- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-07
- Bylos Nr.
- e2A-30-1059/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07670-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas, Ramunė Čeknienė, Ignas Totilas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rusvila“
- Atsakovas
- C. M.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno ir Igno Totilo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rusvila“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-09-19 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rusvila“ ieškinį atsakovui C. M. dėl darbo ginčo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) „Rusvila“ teismui pateiktu ieškiniu prašė pripažinti, kad tarp UAB „Rusvila“ bei atsakovo Ch. M. nebuvo susiklostę jokie teisiniai santykiai, atmesti Ch. M. 2024-03-19 prašymą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, jog 2024 m. vasario mėnesį atsakovas žodžiu susitarė su R. T. atlikti jo nurodytuose objektuose rangos darbus. Numatyta darbų kaina – 1 000 Eur. Susitarimu atsakovas įsipareigojo R. T. priklausančiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (toliau ir Objektas1, namas), atlikti sienų dekorą, o R. T. tėvui A. T. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau ir Objektas2, butas), atlikti tinkavimo darbus.
3. Atsakovas Objekte1 pradėjo dirbti 2024-02-04, o darbus užbaigė 2024-02-24, Objekte2 atsakovas dirbo nuo 2024-02-26 iki 2024-03-04. R. T. grynais pinigais atsakovo prašymu sumokėjo jam 105 Eur dydžio avansą. Atsakovui užbaigus darbus Objekte1, R. T. sumokėjo dar 645 Eur.
4. R. T. pastebėjo, jog Objekte1 darbai atlikti nekokybiškai, todėl abu su jo tėvu nusprendė, jog atsisako atsakovo paslaugų ir Objekte2. Apie tai atsakovui pranešė 2024-03-04 ir šis nutraukė darbus Objekte2.
5. Kadangi susitarimas buvo nutrauktas, R. T. atsisakė sumokėti likusią pinigų sumą atsakovui, likusi nesumokėta suma – 250 Eur.
6. Pažymėjo, jog jokio susitarimo tarp ieškovės, kaip juridinio asmens, ir atsakovo, niekada nebuvo. Aplinkybę, jog atsakovas dirbo pas R. T., kaip fizinį asmenį, patvirtina ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir VDI) 2024-05-10 administracinio nusižengimo protokolas, kuriuo VDI konstatavo, jog R. T., būdamas Objekto statytoju, „neužtikrino, kad visi statybvietėje esantys asmenys turėtų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15 (1) straipsnyje numatyta tvarka informuotą skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, t. y. R. T. nesukontroliavo, kad Objekte nuo 2024-02-02 iki 2024-03-15 atsakovas dirbtų tik turėdamas informuotą skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą.
7. Taigi, VDI nustatė, jog atsakovas pas R. T., kaip fizinį asmenį, dirbo civilinės sutarties pagrindu, o ne darbo sutarties pagrindu.
8. Atsakovas, žinodamas, jog R. T. yra ieškovės vadovas, piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis, nedelsiant kreipėsi į DGK su prašymu įpareigoti ieškovę konstatuoti atsakovo ir ieškovės darbo santykius bei priteisti jam iš ieškovės darbo užmokestį bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas, kuri išimtai atsakovo paaiškinimais, nepagrįstai tenkino jo prašymą.
9. Nurodė, kad R. T. su atsakovu susitarė ne dėl darbo funkcijų atlikimo, o dėl konkrečių darbų, t. y. sienų dekoro ir tinkavimo darbų atlikimo. Buvo susitarta ne dėl periodiškai mokamo atlyginimo, o dėl atlyginimo už konkretų darbą. Tarp šalių nebuvo susiklostęs ir trečias darbo santykių požymis – pavaldumas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024-09-19 sprendimu ieškinį atmetė. Nusprendė išieškoti atsakovo Ch. M. naudai iš ieškovės UAB „Rusvila“ 1 496,08 Eur (neatskaičius mokesčių), darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas; 576,22 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas. Pripažino, kad atsakovą darbo santykiai su ieškove siejo nuo 2024-02-02 iki 2024-03-16, konstatuojant jų pasibaigimą Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir DK) 55 straipsnio 1 dalies pagrindu. Įpareigojo ieškovę deklaruoti atsakovo draudimines pajamas už 2024 m. vasarį – 924,00 Eur ir kovą – 572,08 Eur.
11. Įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, šalių argumentus, įrodymų vertinimui taikydamas tikėtinumo taisyklę, teismas sprendė, jog yra pagrindas pripažinti, kad tarp šalių buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai.
12. Teismas nustatė, jog aplinkybė, kad atsakovas darbus atliko R. T. nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) bei jo tėvui A. T. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nėra ginčijama. Tačiau šalys skirtingai aiškina šią situaciją: UAB „Rusvila“ direktorius R. T. teigia, jog su atsakovu darbo sutartis nebuvo sudaryta, nes atsakovas darbus atliko rangos darbų sutarties pagrindu. Kai atsakovo teigimu, jis atliko darbo funkcijas, o UAB „Rusvila“ direktorius nusifotografavo jo asmens dokumentą darbo sutarčiai parengti.
13. Teismas, byloje surinktų įrodymų pagrindu, sprendė, kad labiau tikėtina, jog šalys susitarė dėl darbo sutarties sudarymo, o ne dėl darbų, sutartų tarp dviejų fizinių asmenų, atlikimo.
14. Teismas tokį vertinimą grindė ir ta aplinkybe, kad Lietuvoje samdant privatų asmenį rangos darbams atlikti nėra įprasta praktika nusifotografuoti asmens dokumentą, o kitą asmenį samdantis asmuo tam tikriems darbams atlikti, turi įsitikinti, jog asmuo turi teisę tokius darbus atlikti (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 22(1) straipsnio 2 dalies 1 punktas, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15 (1) straipsnis). Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas pastarosios aplinkybės neįrodo.
15. Be to, teismas atsižvelgė ir į UAB „Rusvila“ vadovo paaiškinimus, kad viena iš jo vadovaujamos įmonės veiklos sričių yra statybos, apdailos darbai. Juolab, kad dėl jam nuosavybės teise priklausančiame name darbų atlikimo jis su savo įmone buvo sudaręs sutartį būtent dėl apdailos darbų atlikimo. Todėl tikėtina, jog atsakovas ne tik turėjo lūkestį, tačiau su R. T., kaip UAB „Rusvila“ direktoriumi, suderino darbo sutarties pagrindines sąlygas, nes atliko tokius pačius darbus, kaip ir V. V. ir A. P..
16. Teismas neįtikinamais laikė ieškovės direktoriaus paaiškinimus, jog buvo tartasi ne dėl darbo teisinių santykių UAB „Rusvila“ ieškinyje teigiant, kad sutarta ne dėl periodiškai (sistemiškai) mokamo atlyginimo, o dėl atlyginimo už konkretų darbą.
Atsiliepimas
17. Atsakovas nurodė, jog buvo sutarta dėl 1200-1300 Eur darbo užmokesčio į rankas. Tačiau ieškovės direktorius paaiškino, jog „susiderino kiek jis gaus į mėnesį, kadangi dirbo ne pilną mėnesį, atsiskaitė už tą laiką“. Teismas sprendė, kad R. T. teismui duoti paaiškinimai prieštarauja ieškinio argumentui, jog buvo susitarta dėl atlyginimo už konkretų darbą, nes jis nurodė, jog buvo tartasi dėl mėnesinio atlygio. Teismas konstatavo, jog toks paaiškinimų nenuoseklumas kelia pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo ir teisingumo.
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad vienu paslaugų ir darbo sutarties skiriamuoju požymiu yra tai, kas darbą atliekančiam ar paslaugas teikiančiam subjektui teikia darbo priemones. Atsakovas paaiškino, jog darbo įrankius jam suteikė darbdavys, kas taip pat patvirtina buvus susitarimą dėl darbo sutarties.
