Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1680-863/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-11-07
Bylos Nr.: e2A-1680-863/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-05442-2022-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Ramunė Mikonienė, Kristina Lysionok, Donata Kravčenkienė
Atsakovas: L. J., R. J., B. A., V. A., V. B., V. J., L. K., D. J., V. D., B. M.
Trečiasis asmuo: A. M., S. K., N. R., T. B., S. B., N. O., G. N., A. S., N. A. D., V. B., V. M. B., S. A. J., A. J., P. M., T. J., V. A. V., mažajai bendrijai (duomenys neskelbtini), S. Ž.
Ieškovas: E. B., M. B., A. S., R. S., L. S., G. S., P. B., D. V.
Advokatai: Valerijus Novikovas, Michailas Sadovničiaussu, Michailas Sodovničius

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
2.4.2.13Kiti su nuosavybės teise susiję klausimai
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-1680-863/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05442-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.13; 3.3.1.18.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Kristinos Lysionok (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ramunės Mikonienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų – atsakovų L. J., R. J., B. A., V. A., V. B., V. J., L. K., D. J. ir trečiojo asmens A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovų E. B., M. B., A. S., R. S., L. S., G. S. (G. S.), P. B., A. S. ir D. V. ieškinį atsakovams L. J., R. J., B. A., V. A., V. B., V. J., L. K., D. J., V. D. ir B. M., dalyvaujant tretiesiems asmenims: S. K., N. R., T. B., S. B., S. K., N. O., G. N., A. S., N. A. D., V. B., V. M. B., A. M., S. A. J., A. J., P. M., T. J., A. J., V. A. V., mažajai bendrijai (duomenys neskelbtini) ir S. Ž., dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, bei atsakovų L. J., R. J., B. A., V. A., V. B., V. J., L. K., D. J. ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, A. M. priešieškinį ieškovams E. B., M. B., A. S., R. S., L. S., G. S., P. B., A. S. ir D. V., dalyvaujant tretiesiems asmenims pagal priešieškinį: V. D., B. M., S. K., N. R., T. B., S. B., S. K., N. O., G. N., A. S., N. A. D., V. B., V. M. B., A. M., S. A. J., A. J., P. M., T. J., A. J., V. A. V., mažajai bendrijai (duomenys neskelbtini) ir S. Ž., dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai E. B., M. B., A. S., R. S., L. S., G. S., P. B., A. S. ir D. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams L. J., R. J., B. A., V. A., G. U. (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartimi buvo pakeistas į jo teisių ir pareigų perėmėjus L. J. ir R. J.), V. B., V. J., L. K., D. J., V. D. ir B. M., prašydami atidalinti ieškovams iš bendrosios dalinės nuosavybės negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini): G. S. ir L. S. – 1263/10000+158/10000 dalių; R. S. ir A. S. – 12901/200000+13/500 dalių; P. B. – 359/10000 dalių; E. B. ir M. B. – 19061/200000+306/10000 dalių; D. V. – 27/500 dalių; A. S. – 191/2500+108/10000 dalių; bendrai 53561/100000 dalių, t. y. pastogės 538,92 kv. m ploto dalį, pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kitos pusės projektai“ 2021 m. lapkričio 16 d. atidalijimo schemą, plane pažymėta Nr. 1; priteisti ieškovams lygiomis dalimis iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškovai nurodė, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso dalis neįrengtos pastogės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pastogė). Pastogės bendras plotas sudaro 1006,18 kv. m. Nors pastogė turi vieną unikalų numerį, bet ji susideda iš dviejų visiškai atskirų patalpų, vienos patalpos plotas sudaro 538,96 kv. m, kitos patalpos – 467,22 kv. m. Ieškovų užsakymu yra parengta ginčo pastogės atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės schema, kurią parengė UAB „Kitos pusės projektai“ (toliau – ir Schema). Pagal Schemą bendra 1006,18 kv. m ploto negyvenamoji patalpa padalinama į du nekilnojamuosius daiktus – dvi negyvenamąsias patalpas – neįrengtas pastoges, atskirtas esama pertvara, nekeičiant patalpų paskirties. Naujai suformuota patalpa Nr. 1, kurios plotas 538,96 kv. m, galės naudotis esamomis dvejomis laiptinėmis (Schemoje laiptinės 1-1 ir 1-2), o patalpa Nr. 2, kurios plotas 467,22 kv. m – esama viena laiptine (schemoje laiptinė 2-1). Ieškovų turimų idealiųjų dalių suma tiksliai atitinka patalpos Nr. 1 plotui. Jokių statybos darbų pagal parengtą schemą atlikti nenumatoma. Patekti į pastogės dalį pažymėtą indeksu Nr. 1 galima iš bendrojo naudojimo laiptinės, taip pat ieškovai esant poreikiui galės patekti į atidalintą pastogę iš savo buto įrengiant atskirus įėjimus. Ieškovų G. S., L. S., A. S., P. B. butai yra paskutiniame aukšte, taip pat ieškovai turi nuosavybę laiptinėse Nr. 1-1 ir Nr. 1-2. Tokiu būdu ieškovams bus ekonomiškiau ir patogiau patekti į pastogės dalį Nr. 1. Pastogės dalis, atitenkanti kitiems bendraturčiams, projekte yra pažymėta Nr. 2. Į šios pastogės dalį galima patekti per bendrojo naudojimo laiptinę, abi pastogės dalys yra taisyklingos formos, šis atidalijimo variantas niekaip nepažeidžia atsakovų ir kitų bendraturčių teisių. Taigi po padalijimo pastoge bus galima naudotis pagal tą pačią paskirtį.

1.2. Ieškovai akcentavo, kad siūlomas atidalijimo variantas yra teisėtas, jo įgyvendinimas nepažeis trečiųjų asmenų teisių, realios ieškovų dalys atitinka bendraturčių dalims bendrosios nuosavybės teisėje. Siūloma atidalijimo Schema užtikrina bendraturčių tarpusavio autonomiškumą, tokiu būdu mažinant sąlyčio taškus bei poreikį derinti interesus, taip sumažinant ir konfliktinių situacijų atsiradimo tikimybę ateityje. Mažesnis bendraturčių skaičius, mažesnė bendrosios nuosavybės apimtis naudingi dviem aspektais: pirma, pasitarnauja konfliktų prevencijai ar sprendimui; antra, paprastai leidžia operatyviau ir pigiau valdyti konkretų objektą.

1.3. Ieškovai nurodė, kad asmeniškai kiekvienam bendraturčiui pristatė ir supažindino su pastogės atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės Schema. Pastogės bendraturčiai išreiškė savo sutikimą su parengtu projektu pasirašydami Schemoje. Visi bendraturčiai, kurie pritarė projekto sprendiniams, byloje dalyvauja kaip tretieji asmenys. Maža dalis bendraturčių nesutiko su parengto projekto sprendiniais. Ieškovai registruotais laiškais išsiuntė visiems bendraturčiams (atsakovams) pranešimą siūlydami išreikšti poziciją su parengta Schema. Į ieškovų siūlymą (nepritarė atidalijimui) atsakė R. J., L. J. ir B. A.. Kiti atsakovai nepateikė atsakymų. Atsakovai pastogę valdo sekančiomis dalimis: L. J. ir R. J. valdo 177/10000+167/5000 dalių, bendrai priklauso 51,42 kv. m; B. A. ir V. A. –106/10000 dalių, bendrai priklauso ploto 10,66 kv. m; G. U. (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartimi buvo pakeistas į jo teisių ir pareigų perėmėjus L. J. ir R. J.) – 232/10000 dalių, bendrai priklauso ploto 23,34 kv. m; V. B. – 75/10000 dalių bendrai priklauso ploto 7,55 kv. m; V. J. – 109/10000 dalių, bendrai priklauso ploto 10,97 kv. m; L. K. – 111/10000 dalių, bendrai priklauso ploto 11,17 kv. m; D. J. – 143/10000 dalių, bendrai priklauso ploto 14,39 kv. m; V. D.– 108/10000 dalių, bendrai priklauso ploto 10,87 kv. m; B. M. – 1045/100000 dalių, bendrai priklauso ploto 10,51 kv. m; A. G. – 209/10000 dalių, bendrai priklauso ploto 21,03 kv. m; D. M. (neregistruotos dalies) – 105/10000 dalių, bendrai priklauso ploto 10,56 kv. m. Bendras atsakovams priklausantis pastogės plotas sudaro 161,44 kv. m, t. y. asmenų, kurie nepritarė atidalijimui yra apie 16 procentų, skaičiuojant pagal pastogės plotą. Atsakovai L. J., R. J. turi atskirą įėjimą į patalpas, kurie yra pirmame aukšte ir apskritai nesinaudoja gyvenamojo namo laiptinėmis.

1.4. Ieškovai pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išraše (2022 m. vasario 2 d.) yra nurodyta, kad į 775/10000 dalis neįrengtos pastogės nuosavybės teisės neįregistruotos. Taip pat išraše nurodyta, kad bendraturčiams priklausančios pastogės dalys buvo nustatytos pagal 2018 m. rugsėjo 6 d. dalių paskaičiavimo projektą. Pagal dalių paskaičiavimo projektą sekantys butų ir patalpų savininkai neįregistravo nuosavybės teisių Nekilnojamojo turto registre, t. y. D. M. priklauso 105/10000 dalių, buto savininkas Nr. (duomenys neskelbtini); T. J. ir A. J. priklauso 107/10000 dalių, buto savininkai Nr. (duomenys neskelbtini), V. A. V. priklauso 105/10000 dalių, buto savininkė Nr. (duomenys neskelbtini); V. D. (2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi buvo pakeistas teisių ir pareigų perėmėja T. B.) priklauso 73/10000+110/10000 dalių, buto savininkas Nr. (duomenys neskelbtini); MB (duomenys neskelbtini) priklauso 61/10000+97/10000 dalių; P. M. priklauso 110/10000 dalių, buto savininkas Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodyti butų savininkai nuo momento, kai buvo parengtas dalių paskaičiavimo projektas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nuosavybės į butus neperleido, išskyrus P. M., kuris dovanojimo sutarties pagrindu perleido 2021 m. kovo 17 d. butą savo sūnui P. M.. Pažymėjo, kad teisinė registracija yra išvestinio pobūdžio veiksmas. Pagal savo teisinę reikšmę ji nesukuria teisės ir negali paneigti kitais pagrindais atsirandančios teisės. Aukščiau įvardinti asmenys laikytini pastogės bendraturčiais, nors šie asmenys savo vardu teisinės registracijos pastogės dalių neatliko. Nuosavybė į pastogę šiems asmenims atsirado CK 4.82 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl jie yra byloje dalyvaujantys asmenys.

Atsiliepimas

2. Atsakovai L. J., R. J., B. A., V. A., V. B., V. J., L. K., D. J. ir trečiasis asmuo A. M. pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Savo atsiliepimą grindė toliau nurodytais argumentais.

2.1. Mano, kad ieškovų siūlomas negyvenamosios patalpos palėpės padalijimas, pažeidžia kitų bendrasavininkų teisėtus interesus, padalijimas yra neracionalus ir neteisingas. Pažymėjo, kad 9 ieškovai, turėdami 53 procentus dalijamos palėpės ploto, kitiems 34 likusiems bendrasavininkams siūlo naudotis tik viena laiptine, t. y. 9 naujai formuojamo objekto – dalies palėpės – savininkai prašo teismą atidalinti jų dalį taip, kad jie, patekdami į savo dalį, naudosis dviem bendro naudojimo laiptinėmis, o 34 savarankiško civilinės apyvartos objekto savininkai – tik viena bendro naudojimo laiptine. Toks padalijimas neproporcingas nei bendro turto ploto, nei bendrasavininkų skaičiaus atžvilgiu. Likę 34 palėpės savininkai, naudodamiesi tik viena laiptine, neišvengiamai didins sąlyčio taškus, kas ateityje sukels daugiau konfliktinių situacijų.

