- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-09
- Bylos Nr.
- 2-5423-359/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00077-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Ieškovas
- J. M.
- Atsakovas
- M. Š.
- Kategorijos
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.1.7.1.1Žyminio mokesčio dydis
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.8.1Privalomas sprendimo nukreipimas skubiam vykdymui
dalyvaujant ieškovei J. M., jos atstovei advokatei D. I. V.
nedalyvaujant išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kaišiadorių rajone atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui M. Š., dėl išlaikymo padidinimo nepilnamečiui vaikui, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kaišiadorių rajone.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai ir jos argumentai
1. Ieškovė pateikė ieškinį atsakovui, kuriuo prašo: pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. sprendimu nustatyto išlaikymo M. Š. dydį ir priteisti iš atsakovo M. Š. po 200,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, nepilnametės dukters M. Š., išlaikymui iš visų rūšių gaunamų pajamų iki jos pilnametystės, pinigus pervedant į J. M. sąskaitą, nustatant, kad J. M. tvarkys lėšas uzufrukto teise, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teisme gavimo dienos; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2009 m. spalio 27 d. sprendimu buvo nutraukta santuoka tarp ieškovės J. M. ir atsakovo M. Š., abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui M. Š., mokant po 200 Lt (58 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo visų rūšių gaunamų pajamų, pradedant mokėti nuo 2009 m. liepos 1 d. iki dukters pilnametystės. Kadangi atsakovas nesistemingai prisideda prie dukters išlaikymo, ieškovė ja rūpinasi viena, nors jo kaip tėvo pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl priteistinas didesnis išlaikymas. Esant dabartinei ekonominei situacijai ir atsižvelgiant į vaiko augančius poreikius, mokant dukrai M. Š. po 58 Eur kas mėnesį vaikui tokių lėšų nepakanka, todėl prašoma priteisti po 200,00 Eur materialinį išlaikymą. Auginant tokio amžiaus vaiką (13 metų) kas mėnesį didėja išlaidos sveikatos priežiūrai, aprangai, maistui, sveikatingumui ir kitiems poreikiams. Todėl ieškovės prašoma išlaikymo suma padengti tik dalį dukrai maksimaliai išlaikyti reikalingų lėšų. Atsižvelgiant į nepilnametės dukros poreikius, jai vienam mėnesiui reikalingos išlaidos sudaro: maistas – 150,00 Eur; išlaidos būstui (vaikui tenkanti dalis) – 50,00 Eur; rūbai, avalynė – 50,00 Eur; lavinimas (kanceliarinės priemonės, knygos ir kt.) – 20,00 Eur; vitaminai, vaistai, maisto papildai – 15,00 Eur; higienos reikmenys – 20,00 Eur; lankomi būreliai – 20 Eur; rinkliavos, neplanuotos išlaidos – 10,00 Eur; atostogos (išvykos ir kt.) – 10,00 Eur; dienpinigiai (3 Eur/dieną) – 50 Eur; mobiliojo telefono išlaidos – 10,00 Eur; iš viso apie 405,00 Eur. Kadangi dukra gyvena su ieškove, tai reiškia, kad jai tenka pareiga suteikti gyvenamąjį plotą, suteikti tinkamas sąlygas jos augimui ir vystimuisi, taip pat tenka kasdieninė jos priežiūra rūpinimasis ja, kurių nekompensuos išlaikymo priteisimas. Ieškovė yra dirbanti pagal individualios veiklos pažymą, pajamos minimalios, turi banko paskolą (hipoteka) nekilnojamojo turto ir transporto priemonę, ieškovei pragyventi padeda tėvai. Atsakovas yra darbingas sveikas, jauno amžiaus, todėl ieškovė, yra įsitikinusi, kada atsakovas prie nepilnamečio vaiko išlaikymo gali prisidėti proporcingai didesne dalimi nei ieškovė (ieškovė augina dar du nepilnamečius vaikus), bei išlaikymo dydis turi būti nustatytas toks, kuris būtų pakankamas tenkinti vaiko poreikius maksimaliai, o ne minimaliai. Teismo posėdžio metu nurodė, jog vykdo individualią veiklą. Šiuo metu materialinė padėtis gera, mėnesinės pajamos svyruojančios, sudaro nuo 500 Eur iki 1 000 Eur.
