Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), taip pat gyvena (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, turintis sugyventinę ir mažametį vaiką, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (užsiima individualia veikla), teistas, paskutiniai teistumai:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį 56 parų arešto bausme (bausmė atlikta);

2) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 24 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 5 punktu, 7 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant M. R. per visą bausmės vykdymo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atlyginti nukentėjusiems padarytą turtinę žalą;

3) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 5, 7, 8 punktais, atidėtas 2 metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu taikant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis nustatant, kad M. R. privalo būti gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi (sveikatos priežiūra), ir įpareigojant M. R. dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo

– Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 14 d. nutartimi subendrintos M. R. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 12 d. nuosprendžiu (priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-283-549/2025) ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 24 d. nuosprendžiu (priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-119-573/2025) paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta– 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 5, 7, 8 punktais, 7 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu taikant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis nustatant, kad M. R. privalo būti gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi (sveikatos priežiūra), ir įpareigojant M. R. dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei atlyginti nukentėjusiems padarytą turtinę žalą. Bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atveju į bausmės laiką nutarta įskaityti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 24 d. nuosprendžiu įskaitytą sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką. Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuotinas nuo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 24 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (nutartis įsiteisėjo 2025 m. gegužės 7 d.);

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. R. apgaule įgijo svetimą turtą ir suklastojo tikrą dokumentą, o būtent: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – automobilį, skelbimų portale www.autoplius.lt radęs skelbimą apie parduodamą automobilį BMW F30, 2024 m. liepos 5 d. telefonu susisiekė su automobilio savininku I. A. bei susitarė susitikti apžiūrėti automobilį, po ko, tą pačią dieną, apie 17.30 val., prie namo Vilniuje, J. Balčikonio g. 3, susitiko su I. A. prašymu jį atstovaujančiu A. H., apžiūrėjo automobilį, juo pravažiavo, bei sutarė jį įsigyti už 12 650 Eur, melagingai nurodydamas, kad sutartą sumą sumokės bankiniais pavedimais, t. y. 3 650 Eur pervedant į A. H. AB Swedbank banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 9 000 Eur pervedant į I. A. AB Swedbank banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nors pinigų už automobilį mokėti neketino, po ko, toje pačioje vietoje, apie 18.21 val. pasirašė 2024 m. liepos 5 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, nurodydamas tikrovės neatitinkančius savo, kaip pirkėjo, duomenis, t. y. kad jis yra D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei šią sutartį pasirašė kaip D. M., tokiu būdu suklastodamas tikrą dokumentą. Po ko jis (M. R.) su automobiliu BMW F30, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo iš įvykio vietos, tačiau pinigų už neva perkamą automobilį nesumokėjo. Tokiu būdu M. R. apgaule, savo naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajam I. A. priklausantį 12 650 Eur vertės automobilį BMW F30, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. R. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad rado skelbimą tinklapyje „Autoplius“ automobilio BMW F30, susirašė su savininku per „Viber“ ar „WhatsApp“, susitarė susitikti. Negalėjo tiksliai nurodyti rajono, kuriame susitiko, nes nepažįsta Vilniaus; susitikimo metu buvo vyras ir mergina. Neprisimena, dėl kokios automobilio sumos susitarė tiksliai, tačiau prisimena, kad suma buvo ne tokia, kokia buvo nurodyta skelbime, o mažesnė. Negalėjo tiksliai pasakyti, kokia bendrai buvo pervesta suma, galėjo būti apie 12 000 Eur. Pavedimus darė iš banko „Monese“. Šis bankas yra ypatingas tuo, kad daromų pervedimų nemato antstoliai, jiems neperduodama informacija apie pinigines lėšas sąskaitoje ir padarytą pervedimą galima atšaukti per dvi paras. Tai jis ir padarė – atšaukė padarytus pavedimus už automobilį. Atliktus pavedimus rodė asmeniui, šis asmuo sėdėjo šalia ir matė, kaip jis darė pavedimus, be to, nufotografavo pavedimus ir nusiuntė minėtam žmogui. Automobilį aprodęs asmuo matė, jog pinigai buvo nuskaičiuoti nuo kaltinamojo sąskaitos. Su asmeniu, parodžiusiu automobilį, pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau sutartį pasirašė ne savo vardu, o D. M., asmens kodą nurodė savo. Negalėjo nurodyti, kodėl toje sudarytoje sutartyje buvo nurodytas ne jo vardas ir pavardė, galbūt norėjo nuslėpti savo duomenis. Automobilis buvo visas aptrauktas plėvele, jo priekis buvo sudaužytas, buferiai skirtingi ir panašiai, dėl to mano, kad jis nebuvo vertas 12 000 Eur. Vėliau patikslino, kad jei būtų legaliai įsigijęs automobilį, tuomet turėtų teisę ginčyti automobilio stovį ir sakyti, jog jis buvo netvarkingas, šiuo atveju sutinka, kad galėjo būti automobilio savininko nurodyta automobilio vertė. Gavęs automobilį, juo nuvažiavo į Kauną, automobilį perdavė kitiems asmenims kelyje Kaunas – Prienai, tą automobilį išvežė į Ukrainą. Atlygio už perduotą automobilį negavo; yra daug automobilių su tais žmonėmis taip išvežęs ir gavęs pinigus, bet už paskutinius 9 automobilius pinigų negavo. Nurodė, kad Ukrainoje yra žmogus, su kuriuo jis dirbo, jam perduodavo įsigytus automobilius; yra užvesta byla dėl neatsiskaitymo už automobilius. Turi dokumentus, kad virš 60 automobilių pardavė tvarkingai, juos nupirkęs ir sumokėjęs už šiuos automobilius. Už byloje nurodytą automobilį kaltinamasis turėjo gauti apie 15 000 dolerių. Tinklapyje „Autoplius“ ieškojo automobilio BMW F30, nes būtent toks buvo automobilis užsakytas. Važiuodamas į susitikimą dėl automobilio pirkimo žinojo, jog atliktus pavedimus planuoja atšaukti. Tuo metu tai buvo paskutiniai jo turėti pinigai, tai buvo priešpaskutinis automobilis, kurį turėjo surasti ir po ko turėjo atgauti pinigus. Neginčija savo tyčios, tikrai žinojo, ko važiuoja – siekė apgauti. Nurodė, kad turi ir kitų baudžiamųjų bylų, pagal kurias turi atlyginti (duomenys neskelbtini) Eur ir (duomenys neskelbtini) Eur dydžio žalą, jokių nuobaudų neturi, Probacijos tarnyba mato, kad jis moka žalos atlyginimą dalimis. Per mėnesį dabar sugebėdavo atiduoti nuo 2 000 Eur iki 2 500 Eur, jo uždarbis priklauso nuo metų laiko, žiemą beveik nieko neuždirba, o kitu laiku būna nemažas atlyginimas; praeitą mėnesį uždirbo (duomenys neskelbtini) Eur. Jis dirba (duomenys neskelbtini), dėl to darbui aktualus sezoniškumas. Savo veiksmus vertina blogai, gailisi ir sutinka atlyginti žalą už automobilį. Su pareikštu civiliniu ieškiniu dėl padarytos turtinės žalos sutinka pilnai, tačiau visiškai nesutinka su neturtine žala, kadangi jis yra turėjęs daug tokių bylų ir nei vienas nukentėjusysis neprašė jo neturtinės žalos. Dėl nukentėjusiojo patirtų nepatogumų, susidariusių dėl atvykimo į teismą, sutinka atlyginti 200-300 Eur (2 t., b. l. 24-28).

