Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 1-41-1-01819-2014-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1.5; 1.1.3.2; 1.2.16.4; 1.2.18.3; 2.4.2.1; 2.4.7.

2015 m. liepos 2 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Žydrūno Kungio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 15 MGL (564 Eur) bauda;

nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 20 MGL (753 Eur) bauda;

nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 15 MGL (564 Eur) bauda;

E. J. išteisintas pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės už nusikaltimas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje subendrintos apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, o subendrinta bausmė subendrinta su bausme, paskirta už nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir E. J. skirta subendrinta bausmė – 27 MGL (1016 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. J. skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta sumažinta bausmė – 18 MGL (677 Eur) bauda, įpareigojant ją sumokėti per 1 (vienerių) metų laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. nuteistas už tai, kad tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2014 m. spalio 15 d. 10.25 val., bute, (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo ir iki tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, tačiau ne vėliau kaip iki 2014 m. spalio 28 d., laikė svetimus, D. B. AB „(duomenys neskelbtini)“ išduotus, elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos internete tarnybinėje stotyje) naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, tai yra elektroninių paslaugų teikimo sutartyje ir identifikavimo kodų lentelėje užfiksuotus PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.

E. J. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 15 d. iki 2014 m. spalio 28 d., bute, (duomenys neskelbtini), ten buvusio kompiuterio interneto prieigos, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), pagalba, AB „(duomenys neskelbtini)“ internetinėje svetainėje neteisėtai panaudojo neteisėtai įgytus svetimos elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje) naudotojos D. B. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus), jai išduotus AB „(duomenys neskelbtini)“, atlikdamas vienuolika neteisėtų operacijų:

- 2014-10-15 10:48:34 val., iš D. B. sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, D. B. vardu pervedė 0,01 Lt registracijos mokestį, reikalingą registracijai baigti ir asmens tapatybei patvirtinti,

- 2014-10-15 11:20:58 val., iš D. B. sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“, į UAB „EVP International“ atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, D. B. vardu pervedė 1,00 Lt registracijos mokestį, reikalingą registracijai baigti ir asmens tapatybei patvirtinti,

- 2014-10-15 11:28:06 val., iš D. B. sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, D. B. vardu pervedė 0,01 Lt registracijos mokestį, reikalingą registracijai baigti ir asmens tapatybei patvirtinti,

- 2014-10-15, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, iš D. B. sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“, į E. S. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktą kreditą – 498 Lt,

- 2014-10-17, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, iš D. B. sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“, į E. S. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktą kreditą – 300 Lt,

- 2014-10-22 08:26:20 val., iš D. B. sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, D. B. vardu pervedė 0,01 Lt registracijos mokestį, reikalingą registracijai baigti ir asmens tapatybei patvirtinti,

- 2014-10-22, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, iš D. B. sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“, į E. S. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktą kreditą – 1000 Lt,

- 2014-10-22 19:00 val., iš D. B. sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, D. B. vardu pervedė 0,01 Lt registracijos mokestį, reikalingą registracijai baigti ir asmens tapatybei patvirtinti,

- 2014-10-22, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, iš D. B. sąskaitos (duomenys neskelbtini), AB esančios „(duomenys neskelbtini)“, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) – pervedė 15 Lt, papildydamas savo mobiliojo ryšio telefono, Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitą,

- 2014-10-22, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, iš D. B. sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“, į E. S. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktą kreditą – 998 litus,

- 2014-10-22, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, iš D. B. sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“, į E. S. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktą kreditą – 685 Lt,

tokiu būdu neteisėtai inicijavo ir neteisėtai atliko vienuolika finansinių operacijų svetimais – nukentėjusiosios D. B. mokėjimo priemonės patvirtinimo duomenimis.

