- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-12
- Bylos Nr.
- 2S-1203-432/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Suinteresuotas asmuo
- J. B., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, T. T.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjasVisvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (pareiškėjos) antstolės Astos Stanišauskaitės ir (suinteresuotojo asmens) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijosatskiruosiusskundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-01nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuotieji asmenys: J. B., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, T. T.ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolė kreipėsi į teismą, prašydama skirti skolininkei J. B. 300 Eur baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2018-06-18 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius surašymo dienos iki jo įvykdymo termino pabaigos – 2019-03-16.
2. Nurodė, kad vykdo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – inspekcija) 2018-06-18 privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-100-180615-00076 ir 2018-06-18 privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-180618-00075 (toliau – privalomasis nurodymas).Vykdymo procese 2021-08-23 buvo gautas išieškotojos inspekcijos pranešimas, kad 2021-08-17 buvo surašytas aktas, kuriame užfiksuota, jog privalomasis nurodymas nėra įvykdytas.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotasis asmuo inspekcija atsiliepimu prašė patenkinti antstolės prašymą ir skirti iki 300 Eur baudą, ją išieškant valstybei, nuo 2020-03-02 iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo.Nurodė, kad specialistė, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą dėl statybos teisėtumo žemės sklype kadastro Nr. 0101/0059:31, (duomenys neskelbtini), kuris yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje), pagal gautą anoniminį pranešimą 2018-05-08 patikrino butą (duomenys neskelbtini), ir surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-100-180611-00073, privalomąjį nurodymą nevykdyti statinio ar jo dalies statybos Nr. PNSD-100-180615-00076 ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-180618-00075, kuriuo nurodė ne vėliau kaip iki 2018-12-15 išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis (priestatas 4,40x5,30 m prie buto Nr. 1) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.Inspekcija, atsižvelgdama į pareiškėjos prašymą, 2019-01-10 sprendimu dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo Nr. SDPN-100-190110-00003 pratęsė privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2019-03-15. Terminas privalomajam nurodymui įvykdyti taip pat buvo pratęstas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019-07-22 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2812-789/2019 ir 2020-04-21 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1787-809/2020 iki 2020-03-01. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020-10-20 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3876-764/2020 skolininkės prašymas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą atmestas. Teismo sprendimo skolininkė neskundė. Inspekcijai atlikus patikrinimą, surašytas 2021-04-28privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. PNSSA-00-210428-00054, kuriame konstatuota, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas.Atsižvelgiant į tai, kad skolininkė privalomojo nurodymo per nustatytą terminą neįvykdė, inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalimi, 2021-05-26 raštu Nr. 2D-8526 „Dėl 2018-06-18 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-180618-00075 priverstinio vykdymo ((duomenys neskelbtini), J. P.)“ kreipėsi į antstolę, prašydama priimti vykdyti teikiamą vykdomąjį dokumentą – privalomąjį nurodymą.Inspekcijos nuomone, ilgas pažeidimo padarinių nepašalinimo laikotarpis, tokių veiksmų neatlikimas, kai neteisėtos statybos padariniams pašalinti nustatytas protingas terminas, sudaro teisinį ir faktinį pagrindą spręsti dėl kitokių teisinių priemonių taikymo, t. y. baudos skyrimo Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, todėl laikė, kad pagrindas taikyti skolininkei CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą yra tol, kol nurodymas yra neįvykdytas, jos mokėjimą skaičiuojant nuo 2020-03-02.
4. Suinteresuotasis asmuo J.B. su prašymu skirti jai baudą nesutiko. Paaiškino, kad ėmėsi aktyvių veiksmų statybai įteisinti: kreipėsi į architektę, prašydama parengti buto rekonstravimo projektą. Projektas buvo parengtas 2020 m. gegužės mėnesį, tačiau reikėjo jį tikslinti ir įteisinimo procedūra užsitęsė. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3876-764/2020 nenagrinėjo priežasčių, dėl kurių buvo nespėta įteisinti statybos, o vadovavosi teismų praktika, kad tokiose bylose pasibaigę terminai negali būti atnaujinti ir tuo pagrindu prašymą atmetė. Tai nereiškia, kad prašyme nurodytos termino praleidimo priežastys nebuvo objektyvios. Paaiškino, kad buto rekonstrukcijos projektas 2021-05-06 buvo pateiktas Vilniaus miesto savivaldybei derinti ir statybos leidimui gauti, tačiau buvo atmestas, nurodant penkias priežastis (trūkumus). Visos nurodytos pastabos galėjo būti ištaisytos ir statybą leidžiantis dokumentas gautas iki 2021 m. pabaigos. Suinteresuotojo asmens nuomone, inspekcija, kreipdamasi į antstolę, pasielgė formaliai, neįvertino privalomojo nurodymo neįvykdymo priežasčių, o prašomos skirti baudos dydis yra neproporcingas ir prieštarauja CK 1.5 straipsnio nuostatoms. Suinteresuotasis asmuo pažymėjo, kad rekonstruojamo buto savininkė ir statytoja yra jos motina T. T., o J. B. veikia tik kaip įgaliotinė, todėl ji nėra tinkamas subjektas, kuriam gali būti skirta bauda.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-10-28 nutartimi iš dalies patenkinoantstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą dėl baudos skyrimo. Vilniaus apygardos teismas 2022-01-13 nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-28 nutartį, konstatavęs absoliutų jos negaliojimo pagrindą – aplinkybę, jog į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukta įvardinto nekilnojamojo turto savininkė ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-01-27 nutartimi įtraukė į bylą suinteresuotąjį asmenį turto savininkę T.T..
