- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-27
- Bylos Nr.
- 1A-623-290/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-4-00177-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Jurgis Kiškis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- E. V.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Aušros Vingilės,
viešame teismo posėdyje, apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, pagal nuteistosios E. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį ir nubausta 20 MGL dydžio, t. y. 753,20 Eur bauda.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. E. V. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad vykdydama D. K. (D. K.), kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, nurodymą, nuo 2016 m. spalio 3 d. iki 2016 m. spalio 4 d. (tiksli valanda nenustatyta), Kauno m., pagamino netikrą dokumentą – tarptautinį krovinio gabenimo važtaraštį (CMR) (5 vienetus vienodų egzempliorių), kuris buvo užpildytas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus J. Š. (Y. S.) vardu ir kuriame tyčia melagingai buvo įrašytos (atspausdintos) tikrovės neatitinkančios aplinkybės, tai yra pirmame langelyje kaip prekių siuntėją ji nurodė bendrovę JSC (duomenys neskelbtini), devintame langelyje nurodė, kad yra gabenama 1 600 dėžių oro filtrų, kurių statistinis numeris yra 84242131, nors iš tikrųjų buvo gabenamas visiškai kitoks krovinys – akcizais apmokestinamos prekės (cigaretės), 20 ir 22 langeliuose ji uždėjo UAB (duomenys neskelbtini) antspaudą bei juose pasirašė ties direktoriaus J. Š. vardu bei pavarde. Tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2016 m. spalio 4 d., Kauno m., tiksliai tyrimo nenustatytą valandą, realizavo žinomai suklastotą netikrą dokumentą – tarptautinį krovinio gabenimo važtaraštį (CMR) (5 vienetus vienodų egzempliorių), neatlygintinai jį perduodama D. K..
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistoji E. V. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismui atmetus šį prašymą, prašo taikyti BK 37 straipsnio nuostatas – atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą nutraukti.
2.1. Skunde teigiama, kad ji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, jog negamino jokių jai inkriminuotų CMR važtaraščių, kad tą galėjo padaryti pats D. K., kadangi ji tuo metu atliko tiesiogines savo pareigas ir dalyvavo akcizinių prekių – cigarečių krovinio tikrinime. D. K. turėjo galimybę tai padaryti, kadangi ji buvo leidusi jam kaip vairuotojui pasidaryti kavos ir pabūti jos ofise, kol bus atlikta prekių sutikrinimo procedūra, kurioje betarpiškai ji pati dalyvavo. Be to, jos darbo kompiuteris visada būna įjungtas, o kažkokių slaptažodžių prisijungiant prie sistemų ji nenaudodavo. Apeliantė pažymėjo, jog jos ofise buvo daug CMR važtaraščių blankų, kurie buvo antspauduoti ir pasirašyti vien tam, kad procedūros vyktų sklandžiau ir operatyviau bei, kad jose kiekvieną kartą nereikėtų dalyvauti Ukrainos piliečiui Y. S., kuris tuo metu buvo įmonės (duomenys neskelbtini) direktorius. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog tarptautinio krovinio gabenimo važtaraščių (CMR) išrašymo vykdant muitinės tarpininkės darbines funkcijas yra daugybė, todėl dėl darbo krūvio neatmestina ir klaidos galimybė ruošiant dokumentus.