19. Teismas pažymėjo, jog ieškovės direktoriaus paaiškinimai dėl atsakovo atleidimo priežasčių patvirtina, jog atsakovas nebuvo priimtas dirbti kaip fizinis asmuo savarankiškai, nes UAB „Rusvila“ direktorius būtent per kitą įmonės darbuotoją V. V. perdavė atsakovui reikalavimą ištaisyti darbų trūkumus. Pats atsakovas nurodė, jog V. V. buvo darbų vadovu. Todėl teismas sprendė, kad tarp šalių buvo susiklostę pavaldumo santykiai. Aplinkybės, jog šalys nebuvo sutarusios dėl darbo laiko, teismas nelaikė reikšminga, kadangi darbo laikas nėra būtinąja darbo sutarties sąlyga.
20. Teismas VDI 2024-05-10 pareigūno surašyto administracinio nusižengimo protokolo, kuriuo konstatuota, jog R. T., nesukontroliavo, kad Objekte nuo 2024-02-02 iki 2024-03-15 dirbantis atsakovas dirbtų tik turėdamas skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, nelaikė savarankišku įrodymu šioje byloje ieškovo nurodytoms bylos aplinkybėms pagrįsti.
21. Teismo įsitikinimu nepaisant administracinio nusižengimo bylos baigties, administracinio nusižengimo byla, neapklausus atsakovo (kaip darbuotojo neturinčio indentifikavimo kodo), nebuvo visapusiškai išnagrinėta, ir tai yra itin palanku UAB „Rusvila“, nes nustačius nelegalaus darbo faktą, priešingai nei teigia ieškovė, UAB „Rusvila“ būtų kilusios kur kas didesnės pasekmės.
22. Teismas aptartų aplinkybių pagrindu, darė išvadą, kad atsakovas turėjo darbo santykius su ieškove. Todėl pripažino, jog ieškovę ir atsakovą siejo darbo santykiai nuo 2024-02-02 iki 2024-03-16, dėl ko gintina atsakovo teisė į darbo užmokestį.
23. Kadangi atsakovas neginčijo komisijos išvadų ir atliktų skaičiavimų dėl darbo užmokesčio, kurį jis turėjo gauti, todėl 1 496,08 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas, teismo vertinimu išieškotina iš ieškovės darbuotojo naudai.
24. Konstatavus, kad šalis siejo darbo teisiniai santykiai ir jiems pasibaigus 2024-03-16, atsakovui nebuvo išmokėtas jam priklausantis darbo užmokestis. Darbo santykių pasibaigimo dieną atsakovui nebuvo išmokėta 1 496,08 Eur (neatskaičius mokesčių) suma. Todėl teismas sprendė, jog yra pagrindas atsakovui priteisti 576,22 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų (DK 147 straipsnio 2 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
25. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-09-19 sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti patikslintą ieškinį ir priteisti iš atsakovo Ch. M. ieškovei bylinėjimosi išlaidas.
26. Nurodo, kad ginčijamą sprendimą teismas priėmė nesivadovaudamas įrodymų vertinimo taisyklėmis, jį grindė prielaidomis, o ne byloje esančiais įrodymais. Teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, išimtinai rėmėsi atsakovo niekuo nepagrįstais ir prieštaringais paaiškinimais, nors šis į bylą nepateikė net atsiliepimo į ieškinį ir jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo dėstomas aplinkybes.
27. Ieškovė įrodinėjo, jog tarp jos ir atsakovo nebuvo susiklostę jokie teisiniai darbo santykiai, nes atsakovas dirbo ne pas ieškovę pagal darbo sutartį, o pas ieškovės vadovą R. T., kaip fizinį asmenį, pagal statybos rangos susitarimą. Šias aplinkybes ieškovė grindė Nekilnojamojo turto registro išrašais, patvirtinančiais, jog atsakovas dirbo R. T. priklausančiame gyvenamajame name bei jo tėvui A. T. priklausančiame bute. Taip pat pateikė fotonuotraukas, patvirtinančias, jog atsakovas atliko sienų dekoravimo bei tinkavimo darbus, o ne tam tikrą darbo funkciją.
