Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-03-29 · Byla Nr. Ik-171-422/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-03-29Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-12-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-03-29
Bylos Nr.
Ik-171-422/2012
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00498-2010-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Janina Vitunskienė
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Trečiasis asmuo
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato
Pareiškėjas
V. J.
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-171-422/2012Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00498-2010-8Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 29 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei,

dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, ir trečiojo suinteresuoto asmens Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato atstovui A. S.,

nedalyvaujant pareiškėjui V. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. J. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti 55000 Lt (penkiasdešimt penkis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno apskr. VPK, Institucija).

Skunde (b. l. 3-11) pareiškėjas nurodė, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad V. J. 2010 m. balandžio 2 d., apie 17.13 val., Kaune, Savanorių prospekte, vairuodamas automobilį „VW Passat“, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, sukdamas į dešinę, nepaliko saugaus tarpo iš šono, užvažiavo ant šaligatvio ir kliudė greta sustojusį automobilį. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariatas 2010 m. gegužės 18 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) V. J. už šių pažeidimų padarymą skyrė galutinę 150 litų baudą.

Pareiškėjo manymu, jam yra padaryta neturtinė žala dėl aukščiau nurodyto Nutarimo priėmimo bei su jo priėmimu policijos pareigūnų susijusiais neteisėtais veiksmais. Nors dėl autoįvykio buvo kaltas automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, tačiau nutarimą priėmusi institucija nepripažino pareiškėjo nukentėjusiuoju, o automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo-pažeidėju, pareiškėją nepagrįstai nubaudė. Automobilio PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas užėmęs neįgaliųjų automobiliams skirtą vietą, važiuodamas prieš pat pareiškėjo automobilį, pareiškėjui rodant posūkį į šią vietą, pažeidė KET 153 p., sukėlė įvykį, diskriminavo judėjimo negalią turintį asmenį. Nurodė, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariatas neobjektyviai ištyrė ir netinkamai įvertino įvykio aplinkybes, nepagrįstai vadovavosi KET VIII skyriaus „Papildomos lentelės“ Nr. 846 „Neįgalieji“ nurodyta samprata, kaip sudarančia sąlygas diskriminuoti neįgalius asmenis, prieštaraujančia aukštesniems teisės aktams – Konstitucijai, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų integracijos įstatymo, Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo nuostatoms, numatančioms, jog nė vienas asmuo negali būti diskriminuojamas, ypač dėl jo negalios.

Pareiškėjo teigimu, atsakovas vykdė pareiškėjo, kaip judėjimo negalią turinčio asmens, diskriminaciją, nesudarydamas galimybės pasistatyti automobilį neįgaliesiems skirtoje vietoje, nes tokios prie atsakovo įstaigos padalinio Liepų g. 15, Garliavoje, Kauno rajone visai nėra, gaišino jo brangų laiką, nes pagal atsakovo kvietimą jam atvykus į administracinių teisės pažeidimų komisiją (Liepų g. 15, Garliavoje, Kauno raj.) atsakovo darbuotojas V. F. nebuvo susipažinęs su autoįvykio medžiaga ir nebuvo tinkamai pasirengęs nagrinėti autoįvykį, todėl jis buvo priverstas dar kartą atvykti į policiją. Be to, atsakovas savo veika sukėlė pareiškėjui papildomą fizinį ligos pažeisto stuburo ir nugaros bei sprando skausmą, nes pareiškėjas, gindamas savo teises, judėjimo laisvę, teisėtus interesus nuo skundžiamų atsakovo veikų yra priverstas papildomai kiekvienam raštui atsakovui ar teismui parašyti sėdėti priklausomai nuo sudėtingumo nuo 3 iki 20 valandų prie kompiuterio, nors jam gydytojai nepataria sėdėti daugiau kaip 3-4 valandas per dieną. Konkrečiai šiam skundui parengti bei surašyti pareiškėjas prie kompiuterio buvo priverstas išsėdėti 38 valandas, dėl to pablogėjo jo sveikatos būklė – jam paaštrėjo nugaros, stuburo bei sprando skausmai ir tapo reikalingas gydymas. Dėl atsakovo diskriminacinių veiksmų pareiškėjui pakilo kraujospūdis, buvo priverstas naudoti kraujo spaudimą mažinančius vaistus, taip pat iškilo psichologinių sunkumų ir buvo priverstas lankytis Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centro psichologijos kabinete.

