- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-02
- Bylos Nr.
- AN2-254-988/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-05159-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Darius Pranka (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. P.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyrius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria netenkintas A. P. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl A. P. pripažinimo kalta ir nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 168 straipsnio 1 dalį ir jai skirtos 35,00 Eur baudos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus Administracinės veiklos poskyrio vyriausiojo tyrėjo I. Š. 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. P. buvo pripažinta kalta pagal ANK 168 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji būdama kavinės-baro, esančio (duomenys neskelbtini), kuris priklauso UAB „O.“, darbuotoja 2019 m. spalio 17 d. apie 9.15 val. įmonės vardu pardavė uždarytą gamyklinėje taroje vieną 0,5 l talpos specialiosios technologijos vaisių ir uogų „Švogerių” vyną, 18 proc. stiprumo, ir taip neužtikrino, kad alkoholis būtų vartojamas vietoje. Šiais savo veiksmais A. P. pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą. A. P. paskirta administracinė nuobauda – 35,00 Eur bauda (b. l. 8).
Šalies argumentai
2. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. P. skundu, pateiktu nutarimą priėmusiai institucijai, Vilniaus miesto apylinkės teismo prašė, be kita ko, panaikinti minėtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 168 straipsnio 1 dalį jos atžvilgiu nutraukti (b. l. 4–7).
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-34-270/2020 netenkintas pareiškėjos A. P. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartyje teismas sprendė, jog skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, taip pat ir administracinė nuobauda – bauda – paskirta ANK 168 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose, todėl nėra pagrindo minėtą nutarimą panaikinti. (b. l. 56–60).
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliaciniu skundu A. P. prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 20 d nutartį kaip nepagrįstą ir neteisėtą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti ir administracinę teiseną A. P. atžvilgiu nutraukti.
4.1. Apeliantė A. P. nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 20 d nutartimi, kuria netenkintas jos skundas, kadangi teismas priėmė minėtą nutartį iš esmės siekdamas apginti ginčo nutarimą priėmusios institucijos interesus ir pažeisdamas įrodymų priėmimo bei vertinimo taisykles. Teismas priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą vadovaudamasis neteisėtais įrodymais bei abejotinais policijos pareigūnų parodymais, iš esmės keisdamas liudytojo V. S. parodymus ir neturėdamas byloje teisėtai surinktų, būtinų įrodymų A. P. atžvilgiu, kurių pagrindu būtų galimą patikrinti ir nustatyti vyno „Švogerių“ 2019 m. spalio 17 d. neteisėto pardavimo išsinešimui faktą UAB „O.“ kavinėje-bare.
4.2. Apeliaciniame skunde argumentuojama, jog pareiškėja A. P. pagrįstai teigė, kad jos tariama kaltė grindžiama tik jos pačios prisipažinimu, jog ji dėl klientų kavinėje gausos nepastebėjo, kaip išėjo pirkėjas su neatidarytu vyno buteliu. Vis dėl to šis prierašas atliktas policijos darbuotojų diktuojant. Paaiškinimas buvo surašytas diktuojant policijos pareigūnų dėl pareiškėjos neapsižiūrėjimo ir susijaudinimo (tai buvo pirmoji jos darbo diena).
4.3. Apeliaciniame skunde apeliantė pažymi, kad tariamas pirkėjas nebuvo atvesdintas su tariamai pirktu buteliu į kavinės patalpas atpažinimui ir išsiaiškinti vyno pirkimo–pardavimo aplinkybės.
4.4. Apeliantė nurodė, jog nepatikrino įmonės kasos ir nesutikrino kasos juostos duomenų su kasos likučiais, kas liudija, kad nebuvo renkami duomenys įrodyti vyno pardavimo faktą V. S.. Taip pat nepatikrino vyno „Švogerių“ likučius sandėlyje ir nesulygino vyno likučius su realizacijos duomenimis. Taigi policijos pareigūnai negalėjo nustatyti ir nenustatė vyno „Švogerių“ realizacijos faktą.
