Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-10-21 · Civilinė byla Nr. 2-2437/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-21
Bylos Nr.
2-2437/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Audronė Jarackaitė, Konstantinas Gurinas
Pareiškėjas
A. K.
Kategorijos
  • 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2437/2013
Nr. 2-2438/2013
Procesinio sprendimo kategorija 126.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės, Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti tvirtinti pareiškėjo A. K. kreditorinį reikalavimą, bei dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. K. atskirojo skundo dalį, kurioje yra dėstomos aplinkybės, lėmusios termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleidimą, atmestas prašymas nustatyti terminą įrodymams pateikti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskiruosius skundus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas kreditoriaus reikalavimo, atsiradusio iki bankroto bylos iškėlimo dienos, tvirtinimo bankroto byloje klausimas.

Atskiraisiais skundais keliami pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis atsisakyta priimti tvirtinti pareiškėjo A. K. kreditorinį reikalavimą praleidus terminą tokiam reikalavimui pareikšti bei atsisakyta spręsti klausimą dėl šio termino atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimai.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 8 d. nutartimi nutarė iškelti UAB „ARCHISTA“ bankroto bylą, UAB „ARCHISTA“ bankroto administratoriumi paskirti UAB „Ius Positivum“, nustatyti 45 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos UAB „ARCHISTA“ kreditorių reikalavimams, atsiradusiems iki bankroto bylos iškėlimo dienos, pareikšti.

Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartimi, išnagrinėjęs ieškovų AB DnB NORD banko, UAB DnB NORD lizingas, UAB „Gealan Baltic“ ir atsakovo UAB ,,ARCHISTA“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 8 d. nutarties, nutarė Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 21 d., 2011 m. sausio 28 d., 2011 m. birželio 17 d., 2011 m. liepos 7 d. ir 2013 m. vasario 28 d. nutartimis nutarė patvirtinti bankrutuojančios UAB „ARCHISTA“ kreditorius bei jų finansinius reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi nutarė pripažinti UAB „ARCHISTA“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Pareiškėjas A. K. 2013 m. birželio 10 d. kreipėsi į UAB „ARCHISTA“ bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu įtraukti jį į bankrutuojančios UAB „ARCHISTA“ kreditorių sąrašą ir patvirtinti jo 32 189,28 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti tvirtinti pareiškėjo A. K. (A. K.) reikalavimą.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes konstatavo, jog pareiškėjas nagrinėjamos bylos atveju praleido terminą kreditoriniam reikalavimui UAB „ARCHISTA“ bankroto byloje pareikšti, kadangi BUAB „ARCHISTA” kreditorių reikalavimai, atsiradę iki bankroto bylos iškėlimo dienos, turėjo būti pareikšti iki 2010 m. lapkričio 2 d., o pareiškėjas prašymą dėl pastarojo kreditorinio reikalavimo patvirtinimo pareiškė 2013 m. birželio 6 d.

Teismas, vadovaudamasis ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalies nuostatomis bei įvertinęs tai, kad nuo termino BUAB „ARCHISTA” kreditorių reikalavimams pareikšti pabaigos iki pareiškėjo prašymo dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo pareiškimo momento praėjo daugiau nei dveji metai ir septyni mėnesiai, kad pareiškėjas, reikšdamas prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, nenurodė priežasčių, pateisinančių tokį ilgą termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleidimo laikotarpį, sprendė, jog pareiškėjo A. K. reikalavimą atsisakytina priimti tvirtinti.

Nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi, pareiškėjas A. K. pateikė atskirąjį skundą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo A. K. atskirojo skundo dalį, kurioje yra dėstomos aplinkybės, lėmusios termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleidimą, priimti likusią pareiškėjo A. K. atskirojo skundo dalį, prašymą nustatyti terminą įrodymams pateikti atmesti.