II. Atsakovo argumentai bei išvadą teikiančios institucijos išvada
3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Tačiau paties atsiliepimo turinyje nurodė, jog atsakovas iš dalies sutinka su ieškinio reikalavimu ir galėtų mokėti išlaikymą dukrai M. Š. po 100,00 Eur kas mėnesį. Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ – mėsinių galvijų fermoje pagalbiniu darbuotoju. Atsakovo gaunamos pajamos, išskaičiuos lėšas vaikui išlaikyti sudaro apie 190,00 Eur per mėnesį. Atsakovas turi dar vieną mažametę dukrą – M. Š., kuriai taip pat pagal susitarimą su dukters motina, kas mėnesį teikia 50,00 Eur išlaikymą. Atsakovo gaunamų pajamų nepakanka pragyvenimui, todėl jam pačiam materialiai padeda jo motina. 2009 m. spalio 27 d., kai buvo priimtas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimas, atsakovas dirbo statybininku ir jo gaunamas atlyginimas buvo ženkliai didesnis. Tuo metu atsakovas neturėjo kitų išlaikytinių, tik dukrą M. Š.. Kaip ir nurodyta, šiuo metu atsakovo gaunamos pajamos yra labai mažos, todėl teikti nepilnametei dukrai M. Š. išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį, mokamomis periodinėmis išmokomis, atsakovas neturi jokių galimybių. Išlaikyti vaikus privalo abu tėvai, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir kiekvieno galimybes ir turtinę padėtį. Ieškovė vadovaudamasi šiomis nuostatomis grindžia savo ieškinį, nors pati tuo tarpu pažymi, kad ji dirbanti pagal individualios veiklos pažymą ir jos pajamos minimalios. Taigi akivaizdu, kad ir pati ieškovė neskiria dukros išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį, mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas supranta, kad dukrai augant, didėja ir jos poreikiai, tačiau, atsižvelgiant į jo sunkią finansinę padėtį dukros išlaikymui galėtų skirti ne daugiau kaip po 100,00 Eur kas mėnesį, mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas supranta, kad dukrai augant, didėja ir jos poreikiai, tačiau, atsižvelgiant į jo sunkią finansinę padėtį dukros išlaikymui galėtų skirti ne daugiau kaip po 100,00 Eur kas mėnesį. Mėnesinės pajamos sudaro apie 420 Eur.
4. Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog teismui nustačius aplinkybes, pagrindžiančias nepilnametės M. Š., poreikių padidėjimą arba atsakovo turtinės padėties pasikeitimą, yra pagrindas nustatytam išlaikymo dydžiui padidinti. Atsižvelgtina į aplinkybę, kad išlaikymas vaikui buvo nustatytas 2009 m. spalio 27 d., beveik prieš dešimt metų, dėl ko šiuo metu vaiko, lankančio mokyklą, poreikiai, tikėtina, yra ženkliai padidėję. Nustatant išlaikymo dydį, siūlytina atsižvelgti į protingus vaikų poreikius bei ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, sveiktą, išlaikytinių skaičių, o taip pat ir į tėvų elgesį bei pastangas, siekiant uždirbti ir gauti pajamas vaikui išlaikyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui padidinimo.
6. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nepilnametė M. Š., gim. (duomenys neskelbtini) yra ieškovės ir atsakovo duktė (b. l. 6). 2009 m. spalio 27 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-1142-748/2019 iš M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters M. Š., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui buvo priteista 200 Lt (58 Eur) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo visų rūšių gaunamų pajamų, nuo 2009 m. liepos 1 d. iki M. Š. pilnametystės.
7. Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tokia įstatymo nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju maksimaliai individualizuoti CK normų taikymą ir išsaugoti protingą tiek vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą. Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, o tik tais atvejais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrėtas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 str. 2 d., darytina išvada, kad išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Akivaizdu ir visuotinai žinoma, kad nepilnamečių vaikų poreikiai didėja jiems augant. Teismas turi įvertinti ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Pagal kasacinio teismo formuojamą teisminę praktiką nustatant poreikių pasikeitimą būtina atsižvelgti, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik būtinieji vaiko poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis Nr. 3K-3-71/2010; LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010 ). Įstatymų leidėjas nustatė, kad CK 3.192 str. 2 d. paskirtis – užtikrinti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, nepažeidžiant jį teikiančių vaiko tėvų teisėtų interesų, proporcingumo principo, reikalaujančio nustatyti vaikų ir tėvų turtinių interesų pusiausvyrą.