Pareiškėjas V. J. skunde taip pat nurodė, jog jis patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą dėl jo po kairės kojos sąnario lūžimo, kaip judėjimo negalią turinčio asmens, vertimo bereikalingai mėnesį vaikščioti po atsakovo įstaigos padalinius – atsakovas savo veika pareiškėjui trukdė dirbti, gaišino jo laiką, pareiškėją diskriminavo ir kaip judėjimo negalią turintį asmenį, jo už diskriminaciją neatsiprašė, Nutarimo bei neteisėtos veikos sąlygotu nepageidaujamu elgesiu įžeidė pareiškėjo asmens orumą, sukūrė bauginančią, priešišką, žeminančią bei įžeidžiančią aplinką, nepagrįstai ir neteisėtai sumažino pareiškėjo, kaip judėjimo negalią turinčio asmens ir kaip Europos Sąjungos piliečio, galimybes laisvai judėti ir savarankiškai gyventi. O draudimo bendrovė UADB ERGO Lietuva dėl atsakovo diskriminacinės veikos ir neteisingo autoįvykio įvertinimo pareiškėją laiko kaltininku ir jam kilo turtinė žala, pareiškėjas negalėjo palankesnėmis sąlygomis ir ilgesniam laikui apdrausti savo automobilio AUDI A6 pagal registracijos liudijimą C779619, pareiškėjas privalės gaišti laiką dėl ginčams turtinės žalos spręsti. Be to, dėl skundžiamos atsakovo veikos pareiškėjas negali gauti atlyginimo už jo automobiliui padarytą žalą – turi važinėti su apibrozdintu automobiliu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjas mano, jog jam buvo padaryta 55000 Lt neturtinė žala, kurią prašo priteisti iš atsakovo.

Atsiliepimas

Atsakovas su skundu nesutinka. Atsiliepime į skundą (b. l. 54-56) ir atsakovo įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog nagrinėjamu atveju atsakovo policijos pareigūnų veiksmai buvo teisėti, pareigūnai veikė pagal jiems teisės aktais suteiktą kompetenciją. Policijos pareigūnų veiksmais pareiškėjui nebuvo padaryta nuostolių ar sukelta tam tikrų fizinių ar dvasinių nepatogumų, kuriuos būtų galima vertinti kaip neturtinę žalą, nenustatytas priežastinis ryšys tarp policijos pareigūnų veiksmų ir atsiradusių pasekmių. Pažymėjo, jog pareiškėjas turėjo teisę, tačiau ne pareigą dalyvauti nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, galėjo teikti raštu įrodymus, pareikšti prašymus. Jo teisės, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, nebuvo pažeistos. Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jo nurodyti negalavimai ir skausmai atsirado dėl lankymosi policijoje. Byloje nėra nustatyta būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui jo reikalaujamą neturtinę žalą.

Skundas netenkinamas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš esmės grindžia, jo nuomone, nepagrįsto Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2010 m. gegužės 18 d. nutarimo priėmimu bei su tuo susijusiais neteisėtais atsakovo veiksmais (neveikimu), kuriais jis buvo diskriminuojamas kaip neįgalus asmuo, fiziškai ir psichologiškai kankinamas, jam sukelti neigiami dvasiniai išgyvenimai, gaišinamas jo brangus laikas, buvo įžeistas jo asmens orumas, sukurta bauginanti, priešiška, žeminanti bei įžeidžianti aplinka, nepagrįstai ir neteisėtai sumažintos pareiškėjo, kaip judėjimo negalią turinčio asmens ir kaip Europos Sąjungos piliečio, galimybės laisvai judėti ir savarankiškai gyventi.

Prie administracinės bylos prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-643-422/2010 duomenys patvirtina, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariatas 2010 m. gegužės 18 d. nutarimu V. J. už ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymą skyrė galutinę 150 litų baudą (Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-643-422/2010, b. l. 41).

2010m. gruodžio 9 d. Kauno apygardos teismo nutartimi Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-643-422/2010 (prijungta byla, b.l. 167-171) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2010 m. gegužės 18 d. nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas iš esmės buvo patvirtintas. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, teismas padarė išvadą, jog V. J. veika kvalifikuota teisingai, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta tam įgaliotų pareigūnų, nuobauda paskirta, nepažeidžiant nuobaudos skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už tokio administracinio teisės pažeidimo padarymą nustatytose ribose, suteiktų įgaliojimų ribose, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas pažeidimo padarymo metu buvo neįgalus, pripažino tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir 2010 m. gegužės 18 d. nutarimu V. J. pareiškėjui skirtą 150 Lt baudą sušvelnino, paskirdamas 100 Lt baudą.

