Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Ž. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas ir R. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Ž. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) faktiniu valdymu, po sutuoktinio E. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą.

2. Nurodė, kad pareiškėjos sutuoktinis E. A., mirė (duomenys neskelbtini). Po velionio mirties pareiškėja visą sutuoktinio paliktą turtą pradėjo faktiškai valdyti, juo rūpinosi, mokėjo visus mokesčius, susijusius su buto esančio (duomenys neskelbtini), gerino turto būklę, kaip savo naudojosi bute esančiu kilnojamuoju turtu (velionio daiktais). Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) palikėjas surašė oficialųjį testamentą, pagal kurį jis visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, kuris priklausys jam mirties dieną, paliko savo sutuoktinei, t. y. pareiškėjai. Po E. A. mirties pareiškėja per įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą teisės į palikimą įgyvendinimui į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau sutuoktinio palikimą, priėmė faktiniu paveldimo turto valdymu. Aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina faktą, jog pareiškėja po sutuoktinio mirties pradėjo faktiškai valdyti visą palikėjo turėtą turtą.

3. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad Ž. S. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

4. Suinteresuotas asmuo R. K. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu pilnai sutinka ir prašo jį tenkinti.

5. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio nuostatomis, teismas nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Pareiškimas tenkintinas.

6. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį arba bet kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą, nepaisant to, koks ir kur tas palikimas yra.

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

8. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.

9. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

10. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko.

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą - paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Įstatyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Taigi, faktiniu valdymu priėmęs palikimą paveldėtojas gali bet kada kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

12. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėja priėmė mirusio sutuoktinio palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.

13. Teismas, remdamasis mirties liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, jog E. A. mirė (duomenys neskelbtini). Oficialiojo testamento kopija patvirtina, kad palikėjas visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, kuris priklausys jam mirties dieną, paliko savo sutuoktinei Ž. S.. VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašas ir VĮ Registrų centro gyventojų registro pažyma patvirtina, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) buvo įgytas po santuokos sudarymo, todėl vertintinas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol neįrodyta kitaip. Remiantis VĮ Registrų centro testamentų registro išrašu nustatyta, kad palikėjas yra sudaręs oficialųjį testamentą, o palikimo priėmimo faktų po velionio mirties nėra.

14. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą.

15. Iš Gyventojų registro pažymos matyti, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) buvo susituokusi su E. A., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja yra paveldėtoja CK 5.28 straipsnio pagrindu. Remiantis VĮ Registrų centro gyventojų registro išrašu, palikėjas turėjo dvi dukras: D. M. P., kuri yra mirusi (duomenys neskelbtini) ir R. K, kuri yra įtraukta į bylą suinteresuotu asmeniu ir pateikusi atsiliepimą, kad su pareiškimu sutinka. Pareiškėja po savo sutuoktinio mirties, priėmė jai pagal įstatymą tenkantį palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti paveldėtą butą, kuriame gyveno iki sutuoktinio mirties ir gyvena iki šiol. Palikimo priėmimo faktą patvirtina liudytojų ir daugiabučio namo bendrijos pirmininkės rašytiniai paaiškinimai bei aplinkybės, jog tiek iki, tiek po palikėjo E. A. mirties pareiškėja toliau faktiškai gyveno bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), juo rūpinosi, mokėjo visus mokesčius, susijusius su buto esančio adresu (duomenys neskelbtini), išlaikymu, t. y. rūpinosi kaip savo. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateikti kvitai už buto renovaciją. Kvituose pateikiama informacija įrodo, kad pareiškėja rūpinosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), kaip savu ir po sutuoktinio mirties.

16. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina išvada, kad Ž. S. po sutuoktinio E. A. mirties faktiniu valdymu priėmė palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis).

17. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas reikšmingas sprendžiant turto, likusio po E. A. mirties, paveldėjimo klausimą. Kitokia tvarka pareiškėja, kaip mirusiojo įpėdinė, negali gauti turto palikimo priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų. Todėl pareiškėjos prašomas nustatyti juridinis faktas nustatytinas teismo sprendimu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas ir 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas pareiškėjai, kaip paveldėtojai, įgyvendinti savo teises ir įstatymo saugomus interesus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 279, 285, 286, 287 ir 441 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Ž. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) po savo sutuoktinio E. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikėjo E. A. palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatomas tikslu pareiškėjai Ž. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) kreiptis dėl turto, likusio po E. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties, paveldėjimo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.