Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-5610-362/2024

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-04-17
Bylos Nr.: eI-5610-362/2024
Teisminio proceso Nr.: 3-64-3-03040-2023-0
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Arvydas Martinavičius
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Talša“
Pareiškėjas: Palangos miesto rinkliavų centro

Kategorijos

12.18.1Prašymai dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolos išieškojimo
55.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas

Administracinė byla Nr. eI-5610-362/2024Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03040-2023-0Procesinio sprendimo kategorija: 12.18.1; 55.1.1; 55.1.3 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 17 d.Šiauliai

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Arvydas Martinavičius,sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ atstovui R. J.,nedalyvaujant pareiškėjo Palangos miesto rinkliavų centro atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Palangos miesto rinkliavų centro prašymą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Talša“ dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Palangos miesto rinkliavų centras (toliau – ir pareiškėjas) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ (toliau – ir atsakovė) 889,69 Eur vietinės rinkliavos skolos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėjas teismui pateiktame prašyme nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės taryba, įgyvendindama savarankiškas savivaldybės funkcijas atliekų tvarkymo srityje, 2017 m. birželio 22 d. sprendimo Nr. T2-162 2 punktu patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurių 8 punkte numatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – nekilnojamojo turto objektų, esančių savivaldybės teritorijoje, ir kurių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgaliotas asmuo. Vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Tarybos nustatytus vietinės rinkliavos parametrus, kurie nurodyti Nuostatų priede bei VĮ Registrų centro duomenų banke.

Vadovaujantis VĮ Registrų centras duomenimis, atsakovė UAB „Talša“ Palangos miesto savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdo, naudoja, disponuoja nekilnojamojo turto objektą, esantį Pušyno g. 4, Palangos m., pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – poilsio, kultūros ir kita. Vadovaudamasis nustatyta tvarka, Rinkliavų centras suformavo vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimą dėl 889,69 Eur skolos ir išsiuntė atsakovei adresu Tilžės g. 156, Šiauliai. Nuostatų 53 p. nustatyta, kad vietinė rinkliava mokama lygiomis dalimis (ketvirčiais – iki einamojo ketvirčio antro mėnesio 15 dienos) į vietinės rinkliavos mokėjimo pranešime nurodytą sąskaitą. Rinkliavų centras, atsižvelgdamas į tai, kad iš atsakovės Nuostatų nustatytais terminais negauta nei viena vietinės rinkliavos mokėjimo pranešime nurodyta įmokos suma, suformavo priminimus sumokėti rinkliavą ir 2022-11-21 ir 2023-12-04 išsiuntė atsakovui. Gavusi priminimą sumokėti vietinę rinkliavą ar jos dalį, atsakovė privalėjo nurodyto dydžio sumą sumokėti per Nuostatų 60 punkte nurodytą terminą, t. y. per 20 dienų nuo priminimo išsiuntimo dienos, tačiau nustatyto dydžio vietinės rinkliavos nesumokėjo, todėl Rinkliavų centras pradėjo įsiskolinimo išieškojimo procedūrą. Pažymi, kad Palangos miesto savivaldybės taryba 2009-12-30 sprendimu Nr. T2-317 patvirtino deklaravimo tvarką, kuri taikoma tik tiems juridiniams asmenims, atliekų turėtojams, kurie savo valią išreiškė raštu ir turi galimybę kaupti komunalines atliekas atskirai, tai yra ne viešo naudojimo erdvėse. Šiuo atveju duomenų, kad atsakovas nustatyta tvarka raštu išreiškė valią mokėti pagal deklaruojamą komunalinių atliekų kiekį už nekilnojamo turto objektą, nėra.

Taip pat nurodoma, kad 2017 m. birželio 22 d. sprendimo Nr. T2-162 2 punktu patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 3 punktu patvirtintas nekilnojamojo turto savininkų nesinaudojimo nekilnojamuoju turtu deklaravimo tvarkos aprašas, tačiau atsakovė nėra pateikusi prašymo su reikiamais dokumentais ją atleisti nuo prievolės mokėti vietinę rinkliavą.

Atsiliepimas

Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Talša“ atsiliepime į prašymą ir atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo prašymu nesutinka visiškai.

Nurodė, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalimi, atliekos – medžiaga arba daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti, o šio įstatymo 2 straipsnio 40 dalyje nurodyta, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslauga – viešoji paslauga, apimanti komunalinių atliekų surinkimą, vežimą, naudojimą, šalinimą, šių veikų organizavimą, stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas.

