Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, sekretoriaujant Ivetai Bartkevičienei, dalyvaujant ieškovui A. M., jo atstovei advokatei Daivai Vaškelienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei Irenai M. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė ieškinį palaikė, prašė tenkinti. Paaiškino, kad atsakovė 1995 metais bei aiškios priežasties išėjo iš namų, nuo to laiko šalių santykiai nutrūko. Netrukus pas motiną išvyko gyventi ir šalių dukra K. M., šalių sūnus A. M. liko gyventi su ieškovu. Atsakovė nerėmė ieškovo, kai šiam reikėjo prižiūrėti sergančius tėvus, be to, susirado kitą vyrą, su kuriuo šiuo metu gyvena. Atsakovė paliko šeimą ir išvyko gyventi į užsienį, nebendrauja nei su ieškovu, nei su sūnumi, neremia jų materialiai, nesidomėjo sūnaus vystymusi. Gyvendama šeimoje, atsakovė prieš ieškovą yra naudojusi smurtą. 51/345 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 22/100 dalys ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo įsigyti už ieškovo tėvų A. M. ir Z. M. bei paties ieškovo asmenines lėšas, jau nebegyvenant su atsakove, todėl šis nekilnojamasis turtas turėtų būti priteistas ieškovui asmeninės nuosavybės teise, kitus nekilnojamojo turto objektus ieškovas yra paveldėjęs. Nurodo, kad kreditorių neturi, išlaikymo nereikalauja, po santuokos nutraukimo prašo palikti santuokines pavardes. Mano, kad santuoka teliko kaip formalumas, trukdantis ieškovui įteisinti santykius su kita moterimi.

Atsakovė Irena M. M. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą jai pranešta tinkamai. Atsakovė yra išvykusi gyventi į užsienio valstybę - Ukrainą (b.l. 40). Ieškinys su priedais ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo atsakovei buvo įteikti asmeniškai 2012-06-06 per Lietuvos Respublikos ambasadą Ukrainoje CPK 803 str. 2 d. nustatyta tvarka (b.l. 55, 59-63). Pranešime dėl atsiliepimo pateikimo atsakovei buvo išaiškintos CPK 805 str. nuostatos dėl pareigos paskirti savo įgaliotą asmenį Lietuvoje, kuriam būtų įteikiami su byla susiję procesiniai dokumentai. Atsakovė atsiliepimo nepateikė, įgalioto asmens Lietuvoje nenurodė, todėl kiti procesiniai dokumentai nebuvo siunčiami, liko byloje ir laikomi įteiktais tinkamai (CPK 805 str. 2d.). Byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl bylos teismingumo.

Remiantis CPK 782 str., bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jei nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir šio asmens be pilietybės gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje (CPK 784 str. 1 d.). Šioje byloje tiek ieškovas, tiek atsakovė, nors ir gyvenanti ne Lietuvoje, yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Dėl minėtų aplinkybių ir nurodyto teisinio reglamentavimo yra pagrindas konstatuoti, jog byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams.

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo..

Iš santuokos liudijimo nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota 1989-11-23 Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 4194 (b.l. 8). Šalių vaikai T. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) yra pilnamečiai (b.l. 24-25).

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose.

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011).

Ieškovas atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo įrodinėja aplinkybe, kad ši palikusi šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina. Ieškovas nurodė, kad atsakovė šeimą paliko 1995 metais, be to, naudojo smurtą ieškovo atžvilgiu. Iš į bylą pateiktos 1996-01-26 Teismo medicinos specialisto išvados (b.l. 71) matyti, kad ieškovas kreipėsi dėl sužalojimų, kuriuos, jo teigimu, 1996-01-24 padarė jo sutuoktinė. Tai, kad ieškovas buvo kreipęsis dėl jo atžvilgiu padarytų apibrozdinimų, neįrodo, kad išvadoje minimus sužalojimus padarė jo sutuoktinė. Ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, jog būtent atsakovė prieš jį naudojo fizinį smurtą. Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad sutuoktiniai kartais konfliktuodavo. Nors ieškovas teigė, kad atsakovė išėjo iš namų nieko nepaaiškinusi, tačiau iš šalių sūnaus liudytoju apklausto T. M. paaiškinimų matyti, kad atsakovė išvyko siekdama padėti savo mamai slaugyti jos draugą. Tiek iš ieškovo paaiškinimų, tiek iš liudytoju apklausto šalių sūnaus parodymų matyti, kad šalių sūnus liko gyventi su ieškovu, dukra su atsakove. Iš šios aplinkybės negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad atsakovė paliko šeimą ir ja nesirūpino. Kartu su atsakove išvyko gyventi ir šalių dukra, kuri tuo metu buvo mažametė. Ieškovas teismo posėdyje pripažino, kad su dukra ryšių nepalaiko, ja nesirūpino, išlaikymo neteikė. Kiekviena iš šalių iš esmės rūpinosi tuo vaiku, kuris faktiškai su ja gyveno. Pažymėtina, kad ir pats ieškovas nevykdė savo pareigos išlaikyti dukrą, nesidomėjo jos auklėjimu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo išvadai, kad santuoka nutrūko išimtinai dėl atsakovės kaltės. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė nepadėjo slaugyti ieškovo sergančių tėvų, negali būti vertinama kaip sutuoktinio pareigų pažeidimas. Vis dėl to pažymėtina, kad ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, kad nenutraukus santuokos pats artimai bendravo su kita moterimi. Iš šios aplinkybės matyti, kad ir pats ieškovas netinkamai vykdė sutuoktinio pareigas.

CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių. Atsižvelgiant į tai, kad teismas neturėjo galimybės išklausyti atsakovės paaiškinimų dėl bendro gyvenimo aplinkybių, į tai, kad paties ieškovo paaiškinimai nėra nuoseklūs ir ne visiškai sutampa su liudytoju apklausto T. M. parodymais, teismas pripažįsta, kad šalims gyvenant santuokoje šalys nebuvo viena kitai lojalios. Nors atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodytas aplinkybes, tačiau atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą yra pagrindas pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo ir turto padalijimo.

Bendro turto padalijimo klausimą, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, teismas turi išspręsti nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Šis įstatymu nustatytas reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, jeigu turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendime išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Nustatydamas bendrą ir asmeninį turtą teismas vadovaujasi CK 3.87-3.91 straipsniais. Privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.). Dalytiną bendrą turtą teismas nustato atsižvelgdamas į CK 3.127 str. 1 ir 2 d., kuriose nustatyta, kad padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o esant sutuoktinio prašymui – įgytas bendrai iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad santuokos metu ieškovo vardu įregistruotas šis nekilnojamasis turtas:

51/345 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 22/100 dalys ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinys), 606/1213 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Be to, iš Nekilnojamojo turto registro pažymėjimų matyti, kad ieškovui yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į tokius nekilnojamojo turto objektus:

607/1213 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Nors ieškovas nuosavybės teisės į šį turtą nėra įregistravęs, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad įregistravimas atlieka tik teisės išviešinimo, o ne sukūrimo, funkciją, pripažintina, kad nurodytas turtas taip pat yra įgytas santuokos metu, yra asmeninė ieškovo nuosavybė ir nedalintinas (CK 3.89 str. 1 d. 2 p.).

Atsakovės vardu santuokos metu įgyta 120 vnt. AB „Pieno žvaigždės“ akcijų (b.l. 80). Transporto priemonių šalys Lietuvoje nėra įgijusios (b.l. 9-10). Ieškovas nurodė, kad kreditorinių įsipareigojimų neturi, atsakovė jokių duomenų apie kreditorius nepateikė.

Iš byloje esančių VĮ Registrų centro pažymėjimų (b.l. 20, 21-23) matyti, kad 606/1213 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Kauno (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra įgyti paveldėjimo teisės liudijimų pagrindu, taigi yra asmeninė ieškovo nuosavybė ir yra nedalintinas (CK 3.89 str. 1 d. 2 p.).

Nustatydamas bendrą ir asmeninį turtą teismas vadovaujasi CK 3.87-3.91 str. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nevienareikšmiškai suprantama CK 3.88 str. 3 d. norma, kurioje nustatyta, jog turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai, todėl kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 str. 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl šios priežasties teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 str. 3 d.), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 str. 1, 2 ir 4 d., 3.90 ir 3.91 str. taisyklėmis.

VĮ Registrų centro pažymėjimai patvirtina, kad ieškovas 606/1213 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgijo 2008-12-18 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (b.l. 20), 51/345 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgijo 2009-11-03 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (b.l. 15-16), t.y., sutuoktiniams gyvenant atskirai ir nebevedant bendro ūkio. Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinys - 22/100 dalys ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir yra įgyti 1994-02-24 pirkimo-pardavimo sutarties pagal LR 1991-05-28 įstatymą (t.y. pagal Butų privatizavimo įstatymą) pagrindu (b.l. 17-19). Aiškindamas ir taikydamas CK normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turtui priskirti prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis. Tais atvejais, kai bendro turto režimas nustatytas įstatyme, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Ieškovas aplinkybę dėl buto su priklausiniu bei žemės sklypų dalių pripažinimo asmenine jo nuosavybe įrodinėjo tuo, kad faktiniai jo ir atsakovės santykiai nutrūko dar 1995 metais, t.y. iki žemės sklypų dalių įsigijimo, aplinkybe, jog už butą ir žemės sklypų dalis mokėjo tiek tėvų lėšomis, tiek savo lėšomis, kad atsakovė nei įgyjant nurodytą turtą, nei jį išlaikant, lėšų neįdėjo.

