- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-23
- Bylos Nr.
- e2A-461-565/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14945-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Atsakovas
- UAB „Primestus“
- Ieškovas
- AB „Vilniaus šilumos tinklai“
- Kategorijos
- 2.6.11.5Energijos pirkimas-pardavimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Primestus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei UAB „Primestus“ dėl skolos už šilumos energiją priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Primestus“, prašydama priteisti iš atsakovės 330,22 Eur skolą už šilumos energiją, 7,15 Eur delspinigius, 6 procentų metines palūkanas ir 19,06 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad iš centralizuotų sistemų tiekia šilumos energiją patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patalpa), kurios priklauso atsakovei. Atsakovė neatsiskaitė už šilumos energiją/karštą vandenį, tiektus Patalpai nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d., todėl susidarė 330,22 Eur skola. Ieškovė, vadovaudamasi Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašo 36¹ punktu, atsakovei nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. taip pat skaičiavo 0,02 proc. delspinigius už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną. Delspinigių suma yra 7,15 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko.
4. Atsakovė nurodė, kad ieškovė turi pareigą sudaryti su atsakove šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje turėtų būti aptartos individualios sąlygos dėl šilumos teikimo Patalpai, tačiau tokia sutartis su atsakove nėra sudaryta. Ieškovė nepateikė ieškinyje minimų sąskaitų-faktūrų įteikimo atsakovei įrodymų, kas, atsakovės vertinimu, patvirtina faktą, jog atsakovei minėti dokumentai nebuvo įteikti ir apskaityti atsakovės buhalterinėje apskaitoje, todėl atsakovei nėra žinomos aplinkybės apie susidariusią tariamą skolą ieškovei. Ieškovės pareiga yra tinkamai bei laiku informuoti atsakovę apie jai suteiktų paslaugų kainą bei apimtis, o ieškovė šios pareigos nesilaikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino: priteisė ieškovei iš atsakovės 330,22 Eur skolą už šilumos energiją, 7,15 Eur delspinigius, 6 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 19,06 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (Patalpa), nuo 2018 m. gruodžio 27 d. nuosavybės teise priklauso atsakovei. Patalpa šildoma naudojant centrinį šildymą iš centralizuotų sistemų. Taigi, Patalpų šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai yra prijungti prie ieškovės tiekiamos šilumos energijos tiekimo tinklų. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovė faktiškai paslaugas atsakovei suteikė, o atsakovė jas naudojo. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 52 dalį šilumos vartotoju laikomas juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendė, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančios Patalpos šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos tiekimo tinklų faktas laikomas išreiškiančiu atsakovės valią sudaryti šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį pagal standartines sąlygas (CK 1.71 straipsnio 1, 2 dalys), todėl ieškovės reikalavimą atsakovei atsiskaityti už šilumos energiją ir karštą vandenį, tiektus Patalpai nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d., pripažino pagrįstu.