E. J. nuteistas už tai, kad jis apgaule įgijo svetimą turtą, tai yra 2014 m. spalio 15 d. apie 10.25 val., bute, (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijęs D. B. AB „(duomenys neskelbtini)“ išduotus elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje), naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, tai yra elektroninių paslaugų teikimo sutartyje ir identifikavimo kodų lentelėje užfiksuotus PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, po ko 2014-10-15 11:28:06 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, ten buvusio kompiuterio, kurio IP (duomenys neskelbtini), pagalba, naudodamasis internetu, prisijungė prie D. B. AB „(duomenys neskelbtini)“ esančios sąskaitos (duomenys neskelbtini) ir minėtu laiku UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinėje svetainėje D. B. vardu UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė kredito sutartį, išsiuntė paraišką 144,81 eurų paskolai gauti, kurios pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė 144,81 eurų kreditą, po ko gautuosius 144,23 eurus iš D. B. banko sąskaitos persisiuntė į E. S. AB „(duomenys neskelbtini)“ esančią sąskaitą (duomenys neskelbtini), po ko tęsdamas nusikalstamą veiką 2014-10-17, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, tymo metu nenustatytoje vietoje, D. B. vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė kredito sutartį, išsiuntė paraišką 86,88 eurų paskolai gauti, kurios pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė 86,88 eurų kreditą, po ko gautuosius 86,88 eurus iš D. B. banko sąskaitos persisiuntė į E. S. AB „(duomenys neskelbtini)“ esančią sąskaitą (duomenys neskelbtini), po ko tęsdamas nusikalstamą veiką 2014-10-22 08:26:20 val., būdamas (duomenys neskelbtini), ten buvusio kompiuterio, kurio IP (duomenys neskelbtini), pagalba, naudodamasi internetu, prisijungė prie D. B. AB „(duomenys neskelbtini)“ esančios sąskaitos (duomenys neskelbtini) ir minėtu laiku D. B. vardu UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė kredito sutartį, išsiuntė paraišką 289,62 eurų paskolai gauti, kurios pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė 289,62 eurų kreditą, po ko gautuosius 289,62 eurus iš D. B. banko sąskaitos persisiuntė į E. S. AB „(duomenys neskelbtini)“ banke esančią sąskaitą (duomenys neskelbtini), po ko tęsdamas nusikalstamą veiką 2014-10-22 19.00 val., būdamas (duomenys neskelbtini), ten buvusio kompiuterio, kurio IP (duomenys neskelbtini), pagalba, naudodamasi internetu, prisijungė prie D. B. AB „(duomenys neskelbtini)“ esančios sąskaitos (duomenys neskelbtini) ir minėtu laiku D. B. vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė kredito sutartį, išsiuntė paraišką 289,62 eurų paskolai gauti, kurios pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė 289,62 eurų kreditą, po ko dalį gautosios paskolos pinigų – 198,38 eurus, iš D. B. banko sąskaitos persisiuntė į E. S. AB „(duomenys neskelbtini)“ esančią sąskaitą (duomenys neskelbtini), po ko 2014-10-22, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, iš D. B. AB „(duomenys neskelbtini)“ esančios sąskaitos (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 4,34 eurus, tuo papildydamas savo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą – 231,69 eurų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 289,62 eurų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 289,62 eurų, viso turto už 810,93 eurus.

E. J. buvo kaltinamas tuo, kad 2014 m. laike nuo spalio 15 d. iki spalio 22 d., būdamas (duomenys neskelbtini), naudodamasis kompiuteriu per interneto prieigas, kurių IP (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteisėtai, 12 kartų, o būtent 2014 m. spalio 15 d. keturis kartus, 2014 m. spalio 17 d. vieną kartą, 2014 m. spalio 22 d. septynis kartus, pažeisdamas, tai yra suklaidindamas, AB „(duomenys neskelbtini)“ informacinės sistemos apsaugos priemones, įvesdamas neteisėtai įgytus D. B. vardu išduotus internetinės prieigos duomenis – elektroninės bankininkystės vartotojo identifikavimo kodą, asmeninį prisijungimo slaptažodį, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės banko suteiktus slaptažodžius (prisijungimo teisė buvo suteikta tik D. B., autentifikuojamai sistemoje pagal banko jai išduotus elektroninės bankininkystės vartotojo identifikavimo kodą, asmeninį prisijungimo slaptažodį, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės banko suteiktus slaptažodžius), prisijungė prie AB „(duomenys neskelbtini)“ informacinės sistemos.