Teismas pažymėjo, kad apeliantas atstovaujamas advokato, atskirajame skunde yra dėstomi argumentai dėl termino praleidimo priežasčių svarbos, tačiau tokių argumentų pagrindu reikalavimas atnaujinti praleistą terminą kreditoriniam reikalavimui bankroto byloje pareikšti nors ir yra aiškiai numatomas, bet nėra expressis verbis pareikštas.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas reikšdamas pirmosios instancijos teismui prašymą dėl kreditorinio reikalavimo UAB „ARCHISTA“ bankroto byloje patvirtinimo, nenurodė priežasčių, lėmusių termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleidimą, aplinkybių, susijusių su galimomis svarbiomis termino praleidimo priežastimis netyrė ir termino atnaujinimo klausimo nesvarstė, bei sprendė, jog apelianto atskirajame skunde dėstomi argumentai dėl termino praleidimo priežasčių svarbos nenagrinėti ir neturėję būti nagrinėti pirmosios instancijos teismo, negali būti apeliacijos dalyku ir negali būti priimami kaip argumentai, susiję su naujo reikalavimo – reikalavimo atnaujinti terminą apeliacijoje numanomu pareiškimu, kai naują reikalavimą kelti apeliacijoje draudžia įstatymas (CPK 312 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas padarė išvadą, kad apeliantas neturi teisės grįsti savo atskirojo skundo pirmosios instancijos teismui nenurodytomis aplinkybėmis dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleidimo priežasčių, taip pat neturi teisės paduoti atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teisme nepareikšto ir dėl to pirmosios instancijos teismo nenagrinėto reikalavimo atnaujinti praleistą terminą kreditoriniam reikalavimui bankroto byloje pateikti, todėl atskirojo skundo dalis, susijusi su termino pareikšti kreditorinį reikalavimą bankroto byloje atnaujinimu nepriimama (CPK 306 str. 2 d., 315 str. 2 d. 2 p.).

Atsisakęs priimti atskirojo skundo dalį, susijusią su termino pareikšti kreditorinį reikalavimą bankroto byloje atnaujinimu, teismas konstatavo, kad negali būti tenkinamas ir prašymas nustatyti terminą naujiems įrodymams, kuriomis apeliantas siekia pagrįsti apeliacijoje negalimas nagrinėti aplinkybes, pateikti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas padarė išvadą, kad likusi atskirojo skundo dalis atitinka šio procesinio dokumento formai ir turiniui keliamus reikalavimus, nustatytus proceso įstatyme, todėl priimtina (CPK 111, 306, 334 str. 1 d. 2 p., 338 str.).

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į 2013 m. rugpjūčio 30 d. atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas A. K. 2013 m. rugpjūčio 30 d. atskiruoju skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 13 d. nutarties prašo nustatyti papildomą vieno mėnesio terminą pareiškėjo A. K. sveikatos būklę patvirtinantiems dokumentams pateikti; patenkinus pareiškėjo A. K. prašymą dėl papildomo termino dokumentams pateikti ir juos pateikus, priimti tvirtinti pareiškėjo A. K. kreditorinį reikalavimą.

Pareiškėjas A. K. 2013 m. rugpjūčio 30 d. atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1) Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti tvirtinti pareiškėjo A. K. kreditorinį reikalavimą, užkirto kelią pareiškėjo teisėtų interesų gynimui, kas suponuoja išvadą, kad bankroto proceso tikslas nebus įgyvendintas;

2) Pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleidimo priežasčių, neatsižvelgė į tai, jog sprendžiant klausimą dėl termino tokiam procesiniam veiksmui atlikti praleidimo priežasčių, turėtų būti taikomas protingos ir apdairios elgsenos reikalavimas;