28. Atkreipia dėmesį, jog atsakovas šias aplinkybes patvirtino, nurodęs, jog dėl darbo laiko nesitarė, aptarė tik darbus. Buvo suderinta konkreti darbų apmokėjimo suma – 1 000 Eur. Jokio pavaldumo nebuvo, nes atsakovas dirbo pagal savo nusistatytą grafiką.
Atsiliepimas
29. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir be teismo posėdžio metu duotų savo paaiškinimų jokių kitų įrodymų į bylą neteikė, t. y. nesirėmė liudytojų parodymais. Mano, jog atsakovui jokiais faktiniais duomenimis nepaneigus ieškovės įrodytų aplinkybių bei savo atsikirtimais neįrodžius, jog tarp jo ir ieškovės apskritai buvo susiklostę kokie nors santykiai, teismas neturėjo pagrindo priimti sprendimo atsakovo naudai.
30. Pažymi, kad teismas neįvertino atsakovo pozicijos prieštaringumo ir nenuoseklumo. Pavyzdžiui, DGK jis teigė, jog buvo sutartas 1 200 Eur darbo užmokestis „į rankas“, tuo tarpu teisme – 1 200 – 1 300 Eur darbo užmokestis. DGK teikdamas paaiškinimus nurodė, jog neva darbus nutraukė dėl to, nes išsiaiškino, jog jis nėra įdarbintas, kai teisme paaiškino, jog Ieškovė jį atleido.
31. Vien aplinkybė, jog ieškovės vadovas nufotografavo atsakovo asmens dokumentą, nepatvirtina jo įsipareigojimo sudaryti su juo darbo sutartį. Šie atsakovo duomenys R. T. buvo reikalingi tam, kad jis galėtų tinkamai ginti savo pažeistas teises tuo atveju, jeigu atsakovas netinkamai ir/ar nekokybiškai atliktų sutartus darbus, sugadintų medžiagas ir pan. Kadangi atsakovas yra ne Lietuvos Respublikos pilietis, tokių duomenų gavimas iš valstybinių institucijų būtų negalimas.
32. Be to, priešingai nei vertino teismas ir sudarant darbo sutartį nėra įprasta praktika fotografuoti asmens dokumentą ir nei vienas iš darbo sutarties sudarymą reglamentuojančių teisės aktų nenumato darbdavio pareigos ar teisės nufotografuoti asmens (darbuotojo) dokumentą. Todėl teismo išvada, jog R. T. veiksmai nufotografuojant atsakovo dokumentą rodo, jog šalys tarėsi dėl darbo santykių yra visiškai nepagrįsta.
33. Nesutinka su teismo išvada, kad tikėtina, jog atsakovas ne tik turėjo lūkestį, tačiau su R. T., kaip UAB „Rusvila“ direktoriumi, suderino darbo sutarties pagrindines sąlygas, nes atliko tokius pačius darbus, kaip ir V. V. ir A. P.. Pažymi, kad jokie bylos duomenys nepatvirtina, jog atsakovas neva ieškovės įmonėje atliko tam tikrą darbo funkciją, o ne konkretų darbą.
34. Nors ieškovės darbuotojai direktoriaus name atliko tą patį darbą, t. y. sienų tinkavimą, tačiau su atsakovu buvo suderinti konkretūs darbai ir jų apimtys, t. y. jis atliko sienų dekorą. Tuo tarpu likusias sienas tinkavo ieškovės darbuotojai pagal jau minėtą sutartį tarp ieškovės ir R. T.. Atsakovas patvirtino, jog su juo buvo suderinti konkretūs darbai ir jų rezultatas, o ne darbo funkcija. A. T. bute ieškovės darbuotojai jokių darbų neatliko, kas taip pat paneigia teismo sprendimo išvadą, jog atsakovas atliko tuos pačius darbus, kaip ir ieškovės darbuotojai.