2012m. vasario 13 d. nutartimi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį palikto nepakeistą (Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-643-422/2010, b. l.182-185).

Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalimi minėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyti faktai iš naujo neįrodinėtini nagrinėjamoje byloje, nes jau yra nustatyti. Taigi, tiek Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d., tiek apeliacine tvarka išnagrinėtoje byloje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 13 d. įsiteisėjusiomis nutartimis byloje Nr. II-643-422/2010 (prijungta byla, b.l. 167-171) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2010 m. gegužės18 d. nutarimas pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl pareiškėjo argumentai, nurodyti šioje administracinėje byloje, susiję su minėto nutarimo nepagrįstumu, neteisėtumu, iš to kildinant neturtinės žalos atsiradimą, yra atmestini kaip neįrodyti.

Pareiškėjas taip pat kildina neturtinės žalos atsiradimą su atsakovo veiksmų neteisėtumu, nagrinėjant administracinę bylą Institucijoje, kaltindamas jį diskriminacija, patirta dėl pastarojo neįgalumo, taip pat laiko gaišinimu, sveikatos pablogėjimu.

Lygių galimybių įstatyme diskriminacijos sąvoka apibrėžiama kaip tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu (2 str. 1 d.).

Duomenų apie pareiškėjo diskriminaciją atsakovo veiksmais (neveikimu) tiek dėl jo neįgalumo, tiek dėl kitų įstatyme nurodytų faktorių, administracinėje byloje nesurinkta. Nėra duomenų apie tai, kad, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Kauno rajono policijos komisariate būtų pažeistos pareiškėjo teisės ir jo teisėti interesai. Minėtą bylą nagrinėję Institucijoje tiek atsakovo atstovas A. S., tiek liudytoju apklaustas V. F. paaaiškino, jog pareiškėjui buvo išaiškintos jo teisės, administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas vyko, laikantis ATPK reikalavimų, su pareiškėju buvo bendraujama mandagiai, dalykiškai. Kaip matyti iš jų paaiškinimų, pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas buvo atidėtas dėl objektyvių priežasčių, nesant atsiųstos medžiagos Kauno miesto VPK. Teismo nuomone, ta aplinkybė, jog prie atsakovo padalinio (Liepų g. 15, Garliava, Kauno raj.) nėra įrengtos stovėjimo aikštelės, skirtos neįgaliesiems, taip pat neįrodo atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo diskriminavimo. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 22, 32 punktus, infrastruktūros, socialinės ir ekonominės raidos planavimas, savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų, taigi už šių objektų pritaikymą neįgaliųjų specialiesiems poreikiams yra atsakingos savivaldybių institucijos. Atsakovo atstovas nurodė, jog jo atstovaujama institucija kreipėsi į savivaldybę dėl aikštelės neįgaliesiems įrengimo prie policijos komisariato Liepų g. 15, Garliavoje, tačiau šis klausimas iki šiol neišspręstas. Tačiau jo teigimu, prie policijos komisariato yra didelė aikštelė, todėl pareiškėjas turėjo galimybę automobilį pasistatyti šalia pastato. Pareiškėjas atsakovo nurodytų aplinkybių nepaneigė. Teismui nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog skunde nurodyti negalavimai ir skausmai atsirado būtent dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ir su tuo susijusių aplinkybių. Teismas pažymi, jog administracinio teisės pažeidimo teiseną sąlygojo paties pareiškėjo padarytas administracinis teisės pažeidimas, atsakovas LR administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) nustatyta tvarka yra įgaliotas nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylas, surinkti įrodymus, surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, priimti nutarimą, todėl atsakovas veikė pagal kompetenciją, jam suteiktų įgalinimų ribose, ir pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog jis buvo kviečiamas į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą, atitinkamai sugaišo tam laiko, nesutikdamas su nutarimu, ginčijo teismui, panaudodamas tam savo laiką, nepatvirtina atsakovo neteisėtų veiksmų. Įrodymų pareiškėjo nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, jog jis buvo žeminamas, diskriminuojamas dėl neįgalumo, kad Institucijoje, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, buvo sukurta bauginanti, priešiška, žeminanti, įžeidžianti aplinka, byloje nesurinkta.

Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra civilinės atsakomybės sąlygų ( CK 6.271str.) pareiškėjo reikalaujamai žalai atlyginti, todėl pareiškėjo skundas kaip nepagrįstas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėja

nusprendžia:

Pareiškėjo V. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Janina Vitunskienė