Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2015-02-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-57-526/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-02-24Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-04-27Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-24
Bylos Nr.
II-57-526/2015
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00350-2015-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eugenijus Antanauskas
Pažeidėjas
R. S.
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. II-57-526/2015Proceso Nr. 4-06-3-00350-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 39.1.; 45.10.; 52.5.; 63.; (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. vasario 24 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Eugenijus Antanauskas, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. v. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, skundą dėl Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2015-01-08 nutarimo Nr. 30N-24039512-15,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-12-28 Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio patrulis K. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 30P-23637409-14, kuriame nurodė, jog 2014-12-28, 13 val. 40 min., Klaipėdoje, Pamario g., Melnragėje, prie neįgaliųjų paplūdimio, R. S., chuliganiškai vairavo automobilį „Skoda Superb“, v. nr. (duomenys neskelbtini), stovėjimo aikštelėje siekdamas pademonstruoti nepagarbą visuomenei savo išskirtinumu, prasukant priekinius automobilio ratus sukinėjosi aplinkui tuo sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams bei svetimam turtui, keldamas grėsmę aplinkinių sveikatai ir gyvybei, nerodė posūkio signalo, keisdamas vairavimo kryptį. Tokiais savo veiksmais R. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 4, 9, 81 p. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 124² str. 2 d.

2015-01-08 Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro nutarimu Nr. 30N-24039512-15 R. S. už pažeidimą, numatytą LR ATPK 124² str. 2 d., paskirta nuobauda – 289 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių.

Šalies argumentai

2015-01-28 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas R. S. skundas bei kita bylos medžiaga dėl Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2015-01-08 nutarimo Nr. 30N-24039512-15. R. S. skundu prašo panaikinti nutarimą ir jo atžvilgiu administracinę bylą nutraukti, kadangi jis tyčia nepažeidė kelių eismo taisyklių ir tyčia nekėlė pavojaus eismo saugumui. Skunde nurodė, jog 2014-12-28 į stovėjimo aikštelę prie neįgaliųjų paplūdimio, Klaipėdoje, Melnragėje, atvyko paimti savo artimųjų. Matydamas laisvą aikštelės erdvę, padengtą šviežiu sniegu, nusprendė patikrinti savo vairavimo įgūdžius, važiuojant slidžia kelio danga, nes buvo girdėjęs per televiziją, jog ekspertas rekomendavo pasikeitus vairavimo sąlygoms prisiminti vairavimo įgūdžius slidžiame kelyje. Taip vairuodamas automobilį nesiekė pasirodyti prieš kitus asmenis, neturėjo jokių chuliganiškų paskatų. Buvo visiškai įsitikinęs, kad atsargiai praktikuodamasis nenusižengs kelių eismo taisyklėms, nes laikėsi protingų saugos reikalavimų. Privažiavus policijos pareigūnams vykdė pastarųjų nurodymus bei supratęs, kad toks jo elgesys yra vertinamas kaip padarius KET pažeidimą, pripažino tai ir labai gailėjosi. Savo poelgį vertina kritiškai, nes faktas, kad jo veiksmai yra įvertinti kaip chuliganiški, jam yra labai nemalonus, gėdingas, dėl to pergyvena. Taip pat, prašo atsižvelgti į jo šeiminę padėtį, jog augina dvi dukras (b. l. 7-8), jo šeimos materialinę padėtį, kad turi įsiskolinimų bankui (b. l, 10-14), yra bedarbis ir šiuo metu ieško darbo, dėl to, jeigu teismas spęstų, kad jo veiksmais buvo padarytas pažeidimas, sušvelninti bausmę, paliekant tik baudą ir neatimant teisės vairuoti transporto priemonę.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą – Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuras, 2015-02-18 atsiliepimu į skundą prašo skundo netenkinti ir palikti galioti 2015-01-08 nutarimą Nr. 30N-24039512-15, kadangi 2014-12-28 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 30P-23637409-14 kvalifikuotos veikos padarymas yra paremtas įrodymais, surinktais ir pateiktais administracinės bylos medžiagoje. Dėl to, R. S. skundas yra nepagrįstas.