2.2. Skunde taip pat nurodoma, kad tai, jog pas D. K. buvo rasti tarptautiniai krovinio gabenimo važtaraščiai (CMR) (5 vienetai vienodų egzempliorių) su juose esančiais įrašais apie gabenamus 1600 oro filtrų, nereiškia jog minėti dokumentai sukėlė kokias nors teisines pasekmes, nes jie nebuvo niekur panaudoti. Teismas nuosprendyje pripažįsta, kad nors D. K. parodymai negali būti vertinami kaip savarankiškas įrodymas, kadangi jis nuteistas įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu dėl tos pačios nusikalstamos veikos, tačiau jo parodymais teismas vis tiek vadovavosi grįsdamas jos kaltę. D. K. parodymai yra nepatikimi, jis teisminio nagrinėjimo metu apklausiamas nuotolinėmis garso ir vaizdo perdavimo priemonėmis tvirtino, kad pasiėmė CMR važtaraščius iš jos kabineto nuo stalo ir neprašė, kad ji parengtų netikrus CMR važtaraščius su juose esančiu įrašu apie vandens filtrus, o ne cigaretėmis ir konkrečiai nematė, kad šiuos dokumentus parengė ji, o tik daro tokią prielaidą. Taigi, teismas jos kaltę, kad ji suvokė, jog pagamino netikrą dokumentą ir jį realizavo, grindžia vienintelio asmens, kuris iš esmės pakeitė savo parodymus teisme, duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu. Nuosprendyje išvados grindžiamos tokiais neteisėtais metodais apklaustų asmenų parodymais. Teismas neatsižvelgė į tai, kad būtent D. K. buvo suinteresuotas pagaminti ir panaudoti (nors ir nepanaudojo) minėtus CMR važtaraščius ir tam turėjo visas galimybes būdamas jos kabinete, kol tuo tarpu ji dalyvavo cigarečių perskaičiavime. Tokia versija nebuvo paneigta, o jokių kitų įrodymų, kad būtent ji pagamino tarptautinius krovinio gabenimo važtaraščius (CMR) su juose esančiais įrašais apie vandens filtrų gabenimą nėra ir yra tik jokiais objektyviais įrodymais nepagrįsta teismo prielaida. Šiuo atveju, be D. K. parodymų, kurių jis nepatvirtino apklaustas teisiamajame posėdyje, jokių kitų objektyvių duomenų, kurie rodytų aktyvius neteisėtus jos veiksmus, byloje nėra.
2.3. Skunde teigiama, kad baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta jokių įrodymų dėl jos neva padarytais veiksmais kilusių neigiamų padarinių. Teismo nurodoma žala yra tik teorinė ir neparemta jokiais objektyviais įrodymais. D. K. minėtų CRM važtaraščių nepanaudojo, net ir jo ikiteisminio tyrimo metu nurodytas tikslas niekaip nerodo, kad asmuo norėjo šiais dokumentais pasinaudoti apgaunant Lietuvos Respublikos valstybės ar kitų valstybių institucijas, o teigė, kad tai buvo tik priedanga nuo kitose šalyse esančių nusikaltėlių, kurie galėjo pasikėsinti pagrobti jo gabenamą krovinį. Pažymėtina ir tai, kad netikri dokumentai, nebuvo nei kokia tai priedanga išvengti mokesčių, akcizų ar slėpti kokį nors turtą. Nėra duomenų ir dėl to, kad kas nors tarptautinio krovinio gabenimo važtaraščius (CMR) su juose nurodytais gabenamais oro filtrais būtų įtraukęs į kokios nors įmonės buhalterinę apskaitą. Svarbu ir tai, kad D. K. šių dokumentų neparodė (t. y. nepanaudojo, nerealizavo) Lietuvos teritorinei muitinei, kas būtų parodę, vairuotojo neteisėtą siekį suklaidinti teisėsaugos institucijas. Buvo pateikti tikrovę atitinkantys CMR važtaraščiai, įrodantys faktiškai gabenamas cigaretes. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 300 straipsnio 1 dalį gali kilti tuo atveju, jeigu yra nustatomi ne formalūs veiksmai, o veiksmai, kurie iš tiesų būtų pavojingi ir galėtų kelti neigiamas teisines pasekmes. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nepašalino byloje esančių abejonių ir trūkumų, išvadas grindė prielaidomis, visiškai nevertino byloje esančių duomenų kontekste nenustatyto jokio apeliantės motyvo atlikti veiksmus, dėl kurių ji buvo nuteista.