Teisiamojo posėdžio metu papildomai kaltinamasis M. R. nurodė, kad Probacijos tarnybai yra pateikęs duomenis, jog jis dirba ir atlygina padarytą turtinę žalą, viso jau yra sumokėjęs 6000 Eur. Oficialių apmokėjimo dokumentų pateikti negali, nebent reiktų paskambinti patiems nukentėjusiesiems ir tai jie patvirtintų. Negali gauti duomenų iš „Monese“ banko, dėl to, kad jie saugo duomenis tik pusę metų. Turi atsakymą iš banko, jį gali pateikti teismui. Sutinka su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, kad buvo nurodęs, jog apmokės už automobilį dvejais bankiniais pavedimais. Taip pat nurodė, kad jo sąskaita yra areštuota, iš ten nurašo po 200 Eur per mėnesį, be to, kitoje turėtoje byloje su vienu nukentėjusiuoju yra susitaręs dėl žalos atlyginimo be antstolio įsikišimo. Vėliau patikslino, kad nukentėjusiesiems jis asmeniškai moka žalą ir turi tai patvirtinančius duomenis (2 t., b. l., 44-46, 62-63).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis I. A. nurodė, kad palaiko savo civilinį ieškinį, kurį sudaro automobilio vertė, t. y. 12 650 Eur, bei 49,95 Eur suma, kurią turėjo dėl to, kad reikėjo kreiptis į notarą dėl įgaliojimo išdavimo A. H., t. y. asmeniui, kuris atvyko aprodyti automobilio. Automobilio pardavimo metu nukentėjusiojo nebuvo Lietuvoje, jo draugui A. H. reikėjo jį atstovauti bendradarbiaujant su policija. Taip pat, prašo priteisti jam neturtinę žalą, t. y. 10 050 Eur. Nurodė, kad neturtinę žalą įvertino tokia suma dėl to, kad sugaišo laiko, patyrė daug streso, kadangi anksčiau nėra papuolęs į tokią situaciją, patyrė didelius išgyvenimus, pirmomis dienomis po įvykio kamavo įkyrios mintys, negalėjo miegoti. Pardavęs šį automobilį, planavo įsigyti kitą automobilį, dėl to neteko ne tik savo turto, bet ir transporto priemonės bei judrumo ir mobilumo. Susidarė nepatogumas, kadangi į darbą tenka vykti taksi arba kitomis transporto priemonėmis. Neteko saugumo jausmo, prarado pasitikėjimą žmonėmis. Iki šiol nėra nusipirkęs kito automobilio, nes bijo, jog jį gali pavogti. Nurodė, kad iš Lietuvos išvyko birželio 13-14 d., savo automobilį buvo palikęs draugo automobilių stovėjimo aikštelėje, jam nežinoma, ką parduodant automobilį kaltinamajam sakė jo draugas. Naudojosi automobiliu iki išvykstant iš Lietuvos (2 t., b. l., 44-46).

Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis I. A. atsiuntė kaltinamojo atliktų pavedimų (9 000 Eur ir 3 650 Eur sumos) kopijas bei PVM sąskaitą faktūrą, 49,59 Eur sumos, ir jos apmokėjimo nurodymą (2 t., b. l. 37-40).

Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriaus specialistai 2025 m. balandžio 29 d. ir 2025 m. gegužės 20 d. pateikė duomenis, kad iki 2025 m. gegužės 20 d. kaltinamasis M. R. Probacijos tarnybai nebuvo pateikęs duomenų apie žalos atlyginimą nukentėjusiesiems (2 t., b. l. 33-34, 54-55).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytas nusikalstamas veikas įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

2024 m. liepos 6 d. per e.policija.lt pateiktame I. A. pareiškime nurodyta, kad nukentėjusysis buvo išvykęs iš Lietuvos, o jo automobilis buvo parduodamas. Sulaukė skambučio iš vieno pirkėjo, kuris domėjosi automobiliu ir paprašė atvykti bei apžiūrėti automobilį. Dėl to paprašė savo draugo (A. H.) parodyti automobilį ir jeigu pirkėjui jis patiktų, parduoti automobilį vietoj jo. A. H. susitarė su juo susitikti liepos 5 d., 17.30 val., Balčikonio g. 3. Jis atvyko sutartu metu ir apžiūrėjo automobilį bei nusprendė pirkti. Pirkėjas pasakė, kad automobilį pirks už įmonės pinigus, dėl to negali sumokėti grynais. Ir jie nusprendė atlikti pavedimą banku, jis su tuo sutiko. Tuomet tas pirkėjas parodė A. H. bankinio pervedimo patvirtinimą, kuris galėjo būti suklastotas, nes jis pasakė, kad pervedimą atliko įmonės buhalteris. A. H. turi patvirtinimo paveikslėlių nuotraukas. O pirkėjas pasakė, kad pinigai bus pervesti šiandien arba rytoj ryte. Tuomet jie pasirašė pirkimo sutartį. Vėliau A. H. paprašė jam atsiųsti daugiau informacijos apie pirkėją, tačiau šis pradėjo dinginėti ir nebeatsakė į A. H. skambučius. Dėl to galvoja, kad tas asmuo yra sukčius (1 t., b. l. 11-16).