3) Apeliantas terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleido dėl svarbių priežasčių, nes dėl sveikatos sutrikimų, kurių pasėkoje jam buvo atlikta širdies operacija, neturėjo galimybės atlikti jokių įtampą ar nerimą sukeliančių veiksmų. Dėl atliktos sudėtingos operacijos pareiškėjas šiuo metu gydosi užsienio valstybėje, jo gydymo trukmė planuojama iki šių metų rugsėjo mėnesio pabaigos, todėl šias aplinkybes patvirtinantiems dokumentams pateikti būtinas papildomas vieno mėnesio terminas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. K. 2013 m. rugsėjo 23 d. atskiruoju skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutarties prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-811-585/2013 ir perduoti klausimą dėl praleisto termino kreditoriniam reikalavimui atnaujinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas A. K. 2013 m. rugsėjo 23 d. atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Šalies argumentai

1) Apeliantas teigia, kad svarbios priežastys, dariusios įtaką kreditorinio reikalavimo pateikimo termino praleidimui, buvo nurodytos 2013 m. rugpjūčio 28 d. atskirajame skunde, todėl apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 337 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų, turėtų suteikti galimybę pareiškėjui įrodyti termino praleidimo svarbias priežastis, klausimą dėl termino atnaujinimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apelianto teigimu, perdavus termino atnaujinimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo, pareiškėjas turėtų galimybę pateikti visus turimus įrodymus dėl priežasčių lėmusių termino praleidimą, o teismas galėtų išnagrinėti nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus ir atsisakymo atnaujinti terminą atveju – priimti motyvuotą nutartį, grindžiama pareiškėjo nurodytų priežasčių vertinimu, o ne, kaip nagrinėjamu atveju, grindžiamą vien formaliu pagrindu;

2) Apelianto nuomone, pareiškėjo liga teismų praktikoje laikytina svarbia priežastimi terminui atnaujinti, todėl tai yra priežastis, dėl kurios būtina klausimą dėl termino atnaujinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsiliepimas

BUAB „ARCHISTA“ bankroto administratorius UAB „Ius Positivum“ atsiliepimu į 2013 m. rugpjūčio 30 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 13 d. nutarties prašė klausimą dėl pareiškėjo A. K. atskirojo skundo, kuriuo prašoma priimti tvirtinti pareiškėjo kreditorinį reikalavimą, argumentų pagrįstumo ir teisėtumo spręsti teismo nuožiūra, remiantis į bylą pateiktais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai netenkintini, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 13 d. ir 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartys paliktinos nepakeistomis.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamų teismo nutarčių negaliojimo pagrindų nėra nustatyta.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiami klausimai, ar skundžiamos teismo nutartys, kuriomis atsisakyta priimti tvirtinti pareiškėjo A. K. kreditorinį reikalavimą praleidus terminą tokiam reikalavimui pareikšti bei atsisakyti priimti pareiškėjo A. K. atskirojo skundo dalį, kurioje yra dėstomos aplinkybės, lėmusios termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleidimą, yra pagrįstos ir teisėtos (CPK 263 str. 1 d.).

Dėl pareiškėjo A. K. kreditorinio reikalavimo priėmimo ir tvirtinimo

CPK 1 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ). ĮBĮ 1 straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.

ĮBĮ nustato kreditorių reikalavimų pareiškimo, jų tvirtinimo, eiliškumo, tenkinimo tvarką ir terminus. Pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas nustato laikotarpį ne ilgesnį kaip 45 dienos nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos (ĮBĮ 10 str. 4 d. 5 p.). Bankrutuojančios įmonės administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti (ĮBĮ 11 str. 3 d. 10 p.). Kreditorių reikalavimų pareiškimo specifika ta, jog kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet įmonės bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo teismo netvirtinti tokių reikalavimų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ĮBĮ bei CPK normas dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, yra konstatavęs, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet turi įtakos ir patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to reikalavimo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, yra reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga. Pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius pagal kreditoriaus bei įmonės pateiktus apskaitos dokumentus, ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 8 d. nutartis, kuria teismas nutarė iškelti UAB „ARCHISTA“ bankroto bylą, paskirti UAB „ARCHISTA“ bankroto administratoriumi UAB „Ius Positivum“ bei nustatyti 45 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos UAB „ARCHISTA“ kreditorių reikalavimams, atsiradusiems iki bankroto bylos iškėlimo dienos, pareikšti, įsiteisėjo 2010 m. rugsėjo 16 d. Kreditorius A. K. dėl 32 189,28 Lt dydžio reikalavimo, grindžiamo 2010 m. balandžio 23 d. A. K. ir UAB „ARCHISTA“ sudarytu susitarimu, patvirtinimo kreipėsi tiesiogiai į teismą 2013 m. birželio 10 d., t. y. nesilaikydamas kreditorinio reikalavimo pareiškimo procedūros ir praleidęs terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Todėl teismas konstatavęs termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleidimą, bei nustatęs, jog pareiškėjas nėra pareiškęs prašymo dėl šio termino atnaujinimo, atsisakė priimti tvirtinti pareiškėjo A. K. kreditorinį reikalavimą. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija iš esmės sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