7. Pirmosios instancijos teismas kritiškai įvertino atsakovės argumentus, kad apie susidariusį įsiskolinimą ji nežinojo, kadangi ieškovės išrašytos sąskaitos-faktūros už suteiktas paslaugas jai nebuvo tinkamai įteiktos. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė yra aktyvavusi savo paskyrą ieškovės savitarnos svetainėje, kurioje yra galimybė peržiūrėti gaunamas sąskaitas, atsakovė nuolat gauna pranešimus elektroniniu paštu apie jai išrašytas sąskaitas, šių aplinkybių atsakovė nepaneigė (CPK 178 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
8. Atsakovė UAB „Primestus“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimo, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentas:
8.1. ieškovė, būdama stipresnė teisinių santykių pusė bei monopolinis konkrečios paslaugos – šilumos energijos bei karšto vandens tiekimo, kontrahentas, turėjo pareigą sudaryti paslaugų teikimo sutartį su atsakove bei šioje sutartyje aptarti paslaugų teikimo apimtis, įkainius, taip pat ir mokėjimo terminus;
8.2. pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 129.1 punktą šilumos tiekėjas privalo sudaryti Taisyklėse ir teisės aktuose [...] nustatyta tvarka šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo arba šilumos pirkimo-pardavimo sutartis su kiekvienu vartotoju arba tiekti šilumą pagal sutarčių standartines sąlygas [...], jeigu vartotojų šilumos įrenginiai prijungti prie šilumos perdavimo tinklų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teisės aktai nustato šilumos tiekėjui pareigą sudaryti viešąją šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį su šilumos vartotojais. Šiuo metu galiojantys teisės aktai numato galimybę buitiniams šilumos vartotojams sudaryti šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis su šilumos tiekėju pagal šalių individualiai aptartas sąlygas, todėl, priešingai nei teigiama skundžiamame sprendime, ieškovė turi pareigą sudaryti su atsakove šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje turi būti aptartos individualios sąlygos dėl šilumos teikimo Patalpai;
8.3. atsakovė niekuomet neteikė ieškovei jokių šilumos tiekimo sutarčiai sudaryti reikalingų duomenų, todėl nei žodžiu, nei konkliudentiniais veiksmais šilumos tiekimo sutartis negalėjo būti sudaryta. Vien šilumos tiekimo-vartojimo įrenginių prijungimas centralizuotos šilumos energijos tiekimo tinkle negali suponuoti fakto, jog atsakovė išreiškė valinį pageidavimą sudaryti sutartį konkliudentiniais veiksmais. Šiuo atveju šilumos tiekėjas tiesiog vienašališkai tiekė šilumos energiją, apie tai atsakovės neinformavo, nepateikė paslaugų suteikimą įrodančių PVM sąskaitų-faktūrų, todėl nesudarė jokių galimybių atsakovei išreikšti valią dėl šilumos energijos tiekimo fakto, apimties bei kainos, todėl laikytina, jog tarp šalių negalėjo susiklostyti sutartiniai santykiai, kadangi šiuose tariamuose sutartiniuose santykiuose nebuvo atsakovės valios momento tiek dėl sutarties sudarymo, tiek ir dėl jos sąlygų;
8.4. ieškovė nepateikė jokių ieškinyje paminėtų sąskaitų-faktūrų įteikimo atsakovei įrodymų (šios aplinkybės yra patvirtintos ir teismo sprendime), kas patvirtina faktą, jog atsakovei minėti dokumentai nebuvo tinkamai įteikti bei apskaityti atsakovės buhalterinėje apskaitoje, todėl atsakovei iki ieškinio pareiškimo momento nebuvo žinomos aplinkybės apie susidariusią tariamą skolą ieškovei. Ieškovės pareiga yra tinkamai bei laiku informuoti klientą apie jam suteiktų paslaugų kainą bei apimtis, o ieškovė šios pareigos nesilaikė.
9. Ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais:
9.1. šilumos tiekėjas privalo sudaryti rašytinę šilumos pirkimo-pardavimo sutartį su šilumos energijos vartotoju, bet tik tuo atveju, jei gaunamas vartotojo prašymas sudaryti tokią sutartį. Kai tokio prašymo nėra, o vartotojo šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai yra prijungti prie centralizuotai tiekiamos šilumos energijos tiekimo tinklų, šilumos tiekėjas sudaro sutartį su tokiais vartotojais konkliudentiniais veiksmais pagal CK 6.383 str., 1.71 str. reikalavimus, ir vartotojui atsiranda prievolė mokėti už tiekiamą šilumą teisės aktų nustatyta tvarka ir tarifais;
9.2. atsakovė nuo 2018 m. gruodžio 20 d. yra registruota kaip Patalpos, esančios name adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, o šiam namui ieškovė tiekia centralizuotą šilumos energiją, todėl nesuprantama, kaip atsakovė gali ginčyti, jog šalis sieja šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai;
9.3. pagal Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnį, Energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 20.1-20.2 punktų nuostatas konkliudentiniais veiksmais šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis gali būti laikoma sudaryta tik tarp šilumos energijos tiekėjo ir buto (patalpų) savininko. Nagrinėjamu atveju, atsakovė, kaip Patalpos savininkė, yra šilumos energijos vartotoja, su kuria konkliudentiniais veiksmais ieškovė, kaip šilumos tiekėja, yra sudariusi šilumos pirkimo-pardavimo sutartį pagal standartines sąlygas, patvirtintas teisės aktais (Energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtintas Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašas);
9.4. bylos nagrinėjimo metu ieškovė paaiškino, kad visa name, esančiame (duomenys neskelbtini), suvartota šilumos energija paskirstoma ir mokesčiai apskaičiuojami pagal Komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-183 patvirtinto Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodo Nr. 4 taisykles. Tai reiškia, kad namo įvadinio apskaitos prietaiso apskaičiuotas visas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) namo patalpų savininkams pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
12. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad atsakovei 2018 m. gruodžio 20 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso butas su bendrojo naudojimo patalpomis, esantis (duomenys neskelbtini) (Patalpa), Patalpos šildymo būdas: vietinis centrinis šildymas. Ieškovė nurodė, kad Patalpos šilumos/karšto vandens tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos energijos tiekimo tinklų, kuriais ieškovė namui ir Patalpai tiekia šilumos energiją. Atsakovė šių aplinkybių neginčijo
13. Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 52 dalį – šilumos vartotojas (vartotojas) – juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų. Šilumos pirkimo-pardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos laikantis standartinių sąlygų (Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 1 dalis). Standartinės sąlygos galioja šilumos pirkimo-pardavimo sutartims tiek, kiek jos neprieštarauja šalių individualiai aptartoms sąlygoms ir imperatyvioms įstatymų nuostatoms (Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 2 dalis). Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartines sąlygas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija ir paskelbia Teisės aktų registre. Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, suderinusi su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba, ir paskelbia Teisės aktų registre (Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 4 dalis). Jeigu daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas (Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 5 dalis).
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių, t. y. tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo, ar pastato, buto, kitų patalpų savininko – buitinio vartotojo, arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008, 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009, 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2016, kt.).
15. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, į byloje nustatytas aplinkybes, kad Patalpos šilumos/karšto vandens tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos energijos tiekimo tinklų, kuriais ieškovė namui ir Patalpai tiekia šilumos energiją, kad atsakovė nesikreipė į ieškovę dėl rašytinės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, laikoma, kad ieškovė ir atsakovė konkliudentiniais veiksmais yra sudariusios šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį pagal standartines sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 „Dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo patvirtinimo“.
16. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė yra aktyvavusi savo paskyrą ieškovės svetainėje, kurioje yra galimybė peržiūrėti gaunamas sąskaitas, nuolat elektroniniu paštu gauna pranešimus apie jai išrašytas sąskaitas. Todėl atsakovės teiginiai, kad ji negavo ieškovės išrašytų sąskaitų-faktūrų, neįtraukė jų į apskaitą ir apskritai iki ieškinio pareiškimo nežinojo apie prievolę mokėti ieškovei už šilumos energiją, nėra pagrįsti.
17. Ieškovė pateikė į bylą PVM sąskaitas-faktūras, kuriomis grindė prašomos priteisti skolos dydį, sąskaitose nurodyta informacija atitinka Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 3 dalies nuostatas. Ieškovė taip pat pateikė mokesčio už šilumos energiją ir delspinigių paskaičiavimo pažymą, teismo posėdžio pirmosios instancijos metu paaiškino, kokio metodo pagrindu ir kaip yra paskaičiuotas mokestis atsakovei už šilumos energiją. Atsakovė nepateikė jokių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad ieškiniu prašoma priteisti skola už šilumos energiją yra nepagrįsta (CPK 178 straipsnis).
18. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto 2020 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.