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Žydrūnas Kungys prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nuosprendžio dalį dėl E. J. išteisinimo pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos turinčios šio nusikaltimo požymių, ir priimti naują nuosprendį:

E. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 198¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti 20 MGL (753 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi paskirtas bausmes už nusikaltimas veikas numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje subendrinti apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, o subendrintą bausmę subendrinti su bausme, paskirta už nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir E. J. skirti subendrintą bausmę - 27 MGL (1016 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. J. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 18 MGL (677 Eur) baudą.

Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl E. J. išteisinimo dėl kaltinimo pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį yra nepagrįstos, nes netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. BK 198¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą prisijungimą prie informacinės sistemos pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones. Atkreipia dėmesį į tai, jog Baudžiamajame kodekse ar kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose informacinės sistemos sąvoka nėra apibrėžta. BK 198¹ straipsnio dalyko apibrėžimas pateiktas 2001-11-23 Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų 1 straipsnio a) punkte. Kompiuterinė sistema apibrėžta kaip įtaisas arba tarpusavyje sujungtų ar susijusių įtaisų grupė, iš kurių vienas ar daugiau pagal programą automatiškai apdoroja duomenis. Informacinės sistemos sąvoką apibrėžia ir kiti Lietuvos Respublikos nacionalinės teisės dalimi esantys Europos Sąjungos teisės aktai. 2005-02-24 Tarybos Pamatinio sprendimo 2005/222/TVR dėl atakų prieš informacines sistemas I straipsnio a) punkte informacinė sistema apibrėžiama kaip prietaisas arba tarpusavyje sujungtų ar susijusių prietaisų grupė, iš kurių vienas arba daugiau pagal programą vykdo automatinį kompiuterinių duomenų tvarkymą, taip pat juose saugomi, tvarkomi, iš jų išrenkami arba jais perduodami kompiuteriniai duomenys su tikslu juos apdoroti, panaudoti, apsaugoti ir prižiūrėti. Iš esmės analogišką informacinės sistemos sąvoką numato ir direktyvos 2013/40/ES dėl atakų prieš informacines sistemas 2 straipsnio a) punktas, nustatantis, kad informacinė sistema yra prietaisas arba tarpusavyje sujungtų ar susijusių prietaisų grupė, iš kurių vienas arba daugiau pagal programą vykdo automatinį kompiuterinių duomenų tvarkymą, taip pat kompiuteriniai duomenys, saugomi, tvarkomi, išrenkami arba perduodami to prietaiso ar grupės prietaisų jo ar jų eksploatacijos, naudojimo, apsaugos ir priežiūros tikslais. Nustačius, kad kaltininkas neteisėtai, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, prisijungė prie informacinės sistemos ir inicijavo ar atliko neteisėtas finansines operacijas su svetimomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis ar jų naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis ir taip apgaule įgijo turtinę teisę į svetimą turtą ar įgijo šį svetimą turtą, jo veiksmai kvalifikuotini ir pagal BK 198¹ straipsnį. Kaltininko veiksmų neteisėtumas aptariamu atveju pasireiškia tuo, kad jis, norėdamas prisijungti prie banko elektroninės bankininkystės sistemos, neteisėtai naudoja kitiems asmenims priklausančius jų identifikavimo toje sistemoje duomenis. Dėl to banko tarnybinėje stotyje įdiegta sistema automatiniu režimu šiuos duomenis įvedusį asmenį autentifikuoja kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją ir leidžia inicijuoti ir atlikti norimas finansines operacijas. Tokiais kaltininko veiksmais pažeidžiamos elektroninės bankininkystės sistemos apsaugos priemonės, kurios yra skirtos užtikrinti, kad prie šių sistemų paskyrų galėtų prisijungti tik banko klientai, sudarę su banku elektroninės bankininkystės sutartis. Pažymi, kad komercinių bankų elektroninės bankininkystės sistemos visiškai atitinka informacinės sistemos požymius, todėl prisijungimas prie tokios sistemos su kito asmens - šios sistemos naudotojo - vardu ir jo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis atitinka BK 198¹ straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Tokius veiksmus atlikusio ar juos inicijavusio asmens veika kvalifikuotina ne tik kaip neteisėtas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ar jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų įgijimas (BK 214 straipsnis), sukčiavimas (182 straipsnis), neteisėtos finansinės operacijos su minėta elektronine mokėjimo priemone ar jos naudotojo duomenimis inicijavimas ar atlikimas (BK 215 straipsnis), bet ir pagal minėtąjį baudžiamąjį įstatymą (BK 198¹ straipsnį), numatantį baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą prisijungimą prie informacinės sistemos. Banko elektroninės bankininkystės sistemos naudotojo identifikavimo joje arba autentifikavimo procedūra, kaip viena iš šios informacinės sistemos apsaugos priemonių, būdinga ne tik elektroninei bankininkystei, bet ir kitoms įvairias elektronines paslaugas teikiančioms sistemoms (elektroninės parduotuvės, elektroninis paštas, socialiniai tinklai ir kt.), todėl nustačius neteisėto prisijungimo prie šių sistemų faktą, kaltininkui taip pat inkriminuotina BK 198¹ straipsnyje numatyta nusikalstama veika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje šio baudžiamojo įstatymo taikymo praktikoje, susijusioje su kasacinėje instancijoje išnagrinėtomis bylomis dėl sukčiavimo elektroninėje erdvėje, apgaule užvaldant komercinių bankų klientų banko sąskaitose esančias pinigines lėšas, laikomasi nuostatos, kad kaltininko veiksmai neteisėtai prisijungus prie internetinės bankininkystės sistemos, panaudojant svetimus vartotoją identifikuojančius duomenis, galėtų būti kvalifikuojami ir pagal BK 198¹ straipsnį kaip neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos pažeidžiant apsaugos duomenis (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-375/2012). Kitoje baudžiamojoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas BK 198¹ straipsnio taikymo ypatumus yra nurodęs, kad neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos, numatytas BK 198¹ straipsnyje, atsižvelgiant į 2001-11-23 Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų 2 straipsnį ir 2005-02-24 Tarybos Pamatinio sprendimo 2005/222/TVR dėl atakų prieš informacines sistemas (OL 2005 L 69, p. 67) 2 straipsnį įgyvendinant šiuos teisės aktus, neteisėtas prisijungimas BK 198 straipsnyje kriminalizuotas kaip savarankiška nusikalstama veika, neturinti tiesioginio ryšio su kitomis jau sistemoje padaromomis veikomis. BK 198¹ straipsnyje numatytos veikos inkriminavimui būtina nustatyti, kad prie informacinės sistemos buvo prisijungta pažeidžiant šios sistemos apsaugos priemones. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad nagrinėtos bylos kontekste aktualu tai, kad vartotoją elektroninio pašto sistemoje leidžianti nustatyti autentiškumo patvirtinimo procedūra gali būti laikoma viena iš šios sistemos saugumo (taip pat ir konfidencialumo) užtikrinimo priemonių, o teisėto vartotojo tapatybę patvirtinančių duomenų neteisėtas įvedimas, suklaidinant sistemą, laikytinas šios sistemos apsaugos priemonių pažeidimu ir atitinka neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos veikos padarymo būdą (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-138/2015).