4.5. A. P. teigimu, policijos pareigūnams išėjus šis tariamas pirkėjas buvo kavinėje, kaip pasirodė, niekur neišėjo ir sulaikytas pareigūnų nebuvo. Pirkėjas, kuriam realiai buvo parduotas vynas „Švogerių“, buvo kavinėje, ir parduotas butelis buvo vietoje, t. y. kavinės patalpose, prie pirkėjo.
4.6. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismo posėdžio metu liudytojas V. S. davė kitokius negu teismas surašė skundžiamoje nutartyje parodymus. Aplinkybė apie V. S. paaiškinimą jam surašytame protokole surašymo liko teisme nepatikrinta. V. S. suabejojo, kad galėjo surašyti paaiškinimą, kadangi lietuvių kalbos jis nežino ir lietuviškai nerašo, o tam, kad kažką surašyti, jam turi būti surašytas tekstas, kurį jis ir galėtų perrašyti be jokio įsigilinimo į tekstą bei jo supratimo. Teismas klaidingai išdėstė liudytojo V. S. parodymus skundžiamoje nutartyje ir dėl to padarė neteisingą parodymų vertinimą, sprendė nesivadovauti liudytojo V. S. parodymais bei ignoravo liudytojo dėstomas aplinkybes dėl jo kalbos nežinojimo ir negalėjimo surašyti paaiškinimą lietuvių kalbą. Teismas netikėdamas liudytojo V. S. parodymais dėl kalbos nežinojimo keletą kartų atliko jo kalbos žinojimo ir supratimo patikrinimus, tačiau įsitikino, kad V. S. lietuvių kalbos nežino. Nustatytas faktas neleidžia vadovautis tais įrodymais, kurie kelia abejonę dėl jų tikrumo, todėl tesimas neturėjo jokio pagrindo konstatuoti, kad liudytojas V. S. davė nesutampančius įvykio dieną bei teismo posėdžio metu parodymus. Teismo metu liudytojas V. S. naudojosi vertėįo paslaugomis. Policijos surašytame protokole nėra padaryta atžymos apie tai, kad protokolo turinys V. S. yra išverstas į jo gimtąją kalbą, ir suprastas, todėl toks procesinis dokumentas negali būti pripažįstamas įrodymu ir turėti teismui įrodamąją reikšmę, teismas negali juo vadovautis. Teismo išvadą apie tai, kad „teismui pateikta versija atmetama kaip nepagrįsta ...“, yra nepagrįsta ir neteisinga, nes tokia teismo „versija“ teisėtais įrodymais nepaneigta.
4.7. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog aplinkybė, kad pareiškėja A. P. pripažino kaltę, nereiškia, jog jos teikiamas teismui paaiškinimas yra klaidinančio pobūdžio ir diktuojamas siekiu išvengti atsakomybės. Pats savaime pripažinimas nieko nereiškia, jeigu jis neparemtas ir nepatikrinamas kitais įrodymais. Vis dėlto įrodymų pagrįsti A. P. kaltę nei policijos medžiagoje, nei teismo metu nėra surinkta.
4.8. A. P. pastebėjo, jog esant tokiai konstatuojamai, tačiau teismo nepripažįstamai situacijai policijos pareigūnai yra suinteresuoti duoti tokius parodymus, kurie sudarytų teismui pagrindą atmesti A. P. skundą, todėl teismo išvadą apie tai, kad nėra nustatoma aplinkybių, liudijančių policijos pareigūnų suinteresuotumą bylos baigtimi, yra neteisinga.
