Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. P. patikslintą ieškinį atsakovei J. P. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, prievolės vykdymo po santuokos nutraukimo, tretieji asmenys AB „Luminor Bank“, UAB „SB lizingas“, išvadą teikianti institucija – Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir atsakovės J. P. priešieškinį ieškovui L. P., dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, išvadą teikianti institucija – Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas patikslintu ieškiniu prašė: 1) nutraukti santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini), Marijampolės (duomenys neskelbtini) RKB, apskaitytą Marijampolės savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp L. P. ir J. P.; 2) po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes; 3) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą ir bendravimo tvarką – nepilnamečio sūnaus L. P. su tėvu L. P., nepilnametės dukters D. P. su motina J. P. (tėvų ir artimųjų jų giminaičių bendravimas su vaikais nustatomas geranorišku tėvų ir vaikų susitarimu); 4) priteisti iš J. P. nepilnamečio sūnaus L. P. išlaikymui 150 Eur, mokant kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sūnaus pilnametystės, kas mėnesį šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, šių lėšų tvarkytoju paskirti ieškovą; 5) priteisti iš L. P. nepilnametės dukters D. P. išlaikymui 150 Eur, mokant kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukters pilnametystės, kas mėnesį šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, šių lėšų tvarkytoju paskirti atsakovę; 6) prievolę kreditoriaus AB „DNB bankas“ naudai mokėti 1850,69 Eur skolą, palūkanas ir kt. išlaidas po santuokos nutraukimo paskirti L. P.; 7) priteisti iš ieškovo L. P., atsakovės naudai jos įmokėtą bankui į kredito aptarnavimo sąskaitą sumą – 2000 Eur. Šią kompensaciją atsakovei ieškovas įsipareigoja išmokėti per metus laiko nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 8) butą/patalpą–butą su rūsiu, adresu Marijampolė, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytą prieš santuokos sudarymą, po santuokos nutraukimo priteisti L. P., asmeninės nuosavybės teise; 9) žemės sklypą, adresu Marijampolės sav., Marijampolės sen., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytą dovanojimo sutarties pagrindu, po santuokos nutraukimo priteisti L. P.; 10) transporto priemonę, VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotą ieškovo vardu, po santuokos nutraukimo priteisti L. P., per dvejus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos kompensuojant atsakovei J. P. 100 Eur; 11) priteisti atsakovei J. P. namų apyvokos daiktus – minkštą kampą–sofą ir bufetą–sekciją; 12) priteisti prievolę UAB „SB lizingas“ ieškovui po santuokos nutraukimo; 13) atleisti ieškovą nuo bylinėjimosi išlaidų (t. 1, b. l. 2–8; b. l. 16–24; 144–150; t. 2, b. l. 47–48).

Trečiasis asmuo UAB „SB lizingas“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į patikslintą ieškinį ir priešieškinį.

Išvadą teikianti institucija Marijampolės savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, jog pateiktas L. P. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu, o D. P. gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove vaikų interesams neprieštarautų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Marijampolės (duomenys neskelbtini) Rkb, kurią apskaitė Marijampolės savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje (t. 1, b. l. 26). Šalys turi du nepilnamečius vaikus – L. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. P., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovo vardu registruotas butas/patalpa-butas, adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovo vardu registruota transporto priemonė VW PASSAT VARIANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovas su AB „Luminor Bank“ (buvęs pavadinimas AB „DNB“ bankas) yra sudaręs kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu gavo 11874,42 Eur sumą, butui su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), Marijampolė pirkti. Ieškovas sudarė pirkimo išsimokėtinai sutartį su UAB „SB lizingas“.

Dėl santuokos nutraukimo.

