- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-19
- Bylos Nr.
- e2S-2342-614/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13320-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- J. L.
- Atsakovas
- M. L.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui M. L. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir kitų su tuo susijusių klausimų, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė: 1) nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl atsakovo M. L. kaltės; 2) priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 3) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę „L.“, atsakovui – „L.“; 4) nepilnamečio sūnaus P. L. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu; 5) nepilnamečių dukrų M. L., A. L., R. L. ir V. L. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 6) priteisti iš ieškovės nepilnamečiam sūnui periodinį kasmėnesinį išlaikymą po 300 Eur iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant nustatyta tvarka, pripažinti atsakovą nepilnamečio sūnaus lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; 7) priteisti iš atsakovo nepilnametėms dukroms periodinį kasmėnesinį išlaikymą po 350 Eur kiekvienai iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant nustatyta tvarka, pripažinti ieškovę nepilnamečių dukrų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 8) priteisti iš atsakovo 8 800 Eur nepilnamečių dukrų išlaikymo įsiskolinimą; 9) išspręsti santuokos metu įgyto turto padalijimo klausimus; 10) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 8 500 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį; 11) priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-18541-1167/2023 nutarė atsisakyti priimti ieškovės J. L. ieškinio dalį dėl nepilnamečių vaikų M. L., A. L., R. L. ir V. L. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams. Išaiškino ieškovei, kad su šiuo reikalavimu ji turi teisę kreiptis į kompetentingą Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės instituciją. Kitoje dalyje nustatė ieškovei J. L. terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bylose su užsienio elementu vieno iš ieškiniu pareikštų reikalavimų teismingumas Lietuvos Respublikos teismams automatiškai nesuponuoja galimybės nagrinėti kitus tuo pačiu ieškiniu reiškiamus reikalavimus, nebent taikytiname tarptautinio teismingumo klausimus reglamentuojančiame teisės akte tokia galimybė tiesiogiai numatyta. Kai šalių ar vienos iš jų ir (ar) vaiko yra skirtinga pilietybė ar jų gyvenamoji vieta yra skirtingose užsienio valstybėse, sprendžiant teismingumo klausimą taikomas atitinkamas tarptautinis teisinis reguliavimas. Nustatęs, kad pagal taikytinas Europos Sąjungos, tarptautinės teisės ar nacionalinės teisės normas pareikšti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieškinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Šalies argumentai
4. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jos gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini). Nepilnametės dukros nuo jų gimimo gyvena Jungtinėje Karalystėje, yra pripratusios prie savo gyvenamosios aplinkos, daug metų išimtinai gyvena su ieškove.
Žemesnės instancijos teismas
5. 1996 m. Hagos konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje (toliau – ir Konvencija), kurios dalyvės yra Lietuvos Respublika ir Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, 1 straipsnyje nustatyta, kad šios Konvencijos tikslai, be kita ko, yra nustatyti valstybę, kurios institucijos turi jurisdikciją imtis priemonių apsaugoti vaiko asmenį ar turtą. 1 straipsnyje nurodytos priemonės gali visų pirma būti taikomos globos teisėms, įskaitant teises, susijusias su rūpinimusi vaiko asmeniu, ir ypač su teise nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, taip pat bendravimo su juo teisėms, įskaitant teisę paimti vaiką ribotam laikui iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos į kitą vietą (Konvencijos 3 straipsnio b punktas).
6. Konvencijos 5 straipsnyje, reglamentuojančiame teismų jurisdikciją, nustatyta, kad susitariančiosios valstybės, kurioje vaikas nuolatos gyvena, teisminės ar administracinės institucijos turi jurisdikciją imtis priemonių vaiko asmeniui ar turtui apsaugoti. Atsižvelgiant į Konvencijos 7 straipsnį, tais atvejais, kai vaikas pakeičia nuolatinę gyvenamąją vietą ir persikelia į kitą susitariančiąją valstybę, jurisdikciją turi naujos nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės institucijos(šiuo atveju Jungtinės Karalystės).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovė J. L. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13d. nutarties, prašydama panaikinti nutartį dalyje, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovės J. L. ieškinio dalį dėl nepilnamečių vaikų M. L., A. L., R. L. ir V. L. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams ir klausimą išspręsti iš esmės- ieškinį priimti pilna apimtimi. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:
7.1. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad ieškovės reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo yra neteismingas Lietuvos Respublikos teismams.
7.2. Nurodo, jog atsakovo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, Vilniuje, visas santuokoje įgytas turtas taip pat yra Lietuvoje, vienas nepilnamečių vaikų taip pat gyvena Lietuvoje, todėl ieškovė yra įsitikinusi, kad visi su santuokos nutraukimu susiję klausimai yra sprendžiami Lietuvos Respublikos teisme. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis ir teismų praktika, visi pareikšti reikalavimai turi būti nagrinėjami santuokos nutraukimo byloje.