4.9. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog fotonuotraukos atsirado teisme kaip įvykio metu, t. y. 2019 m. spalio 17 d. darytos vyno „Švogierių“ butelių fotonuotraukos, tačiau nei surašytame administracinio nusižengimo protokole, nei nutarime nėra nurodyta, kad vietoje buvo daroma daiktų fotofiksacija. Tai reiškia, kad minėtos fotonuotraukos negali būti laikomi leistinais įrodymais ir jų kilmė yra nesuprantama. Nėra žinoma, nei kada padarytos nuotraukos, nei kas darė, kokia technika fiksacijai atlikti buvo naudojama ir kitos aplinkybes, darančias tokias nuotraukas leistinais įrodymais. Šis veiksmas niekaip neatvaizduojamas proceso dokumentuose. Teismas ne tik negalėjo tokias fotonuotraukas priimti, tačiau ir vertinti jas kaip įrodymus bei vadovautis jomis priimdamas procesinį sprendimą.
4.10. A. P. argumentavo, jog UAB „S.“ pažymos liudija, kad UAB „S.“ teikia minėtą vyno rūšį visoms įmonėms, užsiimančioms prekyba alkoholiniais gėrimais. Šie dokumentai įrodo, kad UAB „OREJ“ prekiauja legaliai pirktais alkoholiniais gėrimais, tame tarpe ir vyno „Švogerių“. Vis tik jie neįrodo ir nepatvirtina, kad 2019 m. spalio 17 d. liudytojas V. S. neleistinu laiku, t. y. 9.15 val. pirko UAB „O.“ vyno „Švogerių“ išsinešimui, ir tuo A. P. pažeidė ANK 168 straipsnio 1 dalį, nes policijos pareigūnai nesurinko (išskyrus tariamo pareiškėjos A. P. prisipažinimo kaltės) nei vieno įrodymo, kuris pagrįstų, kad 2019 m. spalio 17 d. A. P. realiai pardavė vyno „Švogerių“ 1 butelį, 0,5 1 talpos, 18 proc. stiprumo, liudytojui V. S., ir kurie paneigtų jos pareiškime teismui bei teisme duotus parodymus (b. l. 62–67).
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdyba prašo A. P. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-34-270/2020.
5.1. Institucija nurodė, kad visos administracinio nusižengimo bylai reikšmingos aplinkybės užfiksuotos surinktoje administracinio nusižengimo medžiagoje, t. y. surašytuose protokoluose (2019 m. spalio 17 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. spalio 17 d. Nr. (duomenys neskelbtini)), tarnybiniame pranešime (2019 m. spalio 21 d. Nr. (duomenys neskelbtini)), daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokole (2019 m. spalio 17 d. Nr. (duomenys neskelbtini)). Išvardintų aplinkybių visuma užfiksuotų administracinio nusižengimo medžiagoje byloja, kad įrodant A. P. pažeidimą buvo nustatyti visi juridinę reikšmę turintys faktai.
5.2. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad policijos pareigūnai atlikdami gauto skundo aplinkybių patikrinimą nustatė administracinį nusižengimą, už kurį atsakomybė yra numatyta ANK 168 straipsnio 1 dalyje, o ne atliko ūkio subjekto veiklos patikrinimą. Tai matyti iš pareigūnų atliktų veiksmų vykdant tarnybines pareigas: pastebėjus galimai padaryto administracinio nusižengimo požymius (pirkėjas išeidamas iš baro prie savęs turėjo bare įsigytą alkoholio butelį) buvo pradėtas galimai padaryto administracinio nusižengimo tyrimas, t. y. pradėti rinkti įrodymai – apklaustas asmuo, pirkęs ir išsinešęs alkoholinį gėrimą, padarytos išnešto alkoholio fotonuotraukos, nustatytas galimai administracinį nusižengimą padaręs asmuo (įmonės darbuotojas). Visi šie veiksmai buvo atliekami vadovaujantis ANK ir Lietuvos Respublikos policijos įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis pareigūnų įgaliojimus tiriant teisės pažeidimus, t. y. konkretų administracinį nusižengimą, apie kurį buvo gauta duomenų.