Pasak prokuroro, E. J. neteisėtai, pažeisdamas, tai yra suklaidindamas, AB „(duomenys neskelbtini)“ informacinės sistemos apsaugos priemones, įvesdamas neteisėtai įgytus D. B. vardu išduotus internetinės prieigos duomenis – elektroninės bankininkystės vartotojo identifikavimo kodą, asmeninį prisijungimo slaptažodį, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės banko suteiktus slaptažodžius (prisijungimo teisė buvo suteikta tik D. B., autentifikuojamai sistemoje pagal banko jai išduotus elektroninės bankininkystės vartotojo identifikavimo kodą, asmeninį prisijungimo slaptažodį, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės banko suteiktus slaptažodžius), prisijungė prie AB „(duomenys neskelbtini)“ informacinės sistemos, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 198¹ straipsnio 1 dalyje. Šio nusikaltimo kvalifikavimui motyvas dėl ko kaltininkas jungėsi prie informacinės sistemos, neturi reikšmės, todėl pirmosios instancijos teismo teiginys, kad byloje nenustatyta, jog E. J. būtų siekęs pamatyti informacinės sistemoje laikomas duomenų bylas, susipažinti su duomenų turiniu, atlikti kitus veiksmus (juos keisti, trinti, kopijuoti ir 1.1.), nepaneigia, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 198¹ straipsnio 1 dalyje. Tuo labiau, jog kaltinamasis prisijungdamas prie informacinės sistemos susipažino su saugoma joje informacija, bei atliko šioje sistemoje esančios informacijos (duomenų) pakeitimus (atliko pinigų pervedimus). Taip pat nepagrįstas teismo teiginys, jog nenustatyta, kad jo veiksmai būtų buvę nukreipti prieš elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumą, kad jis prie informacinės sistemos prisijungė pažeisdamas apsaugos priemones, tai yra jas sugadindamas ar pakenkdamas apsaugos priemonių režimui, nes nagrinėjamos bylos kontekste aktualu tai, kad vartotoją elektroninės bankininkystės sistemoje leidžianti nustatyti autentiškumo patvirtinimo procedūra laikoma viena iš šios sistemos saugumo (taip pat ir konfidencialumo) užtikrinimo priemonių, o teisėto vartotojo tapatybę patvirtinančių duomenų neteisėtas įvedimas, suklaidinant sistemą, laikytinas šios sistemos apsaugos priemonių pažeidimu ir atitinka neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos veikos padarymo būdą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo E. J. gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti, prokuroras, nukentėjusioji ir jos atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs.