2.4. Jeigu apeliacinio skundo argumentai dėl jos kaltės būtų pripažinti nepagrįstais, prašo taikyti BK 37 straipsnio nuostatas – atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą nutraukti. Mano, kad teismas nors ir nustatęs jos veiksmus, nevertino to, kad šie veiksmai nėra tokie pavojingi, jog užtrauktų jai baudžiamąją atsakomybę.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistosios E. V. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Šios pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę, teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.
7. Pirmosios instancijos teismas, pakankamai išsamiai ir nešališkai ištyrė visas E. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, aplinkybes, iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė dėl E. V. kaltės padarius jai inkriminuotą nusikaltimą. Nuteistosios kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje paminėtais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje suponuoja pagrįstą išvadą, jog sprendžiant E. V. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo.
8. BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
9. Apygardos teismo nuomone, E. V. kaltę pagaminus ir realizavus netikrą dokumentą, neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta argumentacija pagrįsta faktiniais bylos duomenimis ir yra pakankama. Nors E. V. apklausta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nuosekliai neigė padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau jos kaltę patvirtina baudžiamojoje byloje surinkta ir ištirta medžiaga, jos kaltės neigimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kritiškai, o teismo išvadas, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, grindė įstatymo nustatyta tvarka gautų įrodymų visuma.
10. Apeliantė savo kaltę neigia iš esmės vienu argumentu, kad nusikalstamą veiką padarė ne ji, o galimai D. K. – kitų asmenų, kurie galėjo pagaminti ir realizuoti netikrą dokumentą ji nurodyti negalėjo. Tačiau, kaip ir visiškai argumentuotai bei pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, versija, kad dokumentus atsispausdino D. K., atmestina, kadangi toks veiksmas reikalauja laiko, tam tikrų žinių, o D. K. tvirtino tuo metu vairuotoju dirbęs labai trumpai, todėl nežinojęs, kaip atspausdinti CMR važtaraštį. Taigi, neįtikinama ir nelogiška apeliantės pateikta versija, kad svetimame kabinete, lankydamasis pirmą kartą, nuėjęs, kaip teigė E. V., pasidaryti kavos, vilkiko vairuotojas būtų parengęs ir išspausdinęs netikrus dokumentus, kuriuose būtų nurodęs ne tik UAB (duomenys neskelbtini) rekvizitus, bet ir neva gabenamų oro filtrų statistinį kodą, šiuos dokumentus pasirašęs kita rašymo priemone, nei pasirašė pats, ir dar uždėjęs įmonės antspaudą, kuris turėtų būti saugomas. Negana to, būtent ji faktiškai veikė UAB (duomenys neskelbtini) vardu, pasirašinėjo dokumentuose už tuometinį direktorių J. Š., taigi disponavo ir įmonės antspaudu.
11. Skunde taip pat nurodoma, kad tai, jog pas D. K. buvo rasti tarptautiniai krovinio gabenimo važtaraščiai su juose esančiais įrašais apie gabenamus 1600 oro filtrų, nereiškia jog minėti dokumentai sukėlė kokias nors teisines pasekmes, jie niekur nebuvo panaudoti, o baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta jokių įrodymų jos neva padarytais veiksmais kilusių neigiamų padarinių.
12. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formalioji ir padarinių nereikalauja. Šiai veikai kvalifikuoti reikšmės neturi, ar kaltininkas pasiekė užsibrėžtą tikslą – savo ar kitų naudai įgijo tam tikrų teisių ar ne. Pakanka to, kad, panaudojus suklastotą dokumentą apyvartoje, gali atsirasti žalingų padarinių. Tačiau kartu pažymėtina, kad įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl žalingų padarinių, galinčių atsirasti dėl veikos padarymo tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-175-303/2015, 2K-515-976/2015, 2K-251-1073/2018). Taigi aplinkybės apie tai, ar suklastotas dokumentas sukėlė kokias nors teisines pasekmes, šioje baudžiamojoje byloje nėra reikšmingas – atsakomybė E. V. šiuo atveju kyla tik už netikro dokumento pagaminimą ir realizavimą (perdavimą D. K.) nesprendžiant klausimo apie tai, kokias pasekmes tai galėjo sukelti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai dėl galimų teisinių pasekmių, galėjusių atsirasti dėl neteisėtų E. V. veiksmų, yra atmetami kaip nepagrįsti.
13. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą paminėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos iš esmės laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje, kurioje ne kartą nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (nutartyje) išdėstytos motyvuotos išvados dėl apeliacinio skundo esmės neturi būti suprantamos kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, bet turi būti atsakyta į apeliacinio skundo prašymus ar esminius argumentus. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutikdama su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams ir jų esmės iš naujo nekartoja, kadangi tiek liudytojų parodymai, tiek rašytinė bylos medžiaga yra detaliai aptarta ir išanalizuota pirmosios instancijos teismo nuosprendyje.
14. Byloje neginčytinai nustačius, kad E. V. nuo 2016 m. spalio 3 d. iki 2016 m. spalio 4 d. (tiksli valanda nenustatyta), Kaune, pagamino netikrą dokumentą – tarptautinį krovinio gabenimo važtaraštį (CMR) (5 vienetus vienodų egzempliorių), kuris buvo užpildytas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus J. Š. (Y. S.) vardu ir kuriame tyčia melagingai buvo įrašytos (atspausdintos) tikrovės neatitinkančios aplinkybės, tai yra pirmame langelyje kaip prekių siuntėją ji nurodė bendrovę JSC (duomenys neskelbtini), devintame langelyje nurodė, kad yra gabenama 1 600 dėžių oro filtrų, kurių statistinis numeris yra 84242131, nors iš tikrųjų buvo gabenamas visiškai kitoks krovinys – akcizais apmokestinamos prekės (cigaretės), 20 ir 22 langeliuose ji uždėjo UAB (duomenys neskelbtini) antspaudą bei juose pasirašė ties direktoriaus J. Š. vardu bei pavarde, o tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2016 m. spalio 4 d., Kauno m., tiksliai tyrimo nenustatytą valandą, realizavo žinomai suklastotą netikrą dokumentą – tarptautinį krovinio gabenimo važtaraštį (CMR) (5 vienetus vienodų egzempliorių), neatlygintinai jį perduodama D. K., jos veika buvo teisingai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.
15. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma taikyti BK 37 straipsnio nuostatas – atleisti E. V. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą nutraukti.
16. BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-427/2010, 2K-500/2010, 2K-238-699/2016, 2K-231-976/2017).
17. Byloje nustatyta, kad E. V. penkis tarptautinius krovinio gabenimo važtaraščius (CMR) ne tik pagamino, bet ir realizavo, savo kaltės dėl to nepripažino. Veika mažareikšmė yra tik tuo atveju, kai ji iš esmės nedaro žalos įstatymo saugomoms vertybėms, taip pat kai ji nesudaro galimybės kilti žalai. Šiuo atveju netikri dokumentai pagaminti ir realizuoti buvo tam, kad būtų galima pridengti kitą gabenamą krovinį – akcizais apmokestinamas prekes (cigaretes), taigi teigti, jog ši nusikalstama veika nesudaro galimybės kilti žalai valdymo tvarkai, pagrindo nėra. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad byloje nėra teisinio pagrindo atleisti E. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnio nuostatas.
18. Skirdamas nuteistajai E. V. bausmę, pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisyklių taip pat nepažeidė, įvertino reikšmingų aplinkybių visumą ir pagrįstai nuteistajai skyrė bausmę – baudą, artimą jos minimaliam dydžiui. Nuteistosios skunde bausmės švelninimo klausimas nekeliamas, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmės skyrimo motyvų detaliau neanalizuoja.
19. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas E. V. pritaikytas tinkamai, jai paskirtos bausmės rūšis ir dydis individualizuoti teisingai, nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų nuostatų.
20. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, ir kad jį nei keisti, nei tuo labiau naikinti jokio įstatyminio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
nuteistosios E. V. apeliacinį skundą atmesti.