Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, 261 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R., 2018 m. vasarą, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą pinigų sumą nusipirko ir taip neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą nedidelį kiekį, tačiau ne mažiau kaip 0,811 g, narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), jas neteisėtai parsigabeno į išsinuomotą butą, esantį (duomenys neskelbtini), ten neteisėtai laikė. Po to ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą nedidelį kiekį, tačiau ne mažiau kaip 0,811 g, narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), neteisėtai pargabeno į savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), ten šią narkotinę medžiagą neteisėtai laikė iki 2019-03-19. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2019-03-19, apie 9.30 val., dalį iš nenustatyto kiekio neteisėtai laikomos narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) neteisėtai automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), nugabeno į mišką, esantį (duomenys neskelbtini), ten nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos neatlygintinai perdavė vartoti I. K., gim. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad ji yra nepilnametė, bei turėdamas vieningą tyčią, nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) – I. K., gim. (duomenys neskelbtini), neatlygintinai vartoti perdavė: 2019-03-21, apie 14 val. 30 min., miške, esančiame (duomenys neskelbtini), bei 2019-03-21 apie 18 val. 00 min., savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir taip platino narkotines medžiagas nepilnamečiui. Likusį nedidelį kiekį – ne mažiau kaip 0,811 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) – neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iki tol, kol 2019-03-25, apie 14.25 val., kratos metu narkotinę medžiagą rado ir paėmė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

R. R. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. vasarą (duomenys neskelbtini), tikslios vietos nepamena, iš nepažįstamo vaikino įsigijo narkotinių medžiagų – kanapių, jos buvo supakuotos į folijos gniužulą. Kiek tiksliai už jas mokėjo ir koks tiksliai kiekis šių narkotinių medžiagų buvo, nepamena. Įsigytas narkotines medžiagas parsinešė į nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir ten jas laikė. Po to, po vienos ar dviejų dienų, šias narkotines medžiagas automobiliu (duomenys neskelbtini) parsivežė į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Namuose narkotines medžiagas padalijo – iš įsigyto gniužulo atskyrė dalį „žolės“ ir ją suvyniojo į foliją, po to tą atskirtą „žolę“ laikė dėžutėje su maisto produktais virtuvinėje spintelėje. Vėliau „žolę“ pernešė į pagalbines patalpas, ir ten kratos metus ją surado policijos pareigūnai. Kitas narkotines medžiagas taip pat laikė virtuvinėje spintelėje ir jas vėliau pateikė pareigūnams. Per feisbuko programą susipažino su merginomis – I. K. ir S. S.. Vykdamas į susitikimą su merginomis, pasiėmė įsigytų narkotinių medžiagų, norėdamas jas parūkyti, bei smulkintuvą, visa tai gabeno su savimi automobilyje. Iš anksto neplanavo, kad „žolę“ rūkys su merginomis. Su merginomis I. K. bei