2.2. Atkreipė dėmesį, kad pagal ieškovų parengtą Schemą, bendra pastogė padalinama į du nekilnojamuosius daiktus – dvi negyvenamąsias patalpas – neįrengtas pastoges, tačiau ieškovai sau priskyrė ženkliai vertingesnę pastogės dalį. Nekilnojamojo turto objektas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), pastatytas didžiosios raidės L formos – vienos pusės fasadas atsiremia į (duomenys neskelbtini) (pietinė pusė, Schemoje pažymėta Nr. 2), kita – į (duomenys neskelbtini) remiasi tik kampine fasado dalimi, o visas fasadas nukreiptas į vakarinę pusę (pateiktoje Schemoje pažymėta Nr. 1). Tokiu būdu ieškovai bendrą pastogę atidalina taip, kad atsakovams ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims priskiria triukšmingą – pietinę (duomenys neskelbtini) pusę (pastato dalis lygiagreti (duomenys neskelbtini), o sau pasiskiria kur kas mažiau triukšmingą – vakarinę ginčo pastogės pusę (esančią kieme).

2.3. Nurodė, jog ieškinyje tvirtinama, kad ieškovų tikslas – 1006,18 kv. m ploto pastogę padalinti į du nekilnojamuosius daiktus – dvi negyvenamąsias patalpas – neįrengtas pastoges, atskirtas esama pertvara, nekeičiant patalpų paskirties. Tačiau ieškovai nutylėjo, kad bendrasavininkai 2019 m. vasario 22 d. sprendimu yra nusprendę neįrengtos palėpės patalpas pakeisti į gyvenamąsias, atliekant paprastojo ir/arba kapitalinio remonto ir/arba rekonstrukcijos darbus. Taigi, atsiradus naujai suformuotoms papildomoms gyvenamosiomis patalpomis, jau esamų dviejų laiptinių apkrova padidėja 9 patalpų gyventojais, o likusi viena laiptinė papildomai turės aptarnauti kitų 34 gyvenamųjų patalpų savininkus. Visi 9 ieškovai realiai ketina pagal teismui pateiktą brėžinį padalintoje pastogės patalpoje įsirengti gyvenamąsias patalpas, tačiau toks jų siekis neturėtų riboti kitos dalies savininkų teisių siekti tokių pačių tikslų. Ieškovai neatsižvelgė į aplinkybę, kad sau priskyrė pastogės tą dalį, į kurią patenkama iš abiejų laiptinių, t. y. ir iš dešiniojo patalpos krašto, ir iš kairiojo, o likusiems patalpų savininkams paliko palėpės dalį nuo pertvaros iki vienintelio išėjimo į laiptinę, kuri nuo pertvaros yra už 40 metrų. Pagal Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisykles, patvirtintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2011 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-64, gyvenamuosiuose pastatuose bendras didžiausias evakavimosi kelio ilgis nuo tolimiausios žmonių buvimo vietos patalpoje iki išėjimo į lauką arba laiptinę neturi viršyti 25 m, todėl ieškovų pasiūlyta schema apriboja kitos dalies neįrengtos pastogės savininkų teisę ieškovų paliktoje pastogės dalyje įsirengti gyvenamąsias patalpas.

2.4. Mano, kad toks ieškovų parengtas ir teismui pateiktas negyvenamųjų patalpų padalinimo planas, kai ieškovai savo tikslų įgyvendinimui suteikė akivaizdų prioritetą prieš atsakovus ir trečiuosius asmenis, prieštarauja proporcingumo, protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principams.

3. Tretieji asmenys T. B., V. B., V. M. B. atsiliepime nurodė, kad su ieškovų ieškiniu sutinka.

4. Atsakovai L. J., R. J., B. A., V. A., V. B., V. J., L. K., D. J. ir trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, A. M. pateikė priešieškinį, kurį patikslino, suformulavo šiuos reikalavimus: atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės G. U. (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartimi buvo pakeistas į jo teisių ir pareigų perėmėjus L. J. ir R. J.) 232/10000 dalių, L. J. ir R. J. – 177/10000 dalių, L. J. – 167/5000 dalių, V. B. – 75/10000 dalių, V. J. – 109/10000 dalių, D. J.– 143/10000 dalių, A. M. – 162/10000 dalių, B. A. ir V. A. – 106/10000 dalių, L. K. – 111/10000 dalių, iš viso – 1449/10000 dalių, t. y. 145,80 kv. m ploto dalį, architektės D. J. 2022 m. birželio 22 d. Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrosios patalpos pastogėje atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės schemos I variante, pažymėtą NR 1 rožine spalva. Netenkinus pirmojo varianto, prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės G. U. (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartimi buvo pakeistas į jo teisių ir pareigų perėmėjus L. J. ir R. J.) – 232/10000 dalių, L. J. ir R. J. – 177/10000 dalių, L. J. – 167/5000 dalių, V. B. – 75/10000 dalių, V. J. – 109/10000 dalių, D. J. – 143/10000 dalių, A. M. – 162/10000 dalių, B. A. ir V. A. – 106/10000 dalių, L. K. – 111/10000 dalių, iš viso – 1449/10000 dalių, t. y. 145,80 kv. m ploto dalį, architektės D. J. 2022 m. birželio 22 d. Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrosios patalpos pastogėje atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės schemos II variante, pažymėtą NR 1 rožine spalva. Netenkinus minėtų variantų prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės L. J. ir R. J. – 409/10000 dalių, L. J. – 167/5000 dalių, V. B. – 75/10000 dalių, V. J. – 109/10000 dalių, D. J. – 143/10000 dalių, A. M. – 162/10000 dalių, B. A. ir V. A. – 106/10000 dalių, L. K. – 111/10000 dalių, iš viso – 1449/10000 dalių, t. y. 145,80 kv. m ploto dalį, architektės D. J. 2022 m. birželio 22 d. Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrosios patalpos pastogėje atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės schemos III variante, pažymėtą NR 1 rožine spalva. Teismui nusprendus, kad minėti trys reikalavimai netenkinami, prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės L. J. ir R. J. – 409/10000 dalių, L. J. – 167/5000 dalių, V. B. – 75/10000 dalių, V. J. – 109/10000 dalių, D. J. – 143/10000 dalių, A. M. – 162/10000 dalių, B. A. ir V. A. – 106/10000 dalių, L. K. – 111/10000 dalių, iš viso – 1449/10000 dalių, t. y. 145,80 kv. m ploto dalį, architektės D. J. 2022 m. birželio 22 d. Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrosios patalpos pastogėje atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės schemos IV variante, pažymėtą NR 1 rožine spalva. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

4.1. Atsakovai ir trečiasis asmuo priešieškinyje palaikė atsiliepime nurodytus argumentus. Be kita ko nurodė, kad ieškovai su atsakovais ir trečiaisiais suinteresuotais asmenimis aptardami ginčo pastogės derinimo klausimus tik imitavo bendradarbiavimą, o iš tikrųjų siekė vienintelio projekto patvirtinimo, nes nebuvo suinteresuoti derinti kitus bendrasavininkų pasiūlytus projekto variantus. Ieškovų pateikto projekto realizavimas likusiems bendraturčiams (atsakovams) apribotų tinkamai realizuoti jiems tenkančias dalis: toks sprendimas kitiems palėpės bendraturčiams sąlygotų tai, kad jie savo turimą dalį būtų priversti skirti bendrų koridorių formavimui dėl gyvenamųjų patalpų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimo. Mano, kad ieškovų siūlomas atidalijimo projektas nors ir atitinka jų idealiąsias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, tačiau pažeidžia nusistovėjusią naudojimosi bendromis laiptinėmis tvarką, yra neracionalus, nesąžiningas, ignoruoja interesų pusiausvyros principus.

4.2. Nurodė, kad teikia kitą bendrosios dalinės nuosavybės negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės padalijimo projektą su dvejomis alternatyviomis schemomis I variantą ir II variantą. Schemos I variante rožine spalva NR1 pažymėta dalimi (145,80 kv. m) naudosis priešieškinį pateikę asmenys V. U. (teisių perėmėjas G. U., vėliau L. J. ir R. J.) (23,02 kv. m) – schemoje pažymėta Nr. 1.1; L. J., R. J. (50,71 kv. m) – schemoje pažymėta Nr. 1.2; V. B., V. J., D. J., A. M. (48,53 kv. m) – schemoje pažymėta Nr.1.3; B. A., V. A. (10,52 kv. m) – schemoje pažymėta Nr. 1.4; L. K. (11,02 kv. m) – schemoje pažymėta Nr.1.5 (ši palėpės dalis yra virš jos buto, todėl šiai patalpai nesuformuotas atskiras įėjimas – į šią patalpą patenkama iš L. K. buto); schemoje Nr. 1.6 pažymėta bendroji patalpa – koridorius (2,00 kv. m); schemos I variante rožine spalva NR 1 pažymėtos palėpės dalies savininkai naudosis viena laiptine, kuri schemoje pažymėta L3. Schemos I variante pilka spalva NR2 pažymėta palėpės dalimi (538,92 kv. m) naudosis pirminį ieškinį pateikę 9 ieškovai, pagal kiekvienam tenkančią jo ploto dalį. Schemos I variante pilka spalva NR2 pažymėtos palėpės dalies savininkai naudosis dviem laiptinėmis L1 ir L2. Schemos I variante pilka spalva NR3 raudona spalva pažymėta palėpės dalimi (321,46 kv. m) naudosis likusieji bendrasavininkai, priešieškinyje įvardinti kitais atsakovais, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, asmenimis, neregistravusiais palėpės dalių; iš viso – 16 asmenų (ir 16 dalių) (pagal 2022 m. birželio 14 d. registro išrašą). Šios (NR3) suformuotos pastogės dalies savininkai naudosis viena laiptine L2.

4.3. Priešieškinyje pateiktame alternatyviame schemos II variante rožine spalva NR1 pažymėta dalimi (145,80 kv. m) naudosis priešieškinį pateikę asmenys: V. U. (teisių perėmėjas G. U., vėliau L. J. ir R. J.) (23,34 kv. m) – schemoje pažymėta Nr.1.1; L. J., R. J. (51,42 kv. m) – schemoje pažymėta Nr. 1.2; V. B., V. J., D. J., A. M. (49,20 kv. m) – schemoje pažymėta Nr.1.3; B. A., V. A. (10,67 kv. m) – schemoje pažymėta Nr. 1.4; L. K. (11,17 kv. m) – schemoje pažymėta Nr. 1.5. Schemos II variante rožine spalva NR1 pažymėtos palėpės dalies savininkai naudosis viena laiptine, kuri schemoje pažymėta L2. Schemos II variante pilka spalva NR2 pažymėta palėpės dalimi (538,92 kv. m) naudosis pirminį ieškinį pateikę 9 ieškovai, pagal kiekvienam tenkančią jo ploto dalį. Šios schemos II variante pilka spalva NR1 suformuotos palėpės dalies savininkai naudosis dviem laiptinėmis – L3 ir L2. Schemos II variante raudona spalva NR3 pažymėta palėpės dalimi (321,46 kv. m) naudosis likusieji bendrasavininkai, priešieškinyje įvardinti kitais atsakovais, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, asmenimis, neregistravusiems palėpės dalių; iš viso – 16 asmenų (ir 16 dalių) (pagal 2022 m. birželio 14 d. registro išrašą). Schemos II variante raudona spalva NR3 suformuotos palėpės dalies savininkai naudosis viena laiptine L1. Pažymėjo, kad kartu su priešieškiniu pateiktose turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės schemose I variante ir II variante atsižvelgiama į visų bendraturčių interesus, nes racionaliau pasiskirsto laiptinių naudojimas: bendrasavininkų turimi negyvenamųjų patalpų plotai išskirstomi taip, kad bendrasavininkų skaičius kur kas proporcingiau pasiskirsto kiekvienai laiptinei. Pavyzdžiui, vidurinė laiptinė (schemose laiptinė L2) naudojama ne tik išimtinai ieškovų (kaip ieškovų teismui pateiktoje Schemoje), bet ir kitų bendrasavininkų. Tokiu būdu palėpės savininkų srautai tolygiai pasiskirsto pagal esamas laiptines, todėl atsiranda geresnės galimybės visiems palėpės bendrasavininkams planuoti savo plotus, sumažėja bendrų koridorių ilgiai.