Teismas nurodo, kad šalių santuoka sudaryta bažnyčios nustatyta tvarka pagal Lietuvos Respublikoje įregistruotos ir valstybės pripažintos religinės organizacijos kanonų nustatytą teisės procedūrą. Po bažnytinės santuokos įtraukimo į apskaitą bažnytinė santuoka sukelia civilines teisines pasekmes (CK 3. 304 straipsnis). Išaiškintina, kad bažnytinės santuokos nutraukimo klausimus gali spręsti tik bažnyčios institucijos, nes bažnytinė santuoka teismo sprendimu nenutraukiama (Konstitucijos 6 str., 38 str. 4 d., 43 str. 4 d.). Teismas turi teisę pasisakyti tik dėl civilinių teisinių santuokos nutraukimo pasekmių.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsnis. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismas nurodo, kad santuokos nutraukimo sąlygos reglamentuojamos CK 3.60 straipsnio nuostatose, pagal kurias sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, kai ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės; teismas pripažįsta sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas; preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 str. nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, teismo pareiga nustatyti priežastis lėmusias santuokos iširimą. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Narinėjamu atveju ieškovas ieškiniu ir teismo posėdžio metu teigė, kad santykiai šeimoje pablogėjo nuo 2016 m., o faktiškai šeiminiai santykiai nutrūko 2016 m. balandžio mėn. Atsakovė taip pat nurodė, kad faktiškai santykiai nutrūko nuo 2016 m. Atsakovė paaiškino, kad jie nustojo domėtis vieni kitu, kadangi ieškovas dirbo užsienyje, jai vienai reikėjo prižiūrėti namus, vaikus ir t. t., todėl jie pavargo nuo vienas kito. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai R. P. ir K. J. nurodė bendro pobūdžio aplinkybes dėl atsakovės elgesio, t. y., kad išvykdavo dirbti, kartu būdavo bendradarbis, palikdavo vaikus artimiesiems. Šių liudytojų nuomone, atsakovė nepakankamai rūpinosi šeima, ieškovu, eidavo į šokius, buvo išlaidi. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojai yra ieškovo artimieji, t. y. R. P. yra ieškovo motina, o K. J. – sesuo. Šie asmenys konkrečių aplinkybių, kuo ir kada pasireiškė atsakovės netinkamas elgesys nenurodė. Iš liudytojų parodymų darytina išvada, kad nepriimtinos buvo pačios atsakovės charakterio savybės, požiūris į šeimyninius klausimus ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo ir liudytojų nurodytas aplinkybes, kad ieškovo ligos metu, jis rūpinosi vaikais, nesudaro pagrindo laikyti atsakovės elgesio tiek netinkamu, kad būtų galima pripažinti išimtinai esant jos kaltę dėl santuokos išrimo. Teismas pažymi, kad abiejų tėvų pareiga rūpintis vaikais, jeigu nepilnamečiai vaikai buvo palikti su jų tėvu, neilgam laikui, tai nelaikytina atsakovės kaltais veiksmais dėl santuokos iširimo. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, kaip ieškovas stengėsi išsaugoti šeiminius santykius, kai prasidėjo tarpusavio nesutarimai. Išaiškintina, kad charakterio nesutapimai, todėl prasidėję šalių kivirčai negali būti laikomi kaltais asmens veiksmais.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismo vertinimu ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė atsakovės elgesio, kaip santuokos iširimą lėmusią aplinkybę (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad santuoka iširo dėl abiejų šalių charakterių nesutapimo, nenoro spręsti kilusių konfliktų abipusių nuolaidų derybų būdu, neieškojimo profesionalios pagalbos šeimai, pasyvumas ir apatija lėmė tarpusavio konfliktus, bendrų interesų išnykimą ir pan.

Atsižvelgus į tai, kad tiek ieškovo ar atsakovės paaiškinimai bei ieškovo liudytojų parodymai nėra pakankami vieno sutuoktinių kaltei nustatyti, t. y. abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, todėl pripažintina, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog, nustačius, kad būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010).

Šalys išlaikymo viena iš kitos nereikalauja.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Sprendžiant klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Ieškovas ieškinio reikalavimu prašo nepilnamečio vaiko L. P. gyvenamąją vietą nustatyti su juo, o nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatyti su motina. Atsakovė priešieškiniu dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nurodė ta pačius reikalavimus, kaip ieškovas. Šalys teismo posėdžio metu ir baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad realiai sūnus gyvena su tėvu, o dukra su motina. Tarp šalių ginčo šiuo klausimu nebuvo, tačiau sudaryti taikos sutarties šalims pritrūko iniciatyvos.