2024 m. rugpjūčio 9 d. I. A. protokole – pareiškime nurodyta, kad jis pardavinėjo jam priklausantį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2024 m. liepos 5 d., kai buvo išvykęs iš Lietuvos, jam paskambino interesantas ir paprašė apžiūrėti šį automobilį. Tada jis paprašė savo draugo A. H., kad šis parodytų automobilį interesantui, ir taip pat leido draugui parduoti šį automobilį, jeigu interesantas norėtų jį nupirkti. A. H. susitarė su interesantu parodyti jam automobilį 2024 m. liepos 5 d., 17.30 val. Juozo Balčikonio g. 3, Vilniuje. Sutartu laiku interesantas atvyko, apžiūrėjo jo automobilį ir pareiškė, kad nori jį pirkti, tačiau grynųjų pinigų neturėjo, o sumokėti gali tik bankiniu pavedimu, iš įmonės sąskaitos. Jis su tuo sutiko. Telefonu sutarė, kad parduos automobilį už 12 650 Eur. Draugas A. H. ir pirkėjas susitarė dėl bankinių pavedimų. Pirkėjas parodė A. H. pranešimą apie padarytą bankinį pavedimą, kuris, kaip vėliau suprato, buvo netikras. Pirkėjas A. H. paaiškino, kad pavedimą padarė jo įmonės buhalteris. Pirkėjas paaiškino, kad pinigai ateis į sąskaitą šiandien arba rytoj iš ryto, ir jie pasirašė pardavimo sutartį. Pirkėjas išvažiavo su jo automobiliu. Vėliau A. H. jam pasakė, kad pirkėjas dingo, nustojo atsakinėti į jo skambučius. Pinigų už parduotą mašiną iki šiol negavo (1 t., b. l. 28-29).

2024 m. liepos 6 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu Vilniuje, Juozo Balčikonio g. 3. Pridėtos nuotraukos (1 t., b. l. 22-25).