4.4. Patikslintu priešieškiniu teismui pateiktas schemos III variantas yra kompromisinis, kuriame atsižvelgiama į ieškovų ieškinyje pateiktą atidalinimo projektą. Tokia atsakovų pozicija grindžiama supratimu, kad bendraturčių sutarimas yra svarbesnis nei tęstinis ginčas. Teismui pateiktoje schemoje (III variantas) pastogės dalis Nr. 1 (145,80 kv. m) atidalinta į dalis: Nr. 1.1 – 73,61 kv. m ploto dalis, kuria naudosis L. J. ir R. J., Nr. 1.2 – 48,44 kv. m, kuria naudosis V. B., V. J., D. J., A. M., Nr. 1.3 – 10,50 kv. m, kuria naudosis B. A. ir V. A., Nr. 1.4 – 11,00 kv. m, kuria naudosis L. K. (patalpos plotas išdėstytas virš L. K. buto), Nr. 1.5 – 2,25 kv. m servitutas. Šis plotas išskaičiuotas proporcingai turimam plotui iš pažymėto ploto Nr. 1 savininkų: B. A., V. A., L. J., R. J., V. B., V. J., D. J., A. M., L. K.. Naujai suformuotos palėpės (schema III variantas) dalis Nr. 2 naudosis dviem laiptinėmis L1 ir L2, o suformuota dalis Nr. 1 ir Nr. 3 – laiptine L3. Suformuotas servitutas iš Nr. 1 dalies savininkų plotų, kuriuo Nr. 3 dalies savininkai gali pasiekti laiptine L3.

4.5. Teismui pateiktoje schemoje IV variante pastogės dalis Nr. 1 (145,80 kv. m) atidalinta į dalis: Nr. 1.1 – 73,28 kv. m dalis, kuria naudosis L. J. ir R. J., Nr. 1.2 – 48,23 kv. m, kuria naudosis V. B., V. J., D. J., A. M., Nr. 1.3 – 10,45 kv. m, kuria naudosis B. A. ir V. A., Nr. 1.4 – 10,95 kv. m, kuria naudosis L. K. (patalpos plotas išdėstytas virš L. K. buto), Nr. 1.5 – 2,89 kv. m servitutas. Šis plotas išskaičiuotas proporcingai turimam plotui iš pažymėto ploto Nr. 1 savininkų (atsakovų, pareiškusių priešieškinį): B. A., V. A., L. J., R. J., V. B., V. J., D. J., A. M., L. K.. Nr. 2.2 – 10,67 kv. m servitutas. Šis plotas išskaičiuotas proporcingai turimam plotui iš pažymėto ploto Nr. 2 savininkų (ieškovų). Naujai suformuotos palėpės (schema IV variantas) dalis Nr. 2 naudosis dviem laiptinėmis L1 ir L2, o suformuota dalis Nr.1 ir Nr. 3 – laiptine L3. Suformuotas servitutas iš Nr. 1 ir Nr. 2 dalies savininkų plotų, kuriuo Nr. 3 dalies savininkai gali pasiekti laiptine L3. Palėpės dalyje Nr. 2 yra išskirta dalis (10,67 kv. m), kuri atitenka trečiajam asmeniui ar atsakovui, kurie nesutinka (nepareiškė nuomonės) nei su ieškovų, nei su atsakovų parengtais palėpės atidalinimo planais. Į šią dalį patenkama iš laiptinės L2.

5. Ieškovai atsiliepime su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Šalies argumentai

5.1. Ieškovai nurodė, jog atsakovai vietoje to, kad abipusių nuolaidų būdu, t. y. taikiu būdu, būtų suderinę pateiktus atidalijimo variantus su visais bendraturčiais, pateikė nepagrįstą priešieškinį teismui, prieš tai neatliko kitų bendraturčių įspėjimo procedūros. Ieškovų atidalijimo projektui iš 44 pastogės bendraturčių pritarė 33 bendraturčiai, išskyrus 11 atsakovų, tai pritarusių asmenų pagal pastogės plotą sudaro apie 84 procentus nuo visos pastogės ploto, asmenų, kurie nepritarė ieškovų atidalijimui, yra apie 16 procentų skaičiuojant pagal pastogės plotą. Pažymėjo, kad nors pastogė turi vieną unikalų numerį, bet ji susideda iš dviejų visiškai atskirų patalpų, kurių vienos patalpos plotas – 538,96 kv. m, kitos – 467,22 kv. m, kurias skiria ugniasienė. Sprendžiant dėl patalpų atidalijimo turi būti įvertinta ir ugniasienė, nes priešieškinyje atsakovai numato patekimą į tam tikras atskiras patalpas per ugniasienę. Akcentavo, kad savavališkai iškirsta anga ugniasienėje yra užmūryta, todėl patekimas pro ugniasienę nebegalimas.

5.2. Ieškovai atkreipė dėmesį, kad atsakovai teikdami atidalijimo schemą I variantą iš esmės pritaria ieškovų pateiktam atidalijimo variantui, bet yra vienas skirtumas pateiktuose variantuose dėl patalpų lokalizacijos. t. y. patalpa tarp laiptinės L2 ir ugniasienės yra priskiriama tretiesiems asmenims (24 bendraturčiams) ir patalpa iš kitos pusės ugniasienės yra priskiriama ieškovams (9 bendraturčiams). Patalpos plane nėra identifikuotos pagal indeksus bei nenurodytas patalpų plotas, nėra išspręstas klausimas patekimo prie šių patalpų. Logiška būtų sukeisti patalpas pagal ugniasienę tarp trečiųjų asmenų ir ieškovų, bet tai patvirtintų ieškovų projekto pagrįstumą ir ieškinio pripažinimą. Siūloma atsakovų schema I variantas, formuoja daug atskirų turtinių vienetų, tretiesiems asmenims siūlomas plotas tarp laiptinės L2 ir ugniasienės yra itin mažas (valdys 24 bendraturčiai), be to ši patalpa yra virš vieno iš ieškovų A. S. buto. Pagal susiformavusią teismų praktiką, kiekvienam savininkui atitenka neįrengtos pastogės dalis, esanti būtent virš kiekvieno savininko buto, kadangi toks atidalijimas yra priimtiniausias atsižvelgiant ir į tai, kad namai būna seni, dalis jų konstrukcijų būna suirę, reikalingi perdengimų remonto, izoliavimo, bendrų komunikacijų pravedimo darbai, todėl techniškai tikslinga, kad savininkui priskirta palėpės dalis būtų virš jam priklausančio buto. Ieškovams siūloma palei ugniasienę patalpa yra itin mažo ploto (valdys 9 asmenys) bei nėra numatytas patekimas į šias patalpas iš laiptinės, nėra išspręstas klausimas patekimo iš laiptinės L3 į pastogės dalį pažymėtą indeksu Nr. 3, kuri yra priskiriama tretiesiems asmenims. Atsakovai neišsprendė klausimo, kaip pateks į savo patalpas iš laiptinės L3 į patalpas Nr. 1.1, Nr. 1.2, Nr. 1.4, Nr. 1.3. Schemoje I variante yra nurodytas koridorius indeksu Nr. 1.6, tačiau neaišku, kaip jo plotas paskirstomas tarp bendraturčių (proporcingai visų bendraturčių sąskaita arba tik tam tikrų atsakovų sąskaita).

5.3. Dėl siūlomo atidalinimo, pateikto schemoje II variante, ieškovai nurodė, jog atsakovai, pateikdami du priešingus atidalijimo variantus, kurie pagal patalpų lokalizaciją yra skirtingose vietose, patvirtino, kad patalpų lokalizacijos vieta pastogėje atsakovams nėra svarbi. Pažymėjo, kad siūloma atsakovų schema II variante taip pat formuoja daug atskirų patalpų. Formuojamos dvi patalpos pagal ugniasienę, patalpa esanti tarp laiptinės L2 ir ugniasienės nėra identifikuota, bei nėra aiškus jos plotas, nėra išspręstas klausimas patekimo iš laiptinės L2 į atsakovų pastogės patalpas Nr. 1.4, Nr. 1.5, Nr. 1.2, Nr. 1.1. II varianto schema nėra priimtina ir dėl to, kad tretiesiems asmenims yra priskiriama patalpa, pažymėta indeksu Nr. 3. Tretieji asmenys byloje daugumoje yra gyventojai laiptinės Nr. 4, 5, 6, o tai reikštų, kad tretiesiems asmenims iš priešingos pusės pastato per kiemą reikėtų per laiptinę L1 patekti į pastogę, o ieškovams, kurie yra gyventojai laiptinių Nr. 1, 2, 3, taip pat reikėtų eiti per pastato kiemą ir per laiptinę L3 patekti į pastogę, o tai reikštų, kad neproporcingai paskirstyti ginčo palėpės savininkų srautai per laiptines L1 ir L3. Ieškovai L. S., G. S., A. S., P. B., yra namo viršutinio aukšto gyventojai iš laiptinių Nr. 1, 2, 3 taip pat ieškovai A. S., R. S., D. V., yra gyventojai laiptinių Nr. 1, 2, 3 (D. V. valdo nuosavybės teise 2 butus, laiptinėje Nr. 1, 3), šiuo atveju protingiausias sprendimas būtų, kad iš šių laiptinių ieškovai galėtų patekti į pastogės dalį per laiptines (atsakovų schemoje laiptinės L1, L2) ir galėtų valdyti pastogės dalis virš butų, kurie priklauso jiems nuosavybės teise. Pažymėjo, kad ieškovai, įsigydami pastogės dalis iš kitų namo viršutinio aukšto gyventojų laiptinių Nr. 1, 2, 3, su pastogės dalių pardavėjais susitarė, kad jie neprieštaraus, kad ieškovai atliktų neįrengtos pastogės remontą, savo nuožiūra keistų naudojimo patalpų paskirtį į gyvenamąją, esant reikalui performuotų pastogės patalpas, jas sujungtų/prijungtų prie kitų pastate esančių patalpų ar bendro naudojimo patalpų (laiptinės dalių). Taip pat analogiški sutikimai buvo gauti įsigyjant dalį pastogės iš kitų bendraturčių. Tai reiškia, kad laiptinių Nr. 1, 2, 3 gyventojai sutinka, jog pastogės valdymas virš šių laiptinių būtų optimizuotas mažėjant pastogės bendraturčių skaičiui. Mano, kad atsakovų pateiktų atidalijimo schemų I ir II variantuose numatytas patalpų atidalinimas nėra pagrįstas racionaliu neįrengtos pastogės patalpos išplanavimu.