S. S. buvo susitikęs du kartus, pirmą kartą 2019-03-19, apie 9 valandą, kai nuvyko pas jas į (duomenys neskelbtini) ir vežėsi jas išgerti šampano į (duomenys neskelbtini) esantį mišką. Ten kartu su I. K. parūkė jo turėtos „žolės“. Jis užsiminė, kad turi „žolės“, o I. K. pradėjo sakyti, kad „davai, parūkom". Kad merginos I. K. ir S. S. buvo nepilnametės, žinojo, bet nepagalvojo, kad gali kilti baudžiamoji atsakomybė už narkotinių medžiagų davimą nepilnamečiam asmeniui. Davė I. K. parūkyti, nes ji pati rodė iniciatyvą, norėdama narkotinių medžiagų. I. K. važiuojant automobiliu į mišką, dar prieš rūkant „žolę“, jam sakė, kad jai greit bus 18 metų, nors atrodė žymiai vyresnė, todėl patikėjo, kad jai greit bus 18 metų. S. jam taip pat pasisakė, kad jai (duomenys neskelbtini) metų. Antrą kartą su merginomis susitiko praėjus 2 dienoms, t. y. 2019-03-21. Apie 14 valandą vėl nuvyko pas jas į (duomenys neskelbtini), prieš tai su jomis susirašęs per mesendžerio programėlę. Paėmęs merginas, vyko į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Pakeliui sustojo vėl tame pačiame miške ir su I. K. parūkė su savimi turėtos „žolės“. S. „žolės“ nerūkė. I. tiek pati siūlėsi parūkyti, tiek jis jai pasiūlė rūkyti, iniciatyvą rodė abu. Parūkius „žolės“, nuvyko pas jį į namus, kuriuose vartojo alkoholį ir namo prieangyje vėl rūkė „žolę“. Tuo metu galėjo būti apie 18 valanda. Kiek kartų name rūkė „žolę“, nepamena. Likusią narkotinę medžiagą atidavė policijos pareigūnams kratos metu. R. R. parodė, kad visa narkotinė medžiaga – kanapės, rastos kratos metu pas jį namuose, priklausė jam ir ji visa buvo įsigyta tą vienintelį kartą 2018 m. vasarą (duomenys neskelbtini). Merginoms aktyviai rūkyti „žolės“ nesiūlė, tačiau pasakius joms, kad turi „žolės“ ir I. parodžius iniciatyvą, jos davė pastarajai parūkyti. Miške rūkomą „žolę“ susisuko į tabakui skirtą popierių, o pas jį namuose „žolė“ buvo rūkoma per „bambalį“. Tokį vartojimo būdą jam parodė I. K.. Kratos metu rastą smulkintuvą buvo radęs prieš 10 metų (duomenys neskelbtini), kai dirbo viešbutyje. Iš viso su I. K. narkotinę medžiagą – „žolę“ rūkė tris kartus: 2019-03-19, apie 9.30 valandą 2019-03-21, apie 14.30 valandą, (duomenys neskelbtini), bei 2019-03-21, apie 18 valandą, prieangyje jo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Dėl išgerto alkoholio kiekio jis užmigo, o atsibudęs rytą neberado I. K. ir S. S.. Taip pat buvo dingęs ir jo automobilis. Įsigytos narkotinės medžiagos visą laiką su savimi nesinešiojo, pirma ją parsigabeno į nuomojamą butą (duomenys neskelbtini), po to po kelių dienų parsivežė į namus, o iš ten du kartus dalį jos gabeno su savimi, kai vyko susitikti su merginomis. Grįžęs po pirmo susitikimo su merginomis, su savimi tą kartą gabenamą narkotinę medžiagą pasidėjo atgal į virtuvės spintelę, po to pasiėmė iš ten, kai vyko susitikti antrą kartą. Po to, kai antrą kartą, tai yra 2019-03-21, miške bei namuose rūkė šią narkotinę medžiagą, jos likutį pasidėjo atgal į virtuvės spintelę, vėliau ją atidavė kratą atlikusiems tyrėjams. R. R. teisme parodė, kad labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, pasižada ateityje nebenusikalsti ir prašo teismo jam neskirti laisvės atėmimo bausmės.

