Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2019-07-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-603-543/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-07-16
Bylos Nr.
A15.-603-543/2019
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00214-2019-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Pažeidėjas
T. J.
Suinteresuotas asmuo
V. B.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A15.-603-543/2019
Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00214-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.7; 1.4.8; 1.5.1; 16.9.11; 21.9.10 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. liepos 16 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irmutė Kliučinskienė,sekretoriaujant Rasai Sabonienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. J., Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Raimondui Virkučiui,

suinteresuotam asmeniui V. B. nedalyvaujant,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dirbantis (duomenys neskelbtini) (buveinė (duomenys neskelbtini)), gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas administracinėmis nuobaudomis, traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. J. 2019 m. birželio 16 d. 10.38 val. Alytaus mieste, prie A. J. gatvės namo Nr. 15, pakartotinai, nepraėjus vieneriems metams nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį paskirtos administracinės nuobaudos įvykdymo, vairavo automobilį ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (1,34 promilės) neblaivumo laipsnis. Tuo T. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir tokiais veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje.

T. J. kaltę dėl nusižengimo pripažino, paaiškino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti. 2019 m. birželio 16 d. apie 8.30 val. jis susitiko su D. B. prie bendrabučio (duomenys neskelbtini). D. pasiūlė važiuoti išgerti į barą Putinuose automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip vėliau sužinojo, tai D. motinos automobilis. Bare D. gėrė alų ir vėliau jis negalėjo vairuoti, nes buvo neblaivus ir bijojo prarasti teisę vairuoti. Jis su D. negėrė ir jam pasakė, kad yra blaivus, todėl gali vairuoti automobilį. Jis buvo pagiriotas, tačiau tai akivaizdžiai nesimatė ir D. to nežinojo. Taip pat apgavo D., nes jam pasakė, kad turi teisę vairuoti transporto priemones, tik su savimi neturi vairuotojo pažymėjimo. Jie buvo pažįstami tik apie savaitę laiko ir D. negalėjo žinoti, kad teisės vairuoti jis neturi. D. juo patikėjo, davė jam automobilio raktelius. Policijos pareigūnai juos sustabdė Putinuose prie „Kibininės“. Teisės vairuoti jis niekada neturėjo, anksčiau baustas už vairavimą neturint tam teisės gal 4 kartus. Dėl to, kad vairavo automobilį neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, nuoširdžiai gailisi, dėl įvykio atsiprašo. Prašo neskirti jam maksimalios baudos ir nekonfiskuoti transporto priemonės.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas paaiškino, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog T. J. pakartotinai vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, todėl jis baustinas pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį. Nustačius aplinkybę, kad automobilis vairuoti buvo paimtas apgaulės būdu, yra pagrindas neskirti administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo.

Tai, kad T. J. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, patvirtina ir bylos duomenys, kurie pripažintini įrodymais:

Administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotas padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas ir įrašytas T. J. pasiaiškinimas, kad nusižengimą jis pripažįsta (b. l. 1).

Policijos pareigūno G. Š. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2019 m. birželio 16 d. patruliuodamas kartu su vyriausiuoju patruliu D. G. ir vyriausiuoju patruliu E. D., apie 10.20 val. gavo policijos budėtojo pranešimą, kad iš Lauko g. 2 esančios kavinės automobiliu ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo neblaivus vairuotojas. Minėtą automobilį pareigūnai sustabdė prie A. Jonyno g. namo Nr. 15. Bendraujant su vairuotoju, iš jo burnos sklido stiprus alkoholiui būdingas kvapas, jo akys buvo paraudusios, kalba buvo nerišli. Paklausus, kada asmuo paskutinį kartą vartojo alkoholį, jis atsakė, kad vakar ir šiandien gėrė įvairius alkoholinius gėrimus, paskutinį kartą alkoholį gėrė bare prieš 15 min. Atlikus pirminį asmens būklės įvertinimą, vairuotojo blaivumą patikrino alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. AREA-0060, patikros sertifikato Nr. 0854730, ir buvo nustatytas 1,34 promilės neblaivumo (girtumo) laipsnis. Vairuotojas, kaip buvo nustatyta – T. J., su pažeidimu sutiko, gailėjosi. Patikrinus asmenį duomenų bazėse paaiškėjo, kad T. J. neįgijęs teisės vairuoti transporto priemones, jis jau yra baustas už tokį patį nusižengimą (b. l. 3).

Patikros sertifikatas patvirtina, kad alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 7510“ Nr. AREA-0060 patikros sertifikatas galioja iki 2019 m. liepos 7 d. (b. l. 4).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. birželio 16 d. sprendimu T. J. nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 6).

VĮ ,,Regitra“ duomenys patvirtina, kad automobilio ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra V. B. (b. l. 8), kuriai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b. l. 9).

T. J. asmens duomenys patvirtina, kad vairuotojo pažymėjimas jam nebuvo išduotas (b. l. 10).

Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad T. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį paskirta administracinė nuobauda – 1 500 Eur bauda, kuri nėra sumokėta (b. l. 14).