5.4. Nesutiko su priešieškinio argumentu, kad pateikta schema Nr. III yra „kompromisinis“ variantas. Iš pateiktos schemos matyti, kad atsakovai sutinka su pareikštu ieškovų reikalavimu, kadangi siūloma schema yra identiška kaip ir ieškovų pateikta schema, o skirtumas yra tik tame, kad atsakovai bando spręsti atidalijimo klausimą su kitais palėpės bendraturčiais, byloje dalyvaujančiais trečiaisiais asmenimis, nors tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Tai reiškia, kad ieškinio reikalavimų pripažinimas bylos nagrinėjimo metu gali būti vertinamas kaip ieškinio pripažinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 2 dalies prasme. Nagrinėjamu atveju, atsakovų patikslintas priešieškinis pagal siūlomą schemą III variantą yra reiškiamas dalyvaujantiems byloje tretiems asmenims, o ne ieškovams, todėl nelaikytinas priešieškiniu.

5.5. Nesutikdami su priešieškinyje pateiktu schemos IV variantu, atkreipę dėmesį, jog atsakovai reikšdami reikalavimą atidalinti palėpės dalis, tuo pačiu prašo suformuoti atskiras patalpas ir jiems nustatyti servitutus patalpoms, plane pažymėtoms indeksais Nr. 1.5 (plotas 2.89 kv. m) ir Nr. 2.2 (plotas 10.67 kv. m), ieškovai akcentavo, kad servituto nustatymą įstatymas sieja su negalimumu daiktą naudoti pagal paskirtį normaliomis sąlygomis ir sąnaudomis. Atsakovai reikšdami tokį reikalavimą neįrodė, jog egzistuoja objektyvus ir konkretus servituto poreikis. Mano, kad dėl netinkamo paskirstymo tarpusavyje atidalijamų patalpų atsirado nepagrįstas reikalavimas nustatyti servitutus. Akcentavo, kad plotas servitutams apskaičiuotas didesne dalimi ieškovų sąskaita (78,7 procentų). Atsakovai plotą servitutui apskaičiavo ne visos palėpės ploto sąskaita, kuri yra 1006,18 kv. m, o tik susumavus atsakovams ir ieškovams priklausančius plotus (145,8 kv. m + 538,92 kv. m), neįtraukdami likusio tretiesiems asmenims tenkančios palėpės ploto (310,79 kv. m), nors nustatytu servitutu Nr. 1.5 , Nr. 2.2 naudosis ir tretieji asmenys. Yra suformuotos dvi atskiros patalpos Nr. 1.5 ir Nr. 2.2, tačiau nėra aišku, kam šios patalpos priklausys, nes tai yra svarbu ir sprendžiant kompensacijos mokėjimo klausimą. Be to, pagal schemos IV variantą nėra išspręstas klausimas patekimo į patalpas, pažymėtas indeksu Nr. 1.1 bei Nr. 1.4, nes nėra numatyti praėjimai. Atsakovai nurodė, kad patekimas galimas į patalpą Nr. 1.4 iš atsakovei L. K. priklausančio buto, bet nepagrindžia, ar techniškai įmanomas tokio sprendinio įgyvendinimas. Ieškovų vertinimu, nelogiškas ir schemos IV varianto sprendinys, numatantis, kad patalpą indeksu Nr. 3.2 valdys kiti bendraturčiai. Ši patalpa yra itin maža 10,67 kv. m, atsakovai siekia, kad šią patalpą valdytų byloje dalyvaujantys 24 tretieji asmenys, kuriems proporcingai atitenka po 0,44 kv. m patalpos ir tai gali sukelti ginčus ateityje. Mano, kad šios patalpos atsiradimo ieškovų palėpės pusėje priežastis – atsakovų nepagrįstas poreikis nustatyti servitutą ieškovų sąskaita.

Atsiliepimas

6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. A. V. atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pastogės atidalijimu, taip pat su pastogės patalpų paskirties pakeitimu į gyvenamuosius butus. Be kita ko akcentavo, kad namas nusidėvėjęs, todėl bet kokie remonto darbai gali padaryti didelės žalos namo konstrukcijoms ir bendrasavininkų butams. Taip pat nurodė, jog niekas neinformavo apie finansinį aspektą ir nėra žinoma projekto įgyvendinimo vertė, ir kt.

7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. B. atsiliepime nurodė, kad sutinka su ieškovų pateiktu atidalinimo planu.

8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, T. B. 2022 m. spalio 28 d. pateiktame atsiliepime su priešieškiniu nesutiko. Mano, kad atsakovų siūlomas atidalijimo projektas pažeidžia kitų bendraturčių interesus, yra nesąžiningas, ignoruoja interesų pusiausvyros principą. Atkreipė dėmesį, kad trečiųjų asmenų nuosavybė lieka be koridoriaus, jie turės formuoti koridorių tik iš savo nuosavybės plotų. Jei bus atskirta tik palėpės bendro ploto dalis, lieka rizika, jog kažkam iš bendrasavininkų nepakaks ploto arba jis bus netaisyklingos formos.

Šalies argumentai

9. Ieškovų atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti, palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus motyvus.

Atsiliepimas

10. Atsakovų ir trečiojo asmens atstovas palaikė priešieškinio reikalavimus, nesutiko su ieškovų ieškiniu, rėmėsi procesiniuose dokumentuose išdėstytais motyvais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškovų ieškinį patenkino visiškai – atidalino ieškovams iš bendrosios dalinės nuosavybės negyvenamosios patalpos - neįrengtos pastogės: L. S. – 1263/10000 ir 158/10000 dalių; R. S. ir A. S. – 12901/200000, A. S. – 13/500 dalių; P. B. – 359/10000 dalių; E. B. ir M. B. – 19061/200000 ir E. B. – 306/10000 dalių; D. V. – 27/500 dalių; A. S. – 191/2500 ir 108/10000 dalių; bendrai 53561/100000 dalių, t. y. pastogės 538,92 kv. m ploto dalį pagal UAB „Kitos pusės projektai“ 2021 m. spalio 20 d. atidalijimo Schemą, plane pažymėtą NR1, likusią pastogės dalį, Schemoje pažymėtą NR2, paliekant likusiems bendrasavininkams; o atsakovų ir trečiojo asmens priešieškinį atmetė.

11.1. Teismas be kita ko vertindamas trečiojo asmens V. A. V. atsikirtimus prieštaraujant pastogės atidalijimui, nesutinkant su remonto darbais ir patalpų paskirties į gyvenamąsias pakeitimu, juos laikė neturinčiais teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui, kadangi byloje nėra svarstomi klausimai dėl patalpų paskirties pakeitimo bei remonto darbų.

11.2. Pasisakydamas dėl ieškovų siūlomo varianto, įvertinęs pastogės dydį, ieškovams priklausantį plotą, teismas nustatė, kad ieškovų turimų idealiųjų dalių suma iš esmės atitinka Schemoje patalpos NR1 plotą. Teismas sutiko su ieškovų teiginiais, jog ieškovų Schemoje pateiktas pastogės padalijimas mažintų konfliktinių situacijų atsiradimo galimybę ateityje, nes pagal siūlomą Schemą ieškovai su kitais bendraturčiais turėtų mažiau bendrų interesų, mažiau sąlyčio taškų, palengvėtų valdymas ir naudojimas (nes sumažėtų bendrasavininkų skaičius). Pažymėjo, kad ieškovų pateiktai pastogės padalijimo Schemai pritarė didesnioji bendrasavininkų dalis. Dauguma ieškovų yra viršutinių aukštų gyventojai, todėl tikslingiau, jog jiems priklausanti pastogės dalis būtų virš jų butų. Be to, dauguma ieškovų yra laiptinių Schemoje pažymėtų 1-1 ir 1-2 (priešieškinio variantuose L1 ir L2) gyventojai, todėl jiems būtų patogiau patekti į pastogės dalį per laiptines L1 ir L2, tokiu būdu sumažėtų papildomas gyventojų judėjimas laiptinėmis, bei gyvenant bendrasavininkams skirtingose laiptinėse nei yra jų pastogės dalis.

11.3. Teismas nesutiko su atsakovų ir trečiojo asmens argumentais dėl pažeidžiamo teisingumo ir proporcingumo principo. Su aplinkybe, jog didesnį plotą turintys bendrasavininkai naudosis dvejomis laiptinėmis, nesutikimą pareiškė tik atsakovai ir vienas trečiasis asmuo (10 iš 31 registruoto bendrasavininko), todėl teiginys, jog toks padalijimas netenkina likusių 34 bendrasavininkų interesų yra neteisingas. Be to, pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnį) bendrasavininko teisių ir pareigų apimtį apibrėžia ne bendrasavininkų kiekis, bet bendrosios dalinės nuosavybės kiekis. Todėl ieškovai, turintys nuosavybėje didesnę pastogės dalį, į ją gali patekti per dvi laiptines. Atidalijimas neriboja kitų bendrasavininkų galimybės naudotis laiptinėmis visa apimtimi, įskaitant patekimą į pastogę. Svarbiausia, patekimas ar nepatekimas į pastogę labiausiai ribojamas objektyvios aplinkybės – ugniasienės, kurios buvimas turi esminės įtakos ir sprendžiant atidalijimo klausimą ir patekimą iš vienos ar kitos laiptinės. Teismas taip pat nesutiko ir su atsakovų bei trečiojo asmens argumentais dėl neva vertingesnės pastogės dalies priskyrimo ieškovams, triukšmo aspektu. Pažymėjo, kad ir ieškovams tenka dalis pastogės iki ugniasienės, kuri yra pietinėje pusėje ir besiriboja su (duomenys neskelbtini). Be to, byloje nėra duomenų, jog pietinėje dalyje yra didesnis triukšmingumas, nei pastogės dalyje, nukreiptoje į vakarinę pusę.

11.4. Teismas kritiškai vertino atsakovų ir trečiojo asmens atsikirtimus apie priimtą bendrasavininkų sprendimą keisti pastogės paskirtį į gyvenamąsias patalpas, todėl įrengus gyvenamąsias patalpas ieškovų atveju dviejų laiptinių apkrova padidės 9 patalpų gyventojais, o atsakovams ir trečiajam asmeniui priskirta viena laiptinė turės aptarnauti 34 gyvenamųjų patalpų savininkus. Teismas atkreipė dėmesį, kad kai kurių bendrasavininkų turimų patalpų plotas yra toks mažas, jog padaryti jų gyvenamosiomis patalpomis nėra įmanoma, nes neatitiktų teisės aktų reikalavimų. Be to, pastogės paskirtis nėra pakeista, todėl teismas nagrinėja bylą pagal esamą situaciją. Byloje nėra pakankamai duomenų nustatyti, kiek gyvenamųjų patalpų bus įrengta kitų bendrasavininkų pastogės dalyje, todėl teiginys, jog trečiąja laiptine naudosis 34 patalpų gyventojai nėra pagrįstas byloje esančiais įrodymais. Be to, byloje nėra duomenų, jog laiptinė nebūtų pajėgi aptarnauti 34 bendrasavininkų patalpų gyventojų. Atsakovų nurodoma aplinkybė dėl evakuacijos kelių ilgio (pagal priešgaisrines teisės normas) galėtų būti svarbi sprendžiant naudojimosi tvarkos ar atidalijimo klausimus tarp bendrasavininkų, kuriems tektų pastogės dalis NR patenkinus ieškinį. Šiuo atveju ir šiuo metu yra tas pats atstumas nuo ugniasienės, kur galimas evakuotis atstumas tik per trečiąją laiptinę kaip dabartiniu atveju, tiek ieškinio tenkinimo atveju, t. y. niekas nesikeistų nuo esamos situacijos.

11.5. Teismas sprendė, kad ieškovų pateikta Schema, pagal kurią ieškovams būtų atidalinta pastogės dalis, Schemoje pažymėta NR1 yra racionali, geriausiai atitinkanti idealiąsias bendraturčių dalis, daro minimaliausią įtaką kitų bendraturčių teisėms ir teisėtiems interesams, nedaro neproporcingos žalos pastogei bei jos paskirčiai. Toks padalijimas atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką.

