Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas,

sekretoriaujant Dijanai Drizgienei,

dalyvaujant prokurorui Pauliui Andruškevičiui,

civilinio ieškovo atstovei Inetai Agazzi,

kaltinamajai A. R., jos gynėjui advokatui Mindaugui Šatui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista 2001 m. spalio 16 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 323 straipsnio 1 dalį, teistumas išnykęs,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R., dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini) reg. adresu (duomenys neskelbtini)) buhaltere, turėdama tikslą pasisavinti didelės vertės svetimą turtą: UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos apyvartoje buvusius pinigus, pasinaudodama internetine bankininkyste, bei turimu jai patikėtu sąskaitos slaptažodžių generatoriumi, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2013-07-31 iš bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ įvairiomis sumomis pervedė 390 235 Lt nurodydama mokėjimo pavedimuose, kad pinigai pervesti įmonės atsiskaitymams, taip pasisavino didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 390 235 Lt, bei pažeisdama 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 11 ir 17 straipsnio reikalavimus, siekdama nuslėpti pinigų pasisavinimo faktą 2009 metų pelno mokesčio deklaracijoje ((duomenys neskelbtini) 2010-10-20 įrašė žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės leidžiamus atskaitymus, juos padidindama 336 286 Lt ir taip 346 210 Lt suma sumažindama bendrovės apmokestinamąjį pelną, deklaraciją tą pačią dieną pateikė (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, 2010 metų pelno mokesčio deklaracijoje ((duomenys neskelbtini) 2011-05-30 įrašė žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės leidžiamus atskaitymus, juos padidindama 262 104 Lt ir taip 262 104 Lt suma sumažindama bendrovės apmokestinamąjį pelną, deklaraciją tą pačią dieną pateikė (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, 2011 metų pelno mokesčio deklaracijoje ((duomenys neskelbtini) 2012-06-01 įrašė žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės leidžiamus atskaitymus, juos padidindama 425 080 Lt ir taip 438 496 Lt suma sumažindama bendrovės apmokestinamąjį pelną, deklaraciją tą pačią dieną pateikė (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, 2012 metų pelno mokesčio deklaracijoje ((duomenys neskelbtini) 2011-05-29 įrašė žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės leidžiamus atskaitymus, juos padidindama 349 192 Lt ir taip būdu 362 807 Lt suma sumažindama bendrovės apmokestinamąjį pelną, deklaraciją tą pačią dieną pateikė (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Be to, A. R., dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatas būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, turėdama tikslą nuslėpti iš bendrovės pasisavintus ir į savo asmeninę sąskaitą pervestus 390 235 Lt, apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, o būtent, laikotarpiu nuo 2009-02-01 iki 2013-07-31, pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio reikalavimus, kurie nurodo, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, ir palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, į savo avansines apyskaitas kaip gautą avansą įrašė 390 715 Lt sumą (faktiškai jai iš bendrovės sąskaitos banke pervesta 390 235 Lt suma), o šių pinigų panaudojimui pagrįsti įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie jai pervestų pinigų išdavimą bei sumokėjimą, tai yra įrašė 33 000 Lt panaudojimą, nurodant, kad ši suma grąžinta J. J., tačiau jų išdavimui pagrįsti nesurašė dokumentų, įrašė 5 000 Lt grąžinimą į bendrovės kasą pagal kasos pajamų orderį, įrašė 1 200 Lt sumos kasos išlaidų orderį, pagal kurį įformintas pinigų išdavimas J. J. iš bendrovės kasos, įrašė 55 000 Lt išdavimą atskaitingam asmeniui J. J. įformintą pagal kasos išlaidų orderius, nurodė pinigų 121 895,88 Lt sumokėjimą bendrovės tiekėjams, įrašė duomenis apie tai, kad ji sumokėjo 173 303,98 Lt darbo užmokesčio bendrovės darbuotojams, taip iškraipė buhalterinės apskaitos duomenis, nes avanso apyskaitose užfiksuoti pinigų sumokėjimo dokumentai nerodo tikrojo įvykusių ūkinių operacijų turinio.