5.3. Institucijos vertinimu, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginiai, kad teismas klaidingai įvertino jos ir liudytojo V. S. parodymus bei byloje esančius įrodymus, vertinami kritiškai, nes A. P. nepateikė teismui jokių objektyvių argumentų, kodėl teismo posėdžio metu buvo nurodytos kitos aplinkybės nei jų pačių surašytose paaiškinimuose. Deklaratyvūs skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko išsamų, visapusišką įrodymų vertinimą, nepatvirtina skundžiamo teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo. Be to, aplinkybė, kad teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjai, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad teismas netinkamai vertino medžiagoje esančius įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
A. P. apeliacinis skundas atmetamas
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), yra teisėta ir A. P. pagrįstai pripažinta kalta pagal ANK 168 straipsnio 1 dalį bei jai paskirta administracinė nuobauda yra teisinga ir proporcinga.
Žemesnės instancijos teismas
6. ANK 168 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose dirbančių darbuotojų padarytas mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarkos ar kitų alkoholinių gėrimų pardavimo, laikymo ir gabenimo reikalavimų pažeidimas, išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse numatytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo trisdešimt iki keturiasdešimt eurų.
7. Institucijos nutarimu A. P. pagal ANK 168 straipsnio 1 dalį buvo nubausta už tai, kad padarė vieną iš ANK 168 straipsnio 1 dalyje įvardytų alternatyvių veikų – Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą. Pagal Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje. Nutarime nustatyta, kad 2019 m. spalio 17 d. (ketvirtadienį) apie 9.15 val. būdama UAB „O.“ darbuotoja šios įmonės vardu jos kavinėje-bare pardavė uždarytą gamyklinėje taroje vieną 0,5 l talpos specialiosios technologijos vaisių ir uogų „Švogerių” vyną, 18 proc. stiprumo, ir taip neužtikrino, kad alkoholis būtų vartojamas vietoje (b. l. 8).
8. Apeliaciniu skundu ginčijama skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, taip pat ir administracinė nuobauda – bauda – paskirta ANK 168 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose, todėl nėra pagrindo minėtą nutarimą panaikinti. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja tiek A. P., tiek V. S. nurodytos ir užfiksuotos aplinkybės iš karto po įvykio padarymo (b. l. 59).
9. Apeliaciniame skunde iš esmės nesutinkama su tokiu svaresniu įrodomosios reikšmės teikimu A. P. ir V. S. policijos pareigūnams nurodytomis ir policijos pareigūnų užfiksuotomis aplinkybėmis iš karto po įvykio padarymo. A. P. nuomone, šioje byloje nėra įrodymų, kad būtent V. S., o ne kitas asmuo nusipirko minėtą vyno butelį. Anot apeliantės, ne V. S., o būtent kitas tyrimo metu nenustatytas asmuo nusipirko ginčo vyno butelį ir šį asmenį ji pastebėjo sėdintį tos pačios kavinės-baro patalpose bei parduotą butelį šalia jo, tačiau jau po to, kai policijos pareigūnai išvyko. Apeliantė vadovaujasi ir laiko patikimais V. S. parodymus, duotus teisme.
10. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliacinio skundo pozicija nesutinka, vertina ją kaip gynybinę siekiant išvengti administracinės atsakomybės, kuri grindžiama tik deklaratyviais apeliantės teiginiais, nepagrįstais byloje surinktais įrodymais. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas vertina, kad byloje surinktų įrodymų visuma, nustatytos aplinkybės patvirtina A. P. kaltę padarius ANK 168 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.