7.3. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai, atsietai aiškino ir taikė Hagos Konvencijos nuostatas, ko pasėkoje buvo priimta iš dalies neteisėta nutartis, kuria pažeidžiami tiek ieškovės, tiek vaikų interesai. Šioje byloje nėra ginčo, kad vienas iš vaikų- P. L., kartu su atsakovu M. L. gyvena Lietuvos Respublikoje, ieškovė irgi dažnai su dukrom grįžta į Lietuvą, todėl visų vaikų gyvenamosios vietos klausimas turi būti sprendžiamas toje pačioje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
9. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti ieškovės J. L. ieškinio dalį dėl nepilnamečių vaikų M. L., A. L., R. L. ir V. L. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą ieškiniu, kurio 5 reikalavimu prašė nepilnamečių dukrų M. L., A. L., R. L. ir V. L. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad nepilnametės dukros nuo jų gimimo gyvena Jungtinėje Karalystėje, yra pripratusios prie savo gyvenamosios aplinkos, daug metų išimtinai gyvena su ieškove. Taip pat nurodė, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, Vilniuje, visas santuokoje įgytas turtas taip pat yra Lietuvoje, vienas nepilnamečių vaikų taip pat gyvena Lietuvoje. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartimi ieškovės ieškinio dalį dėl nepilnamečių dukrų gyvenamosios vietos nustatymo atsisakė priimti, išaiškino, kad ši ieškinio dalis neteisminga Lietuvos Respublikos teismams. Apeliantė, nesutikdama su priimta nutartimi prašo ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškinį priimti pilna apimtimi. Taigi, byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė atsisakyti priimti ieškinio dalį dėl kai kurių ieškovės ir atsakovo nepilnamečių vaikų (dukrų) gyvenamosios vietos nustatymo, prisiimdamas jurisdikciją dėl santuokos nutraukimo ir vieno iš ieškovės ir atsakovo vaikų (sūnaus) gyvenamos vietos nustatymo ir susijusių klausimų nagrinėjimo.
12. Pažymėtina, jog civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Teismas, nagrinėdamas bylą su tarptautiniu elementu, privalo savo iniciatyva tikrinti, ar byla jam yra teisminga (CPK 782 straipsnis).
13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovės ir nepilnamečių dukrų M. L., A. L., R. L. ir V. L. šiuo metu nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje. Ieškinyje nurodoma, jog atsakovas ir vaikų tėvas M. L. kartu su ieškovės ir atsakovo nepilnamečiu sūnumi P. L. persikėlė gyventi į Lietuvos Respubliką. Taigi, ieškovės pateikti byloje duomenys patvirtina, jog byla turi tarptautinį elementą.
14. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal kasacinio teismo išaiškinimą, atsižvelgiant į tai, kad šeimos bylose paprastai yra pareiškiami keli reikalavimai (pavyzdžiui, nutraukti santuoką ir padalyti bendrą turtą; nustatyti tėvystę, vaiko gyvenamąją vietą, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką ir priteisti išlaikymą), teismas, gavęs ieškinį, turi kiekvienam jų (reikalavimų) atskirai nustatyti tarptautinį (užsienio) elementą, susijusią valstybę ir teismingumo klausimui spręsti taikytiną teisės aktą. Bylose su užsienio elementu vieno iš ieškiniu pareikštų reikalavimų teismingumas Lietuvos Respublikos teismui automatiškai nereiškia šio teismo galimybės nagrinėti kitus tuo pačiu ieškiniu reiškiamus reikalavimus, nebent taikytiname tarptautinio teismingumo klausimus reglamentuojančiame teisės akte tokia galimybė tiesiogiai nurodyta (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-426-969/2016;2016 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2016).
15. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog byla, turinti tarptautinį (užsienio) elementą ir yra susijusi su kita valstybe - Jungtine Karalyste.
16. CPK VII dalies nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesą, prioritetą suteikia tarptautinėms sutartims, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 straipsnis). Tai reiškia, kad jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei minėtame CPK skyriuje, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės.
17. Jungtinė Karalystė nuo 2020 m. sausio 31 d. nėra Europos Sąjungos narė. Lietuvos Respublika ir Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė yra 1996 m. Hagos konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje dalyvės, todėl reikalavimo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą teismingumo klausimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė vadovaudamasis 1996 m. Hagos konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje (toliau - Konvencija) nustatytomis taisyklėmis.
18. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, šios konvencijos 1 straipsnis numato, kad šios Konvencijos tikslai, be kita ko, yra nustatyti valstybę, kurios institucijos turi jurisdikciją imtis priemonių apsaugoti vaiko asmenį ar turtą. Konvencijos1 straipsnyje nurodytos priemonės gali visų pirma būti taikomos globos teisėms, įskaitant teises, susijusias su rūpinimusi vaiko asmeniu, ir ypač su teise nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, taip pat bendravimo su juo teisėms, įskaitant teisę paimti vaiką ribotam laikui iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos į kitą vietą. Su vaiko asmeniu susijusios „teisės ir pareigos“, nurodytos 1 straipsnio 2 dalyje, apima tas, kurias dėl vaiko auginimo ir raidos tikslų turi jo tėvai, globėjai arba teisėti atstovai. Šios teisės ir pareigos gali būti, pavyzdžiui, dėl vaiko globos, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar asmeninės vaiko priežiūros, tėvų valdžios, taip pat apima pačias tėvų pareigas bei visas priemonės, susijusias su vaiko priežiūra, auginimu ir bendravimu arba ryšių palaikymu su juo, tokiomis priemonėmis gali būti nustatyta, su kuriuo iš tėvų (ar kitu asmeniu) vaikas turėtų gyventi ir kaip bus organizuojamas to iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena, arba kito asmens bendravimas su vaiku.
19. Vadovaujantis Konvencija, pirmiausia turi būti atsakyta į klausimą - ar kompetentinga institucija turi jurisdikciją pagal bendrąją taisyklę (5 straipsnį) - Konvencijoje yra nustatyta pagrindinė jurisdikcijos taisyklė, kad vaikų apsaugos priemonių turėtų imtis tos susitariančiosios valstybės, kurioje yra nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, teisminės arba administracinės institucijos. Taip pat turi būti atsakoma į klausima - ar kompetentinga institucija turi jurisdikciją pagal 6, 7 ar 10 straipsnį, kadangi Konvencijos 6, 7 ir 10 straipsniuose nustatytos išimtys iš bendrosios taisyklės, t. y. atvejai, kai jurisdikciją gali turėti susitariančiosios valstybės, kurioje vaikas nuolat negyvena, institucijos.
20. Nagrinėjamu atveju aktualu spręsti dėl jurisdikcijos tais atvejais, kai vyksta (tebevyksta) vaiko tėvų santuokos nutraukimo arba separacijos procesas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi minimu Konvencijos 5 straipsniu, neįvertinęs kitų bylos faktinių aplinkybių. Pažymėtina, jog susitariančiosios valstybės institucijos, vykdančios jurisdikciją dėl kitoje susitariančiojoje valstybėje nuolat gyvenančio vaiko tėvų paduoto prašymo dėl santuokos nutraukimo, separacijos ar santuokos pripažinimo negaliojančia, gali imtis tokio vaiko asmens ar turto apsaugai skirtų priemonių, jeigu yra įvykdytos tam tikros sąlygos. Jos yra tokios: 1) tas vaikas (vaikai) nuolat gyvena kitoje susitariančiojoje valstybėje; 2) susitariančiosios valstybės, kurios institucijos vykdo tokią jurisdikciją, teisės nuostatos joms leidžia imtis tokių priemonių tomis aplinkybėmis ir tuo metu, kai pradedamas procesas; 3) bent vienas iš tėvų nuolat gyvena toje susitariančiojoje valstybėje; 4) o taip pat tuo metu, kai pradedamas procesas, bent vienas iš tėvų turi tėvų pareigas tam vaikui ir 5) tų institucijų jurisdikciją imtis tokių priemonių pripažįsta tėvai (bet kuris kitas asmuo, turintis tėvų pareigas vaikui);6) jurisdikcijos vykdymas pagal šį pagrindą atitinka vaiko interesus ir institucijos mano, kad šių vaikų apsaugos priemonių imtis reikia dėl pačių vaikų interesų.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė skubotą ir formalų sprendimą, visiškai neįvertinęs šios nutarties 20 punkte nurodytų aplinkybių buvimo ar nebuvimo ir faktinių sąlygų, visiškai nesiaiškinęs ar antrasis iš tėvų (atsakovas), gyvenantis Lietuvos Respublikoje, pripažįsta Lietuvos jurisdikciją ar ne. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neišnagrinėjęs šių nurodytų klausimų, teismas taip pat nepagrindė jurisdikcijos vykdymo ar jurisdikcijos atsisakymo dalies šalių vaikų atžvilgiu pagal šį pagrindą atitikties pačių vaikų interesams (tuo labiau, kad ieškovės ieškiniu prašoma vaikų gyvenamąją vietą nustatyti išskiriant brolį ir seseris).
22. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ir pernelyg formaliai taikė ir aiškino teisės normas, todėl priėmė skubotą ir nepagrįstą procesinį sprendimą. Šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovės atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama nutartis naikintina. Ieškovės ieškinio dalies dėl nepilnamečių vaikų (dukrų) gyvenamosios vietos nustatymo priėmimo klausimas perduodamas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes šis klausimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.