Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis nebuvo kaltinamas padaręs labai sunkius nusikaltimus, o po kaltinamojo akto paskelbimo pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuojau pat duoti parodymus. Prokuroras sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nukentėjusioji ir liudytojai nebūtų apklausiami, nes veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Kaltinamojo gynėjas neprieštaravo sutrumpintam įrodymų tyrimui. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių, todėl įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis D. M. teisiamajame posėdyje 2023 m. gegužės 16 d. kaltu prisipažino, sutiko duoti parodymus tuoj pat ir parodė, kad 2020 m. lapkričio 11 d., apie 07.45 val. važiavo (duomenys neskelbtini). Buvo piko valanda, intensyvus eismas. Buvo sustojęs degalinėje „Viada“. Nuo jos važiuodamas antrąja eismo juosta, link Olandų žiedinės sankryžos (Petro Povilo bažnyčios link), nesureagavo į pirmoje juostoje sustojusį autobusą bei į priekyje jo sustojusį automobilį su (duomenys neskelbtini) numeriais, nes tuo metu žiūrėjo į kairę pusę pėsčiųjų perėjos link. Kai atsisuko, pamatė minėtą (duomenys neskelbtini) numeriais automobilį į kurį atsitrenkė. Nuo smūgio minėtas automobilis pajudėjo į priekį. Iki susidūrimo važiavo apie 40km/h greičiu, nes buvo didelis eismo srautas. Po susidūrimo pamatė, kad minėtas automobilis, į kurį jis atsitrenkė, partrenkė perėjoje buvusią pėsčiąją – nukentėjusiąją. (Duomenys neskelbtini) numerių automobilio vairuotojas nukentėjusiajai padėjo atsisėsti ant šaligatvio krašto, o jis patiesė jai kilimėlį, kad ji nesėdėtų ant šalto grindinio. Atvykus GMP nukentėjusioji buvo išvežta į ligoninę, po kurio laiko grįžo, nes nukentėjusioji nesutiko vykti į ligoninę dėl tuo metu buvusios Covid-19 pandemijos. Jis jai davė 20 EUR taksi automobiliui. Bandė su nukentėjusiąją susisiekti dėl pagalbos. Tačiau jam nepavyko su nukentėjusiąja susikalbėti, suprato, kad jai iš jo pagalbos nereikia. Dėl padaryto gailisi. Supranta, kad pažeidė kelių eismo taisykles ir dėl to sukėlęs eismo įvykį savo veiksmais sąlygojo nukentėjusiosios sužalojimą.

Ikiteisminiame tyrime 2022 m. birželio 7 d., dalyvaujant gynėjui, nurodė iš esmės analogiškas eismo įvykio ir nukentėjusiosios sužalojimo aplinkybes bei tai, kas vyko po eismo įvykio (b. l. 112-113, 114-115, 116-118).

Be kaltinamojo parodymų teisiamajame posėdyje ir ikiteisminiame tyrime, jo kaltę padarius nusikalstamą veiką – neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, patvirtina ir ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys, kurie buvo ištirti paskelbus juos byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 291 straipsnis).

Taip, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2022 m. gegužės 11 d., nustačius, kad nukentėjusioji buvo sužalota nesunkiai (b. l. 1-2). Todėl buvo panaikintas nutarimas administracinio nusižengimo teisenoje (b. l. 5, 28, 29, 31). Taigi, dvigubo persekiojimo už tą pačią veiką nenustatyta.