11. Visų pirma, A. P. iškart po įvykio policijos pareigūnams žodžiu ir administracinio nusižengimo protokole raštu prisipažino, jog ji pardavė butelį vyno pirkėjui, kuris žadėjo alkoholį vartoti vietoje, tačiau tuo metu buvo kitų klientų ir ji nepastebėjo, kaip vyras išėjo. Sutiko, kad ji tuo metu neprižiūrėjo, jog vyras alkoholį suvartotų vietoje (b. l. 10–11, 14). Taigi apylinkės teismas teisingai pastebėjo, kad pareiškėja iš esmės neginčija fakto, jog 2019 m. spalio 17 d., ryte, apie 9 val., ji pardavė alkoholinį gėrimą (ginčo vyno butelį). Pažymima, kad A. P. įvykio dieną nenurodė, kad vyno butelį pardavė būtent V. S., be to, kad po pardavimo ji nestebėjo, ar vyras išėjo iš kavinės-baro. Taigi toks jos prisipažinimas iš esmės neprieštarauja vėliau A. P. teismo posėdyje duotiems paaiškinimams bei procesiniuose dokumentuose (pavyzdžiui, apeliaciniame skunde) nurodytiems argumentams, kad išvykus policijos pareigūnams ji pastebėjo, jog pirkėjas (vyras), kuriam buvo parduotas „Švogerių“ vyno butelis, buvo kavinės-baro patalpose, o parduotas butelis buvo vietoje, t. y. kavinės patalpose, prie pirkėjo. Vis dėlto A. P. nepateikė tokią jos pastarąją poziciją patvirtinančių duomenų, tokių duomenų nėra ir administracinio nusižengimo byloje. Apylinkės teismas šiame kontekste teisingai pastebėjo, jog A. P., supratusi, jog vyras, kuriam ji pardavė alkoholinį gėrimą, nebuvo pasišalinęs iš minėtų kavinės-barų patalpų, apie tai policijos pareigūnų neinformavo ir su jais nesusisiekė bei nepranešė naujai paaiškėjusių aplinkybių. Apeliaciniame skunde A. P. nieko nepasisakė apie tokį apylinkės teismo argumentą. Toks A. P. elgesys neva jai pastebėjus kavinės-baro patalpose tikrąjį vyno butelio pirkėją ir butelį, tačiau apie šią svarbią faktinę aplinkybę nepranešus policijos pareigūnams per visą administracinio nusižengimo tyrimo laiką tik sustiprina aukštesniojo teismo įsitikinimą, jog duodama paaiškinimą įvykio dieną A. P. vyrą, pirkusį vyno butelį, omeny turėjo būtent V. S..
12. Antra, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje situacijoje yra svarbūs ir nešališkų bei neturinčių išankstinio suinteresuotumo liudytojų policijos pareigūnų parodymai apie užfiksuotas įvykio aplinkybes. Iš vyresniojo tyrėjo M. L. 2017 m. spalio 21 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad jame nurodoma, jog 2019 m. spalio 17 d. 09 val. 10 min. jis pastebėjo vyriškį, kuris, priėjęs prie kavinės-baro esančių laiptų sustojo, atsegė su savimi turintį krepšį bei užėjo į kavinės-baro vidų. Apie 09 val. 15 min. minėtas vyriškis išėjo iš kavinės patalpų. M. L. kartu su vyriausiuoju tyrėju I. Š. priėjo prie vyro (kaip vėliau sužinojo, V. S.), kuris iš krepšio ištraukė žalios spalvos plastmasinį butelį užrašu „Švogerių“, 18 proc. alkoholio tūrio, ir norėjo jį atidaryti. Bendraujant V. S. paaiškino, kad specialios technologijos vaisių ir uogų vyną „Švogerių“, 18 proc. alkoholio tūrio, įsigijo už 2,70 Eur kavinėje-bare UAB „O.“ (b. l. 13). Tokias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino policijos pareigūnai M. L., V. B. (b. l. 38–39). Taigi apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje teisingai įvertino esmines policijos pareigūnų užfiksuotas faktines aplinkybes, jog V. S. buvo sulaikytas šviesiu paros metu, ryte, pareigūnų, kurie jau kuris laikas stebėjo kavinės-baro patalpas ir aiškiai matė į ten įeinančius ir iš jos įeinančius lankytojus, tame tarpe matė ir V. S., kuris kavinės-baro patalpose užtruko iki 5 min., išeinantį iš jo. Taip pat policijos pareigūnai nustatė, kad V. S. iš kavinės-baro išsineštas ir rankose laikytas „Švogerių“ vyno butelis buvo sandariai uždarytas (neprasuktas) (b. l. 59). Apie policijos pareigūnų šališkumą ir (ar) suinteresuotumą bylos baigtimi byloje nėra jokių konkrečių duomenų,