8. Ieškovė, kaip pagrindinį motyvą padidinti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydį nurodė vaiko poreikių išaugimą. Iš ieškovės pateiktos vaiko poreikių lentelės matyti, kad būtiniausios mėnesio išlaidos nepilnametės dukters Miglės išlaikymui sudaro apie 405,00 Eur: t. y. 150 Eur/mėn maistui; 50 Eur/mėn išlaidos būstui (vaikui tenkanti dalis); 50 Eur/mėn rūbams, avalynei; 20 Eur/mėn lavinimui (kanceliarinėms priemonėms, knygoms ir kt.); 15 Eur/mėn išlaidų vitaminams, vaistams, maisto papildams; 20 Eur/mėn higienos reikmenims; 20 Eur/mėn išlaidų lankomiems būreliams; 10 Eur/mėn išlaidų įvairioms rinkliavoms, neplanuotoms išlaidoms; 10 Eur/mėn atostogoms (išvykoms ir kt.); 50 Eur/mėn dienpinigiams (3 Eur/dieną); 10 Eur/mėn mobiliojo telefono išlaidoms.
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių nepilnametei dukrai išlaikymas buvo priteistas 2009 m. spalio 27 d., nuo to laiko praėjo daugiau kaip devyni metai. Natūralu, kad augant vaikui didėja ir kitaip keičiasi vaiko poreikiai, todėl reikalingos ir didesnės piniginės lėšos išlaikymui. Dukrai be būtinųjų poreikių maistui, aprangai, sveikatos priežiūrai, higienai, būsto išlaikymui, reikalingos lėšos klasės būreliams, mokyklos reikmenims. Dukra mokosi Kaišiadorių meno mokyklos liaudies instrumentų (kanklės) programos pagrindinio ugdymo 3 klasėje, už dukters neformalųjį ugdymą, mokamas 11,10 Eur mėnesinis mokestis (b. l. 17). Taip pat dukra lanko nemokamą dailės būrelį, tačiau mokslo metams, piešimo priemonėms įsigyti reikia 45,00 Eur (b. l. 18). Teismo vertinimu ieškovės nurodytos sumos maistui, drabužiams, mokyklos reikmenims, būreliams, sveikatos apsaugai nėra išdidintos. Pažymėtina, kad ieškovei neturi įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos ir išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, laisvalaikiui, ugdymui, būstui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese, tačiau, pažymėtina, jog ir tokio pobūdžio išlaidos, skiriamos vaiko išlaikymui, turi būti protingo dydžio, nepilnamečiui vaikui gyvenant kartu su tėvais, negali viršyti nepilnamečio vaiko tėvų gaunamų pajamų dydžio.
10. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga –yra ir iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
11. Vertinant šalių turtinę padėti nustatyta, kad ieškovė vykdo individualią veiklą (kita mažmeninė prekyba ne parduotuvėse, kioskuose ar prekyvietėse; užsakomasis pardavimas paštu arba internetu). Nors ieškovė teismui nepateikė duomenų pagrindžiančių šiuo metu jos gaunamas pajamas, tačiau teismo posėdžio metu ji nurodė, jog jos pajamos nepastovios, svyruojančios vidutiniškai nuo 500 Eur iki 1 000 Eur per mėnesį. VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės vardu registruota transporto priemonė – „VW Passat“ (b. l. 9). VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir pastatas – gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini). Tačiau šiam turtui nustatyta hipoteka, kas mėnesį mokamos įmokos bankui.
12. Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbuotoju ir per mėnesį gauna vidutiniškai po 192,51 Eur pajamų (b. l. 42). Pažymėtina, jog atsakovo bendros pajamos sąlyginai didesnės, kadangi iš gaunamo atlyginimo jau yra išskaitomas išlaikymas vaikui (vidutinškai po 85,65 Eur). Kaip pats, atsakovas nurodo, jo pajamos per mėnesį sudaro apie 420,00 Eur. VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovo vardu nėra registruotų transporto priemonių (b. l. 59). VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovas nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi (b. l. 57). Taip pat, atsakovas nurodė, jog turi dar vieną išlaikytinę – nepilnametę dukrą, M. Š., gim. (duomenys neskelbtini).