11.6. Vertindamas priešieškinio variantus, teismas pažymėjo, kad priešieškinyje nurodoma, kokia konkrečia pastogės dalimi pageidauja naudotis kiekvienas iš priešieškinį pareiškusių asmenų, tačiau reikalavimai dėl naudojimosi tvarkos nustatymo priešieškinyje nėra pareikšti, todėl teismas jų nenagrinėja ir nepasisako. Teismas atkreipė dėmesį, kad priešieškinio schemos III variante ieškovams priklausanti dalis atitinka ieškovų Schemoje siūlomą atidalinti variantą; ši aplinkybė leidžia teigti, jog atsakovai ir trečiasis asmuo iš dalies sutinka su ieškovų pateikta Schema.

11.7. Teismas akcentavo, kad nei viename priešieškinio variante nėra numatyta kaip kitiems bendrasavininkams patekti į jų turimą turto dalį. Kadangi priešieškiniu siekiama atidalinti dalis iš dviejų pastogės patalpų (ieškinyje siekiama atidalinti dvi atskiras patalpas, todėl nėra reikalinga numatyti patekimus), todėl turėjo būti numatyti patekimai į kitų bendraturčių pastogės dalį. Priešieškinio schemos I, II ir IV variantuose pastogės patalpos virš ieškovų butų dalinai būtų paskirtos ne ieškovams, o kitiems asmenims. Be to, patekimas būtų mažiau racionalus visiems bendrasavininkams, nes ieškovams tektų eiti per lauką, kai to galima išvengti tinkamai atidalijant pastogę pagal ieškinio Schemą.

11.8. Teismo vertinimu, priešieškinio schemos I variantas yra neracionalus, jame nėra numatytas ieškovų patekimas į jiems tenkančią pastogės dalį prie ugniasienės per laiptinę L3. Taip pat nėra numatytas kitų bendraturčių patekimas per laiptinę L2 į dalį prie ugniasienės. Be to, patekimas į pastogės dalį, pažymėtą indeksu 1.5. numatomas iš apatinio buto, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog tokį patekimą įmanoma įrengti, kaip turėtų būti įrengiama ir ar atitinka teisės aktų reikalavimus siūlomas patekimo būdas. Priešieškinio schemos II variantas taip pat yra neracionalus. Šiame variante nėra numatytas ieškovų patekimas į jiems siūlomą dalį prie ugniasienės per laiptinę L2. Be to, ieškovai, gyvenantys laiptinėse 1 ir 2 negalėtų patekti į jiems priklausančią pastogės dalį per laiptines, kuriomis naudojasi patekdami į savo butus, kai tokia galimybė yra. Be to, racionalesnis atidalijimas yra tuomet, kai asmenims atidalijama pastogės dalis virš jų butų. Šiuo atveju virš ieškovų butų būtų ne jiems priklausanti pastogės dalis, priešingai nei ieškinyje siūlomu variantu. Priešieškinio schemos III variante yra numatytas patekimas į kitiems bendraturčiams tenkančias pastogės patalpas, kuris numatytas per bendro naudojimo patalpą, nors schemoje jis įvardijamas kaip servitutas (teismo posėdžio metu atstovas paaiškino, jog tai būtų bendrosios dalinės nuosavybės patalpa, naudojama patekti į patalpas kitiems bendrasavininkams). Tačiau šis schemos III variantas negali būti tenkinamas, nes patekimas į pastogės dalį, pažymėtą 1.4. numatomas iš apatinio buto, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog tokį patekimą įmanoma įrengti, kaip turėtų būti įrengiama ir ar atitinka teisės aktų reikalavimus siūlomas patekimo būdas. Atsižvelgiant į tai schemos III variantas ta apimtimi, kiek siekiama atidalinti priešieškiniu prašomą priešieškinį pateikusių asmenų dalį negali būti tenkinamas. Teismas taip pat vertino, kad negali būti tenkinamas ir priešieškinyje reiškiamas reikalavimas dėl schemos IV varianto, nes, kaip ir schemos III variante, patekimas į pastogės dalį, pažymėtą 1.4. numatomas iš apatinio buto, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog tokį patekimą įmanoma įrengti, kaip turėtų būti įrengiama ir ar atitinka teisės aktų reikalavimus siūlomas patekimo būdas. Be to, pastogės 3.2. punktu pažymėtos dalies atskyrimas yra visiškai neracionalus, nes atskirta 10,67 kv. m dalis būtų dalijama tarp daugelio bendrasavininkų ir jiems tektų mažiau nei po vieną kvadratinį metrą. Nėra numatytas patekimas ieškovams į savo dalį per laiptinę L2. Be to, šiame variante siūloma ieškovų dalį sumažinti 10,67 kv. m ir šią patalpą padaryti bendro naudojimo patalpa bendrasavininkams patekti į savo pastogės dalis, tačiau siūlomu variantu ieškovams patekti į jų pastogės dalį nėra reikalingas šis bendro naudojimo plotas. Šis ieškovams priklausantis plotas (pažymėtas 3.2.) būtų paskirtas kitiems bendrasavininkams naudotis. Toks atidalijimas negalimas, nes ieškovai privalėtų išlaikyti ir mokėti už plotą, skirtą naudotis kitiems bendrasavininkams bei nepagrįstai jų sąskaita mažinamas ieškovams tenkanti pastogės dalis. Teismas sprendė, kad priešieškinio pateikti variantai laikytini nepagrįstais, todėl priešieškinis atmestinas.

11.9. Teismas sprendimu paskirstė bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Teismas sprendė, kad ieškinį tenkinus iš kiekvieno atsakovo, turinčio dalį pastogės (iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdančių atsakovų B. ir V. A. priteistina viena dalis, dalintina tarp šių atsakovų, atsakovė L. J. valdo dalį kartu su sutuoktiniu, dalį asmeninės nuosavybės teise, todėl vertintina kaip dvi dalys) ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, A. M. bylinėjimosi išlaidos priteistinos dalimis, nes jų interesas – atsidalinti savo dalį, byloje yra vienodas, nepriklausomai nuo turimo pastogės ploto). Teismas priteisė ieškovei L. S. 1 789 Eur bylinėjimosi išlaidoms padengti iš atsakovų ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, A. M. dalimis, t. y. po 178,90 Eur iš atsakovės L. J., iš atsakovo R. J., iš atsakovės V. B., iš atsakovės V. J., iš atsakovės L. K., iš atsakovo D. J., iš atsakovės V. D., iš atsakovo B. M. ir iš atsakovų B. A. su atsakovu V. A. (šių atsakovų 178,90 Eur priteisiant dalimis po 89,45 Eur iš kiekvieno) bei iš trečiojo asmens A. M.; priteisė ieškovui A. S. 700 Eur bylinėjimosi išlaidoms padengti iš atsakovų ir trečiojo asmens A. M. dalimis, t. y. po 70 Eur iš atsakovės L. J., iš atsakovo R. J., iš atsakovės V. B., iš atsakovės V. J., iš atsakovės L. K., iš atsakovo D. J., iš atsakovės V. D., iš atsakovo B. M. ir iš atsakovų B. A. su atsakovu V. A. (šių atsakovų 70 Eur dalį priteisiant dalimis po 35 Eur iš kiekvieno) bei iš trečiojo asmens A. M.; priteisė ieškovui A. S. 700 Eur bylinėjimosi išlaidoms padengti iš atsakovų ir trečiojo asmens A. M. dalimis, t. y. po 70 Eur iš atsakovės L. J., iš atsakovo R. J., iš atsakovės V. B., iš atsakovės V. J., iš atsakovės L. K., iš atsakovo D. J., iš atsakovės V. D., iš atsakovo B. M. ir iš atsakovų B. A. su atsakovu V. A. (šių atsakovų 70 Eur dalį priteisiant dalimis po 35 Eur iš kiekvieno) bei iš trečiojo asmens A. M.; priteisė ieškovui E. B. 700 Eur bylinėjimosi išlaidoms padengti iš atsakovų ir trečiojo asmens A. M. dalimis, t. y. po 70 Eur iš atsakovės L. J., iš atsakovo R. J., iš atsakovės V. B., iš atsakovės V. J., iš atsakovės L. K., iš atsakovo D. J., iš atsakovės V. D., iš atsakovo B. M. ir iš atsakovų B. A. su atsakovu V. A. (šių atsakovų 70 Eur dalį priteisiant dalimis po 35 Eur iš kiekvieno) bei iš trečiojo asmens A. M.; priteisė ieškovui P. B. 700 Eur bylinėjimosi išlaidoms padengti iš atsakovų ir trečiojo asmens A. M. dalimis, t. y. po 70 Eur iš atsakovės L. J., iš atsakovo R. J., iš atsakovės V. B., iš atsakovės V. J., iš atsakovės L. K., iš atsakovo D. J., iš atsakovės V. D., iš atsakovo B. M. ir iš atsakovų B. A. su atsakovu V. A. (šių atsakovų 70 Eur dalį priteisiant dalimis po 35 Eur iš kiekvieno) bei iš trečiojo asmens A. M.; priteisti ieškovui D. V. 700 Eur bylinėjimosi išlaidoms padengti iš atsakovų ir trečiojo asmens A. M. dalimis, t. y. po 70 Eur iš atsakovės L. J., iš atsakovo R. J., iš atsakovės V. B., iš atsakovės V. J., iš atsakovės L. K., iš atsakovo D. J., iš atsakovės V. D., iš atsakovo B. M. ir iš atsakovų B. A. su atsakovu V. A. (šių atsakovų 70 Eur dalį priteisiant dalimis po 35 Eur iš kiekvieno) bei iš trečiojo asmens A. M.; priteisė 337,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai iš atsakovų ir trečiojo asmens A. M. dalimis, t. y. po 33,74 Eur iš atsakovės L. J., iš atsakovo R. J., iš atsakovės V. B., iš atsakovės V. J., iš atsakovės L. K., iš atsakovo D. J., iš atsakovės V. D., iš atsakovo B. M. ir iš atsakovų B. A. su atsakovu V. A. (šių atsakovų 33,74 Eur dalį priteisiant dalimis po 16,87 Eur iš kiekvieno) bei iš trečiojo asmens A. M..

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Apeliantai – atsakovai L. J., R. J., B. A., V. A., V. B., V. J., L. K., D. J. ir trečiasis asmuo A. M. – pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantai savo apeliacinį skundą grindžia toliau nurodytais argumentais.

12.1. Mano, kad ginčijamas sprendimas padėjo tik nedidelės grupės savininkams įgyvendinti savo teises, tačiau užprogramavo bendraturčių ginčus ateityje; teismas nustatė neracionalų atidalijimo variantą, nesilaikė bendraturčių interesų pusiausvyros principo, neproporcingai apribojo kitų bendraturčių teises. Atkreipdami dėmesį į pastogės bendrasavininkų 2019 m. vasario 22 d. sprendimą dėl neįrengtos pastogės patalpų keitimo į gyvenamąsias, pažymi, kad ieškovų tikslas yra pastogėje suformuoti atskirus turtinius vienetus, kas reiškia, kad naujai suformuotos pastogės patalpos nebus viršutinių butų gyventojų patalpų priklausiniai, o taps savarankiškomis patalpomis, kuriose galimai apsigyvens papildomi gyventojai. Todėl teismo samprotavimai apie tikslingumą viršutinių aukštų gyventojams turėti patalpas „virš jų butų“, apie „gyventojų judėjimo sumažėjimą tose laiptinėse“ yra tiesiog deklaratyvūs teiginiai. Akivaizdu, kad 34 bendrasavininkams paliekant naudotis viena laiptine, o neišskaidant juos po dvi laiptines, gyventojų judėjimas viena jiems likusia laiptine ženkliai padidės, o tai neišvengiamai padidins konfliktines situacijas ateityje. Atsiradus naujai suformuotoms papildomoms gyvenamosioms patalpoms, jau esamų dviejų laiptinių apkrova padidėja 9 patalpų gyventojais, o likusi viena laiptinė papildomai turės generuoti 34 gyvenamųjų patalpų savininkus.