Teismas nurodo, kad vadovaujantis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, 140 straipsnio 2 dalimi, šalims sutinkant su reikalavimu surašomi sutrumpinti motyvai. Įvertinus šalių duotus paaiškinimus, rašytinius bylos duomenis ir išvadą teikiančios institucijos poziciją, reikalavimas dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tenkintinas, t. y. sūnaus gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu, o dukters gyvenamoji vieta nustatoma su motina.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

Teismas nurodo, kad CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes, kaip pažymėta pirmiau, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014. Teismų praktika. 2014, 41, p. 102-116). Pažymėtina, kad abu tėvai turi veikti abipusės pagarbos principais, nė vienas iš tėvų neturi teisės piktnaudžiauti savo kaip tėvo ar motinos teisėmis, nemanipuliuoti vaiku ir, prisidengiant vaiko interesais, siekti savo tikslų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad negalima šalių tarpusavio santykių sudėtingumą perkelti į tėvų bendravimo su sūnumi santykius, nes abu tėvai prieš įstatymą yra lygūs ir turi vaiko atžvilgiu vienodas teises ir pareigas.

Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavime nurodo, kad prašo nustatyti bendravimo tvarką, tačiau konkrečios bendravimo tvarkos nepateikė. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad nėra nesutarimų dėl bendravimo. Tiek šalys, tiek vaikai tarpusavyje bendrauja. Įvertinus šias aplinkybes teismas nurodo, kad teismas sprendžia bendravimo tvarkos nustatymo klausimą tais atvejais, kai tarp šalių kyla ginčas. Kadangi šiuo atveju apskritai nėra ginčo dėl bendravimo tarp šalių, todėl bendravimo tvarka nenustatytina.

Teismas išaiškina, kilus ginčų dėl bendravimo, nesutarimus tėvai turi spręsti tarpusavyje ir tik jiems nepavykus susitarti, kreiptis į teismą dėl konkrečios bendravimo tvarkos nustatymo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Nagrinėjamu atveju šalys turi du nepilnamečius vaikus, kurių vienas lieka gyventi su motina, kitas su tėvu. Kiekvieno iš tėvų motina suma nepilnamečiui vaikui prašoma po 150 Eur per mėnesį. Prašoma priteisti suma – 150 Eur, yra mažesnės nei minimali, todėl jos pagrįstumas papildomai nėra įrodinėtinas. Pažymėtina, kad abi šalys nurodė, kad ši suma yra būtina ir atitinka vaikų poreikius šiuo metu. Išvadą teikianti institucija taip pat neprieštaravo.

Teismas nurodo, kad vadovaujantis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, 140 straipsnio 2 dalimi, šalims sutinkant su reikalavimu surašomi sutrumpinti motyvai. Įvertinus šalių duotus paaiškinimus, rašytinius bylos duomenis ir išvadą teikiančios institucijos poziciją, reikalavimas dėl šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo tenkintinas, t. y. nepilnamečiui sūnui išlaikyti iš atsakovės priteistina po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, atitinkamai nepilnametei dukrai iš ieškovo priteistina po 150 Eur periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Išlaikymas kasmet indeksuojamas vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis). Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise nepilnamečiui sūnui skiriamas tėvas, nepilnametei dukrai skiriama motina.

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo.