Tarybos 2017 m. birželio 22 d. sprendimo Nr. T2-162 2 punktu patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 3 straipsnyje nurodyta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatoma visiems Palangos miesto savivaldybės atliekų turėtojams.

Tokiu būdu, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą gali būti renkama tik iš atliekų turėtojų.

Per laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2022-12-31 uždaroji akcinė bendrovė „Talša“ nuosavybės teise valdomuose nekilnojamo turto, esančio Pušyno g. 4, Palanga, objektuose veiklą vykdė tik vasarą. Pareiškėjo pareiga buvo įrodyti, jog UAB „Talša“ visą laikotarpį turėjo atliekų, nes vietinė rinkliava yra tikslinė ir yra susieta su turimomis atliekomis. Iš nekilnojamo turto registro duomenų bazės matyti, jog turtas yra nešildomas, tad gali būti naudojami tik vasaros metu. Tai, kad objektuose veika nevykdoma, patvirtina ir Palangos miesto savivaldybės administracijos raštas, kuriame užfiksuota, jog objektuose veika nevykdoma.

Atsakovė prašo teismo pradėti tyrimą, ar Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nuostatai, patvirtinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. T-162, atitinka Lietuvos Respublikos vietinės rinkliavos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktui, 13² straipsnio 1 dalies 2 punktui, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 40 daliai, 30² straipsnio 1 daliai, 32 straipsnio 1 daliai. Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nuostatus, patvirtintus Palangos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. T-162, pripažinti prieštaraujančius Lietuvos Respublikos vietinės rinkliavos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktui, 13² straipsnio 1 dalies 2 punktui, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 40 daliai, 30² straipsnio 1 daliai, 32 straipsnio 1 daliai.

Prašyti Europos Žmogaus teisių teismą pateikti konsultacinę išvadą, ar Lietuvos valstybė nepažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnio 1 dalies leisdama rinkti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš asmenų neturinčių atliekų ir/arba nevykdančių ūkinės veiklos.

Prašyti Europos Sąjungos Teisingumo Teismą pateikti prejudicinį sprendimą, ar Lietuvos valstybė nepažeidžia Europos Parlamento ir tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006, Direktyvos 2008/98/EB leisdama rinkti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš asmenų neturinčių atliekų ir/arba nevykdančių ūkinės veiklos.

Patenkinti Palangos miesto rinkliavų centras 2020 m. balandžio 8 d. prašymo dalį dėl 51,36 Eur (penkiasdešimt vienas euras 36 et) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. priteisimo iš atsakovo UAB „Talša“, kitoje dalyje pareiškėjo Palangos miesto rinkliavų centras prašymą atmesti.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė savo atsiliepime nurodytus argumentus, nurodė, kad atsiliepimo rezoliucinėje dalyje yra klaida, ir jie neprašo tenkinti Palangos miesto rinkliavų centras 2020 m. balandžio 8 d. prašymo dalį dėl 51,36 Eur (penkiasdešimt vienas euras 36 et) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. priteisimo iš atsakovo UAB „Talša“, o prašo prašymą visiškai atmesti. Nurodo, jog turtu yra naudojamasi tik tris mėnesius per metus, prašymo mokėti pagal deklaruojamą komunalinių atliekų kiekį už nekilnojamo turto objektą neteikė, nes neapsimoka, mokama suma bus panaši į dabar prašomą priteisti sumą, prašymo atleisti nuo prievolės mokėti vietinę rinkliavą su reikiamais dokumentais, pagrindžiančiais nesinaudojimą nekilnojamu turtu, kaip vandens sunaudojimas, elektros energijos sunaudojimas, taip pat neteikė, nes tokiais atvejais atleidžiama tik nuo kintamos rinkliavos dalies, o nuo pastoviosios atleidžiama nėra. Pareiškėja neįsitikino, jog atliekos susidaro, tad neturi teisės reikalauti vietinės rinkliavos už visus metus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo prašymas tenkintinas.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-263 patvirtinti Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai su vėlesniais pakeitimais.

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyse akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos teisės pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020 kt.).

Palangos miesto savivaldybės taryba, įgyvendindama savarankiškas savivaldybės funkcijas atliekų tvarkymo srityje, 2017 m. birželio 22 d. sprendimo Nr. T2-162 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus. Nuostatai vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą apibrėžia kaip Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatytą privalomą įmoką, galiojančią Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose numatyta tvarka. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Nuostatai numato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias TIPK (Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus). Vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos nustatytus vietinės rinkliavos parametrus, kurie nurodyti Nuostatų priede.

Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad atsakovė UAB „Talša“ nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, esantį Pušyno g. 4, Palangos m., o tai reiškia, kad atsakovė pagal Nuostatus laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja ir laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Iš pažymos apie skolą dėl vietinės rinkliavos matosi, kad atsakovės įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už nurodytą laikotarpį už nekilnojamąjį turtą, esantį Pušyno g. 4, Palangos m., yra 889,69 Eur.

Atsakovė nurodė, kad ji per ginčo laikotarpį veiklą vykdė tik vasaros metu po tris mėnesius, kitu laikotarpiu, kadangi turtas yra nešildomas, veikos nevykdė, tai patvirtina ir Palangos miesto savivaldybės administracijos raštas, kuriame užfiksuota, jog objektuose veika nevykdoma, o rinkliava gali būti renkama tik iš atliekų turėtojų.

Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų, patvirtintų Palangos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 22 d. sprendimo Nr. T2-162, 3 punkte nustatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai gali deklaruoti nesinaudojimą nekilnojamojo turto objektu vadovaudamiesi Palangos miesto savivaldybės tarybos patvirtintu Nekilnojamojo turto objektų savininkų arba įgaliotų asmenų nesinaudojimo nekilnojamojo turto objektu deklaravimo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas). Aprašo 3 punkte nustatyti nesinaudojimo nekilnojamuoju turtu deklaravimo atvejai, 3.2 papunktyje numatyta, kad nesinaudojimo Nekilnojamuoju turtu atveju pripažįstama, kai Nekilnojamasis turtas buvo iš dalies naudojamas praėjusiais kalendoriniais metais, sutampančiais su finansiniais metais (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. imtinai). Aprašo 5 punkte nustatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojas, iš dalies naudojęs nuosavybės ar kita teise priklausantį Nekilnojamąjį turtą per praėjusius kalendorinius metus, ir pageidaujantis, kad jam nebūtų neskaičiuojama Vietinės rinkliavos kintamoji dalis už atitinkamą (-us) ketvirtį (-ius), ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 31 d. Rinkliavų centrui pateikia: 5.1. prašymą dėl Vietinės rinkliavos kintamosios dalies perskaičiavimo už atitinkamą (-us) ketvirtį (-ius);

5.2. licencijuoto elektros energijos tiekėjo pažymą (turtiniam vienetui) apie suvartotą elektros energijos kiekį už tą laikotarpį, už kurį prašoma neskaičiuoti Vietinės rinkliavos kintamosios dalies;

5.3. vandens tiekėjo pažymą (turtiniam vienetui) apie suvartotą vandens kiekį už tą laikotarpį, už kurį prašoma neskaičiuoti Vietinės rinkliavos kintamosios dalies; 5.4. kitus faktines aplinkybes pagrindžiančių dokumentų originalus ir jų tinkamai patvirtintas kopijas (originalai grąžinami Vietinės rinkliavos mokėtojui), jeigu viršijami Aprašo 9 punkte nurodyti parametrai. Atsakovė teismui nepateikė jokių duomenų, kad, vadovaujantis minėto aprašo nuostatomis, būtų teikusi atitinkamą prašymą pareiškėjai, teismo posėdžio metu patvirtino, jog tokio prašymo neteikė.

Palangos miesto savivaldybės taryba 2009-12-30 sprendimu Nr. T2-317 patvirtino deklaravimo tvarką, kuri taikoma tik tiems juridiniams asmenims, atliekų turėtojams, kurie savo valią išreiškė raštu ir turi galimybę kaupti komunalines atliekas atskirai, tai yra ne viešo naudojimo erdvėse. Atsakovei raštu neišreiškė valios dėl vietinės rinkliavos mokėjimo pagal deklaruojamą komunalinių atliekų kiekį, teismo posėdžio metu šią aplinkybę patvirtino, tad vietinė rinkliava buvo skaičiuojama pagal viešajame registre nurodytą nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir plotą.

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pagal Civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Atsakovė nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jos pareiškėjui priteistina 889,69 Eur įsiskolinimo suma.

Ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, kreiptis turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo.

