Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. Č. (S. Č.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

8. Suinteresuotas asmuo aiškina, kad vadovaujantis atkūrimo bylos duomenimis, S. Č. (S. Č.), gimęs 1921 m. rugsėjo 15 d., 1996 m. sausio 19 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities valdytoją, prašydamas atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą 2 381 m², esantį (duomenys neskelbtini). Anot suinteresuoto asmens, į atkūrimo bylą buvo pateikti nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, t. y. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1996 m. gegužės 10 d. pažymėjimas Nr. T-380-9, kuriame nurodyta, kad J. G. (duomenys neskelbtini) turėjusi 1,09 ha žemės, pilietybę ir giminystės ryšį su buvusia savininke patvirtinantys dokumentai. Suinteresuotas asmuo teigia, kad remiantis Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. lapkričio 5 d. pažyma Nr. 49PAŽ-19 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, S. Č. (S. Č.) turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės J. (J.) G. buvusios (duomenys neskelbtini) ribose turėtą 1,09 ha žemės plotą.

11. Suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad pareiškėjo pateikta „Sklypų analizės Nr. 1112“ schema nėra archyvinis dokumentas, galintis patvirtinti J. G. nuosavybės teise valdyto 1,09 ha žemės sklypo ribas. Suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį į tai, kad namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), gatvės pavadinimas iki 1940 metų nacionalizacijos buvo „(duomenys neskelbtini)“; šį teiginį suinteresuotas asmuo grindžia Vilniaus kataloge esančia informacija bei V. G. ir T. R. leidinio „Senosios ir naujosios Vilniaus gatvės“ 55 puslapyje nurodytais duomenimis. Be to, suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 106¹ punktu, buvusio savininko turėto žemės sklypo ribų nustatymas remiantis turima (išlikusia) kartografuota planine medžiaga yra Nacionalinės žemės tarnybos, o ne Vilniaus miesto savivaldybės administracijos funkcija.

12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

13. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2018 m. lapkričio 5 d. išdavė pažymą Nr. 49PAŽ-19, kurioje konstatuota, kad S. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), pagal pateiktus dokumentus turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės J. (J.) G. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą Vilniaus mieste buvusios (duomenys neskelbtini) gatvės ribose (buv. (duomenys neskelbtini)), Naujosios Vilnios seniūnijoje, Vilniaus apskrityje, valdytus 1,0900 ha žemės. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad S. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo S. Č. (gimusio (duomenys neskelbtini)), tėvas. Taip pat iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų viseto nustatyta, kad pareiškėjas priėmė po tėvo mirties atsiradusį palikimą, be kita ko, ir teisę į J. G. priklausiusio neatkurto žemės ploto atkūrimą.

14. Nustatyta, kad Vilniaus apskrities 1999 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu Nr. 01-268 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui S. Č.“, apsvarsčius pareiškėjo tėvo prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jam tenkantį buvusios savininkės J. G. nuosavybės teise valdytą 1,0900 ha žemės buvusios (duomenys neskelbtini) ribose, Vilniuje, pareiškėjo tėvui buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,1080 ha žemės, perduodant jam neatlygintinai nuosavybėn naudojamą 0,1080 ha žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 49S-684-(14.49.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui S. Č.“ pareiškėjo tėvui atkurtos nuosavybės teisės į 0,8620 ha žemės (nuosavybės teise priklausiusios J. G., esančios Vilniaus mieste, Naujosios Vilnios seniūnijoje, buvusios (duomenys neskelbtini) ribose (buv. (duomenys neskelbtini))), atlyginant pinigais, t. y. išmokant pareiškėjo tėvui 1 557,81 Eur. Tokiu būdu pareiškėjo tėvui buvo atkurtos nuosavybės teisės į J. G. valdytos žemės sklypo dalį – 0,97 ha (0,1080 ha + 0,8620 ha), iš jos turėtų 1,0900 ha, o į 0,12 ha dalį šio sprendimo priėmimo metu J. G. įpėdiniams nuosavybės teisės nėra atkurtos.

15. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareikėjo tėvas 1996 m. sausio 19 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities valdytojo administracijos Vilniaus miesto nuosavybės teisių į žemę atstatymo tarnybą ir į Lietuvos centrinį valstybės archyvą, prašydamas išduoti archyvo pažymą apie J. G. išlikusį nekilnojamąjį turtą, t. y. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Lietuvos centrinis archyvas 1996 m. gegužės 10 d. išdavė pareiškėjo tėvui pažymėjimą, kuriame nurodyta, kad: 1) Vilniaus miesto magistrato 1920-1939 metų archyviniame fonde, Vilniaus miesto ribose esančių žemės sklypų 1932-1933 metų sąraše (nepasirašytame) įrašyta savininkė G. J.; sąrašo skiltyje adresas įrašyta – (duomenys neskelbtini), o skiltyje plotas – 1,09 ha; 2) Vilniaus miesto savivaldybės 1941-1944 metų archyviniame fonde, 1942 m. kovo 12 d. žiniose apie nekilnojamam turtui nustatytus mokesčius įrašyta G. J., gyv. (duomenys neskelbtini) ir turėjusi 1 ha žemės; 3) Vilniaus miesto gebitskomisaro archyviniame fonde, Vilniaus miesto Pavilnio seniūnijos žemę valdančių asmenų 1943-1944 metų ūkio metais sąraše (nepasirašytame) įrašyta G. J., gyv. (duomenys neskelbtini) ir valdžiusi 1 ha žemės.

16. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjo tėvas 2008 m. gruodžio 17 d. pateikė Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės valdymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui prašymą dėl žemės kartografijos (duomenys neskelbtini). Vėliau, t. y. 2009 m. vasario 4 d., pareiškėjo tėvas pateikė šiai institucijai raštą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kuriame nurodė, kad jam buvo pasiūlyta atlikti J. G. turėto žemės sklypo kartografavimo darbus, tačiau jis prašo šių darbų neatlikti, nes tiksliai žino, kad žemė yra užimta ir negali būti grąžinta, taip pat prašo suteikti jam neatlygintinai žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste, esant galimybei, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 8 d. pateikė Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui prašymą kartografuoti buvusios savininkės J. G. turėtą žemę ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini); prašyme pareiškėjas nurodė, kad archyvuose šio žemės sklypo planų nėra, tačiau yra liudininkas, kuris gali parodyti, kur buvo žemė. Nacionalinės žemės tarnybos specialistės 2020 m. vasario 21 d. atvyko atlikti kartografavimo darbus, tačiau į vietą atvykęs liudytojas atsisakė prisistatyti ir nepateikė specialistėms asmens dokumento, todėl buvo surašytas savininko turėtos žemės valdos ribų nustatymo aktas Nr. 49KAR-5, kuriuo konstatuota, kad kartografija nebaigta.

17. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad buvusiai nacionalizuotos žemės savininkei J. G. 1952 m. balandžio 16 d. pažymos pagrindu priklausė statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), t. y. gyvenamasis namas, ūkio pastatai ir kiemo inžineriniai statiniai; viešame registre nurodyta, kad gyvenamasis namas pastatytas 1910 metais. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, 1080/2381 dalies žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ant kurio stovi anksčiai nurodyti statiniai, pirmuoju savininku viešame registre yra įrašytas pareiškėjo tėvas S. Č., o nuosavybės teisės įgijimo pagrindu nurodytas 1999 m. rugpjūčio 3 d. Apskrities viršininko sprendimas; duomenų apie ankstesnius šio sklypo savininkus registre nėra.

19. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2008; 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2014).

20. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).

21. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad šios kategorijos bylose, siekiant protingo įsitikinimo apie faktus, proporcingai įvertintinas laiko veiksnys, nes neprotinga siekiant susiformuoti įsitikinimą apie senokai buvusius faktus visuomet reikalauti tiek įrodymų, kiek reikalaujama dėl ką tik įvykusių faktų, nes jų objektyviai negali būti tiek išlikę. Tačiau bet kokiu atveju protingas teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu turi išlikti, todėl įrodymų turi būti pakankamai tam, kad susiformuotų vidinis teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje bylos Nr. 3K-3-416/2011).

22. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises, be kitų, pateikiami ir nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai. Šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kokiais dokumentais gali būti patvirtintos nuosavybės teisės, o 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad piliečiai, kurių dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, neišliko, turi teisę dėl nuosavybės teisių nustatymo kreiptis į teismą CPK nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas rodo, kad pirmiausia pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nagrinėja nuosavybės teises atkurianti institucija ir tik esant išvadai, kad pateiktų dokumentų nepakanka, asmuo gali kreiptis į teismą dėl turto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010).

23. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą grindžia vien netiesioginiais įrodymais. Į bylą nėra pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys, kad (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kurioje buvo J. G. nuosavybės teise valdytas žemės sklypas, sutampa su dabartinėje (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklypo ribomis. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, liudijančių, kad (duomenys neskelbtini) iki 1940 metų vadinosi (duomenys neskelbtini). Priešingai, byloje esantys įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad iki 1940 metų (duomenys neskelbtini) gatvė Vilniuje buvo vadinta „(duomenys neskelbtini)“. Tokią išvadą leidžia daryti tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai (be kita ko, ir paties pareiškėjo pateikta schema), tiek faktas, kad lenkų kalba žodis „(duomenys neskelbtini)“ reiškia „žemesnė, apatinė“ (https://lt.glosbe.com/pl/lt/dolna). Taip pat pažymėtina, kad iš pareiškėjo pateiktos ginčo žemės sklypo schemos negalima nustatyti, kas iki 1938 m. buvo žemės sklypo, kurio dabartinis adresas yra adresu (duomenys neskelbtini), savininkas.