Pirmas pranešimas apie eismo įvykį užfiksuotas 2020 m. lapkričio 11 d., 07:46 val., kuriame nurodyta, kad – „Nuo g. važiuojant link Šv. Petro ir Povilo bažnyčios pranešėjas matė, kaip a/m BMW v/n ??? partrenkė moterį, moteris sąmoninga <...>“ (b. l. 9). Į įvykį atvykę policijos patrulio ekipažas užfiksavo eismo įvykį ir jo dalyvius, padarė fotonuotraukas, sudarė schemą, paėmė paaiškinimus iš dalyvių. surašė tarnybinį pranešimą. Eismo įvykio vietos ir transporto priemonių apžiūros metu nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 11 d. eismo įvykis kilo Vilniuje, Olandų gatvės kelio važiuojamojoje dalyje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) įrengta apie 4 metrų (toliau - m) pločio nereguliuojama kelio ženklais ir horizontaliuoju kelio ženklinimu pažymėta pėsčiųjų perėja. Įvykis (pėsčiosios partrenkimas) kilo kelio eismo pusėje, skirtoje važiuoti nuo žiedinės sankryžos su Stepono Batoro gatve pusės link Antakalnio gatvės. Aptariamos eismo krypties kelio pusės važiuojamąją dalį sudaro dvi apie 3,7-3,8 m pločio eismo juostos. Jas nuo priešingos eismo krypties pusės skiria plati skiriamoji juosta. Žiūrint eismo kryptimi link Antakalnio gatvės pusės, iškart už pėsčiųjų perėjos ribų ties kelio dešiniuoju kraštu yra važiuojamosios dalies išplatėjimas, kuriame įrengta maršrutinio transporto sustojimui skirta „Polocko“ stotelė. Leistinas maksimalus greitis šioje Olandų gatvės atkarpoje yra 50 km/h. Eismo įvykio metu S. S. vairuotas automobilis „BMW (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (transporto priemonė registruota (duomenys neskelbtini)) po įvykio stovėjo Olandų gatvės kelio važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti nuo žiedinės sankryžos su S. Batoro gatve pusės link Antakalnio gatvės, antroje eismo juostoje, kelio ilgio atžvilgiu – iš dalies pėsčiųjų perėjos ribose. Išilgai kelio ašinės linijos atžvilgiu stovėjusio automobilio galinė dalis buvo perėjos ribose, o priekinė – apie 2,5 m atstumu už tolimesnės perėjos ribos. Už šio automobilio (t. y. prieš šį automobilį, žiūrint eismo kryptimi link Antakalnio gatvės pusės), taip pat antroje eismo juostoje, stovėjo eismo įvykio metu D. M. vairuotas automobilis „BMW (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio priekinė dalis buvo ties artimesniąja pėsčiųjų perėjos riba (prieš pat ją), apie 2,1 m atstumu iki priekyje stovėjusio automobilio „BMW (duomenys neskelbtini)“ galinės dalies. Abejos transporto priemonės buvo apgadintos. Automobilio „BMW (duomenys neskelbtini)“ apgadinimai lokalizavosi galinėje dalyje, automobilio „BMW (duomenys neskelbtini)“ – priekinėje dalyje. Ant važiuojamosios dalies, ties automobilio „BMW (duomenys neskelbtini)“ priekine dalimi gulėjo apgadinto automobilio priekinės dalies detalių nuolaužos. Apžiūros metu įvykio vietoje nebuvo fiksuota transporto priemonių ratų padangų paliktų stabdymo ar slydimo pėdsakų (žymių) (b. l. 8, 10, 11-19, 20, 21-23, 24).