2024 m. gruodžio 30 d. savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad I. A. pateikė 2024 m. liepos 5 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties originalą, sudarytą tarp D. M. ir I. A. (1 t., b. l. 40-43).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. H. nurodė, kad 2024 m. birželio 16 d. draugas I. A. jam telefonu paskambino ir paprašė, kad padėtų parduoti jam priklausantį automobilį BMW F30, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra, kad atsiradus pirkėjui, jį parodytų. Jo draugas jau buvo įdėjęs minėto automobilio skelbimą į portalą „Autoplius“. Jis sutiko draugui padėti, todėl šis atvarė minėtą automobilį prie jo gyvenamosios vietos, adresu Juozo Balčikonio g. 3, Vilniuje. Draugas jam paliko vieną automobilio užvedimo raktelį bei automobilio dokumentus, tai yra automobilio registracijos dokumentą bei techninės apžiūros dokumentą. 2024 m. liepos 5 d., apie 15.29 val. jam paskambino I. A. ir pasakė, kad pirkėjas, kuris susidomėjo, nori apžiūrėti automobilį bei pasiteiravo, kada jis bus laisvas. Jis atsakė, kad nuo 17.00 val., todėl jie sutarė, kad pirkėjas atvyks 17.30 val. 17.30 val. pėsčiomis atėjo pirkėjas <...>. Bendravo anglų kalba, asmuo prisistatė D. M. Vyras nurodė, kad jam reikalingas automobilis detalėms, tačiau paaiškino, kad nori juo pabandyti pavažinėti. Jis kartu su minėtu vyru bei savo drauge K. J. atsisėdo į automobilį bei jie išvažiavo į Geležinio Vilko g., šiek tiek pasivažinėjo ir grįžo atgal, į Juozo Balčikonio g. 3, Vilniuje. Pirkėjas nurodė, kad automobilis jam tinka bei pasiteiravo, kokia yra galutinė automobilio kaina. Skelbime automobilio kaina buvo nurodyta 13 000 Eur. Jis, pabendravęs su automobilio savininku, pirkėjui nurodė, kad galutinė kaina yra 12 650 Eur. Pirkėjas nurodė, kad jam tai tinka ir paaiškino, kad gali sumokėti visą sumą per įmonę, kokią – nenurodė, kuri yra susijusi su automobiliais, ir gali padaryti bankinį pavedimą. Liudytojas paklausė, ar jis negali sumokėti grynais pinigais, tačiau jis nurodė, kad ne. Jie sutarė, kad dalį sumos, tai yra 3 650 Eur, jis perves jam į jo banko „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o kitą dalį, tai yra 9 000 Eur, - į I. A. „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Pirkėjas paaiškino, kad susisiekė su įmonės buhaltere, kuri neva 18.10 val. padarė bankinį pavedimą į jo draugo sąskaitą, o 18.18 val. – į jo sąskaitą, tačiau jis pavedimo negavo, todėl jie sėdėjo automobilyje ir laukė, kol jis gaus pinigus. Jie pasirašė pirkimo pardavimo – sutartį, kurioje prie pirkėjo vietos jis įrašė savo duomenis, kurios jis šiuo metu su savimi neturi, tačiau pristatys savarankiškai į policijos komisariatą. Apie 19.10 val. jis vis dar nesulaukė pavedimo į savo banko sąskaitą. D. M. jam pasakė, kad jis pasiliktų automobilio dokumentus, tai yra automobilio registracijos dokumentą, tačiau techninės apžiūros dokumentą jis pasiėmė. D. M. pasakė, kad jei iš „Regitros“ ateis SDK kodas, savininkas nieko nepatvirtintų. Vėliau jis išlipo iš automobilio ir D. M. išvažiavo. Minėtus automobilio dokumentus jis turi, juos taip pat galės savarankiškai pristatyti į policijos komisariatą. Apie 18.44 val. jam paskambino D. M. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad gavo iš banko skambutį, kur konsultantė jo paklausė, ar tikrai jis vykdė bankines operacijas tokioms sumoms, jis neva nurodė, kad taip ir jam paaiškino, kad jis ir toliau lauktų bankinių pavedimų. Jis paprašė, kad D. M. atsiųstų savo asmens dokumento foto nuotrauką, jis jam pasakė kad vėliau. 23.00 val. jis negavo nuotraukos ir bankinio pavedimo, todėl paskambino D. M. jo anksčiau minėtu telefono numeriu, tačiau jis jį užblokavo. Jis apie tai informavo savo draugą I. A. Jis taip pat bandė skambinti D. M., tačiau į jo skambutį D. M. neatsiliepė, todėl I. A. per portalą ePolicija.lt supildė pareiškimą <...> (1 t., b. l. 48-49).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai liudytojas A. H. nurodė, kad pirkimo – pardavimo sutartį sudarė jis. Pirkimo pardavimo sutartyje įrašė savo draugo I. A. duomenis. Tai padaryti paprašė draugas, kadangi automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam. Taip pat jam I. A. yra suteikęs įgaliojimą jį atstovauti. Įgaliojimas galioja iki 2025 m. vasario 1 d. <...> (1 t., b. l. 59-60).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. J. nurodė, kad 2024 m. liepos 5 d. jai paskambino draugas A. H. ir paprašė, kad ji 17.30 val. atvažiuotų adresu J. Balčikonio g. 3, kadangi A. H. norėjo parduoti savo draugo I. A. automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. H. jai paaiškino, kad jam pirkėjas sukėlė įtarimą, kadangi jis WhatsApp programėlėje iš pradžių buvo nurodęs savo vardą kaip A., o vėliau jį pakeitė į D. Jai 2024 m. liepos 5 d., apie 17.30 val. atvykus nurodytu adresu, ji susitiko su A. H. ir kartu su juo laukė, kol atvyks mašinos pirkėjas. Neužilgo atėjo ir mašinos pirkėjas, jis su A. H. kalbėjo angliškai, o ji su minėtu asmeniu pradėjo kalbėti lietuviškai. Jis jai prisistatė kaip D. (toliau – ir pirkėjas) <...> Minėtas asmuo pasakė, kad nori padaryti bandomą važiavimą. Bandomo važiavimo metu automobilyje su asmeniu buvo ji ir A. H. Važiuojant atgal minėtas vyras pasakė, kad automobilis jam tinka ir už automobilį sumokės 12 650 Eur. Grįžus atgal į automobilio stovėjimo aikštelę, minėtas asmuo pasakė, kad automobilį perka įmonės vardu ir pinigus už automobilį jis perves bankiniu pavedimu į A. H. ir I. A. banko sąskaitas. Pirkėjas pasakė, kad pinigus perves jo buhalterė ir tada ji išėjo. Kiek vėliau pasakojo A. H., kad pirkėjas A. H. parodė, bankinių pavedimų kopijas savo telefone. Užpildžius pirkimo pardavimo dokumentus A. H. ir pirkėjas laukė pavedimo, bet nesulaukus pavedimo, pirkėjas pasakė, A. H., kad jis pasiliktų automobilio registracijos dokumentus ir lauktų pinigų ir, kad automobilio savininkas neperregistruotų automobilio iki tol kol jam neįkris pinigai. 18.30 val. D. su automobiliu BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo. Išvažiavus pirkėjui, A. H. pradėjo jo prašyti, kad pirkėjas atsiųstų savo asmens tapatybės dokumentą, bet pirkėjas visaip išsisukinėjo ir dokumento neatsiuntė, o galiausiai apie 23.00 val. pirkėjas užblokavo A. H. WhatsApp platformoje. A. H. ir I. A. iki šios dienos, t. y 2024 m. liepos 11 d., nėra gavę jokių pinigų už automobilį <...> (1 t., b. l. 74-76).