Motyvuojamoji dalis

Be paties R. R. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikaltimus įrodyta ir byloje surinktais bei teisme iširtais įrodymais.

Parodymų patikrinimo vietoje metu 2019-12-16 R. R. parodė (duomenys neskelbtini) vietą, kurioje jis du kartus, matant S. S., davė I. K. vartoti narkotines medžiagas. Po to, nuvykus į (duomenys neskelbtini), parodė vietą prie ten esančio gyvenamojo namo prieangio, kur kartu su I. K. vartojo narkotines medžiagas. Gyvenamojo namo virtuvėje R. R. parodė spintelę, kurioje laikė dalį narkotinių medžiagų ir kurias kratos metu atidavė pareigūnams (t. 1, 150–152, 153–159 b. l.).

Nepilnametė liudytoja I. K., 2019-12-17 apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad su R. R. susipažino ir susitiko, kai su drauge S. S. buvo pabėgusios iš (duomenys neskelbtini) ir važiavo į (duomenys neskelbtini). Susipažino per socialinį tinklą feisbuką. Pirmą kartą su R. R. susitiko (duomenys neskelbtini) prie daugiabučio, po to kartu važiavo nusipirkti kavos ir šampano bei toliau vyko parūkyti (duomenys neskelbtini) miesto ribose. Ji bei R. rūkė „žolę“, o kartu buvusi S. jos nerūkė. „Žolės“ turėjo R., kuris jos buvo pasiėmęs iš namų. Žolę ji susuko į dvi suktines ir kartu su R. ją surūkė. Ten taip pat išgėrė vieną butelį šampano. Po to R. jas parvežė atgal į tą pačią vietą, iš kur buvo paėmęs. Tą kartą R. nežinojo, kiek joms metų, atrodo, kad ir jų apie amžių neklausė. Antras susitikimas su R. įvyko tą pačią savaitę, gali būti, kad penktadienį, ten pat, kur ir pirmą kartą, (duomenys neskelbtini) mieste. Važiavo iki R. namų, ten jis nuėjo pasiimti žolės, o jos liko jo laukti automobilyje. Grįžęs R. atsinešė žolės, po to visi nuvyko į miškelį netoli (duomenys neskelbtini), ten vėl ji susuko suktinę ir kartu su R. ją surūkė. Ji su S. dar gėrė šampaną. Tada važiavo iki parduotuvės, R. pirko alkoholio, o iš ten vyko iki R. kaimo. Kai buvo miškelyje, R. nežinojo, kiek jai metų, o ar žinojo S. amžių, nežino. Vykstant į kaimą, po to kaime abi vartojo alkoholį. Ten ji R. pasakė savo amžių, tai yra, kad jai 15 metų, nors iš tiesų buvo 14 metų. Pasakius savo amžių, R. jai pasakė, jog „nieko tokio“. Tada ji vėl paprašė R. parūkyti ir pastarasis sutiko. Šį kartą ji ir R. rūkė ne suktines, o, jai pasiūlius, rūkė per butelį. S., kaip ir anksčiau, nerūkė. Vėliau atvykus S. draugams, jos išvyko (t. 1, 31–32 b. l.).

VšĮ Regioninės (duomenys neskelbtini) ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus 2019-03-22 pažymoje nurodyta, kad, atlikus I. K. medicininę apžiūrą dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, rasta, jog ji vartojusi marihuaną (t. 1, 55, 56 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad I. K. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, taip pat nustatyta mažiausia koncentracija – 0,85 promilės etilo alkoholio. Tyrimas buvo pradėtas 2019-03-27, baigtas 2019-05-10 (t. 1, 57 b. l.).

Nepilnametė liudytoja S. S., 2019-12-17 apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad su R. R. susipažino per feisbuką prieš pusę metų. Pirmą kartą su juo susitiko pirmą dieną po to, kai jis jai parašė. Tuo metu ji gyveno (duomenys neskelbtini), bet kartu su I. K. iš ten buvo pabėgusios ir gyveno (duomenys neskelbtini) pas draugą. R. tą kartą pasiūlė išgerti kavos ir ji sutarė su juo susitikti. Jis atvyko į jų gyvenamojo namo kiemą ir ji kartu su I. išvyko kartu su juo prie miškelio, netoli (duomenys neskelbtini), gal 20 km, toliau nuo miesto. Ten I. ir R. rūkė „žolę“, o ji liko sėdėti automobilyje. Parūkius, jis jas parvežė atgal pas draugą, kur jos tuo metu gyveno. Pirmojo susitikimo metu R. žinojo, kiek jai (S.) metų, o ar žinojo, kiek I. metų, nežino. Ji (S.) jam to nesakė, o jis jos ir neklausė. Iš kur R. turėjo „žolės“, nežino, jis jos važiavo pasiimti iš namų. Maždaug po 3 dienų ji vėl su R. susirašė per feisbuką ir R. jų pasiimti atvyko į tą pačią vietą, kaip ir pirmą kartą. Važiavo link (duomenys neskelbtini) ir pakeliui toje pačioje vietoje, kaip ir pirmą kartą, sustojo parūkyti „žolės“. R. tuo metu turėjo „žolės“, o iš kur jis jos buvo gavęs, nežino. R. ir I. vėl kartu rūkė „žolę“, o ji rūkė paprastą cigaretę. Po to visi nuvyko į (duomenys neskelbtini), pakeliui sustojo parduotuvėje ir ten R. pirko alkoholio. Nuvykus į kaimą, ten gėrė alkoholį, o R. su I. dar kartą parūkė „žolės“. Tik šį kartą ją rūkė per plastikinį kolos butelį – „bambalį“. Po to R. užmigo, o jų parsivežti atvyko draugai (t. 1, 46–47, 48 b. l.).