Motyvuojamoji dalis

ANK 40 straipsnyje nustatyta, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje nurodytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, T. J. naujo pažeidimo padarymo dieną nebuvo įvykdęs paskirtos nuobaudos, nesumokėjęs baudos, todėl pažeidimas laikomas padarytu pakartotinai.

Tokiu būdu, byloje surinkti įrodymai, įvertinus jų visumą, patvirtina, kad T. J. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus, šiuos veiksmus padarė pakartotinai po to, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, tokie jo veiksmai užtraukia atsakomybę pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį.

Už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims skiriama nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų bauda.

Skiriant nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į tai, kad T. J. veikė tiesiogine tyčia. Atsakomybę lengvina tai, kad kaltu dėl nusižengimo T. J. prisipažino ir gailėjosi jį padaręs, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas įvertina ir tai, kad T. J. baustas administracinėmis nuobaudomis, jis jau ne pirmą kartą vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės ir būdamas neblaivus, iš paskirtų poveikio priemonių išvadų nedaro. Įvertinus visas bylos aplinkybes, skirtina bauda, didesnė, nei sankcijoje numatyta minimali, tačiau mažesnė, nei įstatymo nustatytas jos dydžio vidurkis.

Be to, įvertinus padaryto nusižengimo pobūdį ir pažeidėjo asmenybę, siekiant įgyvendinti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinių nuobaudų paskirtį, vadovaujantis ANK 427 straipsnio 2 dalies nuostatomis, T. J. skirtina privaloma administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Pažymima, kad teismų praktikoje suformuota nuostata, jog specialiosios teisės atėmimas kaip administracinio poveikio priemonė gali būti skiriamas ir asmenims, kuriems pažeidimo metu tokia specialioji teisė nebuvo suteikta. Toks sprendimas pagrindžiamas aiškinimu, jog ANK 28 straipsnio 3 dalyje apibrėžiamas administracinio poveikio priemonės turinys, nustatantis, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Taigi iš šios normos turinio išplaukia, kad specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas: 1) asmeniui, kuris tokią teisę yra įgijęs (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis), 2) asmeniui, neįgijusiam tokios teisės (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali jos įgyti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2K-12-719/2018, 2AT-27-697/2018, 2AT-60-693/2018).

ANK 427 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti ir administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą. ANK 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Pagal ANK 29 straipsnio 4 dalies nuostatas ANK 427 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo byloje gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Be to, pagal suformuotą teismų praktiką, kai už administracinį nusižengimą numatyta privaloma administracinio poveikio priemonė, ji netaikoma ir yra galimas ANK 34 straipsnio 5 dalies straipsnio nuostatų taikymas tik tais atvejais, kai nustatoma, jog daikto (automobilio) savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą nusižengimo padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-4/2012, 2AT-30/2013). Tam būtina išsiaiškinti, ar automobilis buvo valdomas teisėtai, nepažeidžiant paties savininko teisių, t. y., ar su savininko žinia ir sutikimu. Tokiu atveju, kai pats savininkas savanoriškai yra perdavęs savo daiktą valdyti kitam asmeniui ar neužtikrino savo turto apsaugos nuo neteisėto pasinaudojimo juo, ir dėl to šis daiktas panaudojamas nusižengimui padaryti, savininkui kyla su to daikto praradimu susijusios pasekmės.

Byloje nustatyta, kad transporto priemonė ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuria T. J. padarė administracinį nusižengimą, priklauso V. B. (b. l. 8). Taigi, nagrinėjamu atveju T. J. vairavo kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę ir tokiu atveju turi būti sprendžiamas klausimas, ar egzistuoja bent viena iš ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų, o būtent pagal bylos duomenis šiuo atveju būtina nustatyti, ar asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso turtas, perleisdamas šį turtą pažeidėjui, žinojo, kad jis bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Teismo posėdžio metu T. J. nurodė, kad D. B., kurio žinioje buvo jo motinos V. B. automobilis ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) melavo nurodydamas, kad jis turi teisę vairuoti transporto priemones, o tai, kad jis buvo neblaivus, akivaizdžiai nesimatė ir D. B., perduodamas jam vairuoti motinos automobilį, to nežinojo, kartu su D. B. alkoholio jis nevartojo. Taigi, vairuoti automobilį ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) T. J. paėmė iš D. B. apgaulės būdu ir duomenų, paneigiančių teisme duotus T. J. paaiškinimus bei patvirtinančių, kad automobilio ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė V. B. žinojo, kad jai priklausančią transporto priemonę vairuos ne turintis tokią teisę jos sūnus, o kitas asmuo, be kita ko, neturintis teisės vairuoti ir esantis neblaivus, byloje nėra. Tokiu būdu, daroma išvada, kad sąlygos, būtinos ne pažeidėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimui, nenustatytos – byloje nėra duomenų, kad V. B., kuriai priklauso automobilis ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo skyrimas yra negalimas (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. eAN2-513-238/2018).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

T. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalyje, ir, taikant šio straipsnio 2 dalį, skirti jam 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja Irmutė KliučinskienėPapildoma informacija: baudą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda sumokama bet kuriame banke ar jo filiale į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie LR FM) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant identifikacinį nusižengimo kodą – ROIK 19102448420, įmokos kodą – 1001.Laiku nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.