35. Apeliantės nuomone, teismas neteisingai vertino ir antrąjį darbo santykių požymį – darbdavio įsipareigojimą mokėti darbuotojui, už darbo funkcijos atlikimą, darbo užmokestį.
36. Šiuo aspektu teismas be pagrindo suabejojo R. T. teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų teisingumu ir patikimumu. R. T. su atsakovu sutarė dėl 1 000 Eur sumokėjimo už pasiektą darbo rezultatą – už kokybišką sienų dekoro name bei tinkavimo darbų bute atlikimą. Buvo apytiksliai paskaičiuota, kad tokie darbai truks apie mėnesį. Taigi, R. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad „susiderino kiek jis gaus į mėnesį“, tačiau teismas netinkamai interpretavo šiuos paaiškinimus.
37. Pažymi, kad atsakovas galėjo dirbti kada norėjo ir kiek norėjo, darbus galėjo užbaigti ir greičiau nei per mėnesį, tačiau atsakovas dirbo ne kiekvieną dieną, kartais apskritai name nepasirodydavo, atitinkamai, darbų iki 2024-03-02 nespėjo užbaigti.
Žemesnės instancijos teismas
38. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė įsipareigojo mokėti atsakovui 1 200 Eur darbo užmokestį per mėnesį. Atkreipia dėmesį, jog atsakovas DGK teigė, kad ieškovė įsipareigojo mokėti po 1 200 Eur „į rankas“, o teisme – kad po 1 200 – 1 300 Eur „į rankas“.
39. Nesutinka, kad tarp ieškovės darbuotojo ir atsakovo buvo susiklostę pavaldumo santykiai. Nurodo, kad statybos darbų vadovas gali būti paskiriamas ne tik tuo atveju, kai reikia kontroliuoti darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį, tačiau ir tais atvejais, kai reikia kontroliuoti rangovų/subrangovų darbą. R. T. paskirtas atsakingas asmuo nesikišo į atsakovo atliekamą darbą jo eigoje, o tik pastebėjęs netinkamai atliktą darbą po darbų atlikimo atsakovui nurodė, jog jis atliktas nekokybiškai ir jis turi būti perdarytas. Jokie teisės aktai nenumato draudimo statytojui reikšti pretenzijas rangovui dėl darbų kokybės.
40. Teismas nesiaiškino, kokius darbo įrankius ar priemones ieškovė neva suteikė atsakovui, todėl išvadą dėl tokių priemonių suteikimo atsakovui grindė prielaidomis, o ne įrodymais. Kadangi atsakovas dirbo tada, kai jam buvo patogu, atvažiuodavo ir išvažiuodavo kada norėjo, jam taip pat nebuvo suteiktos jokios darbo priemonės, todėl nėra vieno iš darbo santykių požymio – pavaldumo.
41. Teismo išvada, jog šiuo atveju darbo laikas mokant darbuotojui fiksuotą darbo užmokestį nėra būtinoji darbo sutarties sąlyga, neatitinka jokių teisingumo, protingumo, proporcingumo kriterijų.
42. Teismas neįvertino ir aplinkybės, kad R. T. savo asmeninėmis lėšomis pirmosiomis atsakovo darbo jo name dienomis sumokėjo atsakovui 105 Eur dydžio avansą, kas taip pat paneigia darbo santykių egzistavimą, nes darbo santykiams nebūdingas avanso mokėjimas.
Atsiliepimas
43. Atsakovas Ch. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
44. Pažymi, kad ieškovė, atstovaujama direktoriaus R. T. pasiūlė jam darbą už 1 200 – 1 300 Eur atlyginimą per mėnesį ir taip savo veiksmais ieškovė sudarė darbo santykius su atsakovu. Apeliantės teiginys, kad atsakovo pasas ieškovės direktoriaus buvo nufotografuotas, nes jis turėjo tikslą žinoti duomenis dirbančio pas jį žmogaus, neatitinka faktinių aplinkybių. Ieškovės direktorius R. T. pažadėjo sudaryti su juo darbo sutartį.