12.2. Kritiškai vertina ir teismo argumentus dėl pietinės pastogės dalies triukšmingumo vertinimo. Pažymi, kad atsakovai šia nuostata rėmėsi kaip visiems žinoma aplinkybe, kuriai ieškovai neprieštaravo; o teismas atsakovams nepasiūlė pateikti papildomų įrodymų. Be to, nėra aišku, kokiu pažinimo metodu vadovaudamasis teismas nustatė sprendime nurodytas triukšmo veikimo variacijas. Taip pat atkreipia dėmesį, kad nors teismas teigia, jog byloje nėra duomenų, kad laiptinė nebūtų pajėgi aptarnauti 34 bendrasavininkų patalpų gyventojų, tačiau teismo posėdyje šios aplinkybės apskritai nebuvo tirtos. Teismas taip pat neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovai sau priskyrė tą palėpės dalį, į kurią patenkama iš abiejų laiptinių, t. y. ir iš dešiniojo patalpos krašto, ir iš kairiojo, o likusiems patalpų savininkams paliko pastogės dalį nuo ugniasienės iki vienintelio išėjimo į laiptinę, kuris nuo ugniasienės pertvaros yra už 40 metrų. Apeliantų vertinimu, teismas puikiai supranta, kad atsakovų nurodytą aplinkybę spręsti bendrasavininkams vis tiek reikės, tačiau priimtu teismo sprendimu ieškovai yra atleidžiami nuo bendros problemos sprendimo, nes skirti savo asmeninio ploto bendro naudojimo patalpoms (koridoriui) įrengti 9 ieškovams atidalintoje patalpoje reikės ženkliai mažiau, nei 34 likusiems bendrasavininkams. Mano, kad teismo priimtas sprendimas akivaizdžiai apriboja kitos dalies neįrengtos pastogės savininkų teisę ieškovų paliktoje palėpės dalyje įsirengti tinkamas patalpas, nes jie savo turimą dalį bus priversti skirti bendrų koridorių formavimui dėl gyvenamųjų patalpų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimo.

12.3. Kritiškai vertindami teismo argumentus dėl priešieškinio nepagrįstumo, apeliantai mano, kad teismas iš esmės pripažino, kad ieškovai ir atsakovai siekė skirtingų tikslų: ieškovai – atidalinti dvi atskiras patalpas, atsakovai – pasidalinti pastogę visiems bendrasavininkams priimtiniausiu būdu. Todėl darytina išvada, kad ieškovų pateiktas ieškinys iš principo prieštarauja tiems tikslams, kuriuos suformulavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir kuriuos savo sprendime paminėjo Vilniaus miesto apylinkės teismas: ieškinio atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės pareiškimas reiškia, kad bylos nagrinėjimo (įrodinėjimo) dalykas yra teisingas atidalijimo būdas, o atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės siejamas su teisiškai, ekonomiškai ir socialiai reikšmingais rezultatais.

12.4. Pažymi, kad teismas nei ieškinio, nei priešieškinio nenagrinėjo visiems namo bendrasavininkams priimtiniausio projekto aspektu ir neanalizavo, kokį poveikį pateikti projektai padarys bendraturčių teisėms ir teisėtiems interesams, ar jų nepažeis. Tai, kad ieškovų turimų idealių dalių suma tiksliai atitinka jų pageidaujamos patalpos plotą, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovų planas yra visiems bendrasavininkams priimtiniausias ir nepažeidžia kitų bendraturčių teisėtų interesų, tuo labiau šis vienintelis aspektas negali būti teisingo teismo sprendimo pagrindu. Kritiškai vertina teismo sprendime akcentuojamus argumentus dėl ieškovų patogumo. Pažymi, kad su priešieškiniu pateiktų pirmų dviejų alternatyvių variantų tikslas – kuo racionaliau panaudoti tris laiptines, proporcingiau paskirstant esamų bendrasavininkų srautus ir užtikinant, kad kiekviena laiptine būtų galima patekti į proporcingai vienodo ploto dalį. Remdamiesi schemos I ir II variantą rengusios architektės aiškinamuoju raštu, mano, kad pastogės ugniasienė nėra neliečiama vertybė, kurioje nebūtų galima įrengti praėjimo ir tokiu būdu tolygiai paskirstyti pastogės plotus pilnai ir proporcingai išnaudojant visas tris laiptines.

12.5. Atkreipia dėmesį, kad suprasdami, jog bendraturčių sutarimas yra svarbesnis nei tęstinis ginčas, teismui pateikė patikslintą priešieškinį su schemos III variantu, kuriame atsižvelgiama į ieškovų ieškinyje pateiktą atidalinimo projektą. Kritiškai vertina teismo argumentus dėl šio varianto vertinimo, konstatavus, kad toks variantas negali būti tenkinamas, nes patekimas į pastogės dalį, pažymėtą 1.4. numatomas iš apatinio buto, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog tokį patekimą įmanoma įrengti. Pažymi, kad byloje šie klausimai nebuvo keliami ir nagrinėti. Schemos III variante nurodyta patalpa 1.4. nebuvo tas objektas, dėl kurio būtų kilęs ginčas, ar būtų keliamas esminis reikalavimas dėl būtent šioje vietoje pageidaujamos dislokacijos – tai bendraturčių susitarimo reikalas. Taip pat kritiškai vertina ir teismo argumentus neva klaidingai interpretuojant IV varianto siūlymą dėl servituto. Be kita ko pažymi, kad pagal atsakovų pasiūlytą IV variantą ieškovų išskirtas plotas proporcingai jų turimam plotui kaip servitutas perkeliamas į kitą pastogės dalį ir pridedamas prie tos dalies, kurią proporcingai savo turimam plotui išskyrė atsakovai. Apeliantų vertinimu, sprendime pateiktos visiškai klaidingos su priešieškiniu teiktų pastogės padalinimo variantų interpretacijos rodo, kad teismas atsakovų priešieškinio visiškai nenagrinėjo.

12.6. Akcentuoja, kad teismas nei bylos nagrinėjimo metu, nei priimant sprendimą apskritai nenagrinėjo ir nevertino atsakovų atstovo byloje pateiktų įrodymų, kad toje pastogės dalyje, kurią prašo jiems atidalinti ieškovai, faktiškai ir realiai yra dar viena patalpa, kurios plotas neįskaičiuotas nei į bendrą dalijamo bendros dalinės nuosavybės turto pastogės plotą (1006,18 kv. m), nei į ieškovų Schemoje pažymėtą dalies NR1 plotą (538,96 kv. m), neįskaičiuota ir į bendrasavininkių dalių nustatymo projektą. Nurodo, kad atsakovų atstovas dar 2022 m. gruodžio 6 d. pateikė teismui įrodymus, kad ieškovų prašomoje atidalinti pastogės dalyje yra dar viena bendrąja daline nuosavybe visiems ginčo daugiabučio namo patalpų savininkams priklausanti patalpa (pastogės dalis), kurios plotas neįskaičiuotas į bendrą dalijamą plotą. Pažymi, kad aštuonkampio plano bokštelio patalpa (apie 10 kv. m ploto) yra ieškovų reikalaujamoje atidalinti pastogės dalyje ir ji yra visų daugiabučio namo patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, turi būti įtraukta į bendrą dalijamą pastogės plotą, nes ji negali būti padalijama atskirai. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo sprendimu būtų padalintas ne visas faktiškai esantis pastogės plotas (be bokštelio patalpos ploto). Teismas netyrė ir nevertino atsakovų pateiktų įrodymų dėl faktiškai esančios pastogės patalpų ir realaus ploto, nenagrinėjo visų į bylą pateiktų įrodymų, nesiaiškino visų aktualių ir svarbių bylai aplinkybių, tokiu būdu pažeidė CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko byla išspręsta neteisingai.

Atsiliepimas

13. Ieškovai atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13.1. Mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovų pateiktą atidalijimo variantą. Akcentuoja, kad jie (ieškovai) šioje byloje nekelia reikalavimų dėl patalpų paskirties pakeitimo ir nekelia jokių reikalavimų dėl statybos darbų atlikimo. Byloje reiškiami reikalavimai tik dėl ieškovų pastogės dalies atidalijimo nekeičiant pastogės patalpų paskirties. Ieškovų pateiktai pastogės padalijimo Schemai pritarė didesnioji bendrasavininkų dalis. Dauguma ieškovų yra viršutinių aukštų gyventojai, todėl tikslinga, jog jiems priklausanti pastogės dalis būtų virš jų butų, tai pat dauguma ieškovų yra laiptinių Schemoje pažymėtų 1-1 ir 1-2 (priešieškinio variantuose L1 ir L2) gyventojai, todėl jiems būtų patogiau į pastogės dalį patekti per laiptines L1 ir L2, tokiu būdu sumažėtų papildomas gyventojų judėjimas laiptinėmis, bei gyvenant bendrasavininkams skirtingose laiptinėse nei yra jų pastogės dalis. Laiko, kad teismas teisingai nustatė, kad ieškovams taip pat tenka dalis pastogės iki ugniasienės, kuri yra pietinėje pusėje ir besiriboja su (duomenys neskelbtini). Atkreipdami dėmesį į įrodinėjimo taisykles, mano, jog teismas teisingai nustatė, kad byloje nėra įrodymų, jog pietinėje dalyje yra didesnis triukšmingumas, nei pastogės dalyje, nukreiptoje į vakarinę pusę. Galima pagal analogiją teigti, kad pietinėje dalyje esanti pastogė yra vertingesnė, nes ten patenka daugiau saulės. Sutinka ir su teismo pozicija dėl atsakovų argumentų apie evakuacijos kelių ilgį.

13.2. Kritiškai vertindami apeliantų argumentus apie į bendrą dalijamą pastogės plotą neįskaičiuotas bokštelio patalpas, pažymi, kad šiuo atveju nebuvo pateikti duomenys apie daiktinių teisių registraciją, duomenys apie nekilnojamąjį daiktą (bokštelį). Atsakovai klaidina teismą, nes į minimą bokštelį patekimas yra numatytas iš bendrojo naudojimo laiptinės ir fiziškai apskritai nėra nekaip susijęs su atidalijamomis patalpomis. Atsakovai neįrodė, kad bokštelis yra ieškovų pastogės dalyje ir nepaneigė fakto, kad pastogės plotas yra 1006,18 kv. m.

13.3. Dėl priešieškinyje pateiktų atidalijimo variantų iš esmės palaiko savo argumentus, išdėstytus atsiliepime į priešieškinį. Be kita ko pažymi, kad nelaiko racionalia apeliantų akcentuotą galimybę įrengti praėjimą ugniasienėje, nes yra formuojami du atskiri objektai palei ugniasienę, jų plotas itin mažas, galimai apie 10 kv. m, šias patalpas valdys atitinkamai 24 ir 9 bendraturčiai, papildomai reikia įrengti pertvaroje duris (neaišku, kieno sąskaita), nėra išspręstas patekimas prie ieškovams siūlomų patalpų. Dėl nesutikimo su priešieškinyje pateiktu III variantu, be kita ko nurodo, kad į pastogės patalpas indeksu Nr. 3 pateikimas numatytas per bendro naudojimo patalpą 1.5 (2,25 kv. m) schemoje įvardijama kaip servitutas. Per šią patalpą galima patekti į patalpas pažymėtas indeksais 1.2, 1.3, Nr. 3, bet nėra išspręstas klausimas pateikimo į patalpą 1.1. Kam nuosavybės teise priklausys servitutinė patalpa 1.5 neaišku iš pateikto projekto, be to atidalinant patalpą ir prašant nustatyti servitutą į svetimą turtą turi būti sprendžiamas servituto atlygintinumo klausimas. Patekimas į pastogės dalį, pažymėtą 1.4. numatomas iš apatinio buto, tačiau atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog tokį patekimą įmanoma įrengti.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

15. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas.

16. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2023 m. balandžio 25 d. sprendimo, kuriuo teismas ieškovų ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tenkino visiškai, atsakovų ir trečiojo asmens priešieškinį atmetė, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovams kartu su atsakovais ir trečiaisiais asmenimis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini) (anksčiau ir toliau – pastogė), kurios bendras plotas – 1006,18 kv. m. Ieškovei L. S. priklauso 1263/10000 (bylos iškėlimo metu ši dalis L. S. priklausė kartu su G. S., tačiau bylos nagrinėjimo metu 2023 m. vasario 23 d. Turto pasidalijimo sutartimi Nr. 1298 minėtų ieškovų nuosavybės teisės į 1263/10000 dalis aptariamo turto buvo perleistos ieškovei L. S.) ir 158/10000 dalių; R. S. ir A. S. – 12901/200000, A. S. – 13/500 dalių; P. B. – 359/10000 dalių; E. B. ir M. B. – 19061/200000, E. B. – 306/10000 dalių, D. V. – 27/500 dalių; A. S. – 191/2500 ir 108/10000 dalių, bendrai 53561/100000 dalių, kas sudaro bendrai 538,92 kv. m. Kita dalis pastogės patalpų priklauso atsakovams ir tretiesiems asmenims; be to, į dalį (217/10000) neįrengtos pastogės nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos (neįregistravę pastogės dalies asmenys taip pat į bylą įtraukti trečiaisiais asmenimis).

18. Ieškovų užsakymu, UAB „Kitos pusės projektai“ buvo parengta daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), bendrosios patalpos pastogėje atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės schema (anksčiau ir toliau – Schema). Šio dokumento aiškinamajame rašte nurodyti sprendiniai – 1006,18 kv. m ploto negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė Nr. (duomenys neskelbtini) padalinama į du nekilnojamuosius daiktus – dvi negyvenamąsias patalpas – neįrengtas pastoges, atskirtas esama pertvara, nekeičiant patalpų paskirties; naujai suformuota patalpa Nr. 1, kurios plotas 538,96 kv. m galės naudotis esamomis dvejomis laiptinėmis (Schemoje laiptinės 1-1 ir 1-2), o patalpa Nr. 2, kurios plotas 467,22 kv. m – esama viena laiptine (Schemoje laiptinė 2-1).

19. Ieškovams pateiktu ieškiniu siekiant atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės jiems priklausančias pastogės dalis, viso 538,92 kv. m pastogės ploto dalį, pagal minėtą Schemą, plane pažymėta Nr. 1, o atsakovams ir trečiajam asmeniui pateikus teismui priešieškinį su savo siūlomais atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantais, pirmosios instancijos teismas ieškovų ieškinį patenkino, ieškovų pateiktą Schemą be kita ko laikė racionalia, geriausiai atitinkančia idealiąsias bendraturčių dalis, darančia minimaliausią įtaką kitų bendraturčių teisėms ir teisėtiems interesams, nedarančia neproporcingos žalos pastogei ir jos paskirčiai, o priešieškinyje pateiktus variantus laikė nepagrįstais. Apeliantai, nesutikdami su teismo sprendimu, pateikė byloje apeliacinį skundą. Apeliantų vertinimu, skundžiamas teismo sprendimas priimtas pažeidžiant tiek įrodymų vertinimo taisykles, tiek nukrypstant nuo kasacinio teismo suformuluotos šiam ginčui taikytinos praktikos, be kita ko į pastogės dalijamą plotą neįskaičius pastogėje esančios bokštelio patalpos. Visgi, įvertinus bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, kaip ir papildomai byloje pateiktus įrodymus, su apeliantų pozicija nėra pagrindo sutikti.

20. Pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalį, nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. CK 4.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti.

21. Bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą (bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymą, naudojimą bei disponavimą juo), taip pat bendrąsias bendraturčių teises ir pareigas (teisę naudotis bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu ir pareigą jį išlaikyti, teisę didinti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą, perleisti ar suvaržyti teises į bendrosios dalinės nuosavybės teise turimą savo dalį, pirmumo teise pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe, teisę atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės) reglamentuoja CK 4.75–4.81 straipsniai. Atidalijimas yra vienas nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. Tiek sujungiant savo nuosavybę su kitų asmenų nuosavybe, tiek ir atskiriant ją nuo kitų asmenų nuosavybės, įgyvendinama disponavimo turtu teisė. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės leidžia pasiekti keletą teisiškai, ekonomiškai ir socialiai reikšmingų rezultatų. Atidalijimo institutas leidžia sumažinti bendraturčių skaičių ir bendrosios nuosavybės apimtį bei atitinkamai išplėsti asmeninės nuosavybės apimtį. Mažesnis bendraturčių skaičius, mažesnė bendrosios nuosavybės apimtis naudingi dviem aspektais: pirma, pasitarnauja konfliktų prevencijai ar sprendimui; antra, paprastai leidžia operatyviau ir pigiau valdyti konkretų objektą. Taigi atidalijimu užtikrinamas išvestinis iš nuosavybės neliečiamumo principo kiekvieno savininko interesas būti vieninteliu savo turto savininku ir pasitarnaujama socialinei taikai bei ekonominiam interesui.

22. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendraturčių sutarimu. Pagal šią įstatymo normą patys savininkai sprendžia, kaip įgyvendinti bendrąją dalinę nuosavybę. Tik tuo atveju, jeigu bendraturčiai nesutaria, kaip ji turi būti įgyvendinta, sprendžia teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003). CK 4.75 straipsnio 1 dalies ir 4.80 straipsnio 2 dalies normų sisteminis aiškinimas reikštų, kad ieškinio pareiškimas patvirtina, jog bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo, todėl neturi būti reikalaujama įrodyti nesutarimą. Taip pat pažymėtina, kad teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini (t. y. įmanomi įgyvendinti, nedaryti neproporcingos žalos daiktui), atitikti bendraturčių dalis ir nepažeisti trečiųjų asmenų teisių. Prašomas suformuoti atskiras daiktas turi atitikti idealiąją bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, jeigu tai objektyviai ir techniškai įmanoma. Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį, būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2009).

23. Nagrinėjamo ginčo kontekste akcentuotina ir įrodinėjimo svarba bei pagrindiniai jo aspektai civiliniame procese. Pažymėtina, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis). Įrodinėjimo tikslas iš esmės yra teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas ir tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus, o įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Be to, teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

24. Nagrinėjamu atveju, byloje iš esmės nebuvo ginčo dėl bendraturčiams, taigi ir ieškovams, priklausančių pastogės dalių dydžio, ir bylos duomenų (be kita ko Nekilnojamojo turto registro duomenų) pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovų turimų pastogės idealiųjų dalių suma iš esmės atitinka Schemoje patalpos Nr. 1 plotą. Šiame kontekste teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantų motyvais dėl neva nepagrįstai į dalijamos pastogės plotą neįskaičiuotų pastogėje esančių bokštelio patalpų, ko teismas, anot apeliantų netyrė, todėl ir dėl šių paminėtų aplinkybių bylą išsprendė neteisingai.

25. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovai dar 2022 m. gruodžio 6 d. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškovų procesiniuose dokumentuose nenurodyto palėpės priklausinio, atkreipdami dėmesį, kad ieškovų pateiktoje Schemoje nėra pažymėta patalpa (bokštelis). Ir nors ginčijamame sprendime teismas dėl šių aplinkybių ir nepasisakė, tačiau, byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo paneigti aukščiau paminėtų aplinkybių nei dėl atidalijamos pastogės dalies ploto, nei dėl viso pastogės ploto faktinio dydžio. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad nors 2022 m. gruodžio 6 d. ir atkreipę dėmesį į neva pastogės patalpoms priklausančias patalpas, vėliau tokią aplinkybę pateikdami kaip vieną iš apeliacinio skundo argumentų, atsakovai savo procesiniuose dokumentuose patys šiomis aplinkybėmis visgi nesirėmė, ir 2022 m. gruodžio 6 d. pateikdami dar vieną priešieškinio patikslinimą, savo siūlomuose atidalijimo variantuose to neakcentavo. O tai, kad VĮ Žemės ūkio duomenų centro matininkė 2023 m. birželio-liepos mėnesiais atliko kadastrinius matavimus ir parengė patikslintą daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), pastogės patalpų kadastrinių matavimų bylą, ir iš atliktų kadastrinių matavimų neva nustatyta, kad bendras pastogės plotas yra 1020,65 kv. m, o ne 1006,18 kv. m, savaime niekaip nesudaro pagrindo paneigti minėtų byloje nustatytų faktinių aplinkybių, be kita ko, kad pastogės bendra plotas yra 1006,18 kv. m, ką patvirtina ir pačių apeliantų teismui pateiktas 2023 m. liepos 27 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, kuriame taip pat nurodyta, kad nauji kadastro duomenys neįrašyti į kadastrą. Taigi paminėti apeliantų įrodymai nesudaro pagrindo jais remtis ar daryti kitokią išvadą dėl dalijamos pastogės ploto dydžio. Juolab, kad byloje esančių duomenų visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, kaip tik patvirtina, kad apeliantų minima bokštelio patalpa yra atskira patalpa, ir šiuo metu nėra jokio pagrindo teigti, kad ši patalpa kartu su pastoge būtų laikoma vienu nekilnojamojo turto daiktu. Atsakovų kartu su minėtu 2022 m. gruodžio 6 d. pareiškimu pateiktoje Kultūros paveldo departamento informacijoje nurodyta, kad aptariamo namo kampe ant stogo įrengtas priešlėktuvinės žvalgybos bokštelis, skirtas rinkti informaciją apie atskrendančius lėktuvus ir pastebėtus gaisro židinius. Iš byloje (apeliacinėje instancijoje) pateikto 2023 m. spalio 9 d. Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo matyti, kad aptariamas bokštelis yra bendro naudojimo patalpa. Aptariamo namo, (duomenys neskelbtini) bendrijos pirmininkės išduotoje 2023 m. spalio 6 d. pažymoje taip pat patvirtinta, kad bokštelis (antstatas) yra bendro naudojimo patalpa, skirta bendram viso namo butų ir patalpų gyventojų naudojimuisi; bokštelio funkcija – techninė patalpa, kuri sudaro galimybę pateikti ant pastato stogo priešgaisriniais, evakuacijos arba stogo remonto tikslais; kito paprastesnio būdo patekti ant namo stogo nėra. Minėtoje pažymoje taip pat nurodyta, kad į bokštelį patenkama kopėčiomis pro liuką iš viršutinės bendro naudojimo laiptinės, ir tai yra vienintelis būdas pateikti į bokštelį; pateikti į bokštelį, dėl jo konstrukcijos ypatumų, iš patalpų pastogės neįmanoma (nėra jokių durų, užlipimas iki bokštelio yra daugiau nei 2 m aukštyje); bokštelis yra pastatytas ant laiptinės konstrukcijos ir susietas su laiptinės nešančiomis sienomis bei jomis atribotas nuo palėpės patalpos. Taigi, įvertinus paminėtus byloje esančius duomenis, taip pat pateiktas nuotraukas, matyti, kad aptariamas bokštelis yra atskira ant namo stogo esanti patalpa ir jokio teisinio pagrindo ją laikyti pastogės dalimi nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliantų argumentai dėl į bendrą dalijamą pastogės plotą neįtrauktų minėtų bokštelio patalpų atmestini kaip nepagrįsti. Taigi nėra pagrindo ir abejonėms dėl nukrypimo nuo idealiųjų dalių, turimų bendrojoje nuosavybėje.