ABTĮ 113 straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais administracinis teismas motyvuota nutartimi arba motyvuotu sprendimu išsprendžia, ar yra pagrindas pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą. Teismas atmeta prašymą pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumą, jeigu: 1) prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla; 2) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčijamo norminio administracinio akto; 3) teismo žinioje yra byla dėl ginčijamo norminio administracinio akto; 4) prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais; 5) teismui nekyla abejonių dėl norminio administracinio akto teisėtumo. Šalių pozicija šiuo klausimu nėra lemiama ir teismui nėra privaloma, tai teismo diskrecijos teisė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 113 straipsnio nuostatas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad ABTĮ 113 straipsnio 2 ir 3 dalyse yra numatyti specialūs reikalavimai, kurių turi būti laikomasi sprendžiant šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų konkrečioje byloje pareikšto prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą priėmimo klausimą. Minėtas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą teigti, kad prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą priėmimo metu nėra apsiribojama vien tik prašymo atitikimo formaliems įstatyme nurodytiems procesiniams reikalavimams patikrinimu, kaip tai daroma skundo priėmimo įprastinėse administracinėse bylose atveju. Spręsdamas prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą priėmimo klausimą, teismas privalo įvertinti tokio prašymo turinį. Administracinių bylų teisenos įstatymo 113 straipsnio 2 dalis, be kita ko, reikalauja patikrinti, ar prašymas yra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla, ir įvertinti prašyme pateikiamą motyvaciją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-3065/2011, 2016 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-641-442/2016).

Taigi norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimo administraciniuose teismuose specifika lemia, jog bylos dėl šių aktų atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui pagrindas yra teisiškai motyvuota abejonė (teisiniai argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia savo abejonę), kad visas aktas ar jo dalis prieštarauja aukštesnės teisinės galios aktams pagal: 1) normų turinį; 2) reguliavimo apimtį; 3) formą; 4) nustatytą priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1586/2014).

Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nuostatai, patvirtinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. T-162, laikytini norminiu administraciniu aktu. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 113 straipsnio prasmę, teismas atmeta prašymą pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčijamo norminio administracinio akto (ABTĮ 113 straipsnio 2 dalies 2 punktas); prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais (ABTĮ 113 straipsnio 2 dalies 4 punktas); teismui nekyla abejonių dėl norminio administracinio akto teisėtumo (ABTĮ 113 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A556-334/2014) pastebėjo ir tai, jog vien tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo numatyta aptariamą vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį, savaime negali paneigti mokėtojo pareigos mokėti šią rinkliavą. Iš tiesų atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su atliekų tvarkymu. Aptariamos rinkliavos objektas apima ne tik komunalinių atliekų surinkimą, bet ir šių atliekų apdorojimą Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatytais būdais bei tvarka, atliekų tvarkymo veiklos priežiūrą bei atliekų šalinimo vietos priežiūrą po jų uždarymo. Todėl abejonių, kad nekilnojamojo turto objekto paskirtis ir plotas yra tie parametrai, kurie paprastai daro tiesioginę įtaką komunalinių atliekų kiekiui, susidarančiam šį objektą naudojant, valdant ar juo disponuojant, nekyla.

Papildomai pažymėtina, kad pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kaip viena iš priemonių išlaikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo paslaugų sistemą, yra siejama išimtinai su ta aplinkybe, kad asmuo yra savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas (ar įgaliotas asmuo) ir nei jos apskaičiavimas, nei pati paskirtis nėra susijusi su faktiniu atliekų susidarymu, dėl ko pastoviosios dedamosios kontekste netgi netinkami naudojimui objektai ginčo laikotarpiu vis tiek apmokestinami vietinės rinkliavos pastoviąja dedamąja dalimi. Kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų sudarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo, negalima atleisti atsakovo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų.

Tiek, kiek tai susiję su kintamąja vietinės rinkliavos dalimi, pažymėtina, kad pati savivaldybė galimą atleidimo nuo kintamosios dalies tvarką susiejo su deklaracija, kad nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu, ir taip iš esmės sudarė galimybę nuo šios dalies būti atleistiems tiems asmenims, kurių veikloje faktiškai atliekos nesusidarys, ir kurie pateikė reikalingus prašymus bei nurodytas faktines aplinkybes patvirtinančius dokumentus, tačiau, kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų pateikusi pareiškėjai atitinkamą deklaraciją. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė bent jau tam tikrą laikotarpį tikrai turi atliekų (atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad veika yra mažiausia tris mėnesius per metus vykdoma, šiukšlių konteineriai išvežami), tad turi būti laikoma „atliekų turėtoja“, o rinkliavos mokėjimo dydis priklauso nuo pačio atsakovės pasirinkto elgesio modelio, ar ji pageidauja mokėti pagal deklaruojamą atliekų dydį, ar prašyti būti atleista nuo dalies rinkliavos mokėjimo, pateikiant atitinkamus prašymus ir įrodymus, ar, neteikiant jokių prašymų, mokėti visą apskaičiuotą pagal galiojančius teisės aktus rinkliavos dydį.