2024 m. liepos 6 d. savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad A. H. pateikė 3 nuotraukas, kuriose užfiksuotas asmuo, pirkęs automobilį (1 t., b. l. 51-56).

2024 m. liepos 18 d. savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad A. H. pateikė Alytaus r. sav. 1-ojo notarų biuro įgaliojimą atstovauti I. A. (1 t., b. l. 66-72).

2024 m. liepos 18 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad A. H. atpažino asmenį, esantį nuotraukoje Nr. 3 (M. R.). Asmenį atpažįsta iš jo veido bruožų, barzdos, nosies. Šiam asmeniui jis 2024 m. liepos 5 d. perleido automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 62-65).

2024 m. liepos 11 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad liudytoja K. J. atpažino asmenį, esantį nuotraukoje Nr. 5 (M. R.). Šis asmuo 2024 m. liepos 5 d. atvyko adresu Vilniaus m. J. Balčikonio g. 3, pirkti automobilio iš jos draugo A. Asmenį atpažįsta iš jo veido formos, akių, vešlių antakių, nosies formos ir barzdos formos (1 t., b. l. 78-80).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 3-iojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2024 m. liepos 18 d. tarnybiniame pranešime dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo nurodyta, kad tiriamas nusikalstamas veikas padarė M. R. (1 t., b. l. 99).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalimi, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, kurio vertė viršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumos. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina dvi veikos – apgaulės panaudojimas ir svetimo turto įgijimas. Esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis jį neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant įgyti (užvaldyti) svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-488/2014, 2K-43-387/2022). Aptariama nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tokiu atveju, jeigu kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimą turtą, turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino, jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse nustatytų nusikalstamų veikų sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-213/2009, 2K-7-82-699/2018, 2K-7-66/2022).