13. Byloje nustatyta, kad ir ieškovė turi daugiau nepilnamečių vaikų - M. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. M., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Nors nei ieškovas, nei atsakovė nepateikė jokių duomenų, kokio dydžio išlaikymas reikalingas kitiems jų vaikams, tačiau akivaizdu, jog tai sudaro papildomas išlaidas kiekvienai iš šalių. Taigi būtina, jog teismas spręsdamas dėl išlaikymo dydžio padidinimo nepilnamečiam vaikui turi atsižvelgti ne tik į šalių turtinę padėtį, tačiau ir į kitų išlaikytinių lygiateisiškumą.
14. Kaip nurodyta, išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.
15. Nurodytų duomenų pagrindu teismas vertina, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, ji turi transporto priemonę, gauna sąlyginai didesnes pajamas, taip pat turi nekilnojamojo turto, nors minėtas nekilnojamasis turtas įkeistas bankui, todėl ieškovė turi ilgalaikių įsipareigojimų susijusių su paskolos mokėjimu. Tačiau, atsakovo turtinė padėtis kur kas blogesnė, atsakovas neturi jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo registruotino turto neturi, gauna mažas pajamas, turi įsiskolinimų, be to teikia išlaikymą dar vienai dukrai.
16. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
17. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes daro išvadą, jog ieškovė turėdama geresnes finansines galimybes gali didesne dalimi prisidėti prie nepilnametės dukters M. Š. išlaikymo, tokiems nurodytiems poreikiams patenkinti atsakovas pakankamai pajamų šiuo metu neturi, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį ir tai, jog atsakovas teikia išlaikymą dar vienai dukrai. Ištyrus byloje pateiktus įrodymus, darytina išvada, jog atsakovui teikiant išlaikymą dar vienai dukrai, jo pajamos ir turtinė padėtis nėra pakankamai gera, kad atsakovas galėtų mokėti prašomą ieškovės 200 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai M. Š.. Tačiau ir šiuo metu teikiamas 58 Eur išlaikymas šiam vaikui yra nepakankamas patenkinti net ir minimalius dukters poreikius, todėl anksčiau priteistas išlaikymas didintinas.
18. Įvertinus šalių vaiko-dukters poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį, jų gaunamas pajamas ir tai, kad šalių dukra gyvena ir yra auginama ieškovės, kuriai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, atsižvelgiant į minimalų pragyvenimo lygį Lietuvoje, atsakovo gaunamų pajamų dydį, turimų išlaikytinių skaičių, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, taip pat teismui nustačius, kad pakeitus išlaikymo dydį bus labiau apsaugoti vaiko interesai, ieškinys dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkintinas iš dalies, pakeičiant 2009 m. spalio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5423-359/2019 iš atsakovo M. Š. priteistą išlaikymo dydį ( 58 eurus) ir priteisiant iš atsakovo dukrai M. Š. išlaikyti po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. sausio 22 d.) iki jos pilnametystės, pinigus pervedant į J. M. sąskaitą (CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str. 1 d., 3.201 str., Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 str.).
19. Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).
20. Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnametės dukters atstovė motina J. M., išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3.203 str.).
21. Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai.
22. Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str.). Šis teismo sprendimas neužkerta pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
23. Ieškovė teismui nepateikė duomenų, apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos iš atsakovo nepriteistinos. Atsakovo atstovas pateikė byloje duomenis, jog atsakovui buvo suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos paslaugos, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 355,13 Eur (2019 m. kovo 26 d. pažyma Nr. NTP-7-1973). Tačiau, ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, todėl šios antrinės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš ieškovės proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai nepriteistinos.
24. Atsakovui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu (2019 m. vasario 22 d. sprendimas Nr. 2.1. (NTP-2)-19-T-900-3261 esant atleistam nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsniu, civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti 2009 m. spalio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1142-748/2009 iš atsakovo M. Š. nepilnametei dukrai M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistiną išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. sausio 22 d.) iki vaiko pilnametystės, pinigus pervedant į J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sąskaitą, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Nepilnametės dukters M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo padidinimo vykdomas skubiai.
Kitoje dalyje ieškovės J. M. ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.