24. Teismo vertinimu, vien faktas, kad J. G. priklausęs gyvenamasis namas ir kiti statiniai stovėjo žemės sklype, kuriam šiuo metu yra suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), nepatvirtina, kad būtent šiuo adresu buvo ir J. G. priklausęs 1,09 ha žemės sklypas (visas ar jo dalis). Akcentuotina, kad pirmasis įrašas apie J. G. nuosavybės teisę yra padarytas tik 1952 m. balandžio 16 d., nors pats namas buvo pastatytas dar 1910 metais. Be to, teismui nėra pateikta pažyma, kurios pagrindu J. G. įgijo nuosavybės teisę į šį nekilnojamąjį turtą, todėl nėra aišku, kokiomis sąlygomis ir kokiu pagrindu ji tapo minėto namo ir kitų statinių savininkė.

25. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas klaidingai interpretuoja tą faktą, jog jo tėvui 1999 m. rugpjūčio 3 d. Vilniaus apskrities sprendimu Nr. 01-268 buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,1080 ha žemės sklypą. Šiame sprendime yra nurodyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija nusprendžia atkurti nuosavybės teises į pareiškėjo tėvui (kaip J. G. įpėdiniui) tenkančią nekilnojamojo turto dalį (0,1080 ha žemės), perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą 0,1080 ha žemės sklypo dalį namų valdai. Pažymėtina, kad pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1-2 punktus (redakcija, galiojusi nuo 1999 m. birželio 2 d. iki 2002 m. balandžio 19 d.), nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus pastatus, jų naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą prie šių statinių arba teritorijų planavimo dokumentuose numatytą jų naudojamą žemės sklypą kitai paskirčiai (daržui, sodui ir kt.), arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą, Vyriausybei patvirtinus jo dydį tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė. Taigi, teisės aktai suteikė galimybę ne grąžinti asmeniui jo iki nacionalizacijos valdytą žemę natūra, bet suteikti tokiam asmeniui žemės sklypo dalį, jo naudojamą, ir esančią prie jam nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų. Nagrinėjamu atveju 1999 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo turinys leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo tėvui šiuo sprendimu žemė buvo grąžinta ne natūra (t. y. ne buvusio sklypo vietoje, kaip kad nurodo pareiškėjas), o perduodant nuosavybėn jo naudojamą žemės sklypą (ant kurio stovi jam priklausantys pastatai). Taigi, šis sprendimas nepatvirtina, kad J. G. priklausiusio žemės sklypo ribos sutampa su žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribomis.

26. Be to, kaip minėta, pareiškėjo tėvas 2008 m. gruodžio 17 d. pateikė Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės valdymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui prašymą dėl žemės kartografijos (duomenys neskelbtini), tačiau vėliau, t. y. 2009 m. vasario 4 d., pareiškėjo tėvas pateikė šiai institucijai raštą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kuriame nurodė, kad jam buvo pasiūlyta atlikti J. G. turėto žemės sklypo kartografavimo darbus, tačiau jis prašo šių darbų neatlikti, nes tiksliai žino, kad žemė yra užimta ir negali būti grąžinta, taip pat prašo suteikti jam neatlygintinai žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste, esant galimybei, (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, šiuo raštu pareiškėjo tėvas netiesiogiai patvirtino, kad prašoma grąžinti žemė, t. y. šiuo atveju esanti (duomenys neskelbtini), nėra (duomenys neskelbtini) (ir tuo labiau ne (duomenys neskelbtini)) (CPK 185 straipsnis).

27. Nėra pagrindo sutikti ir su pareiškėjo teiginiais, kad dėl to, jog valstybės archyvuose nėra išlikusių duomenų apie (duomenys neskelbtini) gatvę, yra paneigiamos pareiškėjo teisės į nuosavybės atkūrimą. Visų pirma, šiuo atveju nėra ginčo, kad J. G. iki nacionalizacijos valdė 1,09 ha ploto žemės sklypą – ginčas kilo dėl to, ar šis žemės sklypas buvo toje vietoje, kur šiuo metu yra žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini). Atitinkamai, pareiškėjo prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nenustatymas nepaneigia jo teisių į 0,12 ha neatkurtos dalies žemės atkūrimą. Pažymėtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos veiksmai (neveikimas) atkūrimo procese nėra šios bylos dalykas ir išeina už ginčo nagrinėjimo ribų – konkretaus juridinę reikšmę turinčio fakto (ne)nustatymo, todėl teismas šioje byloje nevertina pareiškėjo argumentų, susijusių su atkūrimo proceso stabdymu.

28. Taigi, išnagrinėjus byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus įrodymus, išanalizavus jų pateiktus paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti tikėtiną išvadą apie pareiškėjo prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto buvimą, t. y. iš bylos duomenų negalima nustatyti, kad J. G. nuosavybės teise valdytas 1,0900 ha žemės sklypas buvusios (duomenys neskelbtini) gatvės ribose (buvusi (duomenys neskelbtini)), Naujoje Vilnioje, sutampa su teritorija, šiuo metu turinčia adresą (duomenys neskelbtini), todėl pareiškimas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo S. Č. (S. Č.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti.

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.