Į bylą pateiktas Kauno m. Lenino rajono LDT Vykdomojo komiteto Gamybinės butų ūkio valdybos 1985-10-15 pranešimas (b.l. 83) patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo suteiktas ieškovo motinai Z. M., vėliau privatizuotas ieškovo vardu. Iš byloje esančių mokėjimo kvitų, investicinių čekių knygelių kopijų matyti, kad įsigyjant 22/100 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), už šį turtą mokėjo ieškovo tėvai A. M. ir Z. M. bei pats ieškovas iš asmeninių lėšų. Nors byloje nėra pateikta rašytinė piniginių sumų, skirtų buto įsigijimui, dovanojimo sutartis, tačiau faktinės bylos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad nurodytas turtas įgytas panaudojant asmenines ieškovo lėšas. Pažymėtina, kad pinigines sumas butui įsigyti skyrė ieškovo tėvai, o artimų giminaičių santykiai paprastai grindžiami pasitikėjimu, jiems nebūdingas formalizavimas. Byloje nėra pateikta duomenų, kad įsigyjant nurodytą turtą būtų panaudotos atsakovės lėšos. Atsakovė jokių prieštaravimų, kad 606/1213 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 51/345 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 22/100 dalys ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), būtų pripažinti asmenine ieškovo nuosavybe nepareiškė, nors ieškinys jai įteiktas tinkamai. Atsisakymas pripažinti, kad ginčo turtas buvo įgytas panaudojus asmenines ieškovo ir jo tėvų lėšas prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad 606/1213 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 51/345 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 22/100 dalys ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieškovo nuosavybė (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.). Pripažinus turtą asmenine ieškovo nuosavybe, jis yra nedalintinas, jo vertė nenustatinėjama.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalys yra įgijusios 120 vnt. AB „Pieno žvaigždės“ akcijų, kurių vienos akcijos nominalioji vertė yra 1 Lt, šis turtas nutraukiant santuoką turėtų būti dalijamas tarp sutuoktinių. Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 str., 3.123 str.). Ieškovas ieškiniu prašo nurodytą turtą natūra po santuokos nutraukimo priteisti atsakovei, atsakovė dėl tokio siūlomo turto padalijimo būdo prieštaravimų neišreiškė, todėl šis reikalavimas tenkintinas, atsakovei priteistina 120 vnt. AB „Pieno žvaigždės“ akcijų. Nustatęs sutuoktiniams asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą ir iš jo atskaitęs asmenines skolas, teismas sudaro kompensacijų balansą nurodydamas, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto (CK 3.118 str. 3 d., 3.98 str.). Ieškovui nurodžius nepageidaujant kompensacijos, šis klausimas byloje nespręstinas.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Reikalauti priteisti išlaikymą galima tik esant santuokai, taip pat ją nutraukiant ar pripažįstant negaliojančia. CK 3.72 str. nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 str. 1 ir 4 d.).

Konstatavus abiejų šalių kaltę dėl santuokos nutraukimo, klausimas dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nespręstinas.

Dėl sutuoktinių pavardžių

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Po santuokos nutraukimo atsakovei paliekama santuokinė pavardė – M., ieškovui – M..

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šioje byloje už ieškinio reikalavimus dėl santuokos nutraukimo mokėtina 139 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 82 str., Lietuvos statistikos departamento 2012-04-13 informacinis pranešimas Nr. 11 „Dėl žyminiam mokesčiui ir teismo baudoms indeksuoti taikomo vartotojų kainų indekso“). Ieškovas 2012-01-06 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Tenkinus ieškovo reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės iš dalies, t.y., nutraukiant santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 69,50 Lt žyminio mokesčio(CPK 93 str. 2 d.). Šioje byloje teismas patyrė 22 Lt su procesinių dokumentų siuntimu susijusių išlaidų, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės.

Patenkinus ieškinį, valstybei iš atsakovės priteistina 960 Lt ieškovui teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 str. 2 d., 88 str. 1 d. 9 p., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės Irenos M. M. , a.k. (duomenys neskelbtini) sudarytą ir įregistruotą 1989 m. lapkričio 23 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 4194, santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui A. M. palikti santuokinę pavardę- M., atsakovei Irenai M. M. – M..

Padalinti santuokoje įgytą turtą ir priteisti atsakovei Irenai M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise 120 vnt. AB „Pieno žvaigždės“ akcijų.

Pripažinti, kad 606/1213 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 51/345 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinys - 22/100 dalys ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieškovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybė.

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės Irenos M. M. , a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 91,50 Lt (devyniasdešimt vienas Lt 50 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovės Irenos M. M. , a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 960 Lt (devyni šimtai šešiasdešimt Lt) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.

Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas išsiųsti Kauno m. CMB santuokos nutraukimo faktui įregistruoti, Vedybų sutarčių registrui turto pasidalijimo faktui įregistruoti, VĮ Registrų centrui nuosavybės teisių pasikeitimo faktui įregistruoti.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.