- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-11-29
- Bylos Nr.
- eAN2-513-238/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00433-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 25 d. nutarimo D. V. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarimu D. V. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1 100 Eur bauda už tai, kad jis 2018 m. kovo 2 d., apie 2.33 val., Kaune, Ašigalio g. 37, pakartotinai vairavo transporto priemonę – automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,45 promilės girtumas, kai jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, ir šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Nutarimu nutarta netaikyti papildomos administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės – automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio E. V., konfiskavimo ir automobilį grąžinti savininkei.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) Institucija prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarimą pakeisti – konfiskuoti transporto priemonę – automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paskirti baudą sankcijos ribose ir taikyti specialiosios teisės atėmimą.
2.1. Skunde nurodo, kad teismas, individualizuodamas nuobaudą, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reguliuojančias turto, kuris buvo pažeidimo įrankis (priemonė), konfiskavimo klausimą, nenurodė sunkinančios aplinkybės ir paskyrė baudą ne sankcijos ribose. D. V. yra linkęs teisei priešingu savo veikimu pažeisti įstatymų nustatytą tvarką, moralės bei elgesio normas, anksčiau jis trauktas administracinėn atsakomybėn už administracinius teisės pažeidimus, tarp jų ir už Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimus. Pažeidėjas automobilį vairavo neturėdamas tokios teisės, kai ji yra atimta už šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, ir tai tik patvirtina jo sąmoningai priešingą teisei elgesį, įstatymų ir nustatytos tvarkos akivaizdų ir įžūliai viešai deklaruojamą nesilaikymą. Mano, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas, sprendimo teiginiai deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais jų teisingumą, pagrįstumą ir patikimumą patvirtinančiais duomenimis.
2.2. Skunde taip pat nurodo, kad paskyrus pažeidėjui ne jam priklausančios, tačiau jo valdytos pažeidimo padarymo metu, transporto priemonės konfiskavimą, nebūtų pažeistas proporcingumo ir protingumo principai ar transporto priemonės savininko teisė į nuosavybę. Pažymi, kad nuobauda siekiama ir prevencinių tikslų – auklėti asmenis bei pažeidėjus ateityje nenusižengti, ir apie tai pranešama paskelbiant įstatymuose. Nurodė, kad automobilis pirktas pažeidėjui ir jo sutuoktinei (transporto priemonės savininkei) gyvenant santuokoje, t. y. yra bendra jungtinė nuosavybė.
2.3. Teigiama, kad šiuo atveju visuomenės interesai yra pakankami, kad pateisintų nuosavybės teisių ribojimą. Vien ta aplinkybė, kad transporto priemonė priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nėra pagrindas neskirti administracinės nuobaudos transporto priemonės konfiskavimo. Charakterizuojantys duomenys taip pat liudija apie pažeidėją, kaip linkusį teisės pažeidimus daryti asmenį, nesilaikyti teisinėje visuomenėje nusistovėjusių elgesio ir moralės normų keliant pavojų ne tik savo, bet ir kitų asmenų bei turto saugumui. Taip pat sankcijoje numatytas privalomas teisės vairuoti atėmimas. Vadovaujantis teismų praktika, ši sankcija taikoma netgi ir tuo atveju, kai asmuo neturi teisės vairuoti transporto priemonių.
2.4. Skunde taip pat teigiama, kad teismas, pažeidėjui neskirdamas turto konfiskavimo, nepagrįstai prioriteto tvarka vertino ir atsižvelgė į automobilio (pažeidimo padarymo įrankio) savininko teises, o ne visuomenės interesą – teisę į saugią aplinką. ANK 29 straipsnio taikymo aspektu prieinama prie pagrįstos išvados, kad transporto priemonės, nuosavybės teise priklausančios ne pažeidėjui, kuri buvo pažeidimo padarymo įrankis, perleidimas naudotis suprantamas ne vien kaip daikto tiesioginis betarpiškas perdavimas pažeidėjui, o aiškinamas kaip jo patekimas pažeidėjo žinion nepažeidžiant teisės, t. y. paimant jį ne prieš savininko valią. Tokiame kontekste vertinant pažeidėjo veiksmus ir byloje esančius duomenis matyti, kad kitam asmeniui priklausantis automobilis nebuvo paimtas prieš jo valią. Byloje nėra duomenų apie transporto priemonės perėjimą pažeidėjo žinion neteisėtais būdais.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
3. Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
4. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje, fakto nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį administracinį nusižengimą. Apeliaciniame skunde keliamas transporto priemonės konfiskavimo, administracinės nuobaudos dydžio ir administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimas, todėl byla nagrinėtina apeliacinio skundo ribose (ANK 652 straipsnis).
5. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ANK 427 straipsnio 1 dalies nuostatas, dėl ko nepagrįstai paskyrė švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, ir neskyrė privalomo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, todėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarimas naikinamas ir priimamas naujas nutarimas (ANK 653 straipsnio 3 punktas).
6. ANK 427 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivus (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengęs neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojęs iki patikrinimo vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, šio kodekso 420 straipsnio 3, 4 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų.
7. Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarimu D. V. už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 1 100 Eur bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Tačiau, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutarimu D. V. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, ir, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 590 Eur (penkių šimtų devyniasdešimties eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams. Nutarime nurodyta D. V. teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusiu nuo šio nutarimo priėmimo dienos. Taigi, administracinio nusižengimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje, padarymo dieną (2018 m. kovo 2 d.) D. V. teisė vairuoti transporto priemones vis dar buvo atimta, kadangi šios teisės atėmimo terminas baigėsi tik 2018 m. gegužės 23 d. Atsižvelgiant į tai, D. V. administracinė nuobauda pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį turėjo būti skiriama kaip neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones asmeniui, t. y. nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. Taigi pagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas skyrė baudą ne sankcijos riboese.
8. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. V. administracinę nuobaudą, atsižvelgė į tai, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau jis yra baustas administracine tvarka, teistas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. V. skirtina administracinė nuobauda – bauda, numatyta ANK 427 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose, jos dydį nustatant artimą vidurkiui.
9. ANK 427 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki ketverių metų. Tai reiškia, kad už šį nusižengimą numatytas imperatyvus įpareigojimas teismui skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Kitų alternatyvų, suteikiančių teismui galimybes svarstyti administracinio poveikio priemonės neskyrimą ar kitokios priemonės parinkimą, įstatymas nenumato.
10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas yra pateikiamas išaiškinimas dėl ANK 28 straipsnio nuostatų turinio ir jų taikymo galimybių. Praktikoje formuojama pozicija, kad specialiosios teisės atėmimas kaip administracinio poveikio priemonė gali būti skiriamas ir asmenims, kuriems pažeidimo metu tokia specialioji teisė nebuvo suteikta. Taigi, neabejotinai tokia poveikio priemonė gali būti skiriama ir tiems asmenims, kurie yra įgiję teisę vairuoti transporto priemones, tačiau dėl šiurkščių Kelių teismo taisyklių pažeidimų ją praradę. Priešingu atveju asmenys, kurie dėl savo pavojingų šiurkščių administracinių nusižengimų prarado teisę vairuoti transporto priemones, galėtų sulaukti švelnesnių teisinių pasekmių nei tie, kurie tokios teisės nebuvo praradę. Atsižvelgiant į tokius įstatymų nuostatų išaiškinimus bei įvertinus nagrinėjamos bylos situaciją darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, neskirdamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo D. V., kuris administracinio nusižengimo padarymo metu tokią teisę buvo praradęs, nesilaikė ANK nuostatų, įstatymą taikė netinkamai ir toks sprendimas neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, todėl D. V. skirtina privaloma administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nustatant minimalų jo terminą.
11. Skunde taip pat prašoma konfiskuoti transporto priemonę – automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi vien ta aplinkybė, kad transporto priemonė priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nėra pagrindas neskirti administracinės nuobaudos transporto priemonės konfiskavimo. Tačiau aukštesnysis teismas su šiuo skundo argumentu nesutinka.
12. Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinis konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas (ANK 29 straipsnio 2 dalis).
13. Konfiskuojamas gali būti tik tas turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė (ANK 29 straipsnio 1 dalis). Vis dėlto ANK 29 straipsnio 4 dalies nuostatose yra numatytos šios taisyklės išimtys –konfiskuojamas gali būti ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi, nagrinėjamu atveju turi būti sprendžiamas klausimas, ar egzistuoja bent viena iš nurodytų sąlygų. Šiuo atveju yra reikšmingi tik pirmajame ir trečiajame punkte nustatytų sąlygų egzistavimas – ar perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso turtas, žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti, bei ar turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiu, kadangi kitos sąlygos nagrinėjamu atveju nėra aktualios.
14. Byloje nustatyta, kad transporto priemonės „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria D. V. padarė administracinį nusižengimą, savininkė yra E. V.. Administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad E. V. būtų žinojusi, jog transporto priemonė bus naudojama kaip administracinio nusižengimo padarymo priemonė. Teismo posėdžio metu D. V. nurodė, kad automobilis priklauso buvusiai sutuoktinei, jį pasiėmė be jos leidimo po to, kai buvo atvykęs aplankyti dukters ir sukonfliktavo su E. V.. Teismo posėdžio metu E. V. paaiškino, kad automobilį ji įsigijo asmeniniam naudojimui, D. V. jį pasiėmė po tarpusavio konflikto be jos žinios.
15. Kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. sprendimo (b. l. 54–56), santuoka tarp D. V. ir E. V. buvo nutraukta. Automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytas E. V. 2017 m. balandžio 6 d., iki šiol nėra registruotas Lietuvoje, o teismo sprendime, kuriuo buvo dalinamas sutuoktinių turtas, kaip jungtinė sutuoktinių nuosavybė nenurodytas.
16. Darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra būtinų sąlygų transporto priemonės konfiskavimui – byloje nėra duomenų, kad E. V., kuriai automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso nuosavybės teise, perleisdama transporto priemonę žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti, kadangi automobilį D. V. pasiėmė be jos leidimo, taip pat byloje nėra duomenų, kad turtas jai būtų perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui, taigi byloje nenustatytos ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytos sąlygos, būtinos ne pažeidėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimui taikyti. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos – transporto priemonės, kuria naudodamasis D. V. padarė nusižengimą, konfiskavimo skyrimas yra negalimas ir neatitinka įstatyme nustatytų reikalavimų.
17. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas įstatymų reikalavimų, teisėtai ir pagrįstai neskyrė administracinio poveikio priemonės – automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo. Tačiau teismas nepagrįstai D. V. paskyrė administracinę nuobaudą – baudą kaip asmeniui, turinčiam teisę vairuoti, taip pat nepagrįstai neskyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarimo dalis naikinama ir administracinio nusižengimo byloje priimamas naujas nutarimas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 25 d. nutarimo dalį ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje:
D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažintam padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalyje, skirti 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.