13. Trečia, apeliantės kaltumą padarius minėtą administracinį nusižengimą įrodo V. S. paaiškinimai (žodžiu ir raštu) iškart po įvykio. V. S. 2019 m. spalio 17 d. paaiškinime nurodė, kad 2019 m. spalio 17 d., apie 09 val. 15 min., užėjo į barą UAB „O.“ ir nusipirko vieną 0,5 l plastikinį butelį specialios technologijos vaisių ir uogų vyno „Švogerių“, 18 proc. alkoholio tūrio, už kurį sumokėjo 2,70 Eur. Kasininkė perdavė butelį ir nieko jam daugiau nesakė, butelis buvo uždarytas ir jo niekas neįspėjo, kad draudžiama uždarytą butelį išsinešti už baro ribų (b. l. 18). Vyresniojo tyrėjo M. L. 2017 m. spalio 21 d. tarnybiniame pranešime nurodoma analogiškai, jog vyras (V. S.) paminėjo, kad vyną pardavusi darbuotoja neįspėjo, kad alkoholinį gėrimą reikia vartoti vietoje, o išsinešti iš kavinės-baro draudžiama (b. l. 13). A. P. apeliaciniu skundu argumentavo, kad V. S. nesupranta lietuvių kalbos, todėl negalėjo policijos pareigūnams duoti tokių paaiškinimų. Apygardos teismas atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad rašytinį paaiškinimą surašė vyresnysis tyrėjas V. B., o V. S. pasirašė, kad perskaitė, patvirtino rašytinių paaiškinimų teisingumą (b. l. 18). V. S. įvykdė administracinį nurodymą pagal jam surašytą protokolą pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį dėl tų pačių įvykio aplinkybių, tai yra prisipažinęs, kad įsigijo vyno butelį ir išsinešė iš kavinės-baro (b. l. 15). Apklaustas teisme liudytoju M. L. patvirtino, kad V. S. suprato lietuvių kalbą (b. l. 38). Apygardos teismo vertinimu, žemesnysis teismas pagrįstai vadovavosi liudytojo V. S. 2019 m. spalio 17 d. rašytu paaiškinimu, kuriame nurodė tiek įvykio vietą ir laiką, tai yra, kad 2019 m. spalio 17 d. apie 9.15 val. jis užėjo į kavinę-barą, adresu (duomenys neskelbtini), tiek jau minėto vyno butelio pirkimo faktą, taip pat, kad niekas jo nebuvo įspėjęs, jog alkoholį draudžiama išsinešti (b. l. 18). Svarbu ir tai, kad byloje neginčijama, jog V. S. policijos pareigūnų buvo sulaikytas nedelsiant, iš karto po to, kai išėjo iš kavinės-baro. V. S. nepateikė teismui objektyvių argumentų, kodėl teismo posėdžio metu nurodė kitas aplinkybes nei 2019 m. spalio 17 d. savo paties paaiškinime (teismo posėdžio metu V. S. pakeitė versiją, o galiausiai pasakė, jog nebeprisimena, kodėl įvykio metu davė skirtingus parodymus) (b. l. 59). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apylinkės teismo posėdyje liudytojas V. S. prieštaringai parodė, kad 2019 m. spalio 16 d. jis su savo bičiuliu nusipirko vyno, alaus. Vyno butelį paliko kavinėje-bare kitam rytui. Ryte jis užėjo su savo buteliu į UAB „O.“, išgėrė mažą stiklinę alaus ir iš kavinės-baro išėjo su vyno buteliu. Byloje nėra jokių duomenų, kad neva V. S. 2019 m. spalio 16 d nupirktas ginčo vyno butelis būtų paliktas kavinei-barui saugojimui iki 2019 m. spalio 17 d. ryto, to nepatvirtino ir apeliantė.