Kaip matyti iš apelianto 2013 m. birželio 10 d. prašymo dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo, šiame prašyme apeliantas nenurodė jokių termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleidimo priežasčių, taip pat neprašė atnaujinti termino šiam procesiniam veiksmui atlikti, todėl teismas spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo kreditorinio reikalavimo tvirtinimo, klausimo dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti nenagrinėjo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teismas bankroto byloje ex officio ir privalo būti aktyvus, tačiau ši teismo pareiga negali būti absoliutinama. Aiškinant ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalyje išdėstytą teisės normą, yra ne kartą išaiškinta, kad terminas kreditorių reikalavimams pareikšti nėra naikinamasis, todėl teismas gali ir vėliau pateiktus ar patikslintus reikalavimus priimti iki nutarties nutraukti bankroto bylą ar sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį ir CPK 78 straipsnį (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1404/2009, 2010 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-236/2010, 2011 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2632/2011). Taigi sprendžiant termino atnaujinimo klausimą taikytinos ir CPK 78 straipsnio nuostatos, pagal kurias asmuo, praleidęs įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą, teismui pateikia motyvuotą pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo. Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga, nurodyta CPK 78 straipsnyje, yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Dėl to, nagrinėjant procesinio termino atnaujinimo klausimą, privalu aiškintis besikreipiančio dėl termino atnaujinimo suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes (priežastis), dėl kurių terminas buvo praleistas, jų visetą ir svarbą. Akivaizdu, kad siekiant užtikrinti bendrųjų civilinio proceso principų įgyvendinimą, tai yra dalyvaujančių asmenų procesinį lygiateisiškumą, proceso koncentruotumą, ekonomiškumą, bankroto procedūrinių klausimų teisminio nagrinėjimo ribos taip pat privalo būti apibrėžtos. Todėl nesant kreditoriaus prašymo dėl procesinio termino atnaujinimo, teismas savo iniciatyva atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti negali. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, būdamas atstovaujamas kvalifikuoto teisininko - advokato, kuriam yra žinomi kreditorinių reikalavimų pareiškimo terminai ir jų atnaujinimo procedūros, kreipdamasis su prašymu dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo bankroto byloje, pirmosios instancijos teismui nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, nenurodė termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleidimo priežasčių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo prašymą dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo atsisakė priimti. Šios išvados nepaneigia apelianto argumentai, kad atsisakydamas priimti tvirtinti A. K. kreditorinį reikalavimą teismas užkirto jam kelią pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokie apelianto argumentai yra visiškai nepagrįsti, nes būdamas atstovaujamas kvalifikuoto teisininko pareiškėjas A. K. turėjo pasirinkti tinkamą savo teisių ir interesų gynimo būdą, kreipdamasis į teismą laikytis CPK ir ĮBĮ nustatytos kreditorinių reikalavimų pateikimo ir tvirtinimo tvarkos, todėl visa rizika dėl netinkamai pareikštų prašymų teismui tenka jam pačiam. Tai, kad teismas atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo neužkirta jam kelio ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus kitais teisėtais būdais, pvz. kreipiantis įstatymų nustatyta tvarka į teismą su motyvuotu prašymu dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo.

