Kauno apylinkės teismo nutartis

sekretoriaujant Rasai Dženkaitienei, dalyvaujant pareiškėjo antstolio Dariaus Jonaičio atstovei Loretai Lipskienei, suinteresuotam asmeniui A. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio Dariaus Jonaičio pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. S., A. S., uždarajai akcinei bendrovei „Dolce kreditas“ dėl reikšmingų vykdomajai bylai aplinkybių nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo antstolio Dariaus Jonaičio atstovė teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti.

Suinteresuotas asmuo A. S. ir suinteresuoto asmens UAB „Dolce kreditas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 117 str., 122 str., 123 str.), prašymų atidėti teismo posėdį negauta.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Antstolio pareiškimas laikytinas pareiškimu dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo.

Vykdymo procesas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinama teisė į teisminę gynybą ir turint galutinį teismo sprendimą, asmuo turi teisę reikalauti šį sprendimą įvykdyti. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas (CPK 18 str.). Įstatyme nustatyta, kad jeigu teismo sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti, nekeisdamas jo turinio (CPK 278 str. 1 d.). Kasacinės instancijos teismas dėl šios procesinės teisės normos taikymo bei aiškinimo yra suformavęs savo poziciją ir ne kartą pasisakė, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas šis sprendimas. Teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-03 nutartis c.b. 3K-7-242/2009; 2007-11-21 nutartis c.b. Nr. 3K-3-533/2007;2007-10-18 nutartis c.b. Nr. 3K-3-421/2007 ir kt.). Kitoks traktavimas akivaizdžiai prieštarautų sprendimo išaiškinimo instituto paskirčiai.

Be to, civiliniame procese egzistuoja ir kitas išaiškinimo institutas, t. y. įstatyme įtvirtinta antstolio teisė kreiptis į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką (CPK 589 str. 1 d.). Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad abi teisės normos (tiek CPK 278 str. 1 d., tiek 589 str. 1 d.) sudaro vieną visumą ir skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti ir tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 26 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-238/2007).

Iš vykdomosios bylos Nr. 0117/12/00032 medžiagos matyti, kad antstolio Dariaus Jonaičio kontoroje vykdomas 1000 Lt negrąžinto kredito, 250 Lt kredito mokesčio, 50 Lt baudos, 750 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011-08-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 68 Lt žyminio mokesčio, 260 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 157,80 Lt viešo paskelbimo spaudoje išlaidų išieškojimo iš skolininko A. S. UAB „Dolce kreditas“ naudai pagal 2011-11-29 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1072-787/2011. Antstolis prašo nustatyti, ar skolininko A. S. sutuoktinė A. S. atsako kreditoriui pagal šią prievolę solidariai.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo plenarinė sesija 2010-05-20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, suvienodindama kasacinio teismo praktiką civilinėse bylose dėl išieškojimo pagal sutuoktinių prievoles, išaiškino, kad prievolės vykdymui iš bendro sutuoktinių turto būtina nustatyti prievolės pobūdį, tai yra, ji yra asmeninė ar bendra (dalinė ar solidarioji), todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendrosios jungtinės nuosavybės gali nustatyti tik teismas. Antstolio veiklos ribas pirmiausia apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimo pagrindu. Todėl, jei nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali nukreipti išieškojimą iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 str. pažeidimą, nes vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento. Vykdymo stadijoje jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo prievolę vykdyti įpareigotas vienas iš sutuoktinių, tai eliminuoja bendrosios dalinės prievolės galimybę. Tokiu atveju kitas sutuoktinis gali būti atsakingas tik esant solidariajai bendrai sutuoktinių prievolei.

Antstolis pareiškime nurodo, kad priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str.), asmeninio sutuoktinių turto (CK 3.112 str., 3.113 str.). Antstolio teigimu, remiantis CK 3.92 str. 3 dalimi, galioja prezumpcija, kad sutuoktinis sudaro sandorius kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui reikia rašytinio kito sutuoktinio sutikimo. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo teismo plenarinė sesija 2010-05-20 nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 pažymėjo, kad CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. CK 3.109 str. 2 dalyje nustatyta, kad solidarioji prievolė neatsiranda, jeigu sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 str. 2 d.). Šie kriterijai yra vertinamojo pobūdžio, todėl gali būti nustatinėjami tik bylą nagrinėjant ginčo teisena.

Pažymėtina, kad kasacinis teismas taip pat nurodė, kad į kreditoriaus reikalavimą vykdyti prievolę iš bendro sutuoktinių turto prievolės asmeniškai neprisiėmęs sutuoktinis turi teisę pareikšti visus atsikirtimus bei naudotis visomis procesinėmis teisėmis įrodinėdamas, kad reikalavimui tenkinti iš bendro sutuoktinių turto nėra CK 3.109 straipsnyje nustatytų pagrindų. Šiomis teisėmis asmuo visa apimtimi galės pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka. Tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu, kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį šiam sutuoktiniui įrodinėdamas CK 3.109 straipsnio taikymo pagrindus, jeigu tai leidžia prievolės prigimtis.

Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju teismo procesinio sprendimo turinys ir jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto vykdymo tvarka yra aiški. Antstolio pateiktas teismui prašymas neatitinka teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo instituto paskirties, todėl prašymas dėl procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 str., 589 str., 593 str., teismas

nutaria:

Antstolio Dariaus Jonaičio 2012-05-08 pareiškimą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo atmesti.

Nutarties nuorašus išsiųsti pareiškėjui, suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.