Atsiliepimas
6. Suinteresuotasis asmuo T. T. atsiliepime prašė atmesti antstolės prašymą dėl baudos skyrimo. Nurodė, kad būtent ji, o ne J. B., yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstruojamo buto Nr. 1 prie kurio pristatytas priestatas, savininkė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-03-01 nutartimi prašymą dėl baudos skyrimo atmetė.
8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), savininkė nuo 1992-04-16 buvo ir tebėra T. T.. Aplinkybė, jog savavališkai pastatyto statinio savininkė yra T. T.taip pat buvo nurodyta ir suinteresuotojo asmens, kuriam prašoma skirti baudą, atsiliepime į pareiškimą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nėra pagrindo teigti, kad nuosavybė perleista kam kitam. Nutartyje paaiškinta, kad baudą reikalaujama skirti suinteresuotajam asmeniui J.B., kuri antstolio vykdomame dokumente įvardyta savavališkos statybos statytoja, reikalavimai turto savininkei T. T. nepareikšti. Pareiškėja teismui paduoto pareiškimo netgi po apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties nekoregavo. Sprendžiamas klausimas dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkai pastatytą statinio dalį, surašyto ne savininkei, o kitam asmeniui, nevykdymo teisinių pasekmių taikymo.
Žemesnės instancijos teismas
9. Skundžiamojoje nutartyje nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 2 straipsnio nuostatas „statytojas“, be kita ko, yra Lietuvos Respublikos fizinis asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas ar jas paveda atlikti kitam fiziniam asmeniui. Inspekcijos 2018-05-08 surašytame pirminiame statybos patikrinimo akte Nr. SPA-596 (toliau - Aktas, b. 1. 14 - 24) nurodyta, kad „statytojas“ yra T. T., kuri yra rekonstruojamo buto, esančio gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), savininkė. Tai patvirtina ir prie akto pridėtas išrašas iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko (b. 1. 21, antra pusė). Akto priede yra statytojos ir buto (duomenys neskelbtini), savininkės T.T. 2018-05-08 paaiškinimas dėl savavališkos statybos (b. 1. 23). Akto priede yra ir inspekcijos 2018-05-02 kvietimas Nr. (23.30)KL2-209, kuriame dėl statomo buto (duomenys neskelbtini) priestato į inspekciją kviečiama atvykti šio buto savininkė T. T. (b. 1. 24). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad visi duomenys rodo, kad rekonstruojamo buto savininkė, investuotoja ir statytoja yra T. T., tai patvirtina ir buto rekonstravimo projekte esantys duomenys: būtent ji įvardinta kaip rekonstravimo projekto užsakovė (statytoja), ji yra patvirtinusi rekonstravimo projekte numatytus bendruosius statinio rodiklius ir projektavimo užduotį, paskyrusi projekto vadovą.
10. Pirmosios instancijos teismas kontatavo, kad pagal minėtas Statybos įstatymo normas ir bylos duomenis buto (duomenys neskelbtini), savininkė ir statytoja, kuri pagal įstatymą turi atsakyti už savavališką statybą, yra T. T., ji turėtų būti laikoma skolininke ir jai už patvarkymo nevykdymą gali būti taikomos sankcijos. J. B.nepagrįstai nurodoma skolininke tėra tik savininkės įgaliotas asmuo, turintis teisę įgaliojimo pagrindu tvarkyti rekonstruojamo buto savininkės ir statytojos T. T.nekilnojamąjį turtą. Skundžiamąją nutartį priėmęs teismas priėjo prie išvados, kad tokiu būtu laikytina, kad J. B. nėra tinkama bylos šalis - skolininkė ir jai negali būti skiriama antstolės prašoma bauda.Skundžiamąją nutartį priėmęs teismas taip pat pažymėjo, kad antstolė prašymo nekoregavo ir netikslino, patenkinti prašymą nėra pagrindo. Tiek privalomasis nurodymas, tiek inspekcijos surašytas aktas dėl jo nevykdymo nukreiptas ne į tirto savininkę, o į kitą asmenį.Nors šie dokumentai nėra nuginčyti, pakankamai akivaizdu, kad jie negali būti laikomi teisėtais ir sukeliančiais tam tikras teisines pasekmes suinteresuotajam asmeniui J.B..