Ikiteisminiame tyrime nukentėjusioji J. D. nurodė iš esmės analogiškas eismo įvykio ir jos sužalojimo aplinkybes, kaip ir kaltinamasis Nukentėjusioji parodė, kad 2022 m. parodė, kad 2020 m. lapkričio 11 d., apie 07.30 val., (duomenys neskelbtini) ėjo link (duomenys neskelbtini). Jai reikėjo nereguliuojama pėsčiųjų perėja pereiti Olandų gatvės kelią. Šaligatviu priartėjusi prie pėsčiųjų perėjos, ji sustojo. Pastebėjo, kad jai iš kairės pusės pirma eismo juosta atvažiavęs raudonos spalvos „6G" maršruto autobusas sustojo prieš perėją. Įsitikinusi, kad yra saugu kirsti kelią, ji įžengė į kelio važiuojamąją dalį ir pradėjo perėja kirsti kelią. Ėjo per „zebros", t. y. pėsčiųjų perėjos, vidurį. Praėjusi pirmą eismo juostą, ji, prieš žengiant į antrąją, pažiūrėjo į kairę. Pastebėjo, kad antroje eismo juostoje apie 1 metro atstumu prieš perėją sustojo juodos spalvos automobilis „BMW“. Įsitikinusi, kad tęsti ėjimą saugu, ji įžengė į antrąją eismo juostą. Normaliu tempu nuėjus iki juostos vidurio, ji išgirdo stiprų, „zvimbiantį“ stabdymo garsą. Nieko nespėjo padaryti, tik pasukti galvą kairiau. Iškart po to minėtas prieš perėją stovėjęs automobilis „BMW“ staigiai pajudėjo iš vietos ir ją kliudė. Automobilis atsitrenkė į jos kairę koją, ties keliu ir pėda. Negali nurodyti, kuria tiksliai automobilio dalimi buvo kliudyta, nespėjo įsidėmėti. Automobilio buvo nublokšta į priekį, apie 1-1,5 metro atstumu už perėjos ribų. Pajuto kojos skausmus, negalėjo jos pajudinti. Pradėjo šauktis pagalbos. Jai į pagalbą atskubėjo iš automobilio „BMW“ išlipęs vairuotojas, prisistatęs S. S. Pastarasis ją nutempė nuo kelio važiuojamosios dalies ir pasodino ant skiriamosios juostos bordiūro. Ji paprašė vairuotojo iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Kitas vairuotojas, t. y. kaip vėliau suprato įvykio kaltininkas, iš savo automobilio išlipo po kelių minučių. Jis taip pat prie jos priėjo pažiūrėti, kas nutiko. Pastarasis įvykio vietoje neprisistatė. Po įvykio minėtas autobusas sustojo stotelėje, jo vairuotojas taip pat prie jų priėjo. Ji užfiksavo autobuso numerį – „(duomenys neskelbtini) Įvykio vietoje buvo ir žmonės, kurie, kaip suprato, važiavo pirma eismo juosta iš paskos autobusui. Jie šaukė ant įvykio kaltininko. Sakė, kad jis „užsižioplino“, kad nereikėjo jam kalbėtis mobiliuoju telefonu. Girdėjo, kad S. S. įvykio kaltininkui taip pat aiškino matęs, kad jis kalbėjo telefonu, laikė šį prie ausies. Tuo metu autobuso vairuotojas šaukė, kaip įvykio kaltininkas galėjo nepastebėti jo jau stovinčio autobuso. Į įvykio vietą pirmieji atvyko greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, po to – policijos pareigūnai. Pareigūnai nustatė, kad ji blaivi. Medikų paprašė ją pristatyti ne į ligoninę, o į (duomenys neskelbtini) polikliniką, kur (duomenys neskelbtini). Medikams pasiūlius pačiai ten vykti, ji su iškviestu taksi nuvažiavo į polikliniką. Jai padėjo kaimynė. Poliklinikoje ją apžiūrėjo, nustatė sužalojimus ir išleido į namus. Vėliau gydymąsi tęsė toje pačioje poliklinikoje. Kadangi įvykio metu patyrė turtinę, neturtinę ir fizinę žalą, ji prašo pripažinti ją nukentėjusiąja. Jai pranešta, kad dėl įvykio metu patirtos žalos atlyginimo ji turi kreiptis į įvykio kaltininko draudimo bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 88-90; 96).

Valstybinės TMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvada G 1021/2022(01) (specialistė J. Bytautė), nustatyta, kad eismo įvykio metu J. D. patyrė kairio kelio lateralinio šalutinio raiščio dalinį Io plyšimą ir kairės čiurnos/pėdos raiščių patempimą. Sužalojimai galėjo būti padaryti eismo įvykio metu pasukus ar pakreipus kairę koją arba esant smūgiui į kairę koją. Sužalojimai visumoje atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą (b. l. 56, 57).

Nukentėjusiosios ir kaltinamojo nurodytas aplinkybes dėl eismo įvykio patvirtino ir byloje apklausti liudytojai:

- S. S., kad 2020 m. lapkričio 11 d. rytą (tikslaus laiko neprisimena), Vilniuje, vairuodamas (duomenys neskelbtini) serijos „BMW“ automobilį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Olandų gatvės antra eismo juosta iš dviejų nuo žiedinės sankryžos su S. Batoro gatve pusės. Priekyje jo pirma eismo juosta važiavęs maršrutinis autobusas sustojo prieš nereguliuojamąją pėsčiųjų perėją. Autobusas sustojo nežymiai įvažiavęs į perėjos ribas. Kadangi autobusas trukdė jo matomumui ir jis nematė, kas vyksta perėjoje jam iš dešinės, sustojo prieš pėsčiųjų perėją. Manė, kad jam iš dešinės pusės į perėją galėjo būti įžengęs pėsčiasis. Automobilį sustabdė pilnai, saugiu atstumu iki pėsčiųjų perėjos horizontalaus ženklinimo - „zebros“. Automobilio priekine dalimi nebuvo įvažiavęs į perėjos ribas. Tuo metu pastebėjo jam iš paskos antra eismo juosta atvažiuojantį lengvąjį automobilį. Pamatęs, kad artėjančio automobilio greitis nemažėja, jis, suvokdamas galimą atsitrenkimą į jo galinę dalį, rankomis stipriai įsirėmė į vairą, o koja iki dugno nuspaudė stabdžių pedalą. Be to, tuo metu buvo užtrauktas ir jo automobilio rankinis stabdis. Tuo metu pėsčiosios dar nematė. Belaukiant tikėtino smūgio, jis pastebėjo iš dešinės pusės iš už autobuso priekinės dalies išėjusią pėsčiąją. Perėja išeidama iš už autobuso pėsčioji dar pažiūrėjo į kairę ir tik po to tęsė ėjimą. Neturėjo jokios galimybės ją laiku perspėti apie susidariusią situaciją. Kai pėsčioji buvo ties jo automobilio priekiniu dešinės pusės žibintu, jis pajuto stiprų smūgį į automobilio galinę dalį. Smūgio jo automobilis buvo nublokštas į priekį apie 7-10 metrų atstumu ir sustojo antroje eismo juostoje, priekine dalimi už perėjos ribų. Į priekį bloškiamo automobilio priekinės dalies dešine puse buvo kliudyta perėja ėjusi pėsčioji. Moteris buvo nublokšta apie 2 metrų atstumu ir nukrito perėjos ribose. Ją tarsi atmetė atgal. Po įvykio kažkoks vyras partrenktą pėsčiąją patraukė nuo kelio ir pasodino ant bordiūro. Pėsčioji skundėsi kairės kojos skausmais, taip pat, kad buvo sudaužytas jos nešiojamasis kompiuteris. Įvykio vietoje bendravo su į jį atsitrenkusio automobilio „BMW“ vairuotoju. Pastarasis paaiškino tiesiog nepastebėjęs jo automobilio. Dar įvykio vietoje bendravo su įvykį mačiusiu galimai (duomenys neskelbtini) firmos (duomenys neskelbtini) mikroautobuso vairuotoju. Jis sakė matęs, kaip į jo stovintį automobilį atsitrenkė kitas automobilis. Minėtas vyras paliko savo kontaktus, kuriuos jis vėliau nurodė savo paaiškinime. Įvykio vietoje sulaukė policijos pareigūnų. Eismo įvykio metu automobilį vairavo būdamas blaivus. Šiai dienai jo automobilis jau suremontuotas. Remonto darbus apmokėjo įvykio kaltininko draudimo bendrovė (b. l. 78-80);

- V. P., kad vienos dienos rytą (tikslios datos nurodyti negali), Vilniuje, jis, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), vairavo „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) („(duomenys neskelbtini)") (duomenys neskelbtini). Važiuodamas Olandų gatvės pirma eismo juosta link Žaliojo tilto, jis pastebėjo ant šaligatvio, ties nereguliuojamąja pėsčiųjų perėja, prie kurios artėjo, stovinčią moterį. Supratęs, kad moteris nori kirsti kelią, jis sustojo prieš perėją jos praleisti. Jam sustojus, iš dešinės pusės į kelio važiuojamąją dalį įžengė pėsčioji, kuri eidama normaliu žingsniu pėsčiųjų perėjos viduriu kirto kelią. Tuo metu jo eismo krypties antra eismo juosta link perėjos judėjo automobiliai. Pėsčiajai išėjus iš už autobuso priekinės dalies kairio kampo ir žengiant į antrą eismo juostą, pirmojo prie perėjos priartėjusio automobilio „BMW“ su „(duomenys neskelbtini) numeriais“ vairuotojas spėjo prieš perėją sustoti. Tačiau šiam automobiliui iš paskos važiavusio kito automobilio „BMW“ vairuotojas nespėjo sustoti. Šis automobilis priekine dalimi atsitrenkė į prieš perėją sustojusio automobilio „BMW“ su „(duomenys neskelbtini) numeriais“ galinę dalį. Šis automobilis smūgio buvo nublokštas į priekį ir priekine dalimi kliudė perėja ėjusią pėsčiąją. Pėsčioji buvo parblokšta ant važiuojamosios dalies. Tuo metu jo vairuotas autobusas dar stovėjo. Išlipęs iš autobuso, jis nuėjo pažiūrėti, kas nutiko. Kažkam iš įvykio dalyvių paprašius būti įvykio liudytoju, jis nurodė užsirašyti jo autobuso duomenis ir vėliau kreiptis į autobusų parko administraciją (b. l. 73-75);