Atsižvelgiant į kaltinamojo M. R. paaiškinimus ir nustatytas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, konstatuotina, jog kaltinamasis suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir pavojingumą, taip pat suprato, kad suklastodamas tikrą dokumentą bei atlikdamas fiktyvius mokėjimo nurodymus apgaule įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajam I. A. priklausantį 12 650 Eur vertės automobilį BMW F30, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Taip pat, įvertintina minėto įvykio metu apgaule įgyto turto vertė, t. y. 12 650 Eur, kuri viršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnio 2 dalis). Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad M. R. veiksmuose nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK, 182 straipsnio 1 dalyje bei 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymiai, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. R., atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį ir kaltės formą – padaryti du baigti, nesunkūs, tyčiniai nusikaltimai. Nusikaltimai padaryti iš savanaudiškų paskatų, iš anksto suplanuoti, panaudojant analogišką apgaulės būdą kaip ir kitose bylose (t. y. kai kaltinamasis suranda skelbimą apie parduodamą automobilį, imituoja jo įsigijimą, pervedant pinigus bei pasirašant suklastotą sutartį, tačiau vėliau padarytus mokėjimus pervedimus atšaukia ir realiai už įsigytą automobilį neatsiskaito); padaryta turtinė žala nukentėjusiajam iki šiol nėra atlyginta. Taip pat, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis M. R. yra pakankamai jauno, darbingo amžiaus, teisiamojo posėdžio metu nurodė oficialiai dirbantis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau VSDFV duomenimis, jis užsiima individualia veikla; duomenų apie kaltinamojo gaunamas pajamas teismas neturi, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teigė gaunantis geras pajamas, turintis pastovią gyvenamąją vietą su sugyventine ir mažamečiu vaiku Kaune, dėl darbo reikalų dalį savaitės praleidžiantis Vilniuje nuomotame bute, t. y. kaltinamasis yra saistomas pakankamai stipriais ekonominiais ir socialiniais ryšiais. Vis tik, kaltinamasis M. R. yra daug kartų teistas – pagrinde už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų darymą (naudojant analogišką nusikaltimų modelį), šiuo metu jo atžvilgiu yra nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, paskutinius metus nebaustas administracine tvarka. Taip pat, kaltinamasis turi daug skolų, priverstinai išieškomų antstolių, įskaitant dėl žalos, padarytos nukentėjusiesiems nusikalstamais veiksmais. Šioje baudžiamojoje byloje duomenų apie kaltinamojo M. R. psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Taip pat, atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis M. R. savo kaltę dėl nusikalstamų veikų pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, todėl tai pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); be to, nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, įskaitant ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes (o būtent tai, jog kaltinamasis praeityje teistas, jam skiriamos bausmės griežtėjo, tačiau kaltinamasis savo elgesio nepakeitė ir nuolat daro naujas nusikalstamas veikas, yra atlikęs ir pačią griežčiausią – laisvės atėmimo bausmę, padaryta nukentėjusiajam žala net iš dalies neatlyginta) sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę, t. y. laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant didesnį nei sankcijos vidurkis, t. y. 2 metų laisvės atėmimo bausmę, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą – laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant taip pat artimą sankcijos vidurkiui, t. y. 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus tai, jog nusikalstamos veikos buvo padarytos, įgyvendinant vieną sumanymą, t. y. idealiąja sutaptimi, paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, subendrintinos bausmių apėmimu būdu ir M. R. paskirtina subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, M. R. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Taip pat, teismas, įvertinęs tai, kad kaltinamasis M. R., nors ir yra teistas, tačiau nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu (2024 m. liepos 5 d.) jo atžvilgiu dar nebuvo priimtų 2024-2025 m. apkaltinamųjų nuosprendžių, kuriais vėliau jam buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas; be to, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamasis yra saistomas pakankamai stiprių socialinių ir ekonominių ryšių – turi pastovią gyvenamąją vietą, yra oficialiai dirbantis ir gaunantis pajamas, teigia atlyginantis kitose baudžiamosiose bylose padarytą žalą (tačiau objektyvių duomenų teismui negalėjęs pateikti), nutaria, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, ir yra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas, atidedant kaltinamajam M. R. paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą maksimaliam terminui – 3 metams (BK 75 straipsnio 2 dalis), taikant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant būti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., ir paskiriant šiuos įpareigojimus: 1) dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi; 4) per 1 metus nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam I. A. padarytą žalą; 5) dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 6 dalies 5-8 punktai, 7 dalis).

Ši paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrintina su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 14 d. nutartimi subendrinta bausme, t. y. prie griežtesnės bausmės, paskirtos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 14 d. nutartimi (t. y. 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės) pridėti didesniąją dalį šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės (t. y. 10 mėnesių) ir paskirti galutinę subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatomis, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 metams, taikant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant būti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., ir paskiriant šiuos įpareigojimus: 1) dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi; 4) per 2 metus nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti visiems nukentėjusiesiems padarytą žalą; 5) dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 6 dalies 5-8 punktai, 7 dalis).

Dėl civilinio ieškinio

Šioje baudžiamojoje byloje yra pareikštas nukentėjusiojo I. A. civilinis ieškinys dėl 12 650 Eur turtinės žalos ir 10 050 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 38). Taip pat, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis I. A. pateikė papildomus duomenis, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė dar 49,95 Eur žalos (kuri susidarė dėl to, kad turėjo pas notarą sudaryti įgaliojimą A. H. atstovauti jį institucijose).

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Teismo vertinimu, nukentėjusiojo I. A. pareikštas civilinis ieškinys dėl jam padarytos turtinės žalos yra pagrįstas ir įrodytas baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis bei aplinkybėmis, nustatytomis baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, dėl to konstatuotina, kad nukentėjusiojo I. A. civilinio ieškinio dalis dėl 12 699,95 Eur turtinės žalos, t. y. 12 650 Eur + 49,95 Eur, priteisimo yra visiškai pagrįsta, kadangi 12 650 Eur vertės turto nukentėjusysis neteko dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų bei papildomai patyrė 49,95 Eur turtinės žalos (kuomet reikėjo išsiimti įgaliojimą pas notarą, kad jo draugas galėtų jį atstovauti policijoje), ir dėl kurios pateikė patvirtinančius duomenis. Nors teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis 49,95 Eur žalą įvardino kaip neturtinę žalą, tačiau pripažintina, kad tai yra nukentėjusiojo patirta turtinė žala.