Teismas nurodo, kad spręsdamas nutraukti santuoką teismas kartu turi išspręsti vieną iš santuokos nutraukimo padarinių – padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Pažymėtina, kad turtas įgytas iki santuokos sudarymo būdu laikytinas asmenine nuosavybe, todėl santuokos nutraukimo atveju nedalytinas (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl šios priežasties ieškovo vardu registruotas turtas įgytas iki santuokos sudarymo santuokos nutraukimo byloje nedalytinas, nes yra jo asmeninė nuosavybė. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad ieškovo vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Marijampolėje (t. 1, b. l. 37), įgytas 2006-03-15 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Tuo tarpu santuoka tarp šalių sudaryta (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 26). Darytina išvada, kad šis turtas yra ieškovo asmeninis ir santuokos nutraukimo byloje nedalytinas. Atsakovė reikalavimo dėl šio turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe nereiškė. Ieškovo vardu taip pat registruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Marijampolės sen., įgytas santuokos metu, tačiau dovanojimo sutarties pagrindu, todėl santuokos nutraukimo byloje nedalytinas ir laikytinas asmeniniu ieškovo turtu (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 dalis).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalių vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto. Pastebėtina, kad ieškovo vardu įgytam turtui yra nustatyta hipoteka, t. y. ieškovas iki santuokos sudarymo – 2006-04-12 sudarė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 47–53) buto pirkimui. Darytina išvada, kad santuokos metu šalys mokėjo kredito įmokas trečiajam asmeniui AB „Luminor Bank“. Atsakovė reiškia reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo už santuokos metu sumokėtų įmokų dalį. Ieškovas iš dalies sutinka su šiuo reikalavimu ir sutinka išmokėti 2000 Eur per dvejus metus. Teismo posėdžio metu abi šalys nurodė, kad įmokos bankui buvo mokamos iš pajamų gautų iš darbinės veiklos. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad jis dirbo užsienyje gaudavo dideles pajamas, iš šių pajamų buvo mokamos įmokos ir išlaikoma šeima. Atsakovė patvirtino, kad įmokos bankui už suteiktą kreditą buvo mokamos iš pajamų gautų iš darbinės veiklos. Byloje nėra duomenų, kad įmokos bankui buvo mokamos iš pajamų, kurios laikytinos asmeninius turtu, t. y. iš dovanotų pajamų, gautų realizavus asmeninį turtą ar pan. Darytina išvada, kad tarp šalių nėra ginčo, kad įmokos bankui buvo mokamos iš darbo užmokesčio, didžiąja dalimi gauto ieškovo tiek dirbant Lietuvoje, tiek užsienyje.

Išaiškintina, kad CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, koks turtas pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe. CK 3.88 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, jog pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos yra pripažįstama bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, kol nėra nurodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Darytina išvada, kad sutuoktinio gautos lėšos laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nepaisant kokia dalimi kiekvienas iš sutuoktinių prisideda prie šių pajamų gavimo. Esant tokia teisiniam reglamentavimui, jeigu santuokos metu dirba tik vienas sutuoktinis, jo gaunamas darbo užmokestis laikomas bendru sutuoktinių turtu. Šiuo atveju iš gautų pajamų buvo mokamos įmokos bankui už ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. iš bendrų pajamų buvo vykdomi asmeniniai ieškovo įsipareigojimai.

CK 3.109 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kokios prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Ieškovo prievolės bankui nepatenka iš prievolių sąrašą, kurios gali būti tenkinamos iš bendro sutuoktinių turto – pajamų gautų iš darbo užmokesčio santuokos metu. Darytina išvada, kad atsakovė turi teisę prašyti priteisti kompensaciją už santuokos metu sumokėtas įmokas pusę sumos. Teismas nurodė, kad atsakovė prašė priteisti kompensaciją ne nuo santuokos sudarymo, tačiau nuo kredito sutarties sudarymo (iki santuokos sudarymo), tačiau reikalavimo pripažinti, kad šalys vedė bendrą ūkį iki santuokos sudarymo nereiškė, atitinkamai tokio pobūdžio duomenų nepateikė, todėl pripažintina, kad atsakovė reikalavimo pagrįstumo priteisti įmokas nuo 2006-04-12 neįrodė (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu ieškovas nepaneigė įtvirtintos prezumpcijos įtvirtintos CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 2 dalyje, todėl atsakovei priteistina kompensacija nuo santuokos sudarymo – 2006-07-27, sumokėtų įmokų pusė sumos.