Teisėjų kolegija išanalizavusi bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tirdamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus BPK normų nepažeidė, padarė teisiškai pagrįstas išvadas atitinkančias byloje nustatytas aplinkybes, paskyrė bausmę, kuri atitinka nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pavojingumą, pobūdį ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nuosprendį surašė laikantis nustatytų BPK reikalavimų, todėl priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad nuteistasis E. J., gyvendamas kartu su nukentėjusiąja D. B., ne kartą matė kaip nukentėjusioji tikrina savo banko sąskaitą naudodamasi elektronine bankininkyste, matė kur ji pasideda kodų korteles su slaptažodžiais. Tai žinodamas nuteistasis E. J., laikotarpyje nuo 2014 m. spalio 15 d. iki 2014 m. spalio 28 d., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ten buvusio kompiuterio interneto prieigos, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), pagalba, AB „(duomenys neskelbtini)“ internetinėje svetainėje neteisėtai panaudoja neteisėtai įgytus svetimos elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje) naudotojos D. B. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus), jai išduotus AB „(duomenys neskelbtini)“, neteisėtai inicijuoja ir neteisėtai atlieka vienuolika finansinių operacijų svetimais – nukentėjusiosios D. B. mokėjimo priemonės patvirtinimo duomenimis.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. J. už padarytas veikas nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniu skundu prokuroras neginčija E. J. nuteisimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, tačiau prašo E. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 198¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti 20 MGL (753 Eur) dydžio baudą.

Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako ir tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis. BK 215 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už keletą alternatyvių veikų, tarp kurių neteisėtas finansinės operacijos atlikimas, panaudojant svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, taigi baudžiamąją atsakomybę šiuo atveju užtraukia ne materialios svetimos elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimas, o finansinės operacijos atlikimas panaudojant svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis. BK neapibrėžia svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų sąvokos, todėl tai teismų praktikos dalykas. Pagal teismų praktiką svetimi elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenys yra tokie, kurie priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui, ir juos panaudoti kitam (trečiajam) asmeniui elektroninės mokėjimo priemonės naudotojas arba kredito įstaiga nėra davę sutikimo. Šią sąvoką atitinka elektroninės bankininkystės paslaugos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys, t. y. prisijungimo kodai ir slaptažodžiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-389/2013, Nr. 2K-509/2014). Pažymėtina, kad svetimo elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimas finansinės operacijai atlikti, be šios priemonės naudotojo ar ją išdavusius kredito įstaigos sutikimo, yra neteisėtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-475/2009). Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas E. J. veiką pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