Be to, ji, paslėpė ir sunaikino 2011-04-13 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), pagal kurią įformintas prekių pardavimas bendrovei „B.“ už 4 760,00 Lt, UAB „R.“ pateiktą 2012-09-03 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už vasarnamio, adresu: (duomenys neskelbtini), surinkimo darbus, 12717,96 Lt sumos, ir 2012-11-09 kreditinę PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „S.“ įformino elektrinės medžio pjaustyklės (duomenys neskelbtini) už 950,41 Lt grąžinimą,

pažeisdama to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kurie nurodo, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, – laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2012-12-31 medžiagų nurašymo aktais neįformino įsigytų ir į sąnaudas nurašytų atsargų už 697 662 Lt sunaudojimo, nesurašė įsigytų ir į sąnaudas nurašytų degalų už 61811 Lt sunaudojimą patvirtinančių dokumentų (kelionės lapų ar kitų laisvos formos dokumentų) faktiškai nuvažiuotiems kilometrams, bei nesurašė pagamintos produkcijos pajamavimo aktų,

pažeisdama to paties įstatymo 12 ir 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kurie nurodo, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, į bendrovės atskaitingo asmens J. J. avanso apyskaitas neįrašė ir bendrovės tvarkomoje apskaitoje neužfiksavo šio asmens iš sąskaitos banke su mokėjimo kortelėmis nuo 2010-11-01 iki 2013-06-30 grynaisiais pinigais paimtų 149 626,20 Lt, pagal 2010-12-30 kasos išlaidų orderį Nr. 4 iš bendrovės kasos J. J. atsiskaitymams išmokėtos 78 271,42 Lt sumos, pagal 2012-12-31 kasos išlaidų orderį Nr. 11 iš bendrovės kasos J. J. atsiskaitymams išmokėtos 3 852,05 Lt sumos, bei su mokėjimo kortele už pirkinius sumokėtos 5 858,90 Lt sumos,

pažeisdama to paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 16 straipsnio 1 dalies ir reikalavimus, kurie nurodo, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, į tvarkomą bendrovės apskaitą neįtraukė 18 PVM sąskaitų faktūrų, pagal kurias įformintas įvairių atsargų bei paslaugų įsigijimas iš tiekėjų už 15 309,43 Lt, neįtraukė 2011-04-13 PVM sąskaitos faktūros, (duomenys neskelbtini), pagal kurią įformintas prekių pardavimas bendrovei „B.“ už 4 760,00 Lt, UAB „R.“ 2012-09-03 išrašytos PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) už vasarnamio adresu: (duomenys neskelbtini), surinkimo darbus 12717,96 Lt sumos ir 2012-11-09 kreditinės PVM sąskaitos, (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „S.“ įformino elektrinės medžio pjaustyklės (duomenys neskelbtini) už 950,41 Lt (su PVM 1150,00 Lt) grąžinimą, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2012-12-31 netvarkė bendrovės tiriamojo laikotarpio skolų ir įsipareigojimų apskaitos registro, nesurašė duomenų į suvestinį apskaitos registrą „Didžioji knyga“, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009, 2010, 2011, 2012 metų ir laikotarpio nuo 2013-01-01 iki 2013-07-31 turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Motyvuojamoji dalis

-107 670,50 Lt panaudota atsiskaityti su paslaugų tiekėjais, lizingo bendrovėmis, už perkamas prekes bei mokesčių mokėjimui;

-11 400,00 Lt pervesta A. N. už sukneles;

-6 910,74 Lt sumokėta komisinių mokesčių bankui;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausioji buhalterė A. R. laikotarpiu nuo 2009-02-01 iki 2013-07-31 į savo avansines apyskaitas įrašiusi tikrovės neatitinkančius duomenis apie jai pervestų pinigų 377444,18 Lt [33000,00 + 5000,00 + 1200,00 + 55000,00 + 121895,88 + 161348,30 (173303,98 – 11955,68)] panaudojimą, nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 4 straipsnio reikalavimų, nurodančių „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, ir palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, nes iškraipė buhalterinės apskaitos duomenis, jos avanso apyskaitose užfiksuoti pinigų sumokėjimo dokumentai neatspindi tikrojo įvykusių ūkinių operacijų turinio ir dėl to iš tyrimui pateiktų dokumentų negalima nustatyti A. R. laikotarpiu nuo 2009-02-01 iki 2013-07-31 pervestų piniginių lėšų 378279,32 Lt [390235,00 – 11955,68 (mokėtinas darbo užmokestis)] panaudojimo ir negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009, 2010, 2011, 2012 metų ir laikotarpio nuo 2013-01-01 iki 2013-07-31turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Buhalterė A. R. į bendrovės atskaitingo asmens J. J. avanso apyskaitas neįrašiusi šio asmens iš sąskaitos banke su mokėjimo kortelėmis nuo 2010-11-01 iki 2013-06-30 grynaisiais pinigais paimtų 149 626,20 Lt, iš jų nuo 2010-11-01 iki 2010-11-31 paimtų 3 000,00 Lt, nuo 2012-01-01 iki 2012-01-31 paimtų 8 950,00 Lt, nuo 2012-11-01 iki 2012-11-30 paimtos 476,20 Lt sumos, nuo 2013-01-01 iki 2013-06-30 paimtų 137 200,00 Lt, pagal 2010-12-30 kasos išlaidų orderį Nr. 4 įformintos iš bendrovės kasos J. J. atsiskaityti išmokėtos 78 271,42 Lt sumos, pagal 2012-12-31 kasos išlaidų orderį Nr. 11 įformintos iš bendrovės kasos J. J. atsiskaityti išmokėtos 3 852,05 Lt sumos bei su mokėjimo kortele už pirkinius sumokėtos 5 858,90 Lt sumos ir bendrovės tvarkomoje apskaitoje neužfiksavusi šių pinigų panaudojimo ūkinių operacijų, nevykdė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatos „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 16 straipsnio 1 dalies nuostatos „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“.