Pažymėtina, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos, arba, esant vieno sutuoktinio prašymui, iki sutuoktinių pradėjimo gyventi skyriumi (CK 3.127 straipsnio 1, 2 dalys). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad teismas privalo padalyti visą sutuoktinių turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Šiuo atveju ieškinys teismui dėl santuokos nutraukimo teismui pareikštas 2017-03-01, reikalavimo padalyti turtą iki šios datos nėra. Esant šios aplinkybėms atsakovei priteistina kompensacija už laikotarpį nuo 2006-07-27 iki 2017-03-01.

CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, kurioje išvardyti šeimos santykių teisinio reglamentavimo principai, įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiškumo principas. Jis detalizuojamas kituose CK trečiosios knygos straipsniuose. Pagal įstatymą preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Nuo šios taisyklės galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Šalys nei procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo metu neprašė nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, todėl visas santuokos metu įgytas turtas dalytinas po lygiai, t. y. atsakovei priteistina suma už ½ įmokų sumokėtų bankui pagal kredito sutartį.

Pagal ieškovo pateiktą banko sąskaitos išrašą (t. 1, b. l. 104–138), trečiojo asmens AB „Luminor Bank“ pateiktus duomenimis, kurie analogiški ieškovo pateiktiems duomenims, dėl kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo metu, atliktų mokėjimų, nuo santuokos sudarymo momento (2006-07-27) iki ieškinio padavimo dienos (2017-03-01), AB „Luminor Bank“ (buvęs pavadinimas AB „DNB“ bankas) matyti, kad iš viso buvo sumokėta 13943,21 Eur suma. Darytina išvada, kad ieškovė turi teisę reikalauti pusę šios sumos – 6971,61 Eur, todėl ji priteistina iš ieškovo atsakovei.

Šalys santuokos metu įgijo transporto priemonę VW PASSAT VARIANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 43), kuri teisminio proceso metu buvo parduota (t. 2, b. l. 70–71). Ieškovas ieškiniu nurodė šio automobilio kainą. Patikslintu ieškiniu šią transporto priemonę ieškovas prašė palikti jam, nurodė šios transporto priemonės vertę 1000 Eur (t. 1, b. l. 144–150). Transporto priemonės vertei pagrįsti pateikė internetinio puslapio skelbimus panašių transporto priemonių (t. 1, b. l. 10–11). Atsakovė priešieškiniu sutiko, kad ši transporto priemonė būtų palikta ieškovui, taip pat sutiko dėl šios transporto priemonės vertės – 1000 Eur, ir pusės sumos jai priteisimo (t. 1, b. l. 172–175). Ieškovas paskutinio posėdžio metu 2018-05-10 pateikė duomenis, kad ši transporto priemonė perleista už 200 Eur, todėl nurodė, kad sutinka sumokėti 100 Eur kompensaciją. 2018-01-30 sudarytoje sutartyje nurodomi automobilio trūkumai: vairo mechanizmo ir pakabos elementų (t. 2, b. l. 70). Ieškovas paaiškino, kad transporto priemonė nebuvo geros techninės būklės, todėl buvo parduota už šią kainą.

Teismas nurodo, kad automobilis buvo parduotas jau pradėjus procesą dėl santuokos nutraukimo. Duomenų, kad dėl jo pardavimo, kainos ir pan. ieškovas būtų taręsis su ieškove nėra pateikta. Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad atsakovės neinformavo. Pažymėtina, kad pirminiuose procesiniuose dokumentuose pats ieškovas nurodė dalytino turto vertę – 1000 Eur, atsakovė sutiko su šia suma. Pastebėtina, kad automobilis buvo techniškai tvarkingas, t. y. turėjo technikinę apžiūrą (t. 1, b. l. 12), kuri buvo atlikta iki ieškinio padavimo, tačiau pirkimo pardavimo sutartyje nurodyti tam tikri trūkumai. Kadangi automobiliu naudojosi pats ieškovas, galimai todėl atsirado tam tikri automobilio trūkumai, todėl atsakovės teisės neturėtų būti pažeistos ir atitinkamai sumokėta mažesnės kompensacija, nei nurodyta daikto kaina su pirminiu ieškiniu. Esant tokioms aplinkybėms pripažintina, kad ieškinio padavimo metu automobilio kaina buvo 1000 Eur, todėl atsakovei priteistina 500 Eur kompensacija, nes šis turtas yra ieškovo realizuotas.