E. J. buvo kaltinamas tuo, kad 2014 m. nuo spalio 15 d. iki spalio 22 d., būdamas (duomenys neskelbtini), naudodamasis kompiuteriu per interneto prieigas, kurių IP (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteisėtai, 12 kartų, o būtent 2014 m. spalio 15 d. keturis kartus, 2014 m. spalio 17 d. vieną kartą, 2014 m. spalio 22 d. septynis kartus, pažeisdamas, tai yra suklaidindamas, AB „(duomenys neskelbtini)“ informacinės sistemos apsaugos priemones, įvesdamas neteisėtai įgytus D. B. vardu išduotus internetinės prieigos duomenis – elektroninės bankininkystės vartotojo identifikavimo kodą, asmeninį prisijungimo slaptažodį, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės banko suteiktus slaptažodžius (prisijungimo teisė buvo suteikta tik D. B., autentifikuojamai sistemoje pagal banko jai išduotus elektroninės bankininkystės vartotojo identifikavimo kodą, asmeninį prisijungimo slaptažodį, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės banko suteiktus slaptažodžius), prisijungė prie AB „(duomenys neskelbtini)“ informacinės sistemos.

Pirmosios instancijos teismas E. J. pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį išteisino, kadangi nebuvo padaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Pagal BK 2 straipsnio (kuriame suformuluotos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos) 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekse numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. To paties įstatymo 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių.

Pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones. Šio nusikaltimo objektas – informacinių sistemų bei jose esančių elektroninių duomenų saugumas (konfidencialumas). Nusikaltimu pažeidžiamas informacinių sistemų savininkų bei teisėtų naudotojų interesas šiomis sistemomis naudotis konfidencialiai, taip pat konfidencialiai disponuoti elektroniniais duomenimis. Neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos nusikaltimo dalykas yra informacinė sistema. Informacinė sistema – techninių ir programinių priemonių visuma, naudojama informacijai kurti, siųsti,, priimti, išsaugoti ar kitaip tvarkyti elektroniniu būdu. Nusikaltimo objektyvioji pusė apibrėžiama kaip neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones. Nusikaltimas gali būti padaromas tik aktyviais veiksmais (veikimu). Prisijungimas prie informacinės sistemos, tai informacinės sistemos vartotojo ar abonento veiksmai, kuriais jis gali prieiti prie atitinkamos svetimos informacinės sistemos resursų (kompiuterio techninės įrangos, periferinių įrenginių, saugomos ar perduodamos kompiuterinės informacijos ir pan.). Dėl neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos kaltininkas gali daryti kitus nusikaltimus elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui: neteisėtai naikinti elektroninius duomenis, sutrikdyti informacinės sistemos darbą, pasisavinti neviešus elektroninius duomenis ir pan. Prisijungimas prie informacinės sistemos turi būti neteisėtas. Neteisėtumas reiškia, kad asmuo neturi informacinės sistemos savininko ar teisėto valdytojo leidimo jungtis prie šios informacinės sistemos. Prisijungimu pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones laikoma, jei priėjimas prie informacinės sistemos resursų yra gaunamas apeinant informacinės sistemos saugumo politikos nustatytas procedūras ir procesus. Toks pažeidimas gali būti tiek procedūrinio, tiek techninio pobūdžio: prisistatant kitu vartotoju, naudojant ne savo slaptažodį, panaudojant nusikaltimams daryti tiesiogiai skirtus ar pritaikytus įrenginius ar kompiuterines programas, išvengiant identifikacijos, apeinant užkardas (ugniasienes) ir pan., taip pat išnaudojant silpnas vietas sistemos apsaugoje.