26. Įvertinusi byloje pateiktus aptariamo turto atidalijimo variantus, teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantų argumentais, kad patenkinęs ieškovų ieškinį teismas nustatė neracionalų atidalijimo variantą, pažeidžiant bendraturčių interesų pusiausvyros principą, neproporcingai apribojant kitų bendraturčių teises ir pan. Apeliantai be kita ko akcentuoja pastogės bendrasavininkų 2019 m. vasario 22 d. sprendimą dėl neįrengtos pastogės patalpų keitimo į gyvenamąsias, pažymi, kad ieškovų tikslas yra pastogėje suformuoti atskirus turtinius vienetus, kas reiškia, kad naujai suformuotos pastogės patalpos nebus viršutinių butų gyventojų patalpų priklausiniai, o taps savarankiškomis patalpomis, kuriose galimai apsigyvens papildomi gyventojai, dėl ko kritikuoja ir teismo argumentus apie tikslingumą viršutinių aukštų gyventojams turėti patalpas virš jų butų, gyventojų judėjimo laiptinėse pasiskirstymą. Visgi, paminėti apeliantų argumentai nagrinėjamos bylos kontekste nelaikyti pagrįstais. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad pastogės patalpų paskirties keitimas ar patalų remontas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir šie klausimai byloje nebuvo sprendžiami. Pagal ieškovų pateiktą Schemą pastogė yra padalinama į dvi negyvenamąsias patalpas – neįrengtas pastoges, atskirtas esama pertvara, nekeičiant patalpų paskirties. Be kita ko būtent esama pertvara (ugniasienė) yra viena iš objektyvių aplinkybių, turinti reikšmingos įtakos sprendžiant atidalijimo klausimą, o atsakovų iškelta hipotezė apie galimo praėjimo ugniasienėje įrengimą byloje vėlgi nėra pagrįsta objektyviais duomenimis ir aiškiais sprendiniais. Taigi nėra pagrindo per tokią prizmę, prognozuojant galimus būsimus veiksmus ar tikslus, vertinti ir patalpų atidalijimo tikslingumo; taip pat šiame kontekste atmestini ir apeliantų argumentai dėl neva neįvertintų evakuacijos kelio ilgio, kadangi šiuo metu pagal esamą situaciją tai yra tas pats atstumas nuo ugniasienės. Dėl paminėtų aplinkybių nėra pagrindo kritiškai vertinti to, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tokius aspektus, jog dauguma ieškovų yra viršutinių aukštų gyventojai, todėl yra tikslingiau (racionaliau), kad jiems priklausanti pastogės dalis būtų virš jų butų, ar į aplinkybę, kad dauguma ieškovų ir taip yra laiptinių, Schemoje pažymėtų 1-1, 1-2 gyventojai, todėl jiems būtų patogiau į pastogės dalį patekti per tas laiptines, tokiu būdu sumažėtų papildomas gyventojų judėjimas laiptinėmis ir pan., kas niekaip nesudaro pagrindo tokių aplinkybių vertinti kaip bendraturčių interesų pusiausvyros principo pažeidimo, neproporcingai ribojant kitų bendraturčių teises ar užprogramuojant likusių bendraturčių ginčus ateityje. Pažymėtina, kad ieškovai kreipėsi į teismą dėl jiems priklausančios turto dalies atidalijimo CK nustatyta tvarka, ir būtent jų pateiktai pastogės atidalijimo Schemai pritarė didesnioji bendrasavininkų dalis. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, atidalijimas neriboja kitų bendrasavininkų galimybės naudotis laiptinėmis visa apimtimi, įskaitant ir patekimą į pastogę.

27. Aptariamame kontekste atmestini ir apeliantų argumentai dėl teismo neva nepagrįstų išvadų apie pietinės pastogės dalies triukšmingumo vertinimą, akcentuojant, kad atsakovai šia nuostata rėmėsi kaip visiems žinoma aplinkybe, bei argumentai dėl laiptinės (ne)pajėgumo aptarnauti 34 bendrasavininkų patalpų gyventojų, pažymint, kad teismo posėdyje šios aplinkybės apskritai nebuvo tirtos. Įvertinus šiuos apeliantų argumentus, atsižvelgiant į anksčiau paminėtas įrodinėjimo civiliniame procese taisykles, be kita ko tai, kad šalis pati turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, manytina, kad teismas paminėtas išvadas padarė pagrįstai, kadangi, teigdami apie atsakovams ir tretiesiems asmenims priskirtą neva triukšmingesnę pastogės dalį (šiame kontekste nesant jokio pagrindo sutikti ir su apeliantų pozicija, kad tai yra visiems žinoma aplinkybė), ar laiptinių apkrovas, tokių aplinkybių jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė, nors CPK nustatyta tvarka tokią pareigą ir turėjo.

28. Atsižvelgiant į visas aukščiau akcentuotas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovų pateikta Schema yra racionali, atitinkanti idealiąsias bendraturčių dalis, daranti minimaliausią įtaką kitų bendraturčių teisėms ar teisėtiems interesams, nedaranti neproporcingos žalos nei turtui (pastogei), nei jo paskirčiai, dėl ko ir ieškovų ieškinys buvo tenkintas pagrįstai.

29. Atitinkamai teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo pozicija vertinant byloje pateiktą priešieškinį. Įvertinus visus keturis priešieškiniu siūlomus patalpų atidalijimo variantus, pritartina, kad jie kilusio ginčo kontekste negali būti laikomi pagrįstais ar geriausiai atitinkančiais bendraturčių interesų pusiausvyrą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju ieškiniu siekiama atidalinti dvi atskiras patalpas, kurias skiria esama pertvara (ugniasienė), todėl nėra būtina numatyti papildomų patekimų į patalpas, nes bendraturčiai ir toliau naudosis esamomis laiptinėmis, tuo tarpu priešieškiniu (visais jo variantais) prašoma atidalinti pastogę suformuojant tris ir /ar daugiau patalpų, todėl turėjo būti numatyti ir patekimai į kitų bendraturčių pastogės dalis. Dėl nurodytos priežasties be kita ko šie visi kiti bendraturčiai pagal priešieškinio reikalavimus turėjo būti įtraukti atsakovais, nes byloje priimtas sprendimas tiesiogiai įtakos jų nuosavybės teises bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Visgi, įvertinus priešieškinį nurodytu aspektu sutiktina su pirmosios instancijos teismo pastebėjimais, kad priešieškinyje pateiktuose turto atidalijimo variantuose nėra tinkamai ir aiškiai nustatyta kaip kitiems aptariamo turto bendrasavininkams patekti į jų turimą turto dalį. Pavyzdžiui, I variante nors aiškinamajame rašte ir nurodoma, kad naujai suformuota palėpės dalis Nr. 1 galės naudotis viena laiptine (schemoje laiptinė L3), o suformuota dalis Nr. 2 naudosis dviem laiptinėmis – laiptine L1 ir laiptine L2, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad minėtos dalys buvo formuojamos neatsižvelgiant į esamą pertvarą (ugniasienę). Dėl II varianto, nors aiškinamojo rašto sprendiniuose nurodoma, kad naujai suformuota dalis Nr. 2 naudosis dviem laiptinėmis – laiptine L3 ir L1, kuria dalinsis su suformuota dalimi Nr. 1, tačiau II varianto schemoje atsispindi kitoks naudojimosi laiptinėmis variantas (naujai suformuotas Nr. 2 neturi priėjimo prie L1 laiptinės). Iš priešieškinio III ir IV variantų schemų be kita ko nėra aišku, kam priklausytų nurodytos patalpos – servitutai. Be to, nors iš pateiktų planų nėra galimybės įsitikinti, kaip patalpos pastogėje išsidėsčiusios nuosavybės teise turimo turto (butų) atžvilgiu, tačiau šias aplinkybes vertinant iš šalių procesiniuose dokumentuose pateiktų pozicijų, manytina, jog pagrįstai buvo atsižvelgta į tai, kad dauguma ieškovų yra viršutinių aukštų gyventojai, dėl ko buvo racionalu numatyti, kad ir jiems priklausanti pastogės dalis būtų virš jų butų, tuo tarpu siūlomais priešieškinio I, II variantais numatyti sprendiniai, kai dalis pastogės patalpų virš ieškovų butų būtų paskirta kitiems asmenims, kartu atkreipiant dėmesį ir į neracionaliai numatytą patekimą į patalpas, kai, pavyzdžiui, ieškovams į jų patalpas net tektų eiti per lauką. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo pastebėjimu, kad priešieškinyje pateiktame I variante patekimas į pastogės dalį, pažymėta Nr. 1.5, pagal III variantą ir IV variantą – patekimas į patalpą, pažymėtą Nr. 1.4, numatyti iš apatinio buto, byloje nesant įrodymų tokio siūlymo teisėtumu, duomenų, kad tokį patekimą į patalpas apskritai įmanoma įrengti. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė priešieškinyje nurodytus patalpų atidalijimo variantus nepagrįstais, dėl ko priešieškinį pagrįstai atmetė.

Dėl procesinės bylos baigties

30. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų šiame skunde ir atsiliepime į jį nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės ir nesudaro pagrindo keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K- 3- 107/2010, ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. Teismo sprendimą palikus nepakeistą, pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme nėra (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

33. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantams nepriteisiamos apeliacinės instancijos teisme jų patirtos bylinėjimosi išlaidos.

34. Ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš atsakovų apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 800 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą). Byloje pateikta advokato Michailo Sadovničiaus su ieškove L. S. sudaryta atstovavimo sutartis, 2023 m. birželio 8 d. pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis, kad L. S. už dokumento surašymą advokato Michailo Sodovničiaus kontoros advokato padėjėjui Valerijui Novikovui sumokėjo 1 800 Eur.

35. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų ir trečiojo asmens apeliacinis skundas yra atmestas, minėtos ieškovės patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 8.11 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, minėtai ieškovei iš apeliacinį skundą pateikusių atsakovų ir trečiojo asmens lygiomis dalimis (iš turtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdančių atsakovų B. A. ir V. A. priteistina viena dalis, dalintina tarp šių atsakovų, atsakovė L. J. valdo dalį kartu su sutuoktiniu, dalį asmeninės nuosavybės teise, todėl vertintina kaip dvi dalys) priteistina apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų suma.

36. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo patirta 94,53 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šių išlaidų atlyginimas, atsižvelgiant į apeliacinės bylos išnagrinėjimo rezultatą, valstybei priteistinas lygiomis dalimis iš apeliantų (iš turtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdančių atsakovų B. A. ir V. A. priteistina viena dalis, dalintina tarp šių atsakovų, atsakovė L. J. valdo dalį kartu su sutuoktiniu, dalį asmeninės nuosavybės teise, todėl vertintina kaip dvi dalys) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

apeliantų L. J., R. J., B. A., V. A., V. B., V. J., L. K., D. J. ir A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 800 Eur apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų iš apeliantų dalimis, t. y. po 225 Eur iš atsakovės L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės B. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), su atsakovu V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (iš šių atsakovų 225 Eur sumą priteisiant dalimis po 112,50 Eur iš kiekvieno) bei iš trečiojo asmens A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš apeliantų į valstybės biudžetą 94,53 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu t. y. po 11,81 Eur iš atsakovės L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės B. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), su atsakovu V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (iš šių atsakovų 11,81 Eur sumą priteisiant dalimis po 5,90 Eur iš kiekvieno) bei iš trečiojo asmens A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Šios lėšos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą reikia pateikti į bylą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Donata KravčenkienėKristina LysionokRamunė Mikonienė