Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-432-221/2016, kuria nusišalinta nuo nurodytos civilinės bylos nagrinėjimo ir prašoma išspręsti bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismui ieškovė K. R. ir atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, skundžia Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-16512-475/2015 pagal ieškovės K. R. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos, patirtos dėl pernelyg ilgo teisminio proceso, atlyginimo.

Ieškovė ieškinį grindė tuo, kad Kauno apygardos teisme 2005 m. sausio 13 d. ji ir A. P. buvo pareiškę ieškinį atsakovei VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinei ligoninei dėl neturtinės žalos atlyginimo. Dėl Kauno apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo neoperatyviai ir vangiai organizuoto darbo nepakankamai intensyviai vykdant procesinius veiksmus, pirmosios instancijos teismui (Kauno apygardos teismui) darant grubias teisės klaidas, bylos nagrinėjimas užtruko daugiau nei aštuonerius metus. Ieškovė teigia, jog dėl pernelyg ilgo proceso ji patyrė neturtinę žalą.

Susipažinusi su byloje keliamais klausimais Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuriai buvo skirta nagrinėti civilinę bylą Nr. 2A-432-221/2016, nusišalino nuo jos nagrinėjimo nusprendusi, kad nagrinėjant apeliacinius skundus tektų vertinti Kauno apygardos teismo teisėjų, kurie ir šiuo metu dirba teisme, bei nagrinėjusių ieškovų ieškinį pirmąja instancija, veiksmus.

Siekiant nesudaryti prielaidų kilti net mažiausioms abejonėms dėl teisėjų nešališkumo, vadovaujantis teisingumo, operatyvumo, teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principais, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nusišalino nuo civilinės bylos Nr. 2A-432-221/2016 nagrinėjimo, bei įvertinusi, kad dėl nurodytų priežasčių bylos negali nagrinėti ir kiti Kauno apygardos teismo teisėjai, perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui spręsti klausimą dėl šios bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Byla perduotina kitam apygardos teismui.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Klausimą dėl bylos perdavimo kitam apygardos teismui išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, susipažinusi su Kauno apygardos teismo teisėjų kolegijos, kuriai buvo skirta nagrinėti civilinę bylą Nr. 2A-432-221/2016, nusišalinimo pagrindais, 2016 m. vasario 29 d. nutartimi ir pritaria joje nurodytiems motyvams, kad ir kiti Kauno apygardos teismo teisėjai negali nagrinėti civilinės bylos, kurioje keliami Kauno apygardos teismo teisėjų veiksmų teisėtumo ir dėl tokių veiksmų prašomos atlyginti žalos klausimai.

Tuomet, kai ieškovas reikalavimą valstybei dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnio normas grindžia teismo, kuriam paduodamas ieškinys, ar jame dirbančių atskirų teisėjų neteisėtais (nors ir netyčiniais) veiksmais, šiame teisme dirbantys teisėjai negali priimti jokių procesinių sprendimų pagal pareikštą reikalavimą. Šiuo atveju nesvarbu, ar ieškovas įrodinėja atskirų šio teismo teisėjų tyčinius veiksmus, ar neįrodinėja. Sprendžiant dėl tokio reikalavimo pagrįstumo, turėtų būti tiriamos su šio teismo ar jame dirbančių teisėjų galimai neteisėtais veiksmais ar neveikimu susijusios aplinkybės, nustatinėjamos civilinės atsakomybės sąlygos. Suteikus teisę šiuos klausimus spręsti teismui, nustatinėjančiam jame dirbančių teisėjų veiksmų ar neveikimo teisėtumą byloje pagal ieškinyje pareikštą reikalavimą valstybei dėl žalos atlyginimo, objektyviam stebėtojui visuomet galėtų išlikti pagrįsta abejonė dėl ginčą nagrinėjančio teismo nešališkumo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimas byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

Aptarta situacija atitinka minėtas CPK 34 straipsnio imperatyvias nuostatas, pagal kurias, apygardos teismui (teisėjams) nusišalinus, šiame teisme nebeliko teisėjų, turinčių teisę nagrinėti šią civilinę bylą, todėl byla turi būti perduota kitam tos pačios pakopos teismui.

Esant šioms aplinkybėms civilinė byla Nr. 2A-432-221/2016 pagal ieškovės K. R. ir atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, apeliacinius skundus, iš Kauno apygardos teismo perduotina nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 3 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

civilinę bylą Nr. 2A-432-221/2016 pagal ieškovės K. R. ir atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-16512-475/2015, dėl žalos atlyginimo, iš Kauno apygardos teismo perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.