III. Atskirųjųskundųir atsiliepimo į jį esmė.
11.Pareiškėjapateikė atskirąjį skundą dėl 2022-03-01 nutarties. Apeliantė prašopanaikinti skundžiamąją 2022-03-01 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti pareiškimą.
Šalies argumentai
12. Apeliantė nurodo, kadvykdo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-180618-00075, išduotą 2018-06-18, kuriame kaip skolininkė nurodytaJ.B., išieškotojas – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Paaiškina, kad vykdomasis dokumentas apibrėžia antstolio veiklos ribas, t.y. antstolis vadovaujasi ta informacija, kuri pateikta vykdomajame dokumente: jame privalo būti nurodyta, kas yra skolininkas, kas yra išieškotojas, koks yra įpareigojimo (išieškojimo) turinys, nurodoma vykdomojo dokumento priėmimo, įsiteisėjimo datos ir pan. Dėl kiekvieno pateikto vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti antstolis privalo įsitikinti, ar nėra objektyvių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, to nepadaręs antstolis pažeistų CPK 651 straipsnio 2 dalies tvarką. Kitaip tariant, antstolis negali ir neturi keisti asmens, kuris vykdomajame dokumente nurodytas kaip skolininkas, jeigu tam nėra CPK nustatytų pagrindų.
13. Apeliantė nesupranta dėl kokios priežasties galiojantis privalomasis nurodymas, kurį pati skolininkė siekė įvykdyti ir tas nustatyta įsiteisėjusiais teismo sprendimais, neturėtų sukelti teisinių pasekmių. Priešingai, nuoseklūs J. B. veiksmai rodo, kad ji siekė atlikti statinio rekonstrukciją, o surašius privalomąjį nurodymą, siekė pratęsti terminą jam įvykdyti.
14. Apeliantė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkėsteismo 2022-03-01 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t.y.patenkinti antstolės pareiškimą.
15. Apeliantė nurodo, kad inspekcijos J. B. surašytame privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius aiškiai nurodyta, jog „šis privalomasis nurodymas gali būti skundžiamas teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka“. Pažymėjo, jog J. B. teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neskundė inspekcijos minėto privalomojo nurodymo, todėl šis, daugiau kaip prieš trejus metus priimtas ir J. B. įteiktas vykdomasis dokumentas yra galiojantis, teisėtas, pagrįstas ir vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Inspekcijos privalomojo nurodymo teisėtumo J. B. nekvestionavo ir dėl to ginčo šioje byloje nėra.
16. Inspekcijos vertinimu bylą nagrinėjęspirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino įrodymo, kad T. T. yra rekonstruojamo buto savininkė, – įrodomąją galią, atmesdamas ir kitus byloje esančius įrodymus bei teismų sprendimuose (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019-07-22 sprendimas adm. byloje Nr. eI-2812-789/2019, 2020-04-21 sprendimas adm. byloje Nr. eI3-1787-809/2022, 2020-10-20 sprendimas adm. byloje Nr. eI3-3876-764/2020) nustatytas svarbias aplinkybes todėl, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, padarė nepagrįstą ir neteisingą išvadą, kad rekonstruojamo buto savininkė, investuotoja ir statytoja yra T. T., kuri pagal įstatymą turi atsakyti už savavališką statybą. Statytoja ir skolininkė, kuri daugiau kaip trejus metus nevykdo inspekcijos privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius, yra J.B., o ne jos motina T. T., kaip neteisingai nustatė teismas skundžiamoje nutartyje. Inspekcijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas dėl tinkamos bylos šalies – skolininkės nustatymo ir jai skiriamos antstolės prašomos baudos, neišnagrinėjo visųbylai reikšmingų aplinkybių (įrodymų), kas nulėmė neteisingos ir nepagrįstos nutarties priėmimą.
Atsiliepimas
17. Suinteresuotasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į antstolės atskirąjį skundą nurodė, kad sutinka su pateiktu skundu ir prašo jį patenkinti.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Atskiriejiskundai atmestini.