45. Sutinka su teismo vertinimu, jog tarp šalių egzistavo pavaldumo santykiai. Pažymi, kad ieškovė per direktorių niekada nereiškė jam pretenzijų dėl darbo ginčo objektuose. Jam buvo pasakyta, kad jis per daug kalba ir dėl to jis atleistas iš darbo bei nenorėta jam sumokėti darbo užmokesčio.
46. Atkreipia dėmesį, kad jis ginčo objektuose dirbo su ieškovės, atstovaujamos direktoriaus, perduotais įrankiais ir statybinėmis medžiagomis. Jis buvo pavaldus tiek direktoriui, tiek jo paskirtam darbų vadovui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
47. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
48. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmesti ieškinio reikalavimai dėl darbo ginčo dėl teisės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
49. Bylos duomenimis nustatyta, kad Darbo ginčų komisija 2024-04-10 sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-6430/2024 tenkino Ch. M. prašymą ir nusprendė išieškoti jo naudai iš UAB „Rusvila“ 1 496,08 Eur darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei 576,22 Eur netesybas. Taip pat nusprendė konstatuoti Ch. M. darbo santykių pradžią pas atsakovę UAB „Rusvila“ nuo 2024-02-02 iki 2024-03-16, konstatuojant jos pasibaigimą DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu, įpareigojant atsakovę deklaruoti ieškovo draudimines pajamas už 2024 m. vasarį – 924,00 Eur ir kovą – 572,08 Eur. UAB „Rusvila“ nesutinkant su šiuo sprendimu visa apimtimi, ji pareiškė ieškinį teisme išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų
50. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktų įrodymų visetą, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių pagrindu padarytas išvadas, vertina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas. Tai, kad apeliantė turi kitą nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad įrodymų visetas įvertintas ne pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, kad nukrypta nuo teismų formuojamos praktikos šiuo klausimu ar kad byloje nebuvo atskleista bylos esmė ir dėl to skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, jo padarytos teisinę reikšmę teisingam bylos išsprendimui turinčios išvados atitinka faktinius bylos duomenis ir nustatytas bylos aplinkybes, o apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo jų pripažinti neteisėtomis, todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
51. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta šalių pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta.<...> Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš faktinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).
52. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. <...> Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
53. DK 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Darbo sutarties šalių sulygtos sąlygos sudaro darbo sutarties turinį. Darbo sutarties sąlygos yra būtinosios ir papildomos (DK 33 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis DK 33 straipsnio 2 dalimi, būtinosios darbo sutarties sąlygos – sąlygos (darbo funkcija, darbo apmokėjimo sąlygos ir darbovietė), dėl kurių susitarus laikoma, kad darbo sutartis yra sudaryta. DK 33 straipsnio 3 dalis nustato, kad papildomos darbo sutarties sąlygos – darbo sutarties šalių susitarimu nustatomos darbo sąlygos, kurios sukonkretina darbo teisės normas arba įtvirtina joms neprieštaraujantį darbo sutarties šalių susitarimą dėl darbo; šių sąlygų neprivaloma sulygti darbo sutartimi, tačiau jos tampa darbo sutarties šalims privalomos, kai dėl jų susitariama. Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis). Pagal DK 34 straipsnio, reglamentuojančio būtinąsias darbo sutarties sąlygas, 3 dalį, darbo sutartyje šalys nustato darbo užmokestį per mėnesį (mėnesio algą) ar darbo valandą (valandinį atlygį), kuris negali būti mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą ar minimalųjį valandinį atlygį.
54. Kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas Ch. M. dirbo UAB „Rusvila“ nuo laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 2 d. iki 2024 m. kovo 16 d. ir kad jo darbas atitiko DK 32 straipsnyje numatytus darbo sutarties požymius (buvo vykdoma darbo funkcija, kurią darbuotojas atliko vadovaujant darbdaviui, darbas buvo atlygintinas). Šis faktas yra nustatytas remiantis ne tik darbuotojo paaiškinimais, bet ir rašytiniais įrodymais, kurie objektyviausiai atspindi, jog darbdavys UAB „Rusvila“ iš tikrųjų susitarė su atsakovu dėl darbo funkcijų atlikimo už atlygį.