Tuo tarpu nukentėjusiojo I. A. civilinio ieškinio dalis dėl 10 050 Eur neturtinės žalos atlyginimo yra tenkinama iš dalies, nukentėjusiojo I. A. naudai iš kaltinamojo priteisiant 500 Eur neturtinės žalos.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai neturtinės žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai jos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Pažymėtina, jog vienas esminių neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra nusikalstamos veikos sukelti padariniai (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-157-806/2024).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis M. R. apgaule įgijo 12 650 Eur nukentėjusiojo I. A. turtą (automobilį), kas neabejotinai sukėlė nukentėjusiajam neigiamų išgyvenimų – nukentėjusysis patyrė stresą, didelius išgyvenimus dėl netekto turto, nurodė, kad prarado pasitikėjimą žmonėmis, neteko transporto priemonės, dėl to pasunkėjo jo galimybės vykti į darbą, patyrė nepatogumų. Atsižvelgiant į visas nagrinėjamos nusikalstamos veikos aplinkybes, į sumą, kurią nukentėjusysis prarado, į tai, jog įvykdytas nusikaltimas yra turtinio (ne smurtinio) pobūdžio, taip pat į susiformavusią teismų praktiką tokio pobūdžio bylose bei nuteistojo požiūrį į nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimą (iki šiol nei dalis žalos neatlyginta), jo turtinę padėtį, teismas sprendžia, jog šiuo atveju buvo padaryta 500 Eur neturtinė žala, kuri proporcinga nukentėjusiojo dėl padarytos nusikalstamos veikos patirtiems išgyvenimams, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nukentėjusiojo I. A. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo M. R. priteistina nukentėjusiojo I. A. naudai 12 699,95 Eur (t. y. 12 650 Eur + 49,95 Eur) turtinės žalos atlyginimo ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 straipsnis; CK 6.249, 6.263 straipsniai).

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam M. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o šį pradėjus vykdyti – panaikintina.

Kaltinamasis M. R. laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisių apribojimas nebuvo taikytas.

Pirkimo – pardavimo sutarties originalas, prisegtas voke prie galinio pirmojo bylos tomo viršelio, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

M. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1-2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir M. R. paskirti subendrintą 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. R. paskirti galutinę – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 5-8 punktais, 7 dalimi, atidėti M. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 3 (trejų) metų laikotarpiui, taikant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant būti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu M. R. paskiriant šiuos įpareigojimus: 1) dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi; 4) per 1 (vienerius) metus nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam I. A. padarytą žalą; 5) dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 14 d. nutartimi paskirta bausme, t. y. prie griežtesnės 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pridedant didesniąją dalį šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės (t. y. 10 mėnesių), ir M. R. paskirti galutinę subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 5-8 punktais, 7 dalimi, atidėti M. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 3 (trejų) metų laikotarpiui, taikant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant būti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu M. R. paskiriant šiuos įpareigojimus: 1) dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi; 4) per 2 (dvejus) metus nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą; 5) dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 24 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atveju į bausmės laiką įskaityti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 24 d. nuosprendžiu įskaitytą sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką.

Iš dalies patenkinti nukentėjusiojo I. A. civilinį ieškinį ir priteisti iš M. R. nukentėjusiojo I. A. naudai 12 699,95 Eur (dvylika tūkstančių šešis šimtus devyniasdešimt devynis eurus ir devyniasdešimt penkis euro centus) turtinės žalos atlyginimo ir 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

M. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o šį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Pirkimo – pardavimo sutarties originalą, prisegtą voke galinio pirmojo bylos tomo viršelio, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti nuteistajam M. R., kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) susisiekti su Lietuvos probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti nuteistajai, kad tuo atveju, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu:

1) jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, jis šias probacijos sąlygas privalo įvykdyti iki bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios bausmės laiko pabaigos;

2) probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.