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl naujų įrodymų prijungimo.
19. Apeliantė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo prijungti prie nagrinėjamos bylos naujus rašytinius įrodymus: 2018-09-21 administracinio nusižengimo protokolą ir duomenis apie sumokėtą baudą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai peržengė nagrinėjamos bylos ribas ir ginčijamoje nutartyje pasisakė dėl inspekcijos privalomojo nurodymo teisėtumo, t. y. surašymo ne tam asmeniui ir nesukeliančio teisinių pasekmių J. B., teismui teikia papildomus įrodymus.
20. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37-38 punktai; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
21. Skundo dėl antstolės veiksmų nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu 2018-09-21 administracinio nusižengimo protokolas jau buvo surašytas ir bauda jau buvo sumokėta,tad jei apeliantas šiais įrodymai ketino pagrįsti savo poziciją, galėjo ir turėjo šiuos dokumentus pateikti pirmosios instancijos teismui. Dėl to 2018-09-21 papildomi įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas ir duomenys apie sumokėtą baudąneprijungiami prie bylos ir priimant šią nutartį, jais nesiremiama.
22.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl baudos skyrimo, yra teisėta.
23. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad suinteresuotajam asmeniui J. P. (dabartinė pavardė – B.) 2018-06-18 buvo surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-180618-00075, kuriuo buvo nurodyta ne vėliau kaip iki 2018-12-15 išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis (priestatas 4,40x5,30 m prie buto Nr. 1) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę (duomenys neskelbtini). Savavališkos statybos padarinių pašalinimo terminas suinteresuotajam asmeniui buvo pratęstas kelis kartus ir baigėsi 2020-03-02. Antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0177/21/00697, kurioje skolininkė yra J.B., o išieškotoja – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos. Antstolė kreipėsi į teismą, prašydama skirti suinteresuotajam asmeniui J.B. 300 Eur baudą už kiekvieną privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius nevykdymo dieną. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), savininkė nuo 1992-04-16 buvo ir tebėra T. T..
24. Spręstina, kad pagal Registrų centro išrašą butas (duomenys neskelbtini) pagal 1992-04-16 pirkimo – pardavimo sutartį iki šiol priklauso T. T.. J. B. atsiliepime į pareiškimą dėl baudos skyrimo pažymėjo, kad rekonstruojamo buto savininkė ir statytoja yra jos motina T.T., o J.B. veikia tik kaip įgaliotinė, todėl ji nėra tinkamas subjektas, kuriam gali būti skirta bauda. Turtas nuosavybės teise priklauso T. T., vadinasi, visi šio turto pertvarkymai taip pat yra savininkės teisė ir pareiga. J. B. negali šio turto keisti, pertvarkyti, naikinti be savininkės sutikimo, nes tai pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio ir CK 4.37 straipsnio 1 dalies nuostatas. Prieitina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jognėra teisinio pagrindo skirti J. B. baudą už privalomojo nurodymo, prieštaraujančio paminėtiems teisės aktams, nevykdymą, kadangi šio privalomojo nurodymo nevykdymas yra teisėta J.B. veika.
25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pagal privalomąjį nurodymą turėtų būti padaryti T. T. turto pervarkymai, o juos padartyti turi ne nurodyta skolininkė, o buto savininkė (T. T.). Šios aplinkybės tapo žinomos išieškotojui, tačiau išieškotojas nesiėmė veiksmų privalomojo nurodymo prieštaravimams Konstitucijai ir CK įtvirtintam nuosavybės teisiniam reguliavimui pašalinti. Nagrinėjamu atveju antstolė turėjo svarstyti CPK 631 straipsnio 1 dalies 5 punkto (vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui, jeigu jis savo veiksmais sprendimo įvykdymą padaro negalimą) nuostatų taikymą, o ne kreiptis į teismą dėl baudos už teisėtą nuosavybės teisės prigimčiai prieštaraujančio vykdomojo dokumento nevykdymą.
26. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms ir teisiniams argumentams, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jogbuto (duomenys neskelbtini), savininkė ir statytoja, kuri pagal įstatymą turi atsakyti už savavališką statybą, yra T. T., ji turėtų būti laikoma skolininke ir jai už patvarkymo nevykdymą galėtų būti taikomos sankcijos. J. B. nepagrįstai nurodoma kaip skolininkė, yra tik savininkės įgaliotinė. Dėl to nėra teisinio ir faktinio pagrindo panaikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Byla išspręsta ne apeliančių naudai, todėl jų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-01 nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.