Iš bylos duomenų matyti, kad teismui atsisakius priimti pareiškėjo prašymą dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo bankroto byloje praleidus tokio reikalavimo pateikimo terminą, pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 30 d. atskirajame skunde išdėstė aplinkybes dėl termino praleidimo priežasčių, kurių nebuvo nurodęs prašyme dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo, bei prašė šias aplinkybes įvertinti ir nustatyti papildomą vieno mėnesio terminą pareiškėjo A. K. sveikatos būklę patvirtinantiems dokumentams pateikti. Prašymą dėl vieno mėnesio termino nustatymo motyvavo tuo, kad pareiškėjas A. K. šiuo metu serga bei jo gydymo trukmė užsienio medicininėje įstaigoje planuojama iki šių metu rugsėjo mėnesio, tačiau jokių įrodymų patvirtinančių šias aplinkybes nepateikė. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto prašymas dėl termino praleidimą pagrindžiančių dokumentų pateikimo negali būti nagrinėjamas, kol nėra pareikštas motyvuotas prašymas dėl tokio termino atnaujinimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, atstovaujamas kvalifikuoto teisininko – advokato, žinodamas arba turėdamas žinoti, kad terminas jo kreditoriniam reikalavimui pareikšti yra praleistas, tokio prašymo nepareiškė, be to, nurodydamas atskirajame skunde termino praleidimo priežastis, apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui, kuris taip pat yra fakto instancija, nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, lėmusias termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleidimą, bei atmetė apelianto prašymą dėl termino praleidimą pagrindžiančių dokumentų pateikimo.

Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, teisingai sprendė, kad apeliacinio proceso metu nauji reikalavimai ir juos grindžiamos aplinkybės, kurių nenagrinėjo pirmosios instancijos teismas, negali būti keliami, todėl pareiškėjo atskirajame skunde nurodytų aplinkybių dėl termino kreditoriniam reikalavimui pateikti pagrįstai nenagrinėjo ir nevertino, bei atsisakė priimti atskirąjį skundą šioje dalyje (CPK 306 str. 2 d., 338 str.). 2013 m. rugsėjo 23 d. atskiruoju skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutarties apeliantas prašo įvertinti termino praleidimo priežastis, kaip svarbias, bei perduoti klausimą dėl praleisto termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija pažymi, kad klausimas dėl termino pareiškėjo kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo pirmosios instancijos teisme nagrinėjamas nebuvo, todėl apelianto prašymas dėl šio klausimo perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo yra visiškai nepagrįstas. Be to, kaip matyti iš apelianto atskirųjų skundų, 2013 m. rugsėjo 23 d. atskirajame skunde apeliantas iš esmės atkartojo 2013 m. rugpjūčio 30 d. atskirajame skunde nurodytas termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleidimo priežastis, kurias vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, prašė įvertinti ir Lietuvos apeliacinio teismo. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinio teismo kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl šių aplinkybių vertinimo bei sprendžia, kad termino praleidimo aplinkybės pirmosios instancijos teisme pagrįstai nebuvo nagrinėjamos ir vertinamos, kadangi pirmosios instancijos teisme įstatymų nustatyta tvarka nebuvo pareikštas reikalavimas dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo su aplinkybių dėl termino praleidimo priežasčių nurodymu. Dėl to apeliacinio proceso metu negali būti keliami pirmosios instancijos teisme nepareikšti reikalavimai bei su jais susijusios aplinkybės ir teisėjų kolegija dėl šių aplinkybių pagrįstumo nepasisako.

Dėl atskirojo skundo ir pirmos instancijos teismo nutarties

Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirųjų skundų argumentai yra nepagrįsti, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 13 d. ir 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartys yra teisėtos bei pagrįstos ir jas naikinti atskiruosiuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl atskirieji skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo nutartys paliktinos nepakeistos (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 13 d. ir 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartis palikti nepakeistas.

Teisėjai Konstantinas GurinasAudronė JarackaitėKazys Kailiūnas