2019-03-25 kratos metu gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), R. R., prieš pradedant daryti kratą, savanoriškai parodė virtuvėje metalinę dėžutę su augalinės kilmės medžiagos likučiu, kuri paimta ir įpakuota į voką Nr. 1. Toliau tęsiant kratą, gyvenamojo namo šiaurinėje dalyje esančioje spintelėje buvusiame inde su miltais rastas folijos gniužulas bei plastikinis paketėlis su juose esančia augalinės kilmės medžiaga, kurie paimti ir įpakuoti į voką Nr. 2 (t. 1, 73–77, 78–83 b. l.).

2019-10-28 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad:

- Žalios spalvos augalinės kilmės medžiagos (iš folijos gniužulo ir atskirta iš mišinio, buvusio plastikiniame paketėlyje), rastos ir paimtos 2019-03-25 kratos metu R. R. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masės yra: iš folijos gniužulo – 0,592 g, atskirtų iš mišinio (buvusio plastikiniame paketėlyje – 0, 081 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra: iš folijos gniužulo – 15,6 %, atskirtose iš mišinio (buvusio plastikiniame paketėlyje) – 12, 0 %.

- Žalios ir rudos spalvų augalinės kilmės medžiagų mišinyje iš metalinio smulkintuvo, rasto ir paimto 2019-03-25 kratos metu R. R. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), yra narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), kuriuose psichotropinės medžiagos ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 0, 138 g (12,4 %). Augalinės kilmės medžiagos iš mišinio (buvusio metaliniame smulkintuve) nebuvo atskirtos, nes dalis mišinyje esančių medžiagų yra labai smulkios (t. 1, 94–97 b. l.).

VšĮ Regioninės (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyriaus 2019-03-25 pažymoje nurodyta, kad, atlikus R. R. medicininę apžiūrą dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, rasta, jog jis vartojęs marihuaną (t. 1, 58, 59 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. R. kraujyje rasta tetrahidrokanabinolio, tetrahidrokanabinolio karkobsi rūgšties. Šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. Tyrimas buvo pradėtas 2019-03-27, baigtas 2019-05-07 (t. 1, 64–65 b. l.).

Veikų kvalifikacija, bausmės skyrimas

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo ją parduoti ar kitaip platinti. Šiame straipsnyje įtvirtinta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, nusikalstama veika laikoma baigta nuo to momento, kai kaltininkas padaro bent vieną iš straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių veikų. Veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. darydamas šią nusikalstamą veiką asmuo suvokia pavojingą jos pobūdį ir nori taip veikti.

Kaltinamasis R. R. parodė, kad, 2018 m. vasarą (duomenys neskelbtini) iš nepažįstamo vaikino įsigijo narkotinių medžiagų – kanapių, kurios buvo supakuotos į folijos gniužulą. Kiek tiksliai už jas mokėjo ir koks tiksliai kiekis šių narkotinių medžiagų buvo, nepamena. Įsigytas narkotines medžiagas parsinešė į nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), ten jas laikė. Po to, po vienos ar dviejų dienų, šias narkotines medžiagas automobiliu (duomenys neskelbtini) parsivežė į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Namuose narkotines medžiagas padalijo – iš įsigyto gniužulo atskyrė dalį „žolės“ ir ją suvyniojo į foliją, po to tą atskirtą „žolę“ laikė dėžutėje su maisto produktais virtuvinėje spintelėje. Vėliau „žolę“ pernešė į pagalbines patalpas, ten kratos metus ją surado policijos pareigūnai. Kitas narkotines medžiagas taip pat laikė virtuvinėje spintelėje ir jas vėliau pateikė pareigūnams. Įgydamas narkotinę medžiagą, iš anksto neplanavo ją platinti, t. y. siūlyti ją rūkyti merginoms.

2019-10-28 specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad žalios spalvos augalinės kilmės medžiagos (iš folijos gniužulo ir atskirta iš mišinio, buvusio plastikiniame paketėlyje), rastos ir paimtos 2019-03-25 kratos metu R. R. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masės yra: iš folijos gniužulo – 0,592 g, atskirtų iš mišinio (buvusio plastikiniame paketėlyje – 0, 081 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra: iš folijos gniužulo – 15, 6 %, atskirtose iš mišinio (buvusio plastikiniame paketėlyje) – 12, 0 %. Žalios ir rudos spalvų augalinės kilmės medžiagų mišinyje iš metalinio smulkintuvo, rasto ir paimto 2019-03-25 kratos metu R. R. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), yra narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), kuriuose psichotropinės medžiagos ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 0, 138 g (12,4 %).

