nurodytų sumų, o atsakovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjai paskirta 1 013 Eur bauda, teismas vertina, kad Nutarimo rezoliucinėje dalyje skirtos baudos dydį įvardijant žodine išraiška „vieno tūkstančio trijų šimtų trijų“ padarytas rašymo apsirikimas. Konstatuotina, kad pareiškėjai Nutarimu paskirta 1 013 Eur bauda.

Pareiškėjai paskirta įstatymo sankcijos už šį pažeidimą padarytą pakartotinai per dvejus metus artima vidurkiui piniginė bauda, kurios dydžio, kaip minėta, pareiškėja paskirtos neginčija. Teismo vertinimu, paskirta ekonominio poveikio priemonė yra adekvati padarytam pažeidimui.

Teismas, įvertinęs skundžiamo Nutarimo atitikimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui, konstatuoja, kad Departamento priimtas Nutarimas pareiškėjos atžvilgiu šiuos reikalavimus atitinka – jame nuosekliai išdėstytos faktinės aplinkybės, atliktas jas patvirtinančių įrodymų vertinimas, nurodytos konkrečios Įstatymo nuostatos, kuriose nustatytas draudimas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, bei šio draudimo netaikymo atvejai, nurodyti pareiškėjos veiksmai, kuriais pasireiškė nustatyti pažeidimai, pateikiama šių veiksmų teisinė kvalifikacija, nurodytas pareiškėjos atsakomybės teisinis pagrindas bei išdėstyti motyvai, susiję su paskirtos baudos dydžiu. Nutarimas yra priimtas kompetentingo subjekto, teisiškai pagrįstas, motyvų išdėstymas pakankamas, todėl teismas neturi pagrindo jį naikinti. Nutarimas visiškai atitinka jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, nustatytus Įstatymo 39 straipsnyje.

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Departamento 2019 m. gruodžio 5 d. nutarimas Nr. ATK2-186/19 yra teisėtas ir pagrįstas, Departamentas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė Įstatymo nuostatas. Nėra teisinio pagrindo jį panaikinti pareiškėjos skunde išdėstytais, teismas taip pat nenustatė kitų ginčijamo sprendimo panaikinimo pagrindų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnis), todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti.

Palikti galioti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2019 m. gruodžio 5 d. nutarimą Nr. ATK2-186/19, kuriuo uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ paskirta 1013 (vieno tūkstančio trylikos eurų) bauda.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.