Teismo posėdžio metu R. S. parodė, jog 2014-12-28 vairuodamas automobilį nesiekė pasirodyti prieš kitus asmenis, neturėjo jokių chuliganiškų paskatų. Buvo visiškai įsitikinęs, kad imituodamas šoninį slidimą automobilių stovėjimo aikštelėje nekelia grėsmės eismo saugumui ir kitiems asmenims. Pripažino padaręs pažeidimą ir labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

R. S. skundas tenkintinas iš dalies.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad R. S. nubaustas už tai, kad pažeidė KET 4, 9, 81 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą LR ATPK 124² str. 2 d., paskiriant nuobaudą - 289 Eur baudą ir specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų KET III skirsnyje įtvirtintos bendrosios eismo dalyvių pareigos. Skirsnio 4 punktu nustatyta, jog ,,eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu”, 9 punkto nuostata įtvirtinta, kad „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolių padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti“, 81 punktas išvardina įspėjamuosius signalus, kuriais vairuotojas turi įspėti kitus eismo dalyvius.

Pagal LR ATPK 124² str. 2 d. chuliganiškas vairavimas, tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui – užtraukiantis baudą vairuotojams nuo 289 iki 579 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų. Taigi, šio administracinio teisės pažeidimo būtinasis subjektyvusis požymis yra chuliganiškos paskatos. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444-1242/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-902-648/2011, Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. ATP-154-282/2014). Chuliganiškam vairavimui konstatuoti taip pat būtina nustatyti asmens tyčinius veiksmus.

LR ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Įvertinus byloje esančią medžiagą, daroma išvada, jog R. S. 2014-12-28 veiksmuose formaliai yra LR ATPK 124² str. 2 d. numatyti pažeidimą kvalifikuojantys objektyvieji požymiai. Vertinant R. S. elgesį, pripažintina, kad pareiškėjas nesilaikė bendrųjų eismo dalyvio pareigų, kurias nustato KET 4, 9, 81 punktai. Tai patvirtina vaizdinė medžiaga byloje – CD, kompaktinis diskas (b. l. 23), kuriame užfiksuotas R. S., vairuojantis „Skoda Superb“, v. nr. (duomenys neskelbtini), automobilį. Iš vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, jog automobilis „Skoda Superb“, v. nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas ant apsnigtos dangos, imituojant šoninį slydimą, prasukant priekinius ratus, nerodant posūkio signalo, kai keičiama vairavimo kryptis, tam nepritaikytoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje. Toks autobilio valdymas buvo atliekamas aplink esant ir judant kitoms transporto priemonėms, stebint aplinkiniams žmonėms bei atkreipiant pastarųjų dėmesį į išsiskiriantį iš kitų eismo dalyvių R. S. elgesį. Teismas pažymi, jog įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, jos saugumą, siekdamas prevencinėmis priemonėmis užtikrinti saugų eismą, todėl asmens pavienis interesas patikrinti savo vairavimo įgūdžius nėra tokia vertybė, kuri būtų viršesnė už visuomenės saugumą ir žmonių rimtį. Tačiau nagrinėjamu atveju, pažeidimo, už kurį asmuo traukiamas atsakomybėn, konstatavimui yra būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė KET punktų reikalavimus iš chuliganiškų paskatų ir kėlė didelę grėsmę eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje N261-898/2012). Chuliganiško vairavimo konstatavimui taip pat būtina nustatyti asmens tyčinius veiksmus, pagrindžiančius subjektyviąją administracinio teisės pažeidimo pusę. Byloje surinktų įrodymų pagrindu, remiantis R. S. prisipažininimu, gailėjimusi, aplinkybių nupasakojimu, negalima daryti išvados, kad pareiškėjas turėjo tikslą tyčia chuliganiškai vairuoti, tai yra nenustatyta, kad pažeidė KET dėl chuliganiškų paskatų, siekiant priešpriešinti save su aplinkiniais, ir sukėlė realų pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

LR ATPK 30¹ str. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. ATPK 30 str. 2 d. numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus, R. S. skundas tenkintinas iš dalies ir Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2015-01-08 nutarimas Nr. 30N-24039512-15, pritaikant LR ATPK 30¹ str., pakeistinas, paliekant R. S. paskirtą baudą – 289 Eur, tačiau panaikinant papildomą nuobaudą - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 (dvylikai) mėnesių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., 124² str. 2 d., 302 str. 1 d. 5 p., 4 d., 302² str., 302⁴ str., teismas, teismas

nutarė:

R. S. skundą tenkinti iš dalies.

pakeisti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2015-01-08 nutarimą Nr. 30N-24039512-15 ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. paskirti R. S. švelnesnę nuobaudą – 289 Eur baudą, panaikinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 (dvylikai) mėnesių. Paskirtos baudos sumokėjimą išdėstyti 6 mėnesių laikotarpiui, mokant lygiomis dalimis kas mėnesį.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Eugenijus Antanauskas