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas kanapių (ir jų dalių) nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 5 g. Rastas įvykio vietoje narkotinės medžiagos – kanapių antžeminių dalių kiekis, ne mažiau kaip 0,811 g, nepriskirtinas dideliam kiekiui, todėl kaltinamojo R. R. veika dėl šios dalies tinkamai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Pagal BK 261 straipsnį atsako tas, kas platino narkotines ar psichotropines medžiagas nepilnamečiams. Pagal galiojančią teismų praktiką, narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu laikomas šių medžiagų atlygintinis ar neatlygintinis perdavimas kitam asmeniui – nepilnamečiui. Platinimas gali būti ne tik šių medžiagų pardavimas, bet ir dovanojimas, davimas už atliktus darbus, paslaugas, davimas skolon ir kt. Dėl tokių veiksmų kitas asmuo tampa tų medžiagų įgijėju. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį baudžiamąjį įstatymą kyla nepriklausomai nuo platinamų nepilnamečiui narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekio. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 261 straipsnį kyla tuo atveju, kai kaltininkas žino arba turi ir gali suvokti, kad asmuo, kuriam jis platina narkotines ar psichotropines medžiagas, yra nepilnametis. Šio nusikaltimo sudėties subjektyvioji pusė yra tiesioginė tyčia. Kaltininkas suvokia, kad platina nurodytas medžiagas nepilnamečiams, ir siekia tai daryti.

Šioje byloje kaltinamojo R. R. veikoje yra visi ir objektyvieji, ir subjektyvieji šio nusikaltimo požymiai. Byloje nustatyta ir įrodyta, kad kaltinamasis davė vartoti, tai yra rūkyti medžiagą – kanapes (antžeminės dalys) nepilnametei I. K. tris kartus: 2019-03-19 apie 9.30 valandą ir 2019-03-21 apie 14.30 valandą (duomenys neskelbtini), bei 2019-03-21, 18 valandą, savo namuose (duomenys neskelbtini). R. R. parodė, kad žinojo, jog I. K. ir S. S. buvo nepilnametės, bet nepagalvojo, kad gali kilti baudžiamoji atsakomybė už narkotinių medžiagų davimą nepilnamečiam asmeniui. Iš I. K. parodymų matyti, kad ji pasakė R. R. savo amžių, kad jai yra (duomenys neskelbtini) metų, nors iš tiesų buvo (duomenys neskelbtini) metų. Pasakius savo amžių, R. jai pasakė, jog „nieko tokio“. Platindamas, t. y. perduodamas vartoti nepilnametei I. K. narkotines medžiagas, kaltinamasis R. R. veikė tiesiogine tyčia, todėl nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 261 straipsnį.

Kaltinamojo R. R. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Pažymėtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės bylos Nr. 2K-31/2006, 2K-300/2006, 2K-491/2007, 2K-43/2008, 2K-57/2008, 2K-301/2008, 2K-353/2008, 2K-38/2009, 2K-259/2009, Nr. 2K-94/2010, 2K-579/2010, 2K-106/2011, 2K-297/2013 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. R. nuosekliai parodė, jog neturėdamas tikslo platinti, jis iš nepažįstamo asmens neteisėtai įgijo, o vėliau gabeno ir laikė savo namuose narkotines medžiagas – kanapes (antžeminės dalys). Vėliau, perduodamas suvartojimui, platino šią narkotinę medžiagą nepilnamečiam asmeniui. Tokius parodymus jis davė ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis, taip pat ir teisiamojo posėdžio metu šių savo parodymų neatsisakė. Toks įvykio aplinkybių aiškinimas laikytinas kaltinamojo prisipažinimu ir nuoširdžiu gailėjimusi, nes jis nurodė esmines byloje nustatytas aplinkybes, todėl teismas, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismo nuomone, paskyrus R. R. nors ir minimalią laisvės atėmimo bausmę, tai formaliai atitiktų visas bausmės skyrimo nuostatas, tačiau tokia bausmė nepasiektų visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, yra pasisakęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006). Šiuo atveju, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamąjį individualizuojančias savybes ir kitas reikšmingas aplinkybes, netgi minimalios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, ši bausmė būtų pernelyg griežta.

BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai švelninti bausmę. Teismų praktikoje suformuota, kad BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalis, ir kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies nubrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalies pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (kasacinė byla Nr. 2K-7-259/2011).