Šalys papildomai nurodė dalytina turtą minkštą kampą–sofą, vertė 300 Eur, bufeto kaina – 150 Eur. Bendra kaina sudarytų 450 Eur. Šiuo daiktus ieškovas nurodė priteisti atsakovei, baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad sofa galėtų būti palikta ir jam. Teismas nurodo, kad tarp šalių ginčo dėl šių daiktų vertės nėra. Kadangi šalys sutarė dėl šio turto vertės, teismas pripažįsta, kad šių kilnojamųjų, namų apyvokos daiktų vertė tokia, kokia nurodyta ieškovo. Atitinkamai pusė šios daiktų vertės priklauso kiekvienam sutuoktiniui (225 Eur). Kadangi ieškovas turi mokėti kompensaciją dėl kredito ir palūkanų, taip pat dėl transporto priemonės, argumentų ir motyvų kodėl šis turtas turėtų būti paliktas jam nėra. Todėl siekiant sumažinti ieškovo mokėtinos kompensacijos sumą atitinkamai šie daiktai priteistini atsakovei, o pusė šių daiktų verte mažintina kompensacijos suma mokėtina atsakovei.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes pripažintina, kad santuokos metu įgytas ir dalytinas turtas iš viso yra: 13943,21 Eur suma sumokėta bankui, 1000 Eur automobilis ir 450 Eur namų apyvokos daiktai (bendra suma 15393,21 Eur). Atitinkamai kiekvienam sutuoktiniui priklausytų turto už 7696,61 Eur. Atsakovei priteistina 6971,61 Eur kompensacija dėl banko įmokų mokėjimo, 500 Eur už transporto priemonę bei priteistini namų apyvokos daiktai už 450 Eur, iš viso – 7921,61 Eur. Kadangi atsakovei priteistina turto daugiau nei 7696,61 Eur (dėl namų apyvokos daiktų), atitinkamai 225 Eur suma mažintina iš ieškovo atsakovei priteistinos kompensacijos suma iki 7246,61 Eur sumos.

Dėl prievolių padalijimo.

Šalys teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė su kreditorius AB „Luminor Bank“ ir UAB „SB lizingas“. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad kredito sutartis su AB „Luminor Bank“ sudaryta iki santuokos sudarymo už asmeninio turto (buto) įsigijimą, todėl santuokos nutraukimas neturi įtakos prievolių vykdymui šiam kreditoriui.

Kadangi ginčo dėl prievolės modifikavimo byloje tar šalių nebuvo, todėl paliktinos prievolės nepakeistos, t. y. už jų vykdymą po santuokos nutraukimo lieka asmeniškai atsakingas ieškovas pagal sutarties nuostatas (CK 3.110 straipsnis).

Taip pat bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ieškovas yra sudaręs pirkimo išsimokėtinai sutartį su UAB „SB lizingu“. Ši sutartis sudaryta po to, kai šalys kartu nebegyveno ir nebevedė bendro ūkio, atitinkamai įsigytas daiktas nebuvo naudojamas šeimos poreikiams. Prieštaravimų kreditorius nepareiškė, todėl laikytina, kad prievolė sudaryta asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl po santuokos nutraukimo prievolės vykdymas šiam kreditorius paliktinas pagal sutartį, t. y. ją vykdys asmeniškai ieškovas.

Dėl kompensacijos mokėjimo išdėstymo dalimis.