Prokuroras apeliaciniame skunde, prašydamas E. J. pripažinti kaltu pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika ir konkrečiai kasacinėmis nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. 2K–375/2012 ir Nr. 2K-138/2015. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimais yra išaiškinta, kad: „Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą“; „... tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų“; „... bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose“; „...aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, privalo tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais“; „...aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus...“; „Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas“. Teismo precedento esmę sudaro stare decisis principas, grindžiamas teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuluotas teismo precedentas – auctoritas rerum similiter judicatarum. Precedentinis teisės aiškinimo metodas reiškia, kad aiškintis tikrąją teisės normos prasmę panaudojami teismo sprendimai, kur jau pateiktas tos pačios teisės normos aiškinimas. Precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, t. y. į tą, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašioms faktinėms aplinkybėms. Kitaip tariant, panašia pripažintina byla, kurioje teismo sprendimo ratio decidendi sutampa su nagrinėjamos bylos ratio – faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurioms taikyta teisės norma nurodant jos išaiškinimo ir taikymo argumentus (lot. ratio – pagrindas, priežastis, motyvas) (kasacinė byla baudžiamojoje byloje 2K-7-76/2012).

Nagrinėjamojoje byloje apeliacinės instancijos teismas, taikydamas precedentą, negali remtis prokuroro apeliaciniame skunde nurodytomis kasacinėmis nutartimis, nes jose nustatytos faktinės aplinkybės visiškai skiriasi nuo nagrinėjamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

Iš pirmiau išdėstytų aplinkybių visumos matyti, kad šioje byloje kilo BK 198¹ straipsnio 1 dalies, kaip bendrosios normos, ir BK 215 straipsnio 1 dalies, kaip specialiosios normos, konkurencija. Teisės teorijoje nustatyta, kad tuo atveju kai tą patį santykį reguliuoja bendroji ir specialioji normos, turi būti taikoma specialioji teisinį santykį reglamentuojanti teisės norma. BK 198¹ straipsnio 1 dalis saugo informacines sistemas nuo neteisėto prisijungimo pažeidžiant jo apsaugos priemones, šis nusikaltimas yra BK XXX skyriuje Nusikaltimai elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui. BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra BK XXXII skyriuje ir priskiriamas prie nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų finansų sistemai, šiuo straipsniu yra siekiama apsaugoti finansų sistemą nuo neteisėto elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojų tapatybės patvirtinimo duomenų panaudojimo atliekant finansines operacijas. Taigi tiek BK 198¹ straipsnio 1 dalis, tiek BK 215 straipsnio 1 dalis yra susiję su elektroninių sistemų apsauga. Iš bylos duomenų visumos matyti, kad nuteistasis E. J. neteisėtai įgijęs nukentėjusiosios D. B. AB „(duomenys neskelbtini)“ išduotus, elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos internete tarnybinėje stotyje) naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, neteisėtai prisijungė prie AB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninės bankininkystės, neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas, neteisėtai, apgaulės būdu, įgijo svetimą turtą. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistojo E. J. tyčia panaudojant elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis ir prisijungiant prie AB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninės bankininkystės sistemos buvo nukreipta į neteisėtą svetimo turto įgijimą, nuteistasis E. J. neteisėtai prisijungdamas prie elektroninės bankininkystės siekė inicijuoti finansines operacijas, todėl konstatuojama, kad šiuo atveju taikytina specialioji, BK 215 straipsnio 1 dalies norma. Be to byloje nenustatyta, kad nuteistasis E. J. būtų siekęs pamatyti informacinės sistemoje laikomas duomenų bylas, susipažinti su duomenų turiniu, atlikti kitus veiksmus (juos keisti, trinti, kopijuoti, platinti ir t. t.), kad jo veiksmai būtų buvę nukreipti prieš elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumą, kad jis prie informacinės sistemos prisijungė pa­žeis­damas apsaugos priemones, t. y. jas sugadindamas ar pakenkdamas apsaugos priemonių režimui, dėl šių aplinkybių visumos konstatuojama, kad nuteistojo E. J. veiksmuose nėra BK 198¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties, todėl dėl kaltinimo pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį jis teisėtai ir pagrįstai išteisintas kaip nepadaręs veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Žydrūno Kungio apeliacinį skundą atmesti.