- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-28
- Bylos Nr.
- e2S-1840-924/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00716-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- I. R.
- Atsakovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas, veikdamas Panevėžio apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. R. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2025 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo I. R. ieškinį atsakovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl dokumentų klastojimo, melagingos informacijos įrašymo aplinkybių.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas I. R. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad Utenos vaiko teisių skyrius klastojo dokumentus, teikė melagingą informaciją bei ją platino; 2) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, (toliau – ir atsakovė) 1 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Ieškovas nurodė, kad Utenos vaiko teisių apsaugos skyrius pažeidė bendrus principus draudžiančius klastoti dokumentus, teikti melagingą informaciją. Atsakovė neužtikrino savo pareigūnų tinkamos kvalifikacijos, kadangi Utenos vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai pildydami vaiko grėsmės lygio anketas neskirdami grėsmę keliančių aplinkybių vaiko sveikatai ar gyvybei nuo nekeliančių grėsmės vaiko sveikatai ar gyvybei, sumalė viską į vieną krūvą. Atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnį, padarė žalą, kuri atsirado dėl Utenos vaiko teisių apsaugos skyriaus neteisėtų veiksmų, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai bei bendrąją pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Atsakovė padarė ieškovui neturtinę žalą, kadangi ieškovas patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumą, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, nerimą, neteisybės ir bejėgiškumo jausmą, frustraciją, nepatogumus ir sielvartą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Utenos apylinkės teismas 2025 m. birželio 23 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo I. R. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl dokumentų klastojimo, melagingos informacijos įrašymo aplinkybių.
Šalies argumentai
4. Teismas nurodė, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu Lietuvos valstybei dėl neturtinės žalos atlyginimo, padarytos, jo teigimu, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos surašytais dokumentais, juose įrašyta melaginga informacija. Ieškinyje atsakove nurodoma Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju valstybei atstovaujančios institucijos buveinė yra Vilniuje, Labdarių g. 8, todėl darytina išvada, jog teikiamas ieškinys neteismingas Utenos apylinkės teismui ir jį atsisakė priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.
6. Teismas išaiškino, kad ieškovas su ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo turėtų kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovas I. R. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2025 m. birželio 23 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. Joks įstatymas ar teisės aktas nenumato, kad apeliantas privalo kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Priešingai, numato, kad apeliantas gali kreiptis į teismą pagal savo gyvenamąją vietą. Be to, skundžiama institucija yra Utenos vaiko teisių apsaugos skyrius, kuris yra Utenoje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą Utenos apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
10. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas I. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad Utenos vaiko teisių skyrius klastojo dokumentus, teikė melagingą informaciją bei ją platino; 2) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 1 800 Eur neturtinei žalai atlyginti. Utenos apylinkės teismas 2025 m. birželio 23 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo I. R. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl dokumentų klastojimo, melagingos informacijos įrašymo aplinkybių kaip neteismingą Utenos apylinkės teismui. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas I. R. pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad joks įstatymas ar teisės aktas nenumato, jog apeliantas privalo kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Priešingai, numato, kad apeliantas gali kreiptis į teismą pagal savo gyvenamąją vietą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto nurodomais argumentais.
11. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu (pareiškimu) (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010).
12. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, todėl asmuo, siekiantis, kad jo galimai pažeistos subjektinės teisės būtų veiksmingai apgintos teisme, turi pateikti reikalavimus būtent tam teismui, kuris pagal įstatyme nustatytas taisykles yra kompetentingas išnagrinėti jo keliamą ginčą. Bylų teismingumo taisykles reglamentuoja CPK IV skyrius. Jeigu byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
13. Viena iš teismingumo rūšių yra teritorinis teismingumas. Pagal bendrąją teritorinio teismingumo taisyklę, ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą arba juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę (CPK 29 straipsnis). Valstybei civiliniame procese atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota valstybės institucija (įstaiga), įstatymų numatytais atvejais – kita institucija. Vyriausybei civiliniame procese atstovauja jos įgaliota valstybės institucija (įstaiga). Valstybei civiliniame procese taip pat gali atstovauti atstovai pagal pavedimą (CPK 51 straipsnio 4 dalis).
14. CK 6.273 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
15. Valstybei atstovaujančios institucijos nustatomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 497 (aktuali redakcija galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) patvirtintomis Atstovavimo valstybei ir Vyriausybei teismuose taisyklėmis, bei kitais teisės aktais. Pagal minėtų taisyklių 5 punktą ieškovas, pareiškėjas, teismas, valstybės institucija ir įstaiga valstybės atstovą nustato vadovaudamiesi atstovavimą valstybei teismuose reglamentuojančiais aktais ir valstybės interesų gynimo efektyvumo principu, kartu atsižvelgdami į Atstovavimo taisyklių 3.4. punkte nurodytų juridinių asmenų nuostatus, pavestą valdymo ar veiklos sritį. Taisyklių 3.4. punkte pateikiamas valstybės atstovo apibrėžimas, kuriame nurodoma, kad valstybės atstovas – teisės aktų nustatyta ar teisės aktų nustatyta tvarka įgaliota ministerija, Vyriausybės įstaiga, įstaiga prie ministerijos, kita valstybės institucija (įstaiga) ar kitas juridinis asmuo, kuriame eina pareigas valstybės tarnautojas arba dirba pagal darbo sutartį darbuotojas, atstovaujantis valstybei teisme pagal Ministro Pirmininko suteiktą įgaliojimą.
16. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.22 papunktį, valstybei bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, o kitose bylose dėl žalos atlyginimo atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala (minėto nutarimo 3.23 punktas).
17. Nagrinėjamu atveju apeliantas ieškinyje atsakove nurodė Lietuvos valstybę, atstovaujamą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. 1114 „Dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2024 m. lapkričio 1 d.) 2 punktą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos buveinė yra Vilniuje, Labdarių g. 8. Taigi šioje byloje valstybę turėtų atstovauti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kurios buveinė yra Vilniuje. Apeliantas ieškinį pateikė Utenos apylinkės teismui, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad nagrinėjamu atveju apelianto ieškinys neteismingas Utenos apylinkės teismui, todėl spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.
18. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, teisingai aiškino ir taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias procesines teisės normas, ieškinio priėmimo klausimą išsprendė teisingai ir pagrįstai jį atsisakė priimti. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apelianto I. R. atskirasis skundas netenkinamas, o Utenos apylinkės teismo 2025 m. birželio 23 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo 2025 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.