Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-1603-524/2015

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. gruodžio 9 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Irmos Čuchraj, Virginijos Nijolės Griškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės UAB „Mokilizingas“ ieškinį atsakovui J. K. dėl skolos priteisimo, ir atsakovo apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kretingos rajono apylinkės teismas 2015-07-03 priėmė sprendimą, juo ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo J. K. 911,87 Eur pagal sutartis likusių mokėjimų, 82,75 Eur delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 994,62 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-05-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 30,00 Eur žyminio mokesčio ieškovės UAB „Mokilizingas“ naudai. Atsakovo J. K. prašymo dėl skolos mokėjimo išdėstymo netenkino. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tarp šalių susiklosčius prievoliniams santykiams, ieškovė tinkamai vykdė savo pareigas, – suteikė atsakovui vartojimo kreditus, o atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, – nustatytais terminais ir dalimis negrąžino kreditų, nemokėjo palūkanų, todėl, ieškovei prieš terminą nutraukus sutartis, atsakovui kilo pareiga sumokėti ieškovei visas sutartyje numatytas įmokas, t. y. visą negrąžintą kreditą, palūkanas bei delspinigius už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą. Taip pat teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jo pajamos nuo kredito sutarčių sudarymo sumažėjo, nepateikė registrų išrašų, turto ir pajamų deklaracijų ar kitų dokumentų apie savo turtinę padėtį, todėl laikė nepagrįstu atsakovo prašymą išdėstyti skolos mokėjimą dalimis 18 mėnesių laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo ieškovei 994,62 Eur skolos su delspinigiais ir procesines netesybas bei netenkino atsakovo prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą 18 mėnesių. Apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas tik šio sprendimo vykdymo išdėstymo klausimas. Pirmosios instancijos teisme atsakovas teikė įrodymus apie savo pajamas, apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus dėl neįgalumo, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 str.). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti. Nors CPK 314 straipsnis riboja naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, tačiau pagrindinis teismo tikslas – reikšmingų bylai aplinkybių nustatymas, lemia būtinybę kiekvienu konkrečiu atveju spręsti dėl naujų įrodymų priėmimo. Atsižvelgdama į tai, kad pateiktais naujais įrodymais apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą dėl jo turtinės padėties, teisėjų kolegija sprendžia, jog pateikti įrodymai turi reikšmės vertinant atsakovo turtinės padėties nustatymo teisingumą, pateiktų įrodymų priėmimas bylos nagrinėjimo neužvilkins, nes ieškovė su jais susipažino, įvertino atsiliepime į apeliacinį skundą, todėl yra pagrindas priimti kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus rašytinius įrodymus, kurie iš esmės tik papildo pirmosios instancijos teisme pateiktą pažymą apie atsakovo pajamas.

Remiantis Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Įstatymas nereglamentuoja, kokiems terminams, kokiais dydžiais sprendimo vykdymas galėtų būti išdėstomas. Taigi, įstatymo leidėjas šį klausimą yra priskyręs teismo diskrecijai. CPK 3 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog tuo atveju, jeigu įstatymai ar ginčo šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, teismas tai darydamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006). Byloje nustatyta, jog atsakovui neterminuotai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis (b. l. 51), jis gauna senatvės ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją, kurių bendras dydis yra 185,75 Eur (b. l. 28), nuosavybės teise su sutuoktine turi 1987 m. statybos gyvenamąjį namą su žemės sklypu Kretinos rajone (b. l. 47). Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. D., bylos Nr. 3K-7-61/2011). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovas, nors ir gaudamas nedideles pajamas, siekia kuo greičiau grąžinti skolą, rūpinasi jos grąžinimu, sau pragyventi pasilikdamas nedidelę pajamų dalį; nekilnojamasis turtas, į kuri galėtų būti nukreiptas išieškojimas, yra vienintelis atsakovo turimas turtas ir gyvenamoji vieta. Įvertintina tai, kad ieškovė nesiremia savo bloga turtine padėtimi ir tokių aplinkybių nagrinėjant atsakovo prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo neįrodinėjo, todėl yra pagrindas tenkinti atsakovo prašymą iš dalies, atsižvelgiant ir į ieškovės interesus. Prašymas išdėstyti sprendimo įvykdymą tenkintinas iš dalies ir priteista 994,62 Eur skolos su delspinigiais suma išdėstytina 10 mėnesių, t. y. kiekvieną mėnesį mokant po 99,46 Eur ieškovei, t. y. apie pusę atsakovo gaunamų pajamų per mėnesį. Tokia sprendimo išdėstymo tvarka nepažeis šalių teisių, atkreiptinas dėmesys, jog skundžiamas teismo sprendimas buvo priimtas 2015-07-03, todėl atsakovas iki jo įsiteisėjimo turėjo galimybę rūpintis daliniu skolos grąžinimu.

Paminėtais motyvais skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas atsakovo prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą 18 mėnesių, keistina ir prašymas tenkintinas iš dalies, nes pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė ir išaiškino procesinės teisės normas (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-07-03 sprendimo dalį, kuria buvo atmestas atsakovo prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą 18 mėnesių, pakeisti ir prašymą patenkinti iš dalies. Išdėstyti J. K. priteistą 994,62 Eur skolą su delspinigiais 10 mėnesių, t. y. kiekvieną mėnesį mokant po 99,46 Eur UAB ,,Mokilizingas“.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.