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant jau prieš tai minėtiems duomenims ir aplinkybėms, pareiškėjai neginčijant, kad ji nustatytu laiku pardavė minėto vyno butelį, nebuvo būtina atlikti papildomų apeliaciniame skunde nurodomų tyrimo veiksmų – V. S. parodymo iškart po įvykio A. P. atpažinti kaip asmenį, pirkusį ginčo vyno butelį, kasos juostos duomenų su kasos likučiais patikros, vyno „Švogerių“ likučių sandėlyje patikros ir šio vyno butelių likučių sulyginimo su realizacijos duomenimis, netgi ir siekiant nustatyti, ar ginčo vyno butelis buvo nupirktas 2019 m. spalio 16 d. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad šiuose dokumentuose paprastai nenurodomi duomenys apie pirkėją, todėl netgi ir paaiškėjus, kad vyno butelis buvo parduotas V. S. nurodytu laiku, nebūtų galimybės įsitikinti, kad jį nupirko būtent V. S.. Taip pat pažymima, kad apklaustas teismo posėdyje liudytoju vyresnysis tyrėjas M. L. parodė, jog kavinėje-bare esančioje lentynoje, butelių eilėje, nebuvo tokios pačios rūšies vyno butelio (b. l. 38).
15. Nors apeliantė argumentuoja, kad nei surašytame administracinio nusižengimo protokole, nei nutarime nėra nurodyta, kad vietoje buvo daroma daiktų fotofiksacija, byloje nėra ir duomenų, kada padarytos nuotraukos, kas jas darė, kokia technika fiksacijai atlikti buvo naudojama, tačiau pažymima, kad apylinkės teismas motyvuodamas skundžiamą nutartį šiomis fotonuotraukomis, kaip ir UAB „S.“ pažyma, nesivadovavo, jas tik nurodė nutarties aprašomojoje dalyje, nemotyvavo, kaip konkrečiai šie duomenys patvirtina A. P. kaltę, o teismo vertinimu, A. P. kaltei pagrįsti pakako ir kitų byloje surinktų įrodymų vertinimo.
16. Apygardos teismo vertinimu, nutarimu paskirta administracinė nuobauda yra adekvati A. P. padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikoma asmens teises suvaržančia labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Bauda skirta tinkamai pritaikius įstatymą, pagrįstai atsižvelgus į administracinio nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, taip pat į tai, kad nenustatyta jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių (b. l. 8). Paskirtos baudos dydis atitinka ANK 168 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį. A. P. skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per švelni ar per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-216-557/2018).
17. Pažymima, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojamą praktiką teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl atmesdamas skundą teismas gali tiesiog pritarti žemesniojo teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland). Iš aptartos EŽTT praktikos daroma išvada, jog teismas neprivalo detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, nes jam yra keliama pareiga išanalizuoti tik esminius ir teisingam procesinio teismo sprendimo priėmimui, reikšmingus argumentus. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentais bei skundžiamos nutarties turiniu, sprendžia, kad skundžiamoje teismo nutartyje buvo atsakyta į visus esminius skundo argumentus, o neaptarti šio apeliacinio skundo motyvai neturi lemiamos reikšmės sprendžiant skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, todėl dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
18. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir teisėtai bei pagrįstai paliko nepakeistą institucijos 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimą, todėl naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. P. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-34-270/2020 palikti nepakeistą.