CPK 284 str. 1 d. įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo paties iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas reikšmingas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Teismas priteisė atsakovei iš ieškovo kompensaciją – 7246,61 Eur. vadovaujantis CPK 18 straipsnio nuostatomis, ši suma turėtų būti sumokėta atsakovei po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Kadangi byloje pateikti duomenys dėl viso ieškovo turto, darytina išvada, kad visos sumos sumokėjimas būtų pernelyg didelė našta, įvertinus tas aplinkybes, kad ieškovas turi mokėti įmokas bankui ir UAB „SB lizingas“ pagal vartojimo kredito sutarties nuostatas. Taip pat duomenų, kad tokio sumą ieškovas būtų pajėgus sumokėti iš karto nėra pateikta. Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad kelis kartus mažesnės sumos sumokėjimas, jam būtų per didelė našta, todėl pateiktas prašymas tenkintinas ir kompensacijos mokėjimas išdėstytinas dviejų metų laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovui kas mėnesį atsakovei mokant po 302 Eur, paskutinės įmokos suma – 300,61 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai atlygintos turėtos bylinėjimosi išlaidos. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo nustatytų išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertinęs priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Pagal byloje esančius duomenis, ieškovui buvo suteikta valstybinės garantuojama teisinė pagalba, todėl kreipiantis į teismą jis buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei. Byloje pateiktos pažymos, kad valstybė šioje byloje patyrė 364,38 Eur (t. 1, b. l. 95, t. 2, b. l. 29) ir ieškovas papildomai turėjo 100 Eur (t. 2, b. l. 72) advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Atsakovė paduodama priešieškinį sumokėjo 210 Eur žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 176); 300 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 30, 40).

Įvertinus šalių reikiamus reikalavimus didžioji dalis jų sutapo, t. y. abu sutiko dėl santuokos nutraukimo (skyrėsi kaltės klausimas), sutarta dėl vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo nepilnamečiams vaikams, kilnojamųjų daiktų, transporto priemonės, tačiau iniciatyvos dėl taikos sutarties šalys nerodė. Teismas kelis kartus skatino šalis susitarti dėl reikalavimų taikiai, kuriuose nebuvo ginčo, šalių atstovai ketino paruoši dėl dalies reikalavimų taiko sutartį, tačiau ji nebuvo nei paruošta, nei sudaryta. Atitinkamai dėl šios aplinkybės didėjo šalių ir valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. turėjo būti mokama atstovams advokatams už dalyvavimą teismo posėdžio metu. Įvertinus šias aplinkybes, kad šalių ir valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra panašios, todėl jų vienas kitam nepriteisia, t. y. teismas šalims palieka jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, atitinkamai valstybei iš atsakovės nepriteisia išlaidų dėl teisinės pagalbos atlyginimo priteisimo.

Valstybė šioje byloje patyrė 32,34 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Tenkinus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus iš dalies iš kiekvienos šalies priteistina po 16,17 Eur valstybei. Ieškovas prašė atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Kadangi ieškovas nesikreipė į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pratęsti teiktą teisinę pagalbą, todėl išlaido dėl procesinių dokumentų siuntimo iš ieškovo valstybei priteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti santuokos, sudarytos tarp ieškovo L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Marijampolės (duomenys neskelbtini) Rkb. ir apskaitytos (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės CMB, apskaitos akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

Po santuokos nutraukimo ieškovui L. P. palikti pavardę „P.“, atsakovei J. P. palikti santuokinę pavardę „P.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) .

Priteisti iš atsakovės J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017-03-01) iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymo lėšų tvarkytoju paskiriant tėvą L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovo L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017-03-01) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymo lėšų tvarkytoju paskiriant motiną J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7246,61 Eur kompensaciją, minkštą kampą sofą (vertė 300 Eur), bufetą–sekciją (vertė 150 Eur).

Po santuokos nutraukimo ieškovo L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievoles AB „Luminor Bank“ pagal 2006-04-12 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ir UAB „SB lizingas“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), laikyti asmeniniais ieškovo įsipareigojimais.

Po santuokos nutraukimo nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), laikyti priklausančiu ieškovui L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise.

Ieškovo L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prašymą dėl kompensacijos mokėjimo ieškovei išdėstymo dalimis tenkinti ir priteistos kompensacijos – 7246,61 Eur, mokėjimą išdėstyti 24 mėn. laikotarpiui: nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovei J. P. mokant po 302 Eur suma kas mėnesį, paskutinės įmokos suma 300,61 Eur.

Priteisti valstybei iš ieškovo L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 16,17 Eur išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą. Šios išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovės J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 16,17 Eur išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą. Šios išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.

Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.