55. Nors apeliantė teigia, kad ieškovės vadovas nusifotografuodamas atsakovo pasą siekė prireikus turėti būtinus atsakovo duomenis tam, kad jis galėtų tinkamai ginti savo pažeistas teises tuo atveju, jeigu atsakovas netinkamai ir/ar nekokybiškai atliktų sutartus darbus, sugadintų R. T. jam pateiktas medžiagas ir pan., tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo klausimu pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog tai nėra įprasta praktika ir remdamasi pagrįsto įsitikimo standartu labiau tikėtinais laiko atsakovo teiginius, jog paso duomenys atsakovei buvo reikalingi darbo sutarties įforminimui.
56. Be to, asmenį samdantis asmuo tam tikriems darbams atlikti, turi įsitikinti, jog asmuo turi teisę tokius darbus atlikti (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 22(1) straipsnio 2 dalies 1 punktas, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15 (1) straipsnis), į ką atsižvelgdama, kolegija sprendžia, jog apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas pastarosios aplinkybės neįrodo.
57. Pažymėtina, jog UAB „Rusvila“ vadovas dėl jam nuosavybės teise priklausančiame Objekte1 apdailos darbų atlikimo su savo įmone buvo sudaręs sutartį. Ieškovės vadovas kalbėjo su atsakovu bei tarėsi dėl apdailos darbų atlikimo, taip pat sutarė ir dėl darbo užmokesčio. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu yra pagrįsta pritarti pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog atsakovas su R. T., kaip UAB „Rusvila“ direktoriumi, suderino darbo sutarties pagrindines sąlygas, nes aptariamame objekte atliko tokius pačius darbus, kaip ir kiti ieškovės darbuotojai V. V. ir A. P..
58. Tai, jog R. T. kaip įmonės vadovas nurodė atsakovui kokius darbus jis turės atlikti, tik patvirtina aplinkybę, jog atsakovas vykdė savo darbines funkcijas, pakluso ieškovės vadovui.
59. Apeliantė nurodo, jog A. T. bute ieškovės darbuotojai jokių darbų neatliko, tačiau tai nepaneigia teismo sprendimo išvados, jog atsakovas atliko tuos pačius darbus, kaip ir ieškovės darbuotojai Objekte 1.
60. Nesutiktina su apeliantės argumentais, jog teismas sprendimą grįsdamas išimtinai atsakovo duotais paaiškinimais neatsižvelgė į tai, jog atsakovo pozicija buvo prieštaringa ir nenuosekli. Šioje byloje išvadas apie bylai reikšmingus faktus pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis ne tik atsakovo parodymais, bet vertino ir ieškovės argumentus, tuo pačiu, įrodymų visumą, atsižvelgdamas į įrodymų tarpusavio ryšį. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo paaiškinimai dėl jo darbo funkcijų atlikimo atitinka kitus bylos tiesioginius ir netiesioginius įrodymus. Todėl kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi atsakovo parodymais.
61. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad R. T. teismo posėdžio metu teismui duoti paaiškinimai prieštarauja ieškinio argumentui, jog buvo susitarta dėl atlyginimo už konkretų darbą, nes davęs priesaiką byloje, jis nurodė, jog buvo tartasi dėl mėnesinio atlygio.
62. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad teismas neteisingai interpretavo R. T. parodymus, nes jis duodamas paaiškinimus nurodė, kaip buvo pasiektas susitarimas dėl 1 000 Eur atlygio už darbus, t. y. tariantis dėl darbų atlikimo atsakovas nurodė, jog jis norėtų uždirbti apie 1 000 Eur/mėn. Tuo metu R. T. bei atsakovas paskaičiavo, jog darbai Objekte1 ir Objekte2 užtruks apytiksliai 1 mėnesį. Atitinkamai tarp šalių buvo susitarta, jog už atliktus darbus Objekte1 bei Objekte2 bus mokamas viso 1 000 Eur atlygis, nepaisant to, darbai bus užbaigti greičiau/lėčiau.
63. Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi darbo sutartis nebuvo sudaryta, o atsakovas išreiškė, jog nori gauti į rankas 1200 – 1300 Eur atlygį per mėnesį, yra pagrįsta manyti, kad šalys susitarė dėl darbo užmokesčio per mėnesį, o užmokesčio ne už konkretų darbą. Apeliantė teigia, kad atsakovas nepagrįstai padidino norimą gauti atlyginimą teismo posėdžio metu ir nurodė 1 200 – 1300 Eur, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, toks darbo užmokesčio nurodymas nėra reikšmingas. Iš darbo ginčo bylos matyti, kad atsakovui darbo užmokestis buvo paskaičiuotas pagal Vyriausybės nustatyto minimalaus darbo užmokesčio dydžio pajamas.
64. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas, sprendime grįsdamas padarytas išvadas apie susiklosčiusius darbo teisinius santykius tarp ieškovės ir atsakovo, pagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad atsakovas buvo kito ieškovės darbuotojo V. V. pavaldume, nes UAB „Rusvila“ direktorius būtent per kitą įmonės darbuotoją V. V. perdavė atsakovui reikalavimą ištaisyti darbų trūkumus. Tai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino ir pati apeliantė. Atsakovė taip pat patvirtino, jog V. V. buvo darbų vadovu.
65. Taigi, aplinkybė, jog tai, kokius darbus reikia atlikti atsakovui, nurodė ieškovės darbų vadovas, pagrindžia, kad atsakovas darbus atliko ieškovės vadovaujamas ir tai, jog darbo teisiniai santykiai susiklostė tarp ieškovės ir atsakovo, o ne tarp atsakovo ir ieškovės vadovo R. T., kaip fizinio asmens.
66. DK 24 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį darbo priemones suteikia darbdavys, kurias jis turi naudoti darbdavio reikmėms. Šiuo atveju atsakovas teismo posėdyje paaiškino, jog darbo įrankius jam suteikė darbdaviu buvusi ieškovė. Apeliantė teigia, kad teismas nesiaiškino aplinkybių kokie darbo įrankiai buvo suteikti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovo paaiškinimus, o apeliantė neginčijo šių aplinkybių, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovė nesuteikė darbo įrankių atsakovui. Šios aplinkybės, vėlgi, patvirtina buvus šalių susitarimą dėl darbo sutarties sudarymo.
67. Apeliantė nurodo, jog teismas neįvertino aplinkybės, kad darbo teisiniams santykiams nėra būdingas avanso mokėjimas. Pažymėtina, jog darbo užmokestis darbuotojui turi būti mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį (DK 146 straipsnio 1 dalis). Todėl tai, kad apeliantė sumokėjo atsakovui dalį darbo užmokesčio, tai tik patvirtina aplinkybę, jog šalis siejo darbiniai santykiai.
68. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nuosekliai išnagrinėjo ginčo teisinį santykį, nustatė reikšmingas bylai aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
69. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
70. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jai apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovas nurodė patyręs 500 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pateikti su atsiliepimu į apeliacinį skundą dokumentai – grynųjų pinigų priėmimo kvitas, teisinių paslaugų sutartis patvirtina, jog atsakovas išlaidas apeliacinės instancijos teisme patyrė už advokato padėjėjo S. G. teisinę pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą.
71. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pažymi, kad įstatymas (CPK 320¹ straipsnis) draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą parengęs advokato padėjėjas neturėjo teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokių procesinių veiksmų, įskaitant procesinių dokumentų rengimą, už kuriuos turėtų būti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-403/2022; 2022 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-313/2022), todėl atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, priteisimo, atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.