- R. A., kad 2020 metų rudenį (tikslios datos neprisimena), Vilniuje, (duomenys neskelbtini) naudojosi transporto priemone, kurios duomenų jau neatsimena. (Duomenys neskelbtini) metu jos dažnai buvo keičiamos. Vairuojamu automobiliu važiavo Olandų gatvės antra eismo juosta link Antakalnio gatvės pusės. Eismas nebuvo labai intensyvus. (Duomenys neskelbtini). Priekyje jo ta pačia kryptimi antra eismo juosta važiavo du automobiliai „BMW“. Tarp jo automobilio ir priekyje jo važiavusio automobilio „BMW“ buvo apie 50-70 metrų atstumas. Tarp pačių automobilių „BMW“ buvo apie 10-15 metrų atstumas. Artėjant prie kelyje buvusios nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, pastebėjo, kad ta pačia kryptimi pirma eismo juosta važiavusio maršrutinio autobuso vairuotojas sumažino greitį ir sustojo prieš perėją pralesti pėsčiojo. Tada antroje eismo juostoje praleisti pėsčiojo sustojo ir vienas iš automobilių „BMW“, kaip vėliau sužinojo – su „(duomenys neskelbtini) numeriais“. Tuo metu nuo jo paties vairuojamo automobilio iki perėjos buvo likęs apie 50-70 metrų atstumas. Matė, kaip nepradėjęs laiku stabdyti „antrojo“ automobilio „BMW“ vairuotojas, tuo metu važiavęs nedidesniu kaip 50 km/h greičiu, priekine dalimi atsitrenkė į prieš perėją pilnai sustojusio automobilio „BMW“ su „(duomenys neskelbtini) numeriais“ galinę dalį. Į priekį nublokštas automobilis „BMW“ priekine dalimi „kabino“ pėsčiųjų perėja kelią iš dešinės pusės į kairę kirtusią pėsčiąją. Pėsčioji buvo partrenkta automobilio priekine dalimi, ties viduriu. Prieš atsitrenkimą, automobilio „BMW“ vairuotojas pradėjo stabdyti likus mažam, galimai apie 10 metrų atstumui iki stovėjusio automobilio. Jis, kaip ir abiejų automobilių „BMW“ bei autobuso vairuotojai, įvykio vietoje sustojo ir išlipo iš savo transporto priemonės. Partrenkta moteris buvo sąmoninga, nekraujavo. Ji negalėjo stovėti, skundėsi kojos skausmu. Jis ją pasodino ant bordiūro. Kažkas pranešė apie įvykį, iškvietė specialiąsias tarnybas. Kadangi įvykis kilo jo darbo metu, kai jam reikėjo skubėti į „objektą“, jis išvažiavo dar iki tarnybų atvykimo. Prieš tai savo telefono numerį paliko automobilio „BMW“ su „(duomenys neskelbtini) numeriais“ vairuotojui. Su kito automobilio „BMW“ vairuotoju nekalbėjo. Negali nurodyti priežasties, dėl kurios automobilio „BMW“ vairuotojas atsitrenkė į priekyje jo sustojusį automobilį. Ar automobilio „BMW“ vairuotojas prieš įvykį kalbėjosi telefonu, jis nežino, negalėjo matyti šios aplinkybės (b. l. 82-84).

BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Aptariamo straipsnio dalies norma yra blanketinė, todėl svarbu įvertinti ir KET 126 ir 127 punktų reikalavimus. Taip, KET XIV skyrius reguliuoja transporto priemonių išsidėstymą kelyje, kurio:

- 126 punktas nustato – „Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h.“;

- 127 punktas nustato, kad – „Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.“ (KET 2018 m. spalio 3 d. redakcija (nutarimas Nr. 989 (galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 1 d.)).