Atsižvelgus į išdėstytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, jog šioje nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo tirti minėto norminio administracinio akto teisėtumo. Teismui nekyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo prašomo ištirti norminio administracinio akto teisėtumo įvertinus prašymo pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo nurodytus argumentus, todėl, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 113 straipsnio 2 dalies 5 punktu, atmestinas atsakovės atstovo prašymas pradėti norminio akto teisėtumo tyrimą.

Be to, atsakovė prašo prašyti Europos Žmogaus teisių teismo pateikti konsultacinę išvadą, ar Lietuvos valstybė nepažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnio 1 dalies leisdama rinkti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš asmenų neturinčių atliekų ir/arba nevykdančių ūkinės veiklos, prašyti Europos Sąjungos Teisingumo Teismą pateikti prejudicinį sprendimą, ar Lietuvos valstybė nepažeidžia Europos Parlamento ir tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006, Direktyvos 2008/98/EB leisdama rinkti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš asmenų neturinčių atliekų ir/arba nevykdančių ūkinės veiklos.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 3 dalį įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją prašydamas prejudicinio sprendimo dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 40¹ straipsnio 1 dalį teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to prejudicinį sprendimą.

Konstatuotina, jog prejudicinio sprendimo institutas suteikia valstybių narių nacionaliniams teismams teisę, nagrinėjant bylą iškilus abejonėms dėl Europos Sąjungos teisės aktų ar konkrečių teisės nuostatų taikymo ir aiškinimo, kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo, tačiau nacionalinis teismas nėra saistomas bylos šalių iniciatyvos, prašymo buvimo ir sprendimą kreiptis dėl prejudicinio sprendimo priima savo nuožiūra (ex officio), nes pareiga kreiptis dėl tokio sprendimo priėmimo teismui kyla tik tuomet, kai jam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškyla Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas (Civilinio proceso kodekso 3 str. 5 d.). Tuo atveju, kai teismui nekyla klausimų dėl taikomų Europos Sąjungos teisės normų aiškinimo ir galiojimo, jis neturi pareigos kreiptis prejudicinio sprendimo.

Taigi, iš nurodytų teisės normų matyti, kad teismas į ESTT kreiptis privalo tais atvejais, kai jam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškyla Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad byloje būtų priimtas sprendimas.

Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių kilęs ginčas sprendžiamas vadovaujantis nacionalinės teisės normomis, byloje nėra kilęs Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo klausimas. Tam, kad būtų išnagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl vietinės rinkliavos priteisimo, būtinybės kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą nėra, nes šiuo atveju nekyla joks Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymą dėl kreipimosi į ESTT. Pažymėtina, jog šiuo atveju atsakovė bent jau tam tikrą laikotarpį tikrai turi atliekų (atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad veika yra mažiausia tris mėnesius per metus vykdoma, šiukšlių konteineriai išvežami), tad turi būti laikoma „atliekų turėtoja“.

Dėl atsakovės prašymo kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl konsultacinės išvados, ar Lietuva nepažeidžia Europos žmogaus teisių pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 1 pirmo straipsnio, leisdama rinkti rinkliavas už komunalinių atlieku surinkimą iš asmenų, neturinčių komunalinių atliekų arba nevykdančių ūkinės veiklos, pažymėtina, kad šis prašymas nespręstinas, nes tik Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kai tai susiję su jo nagrinėjama byla, gali kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą su prašymu pateikti konsultacinę išvadą dėl principinių klausimų, susijusių su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ar jos protokoluose apibrėžtų teisių ir laisvių aiškinimu ar taikymu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 4 d.). Konvencijos protokolo Nr. 16 1 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad aukščiausieji teismai ir tribunolai, nurodyti vadovaujantis 10 straipsniu, gali prašyti Europos Žmogaus Teisių Teismo pateikti konsultacines išvadas dėl principinių klausimų, susijusių su Konvencijoje ar jos protokoluose apibrėžtų teisių ir laisvių aiškinimu ar taikymu. Taip pat pažymėtina, jog visos šios aplinkybės pareiškėjui vieną kartą jau buvo paaiškintos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-210-602/2023).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo biudžetinės įstaigos Palangos miesto rinkliavų centro prašymą tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ pareiškėjui biudžetinei įstaigai Palangos miesto rinkliavų centrui 889,69 Eur (aštuoni šimtai aštuoniasdešimt devyni Eur 69 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Arvydas Martinavičius