Nors kaltinamajam R. R. yra pripažinta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau nėra nustatyta kitų būtinų sąlygų BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatoms taikyti, t. y. kad jis savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamą veiką.

Taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, be atsakomybę lengvinančios aplinkybės, reikalaujama, kad būtų bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir būtų nustatyta bent viena iš šių aplinkybių: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką, buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą, ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta, pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Tokių sąlygų nagrinėjamojoje byloje nenustatyta.

Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra suformavęs nuostatą dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo. Pagal šią nuostatą, kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms aplinkybėms. Toks bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai paskirti bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K- 432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-126-693/2018). Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko pasitaisymui būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys Nr.2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-456/2013, 2K-449-942/2016).

Teisingumo principas pirmiausia susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu, be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą. R. R. praeityje neteistas, jis dirba (duomenys neskelbtini), pagal gyvenamąją vietą, buvusią ir dabartinę darbo vietą charakterizuojamas tik teigiamai. R. R. apibūdinamas kaip darbštus, draugiškas, taktiškas, paslaugus asmuo, niekada neatsisakantis pagelbėti vyresnio amžiaus žmonėms. Iš teismui pateiktos Respublikinio priklausomybės ligų centro (duomenys neskelbtini) filialo ambulatorinio skyriaus 2020-02-13 medicininės pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad į šį ligų centro (duomenys neskelbtini) filialą 5 metų laikotarpiu nesikreipė dėl konsultavimo ar gydymo. Šioje byloje yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas tiki R. R. pažadu daugiau nebenusikalsti. Byloje esanti įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad R. R. veika nėra tokia pavojinga, jog už jos padarymą būtų skirtina laisvės atėmimo bausmė. Paskyrus laisvės atėmimo bausmę, R. R. praras darbą, tai atsilieps ir jo socialiniams santykiams.

Remdamasis anksčiau išdėstytais duomenimis, teismas daro išvadą, kad už padarytą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 261 straipsnyje, yra pagrindas taikyti R. R. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Tokia bausmės rūšis bus pakankamai efektyvi, kad sulaikytų R. R. nuo nusikalstamų veikų darymo. R. R. skirtina maksimalaus dydžio laisvės apribojimo bausmė.

R. R. už nusižengimą numatytą BK 259 straipsnio 2 dalį skirtina laisvės apribojimo bausmė, savo dydžiu mažesnė už šio straipsnio sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmės vidurkį.

Paskyrus laisvės apribojimo bausmę, R. R. skirtini draudimai ir įpareigojimai.

Dėl daiktinių įrodymų

Byloje yra daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas dėl jų saugojimo išspręstinas priimant šį nuosprendį.

Po tyrimo likusi narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys) bei ?-THC-9, rasta ir paimta 2019-03-25 kratos metu R. R. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), saugoma PD prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje-saugykloje, (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina.

Metalinis smulkintuvas (dėžutė), rastas ir paimtas 2019-03-25 kratos metu R. R. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), perduotas į (duomenys neskelbtini) AVPK daiktų saugyklą pagal 2020-01-17 perdavimo - priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.

Paketas Nr. 1 su vokais Nr. 1 ir Nr. 2, kuriuose yra kompaktinės laikmenos (DVD) su vaizdo įrašais apie 2019-12-17 pas ikiteisminio tyrimo teisėją atliktas nepilnamečių liudytojų I. K. bei S. S. apklausas, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

R. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams.

R. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 261 straipsnį ir, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, nuteisti laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę R. R. paskirti laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams.

Įpareigoti R. R. per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių narkotinių medžiagų ir nebendrauti su tokias medžiagas vartojančiais asmenimis.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumentų paėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Daiktinius įrodymus – po tyrimo likusią narkotinę medžiagą – kanapes (antžeminės dalys) bei ?-THC-9, saugomą PD prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje-saugykloje (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Metalinį smulkintuvą (dėžutė), saugomus (duomenys neskelbtini) AVPK pagal 2020-01-17 perdavimo-priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Paketą Nr. 1 su vokais Nr. 1 ir Nr. 2, kuriuose yra kompaktinės laikmenos (DVD) su vaizdo įrašais apie 2019-12-17 pas ikiteisminio tyrimo teisėją atliktas nepilnamečių liudytojų I. K. bei S. S. apklausas, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.