Dėl šių PVM sąskaitų faktūrų neįrašymo į bendrovės tvarkomą apskaitą negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2011-04-13 iki 2012-11-09 veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Dėl BK 183 straipsnio 2 dalies ir 222 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo

BK 183 straipsnyje numatytas svetimo turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui.

Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra: a) apibūdinantys veiką, padarinius bei priežastinį ryšį (turto pasisavinimas); b) apibūdinantys nusikalstamos veikos dalyką (turto bendrąja prasme svetimumas, buvimas kaltininko žinioje ir jo didelė vertė).

Objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės pavertimu savo turtu ar turtine teise taip padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-382-489/2015, 2K-138/2014, 2K-148/2013, 2K-7-84/2012, 2K-213/2012, 2K-499/2012, 2K-92/2012 ir kt.). Pagal kasacinio teismo praktiką svetimo turto pasisavinimas galimas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. nustačius, kad kaltininkas supranta, jog jam patikėtą ar žinioje esantį turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savo turtu ar turtine teise, numato, kad dėl to savininkas ar teisėtas valdytojas šio turto ar turtinės teisės neteks, ir to nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-106/2013, 2K-93/2013, 2K-148/2013, 2K-7-198/2008 ir kt.).

Faktiniais bylos duomenimis nustatyti visi objektyvieji svetimo turto pasisavinimo požymiai: A. R. svetimą (UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį) didelės vertės turtą, buvusį jos, kaip įmonės buhalterės, žinioje, pasisavino, dėl jos veikos įmonei padaryta didelė (390235 Lt) turtinė žala. Ji būdama bendrovės buhaltere pervedė į savo asmeninę sąskaitą bendrovei priklausančias lėšas, nepateikusi šių pinigų panaudojimą ir pervedimą pagrindžiančių dokumentų.

Iš nustatytų nagrinėjamos bylos aplinkybių matyti, kad būtent dėl kaltinamosios A. R., kaip įmonės buhalterės, vykdomos veiklos buvo padaryti daugkartiniai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių lėšų pervedimai į kaltinamosios A. R. asmeninę banko sąskaitą. Šie veiksmai buvo atlikti sąmoningai patikėtą svetimą turtą neteisėtai paverčiant savo turtu, numatant, kad pervestos lėšos bendrovei nebus grąžintos, taip padarant turto savininkui didelę žalą.

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Buhalterinės apskaitos tvarkymas vertintinas kaip procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Kartu apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2014, 2K-7-176-303/2015).

Nagrinėjamoje byloje atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimą buvo nustatyta, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo vedama nesilaikant teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Padaryti pažeidimai ir dėl jų kilę padariniai aprašyti 2014-05-02 Nr. 5/4-35 ir 2014-05-15 Nr. 5/4-39 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus pateiktose specialisto išvadose dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, kuriose konstatuota, kad dėl šių apskaitos registrų netvarkymo negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2009-01-01 iki 2012-12-31 įsipareigojimų dydžio ir struktūros ir balansinių sąskaitų likučių tiriamojo laikotarpio pradžioje ir pabaigoje. Šie duomenys patvirtina esant A. R. veiksmuose BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina tai, kad A. R. padarė BK 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas.

Bausmės skyrimas

Kaltinamosios A. R. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pagal baudžiamąjį įstatymą aplinkybė, lengvinanti kaltininko baudžiamąją atsakomybę, yra ir kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką bei nuoširdus gailestis dėl to (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas, norėdamas konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, turi nustatyti šių sąlygų visumą, t. y. tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir tai, kad jis dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką taikant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą lengvinančia baudžiamąją atsakomybę laikoma situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Pabrėžtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-60/2014).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamoji A. R. ikiteisminio tyrimo metu kalta neprisipažino ir neigė faktines bylos aplinkybes, o baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, būdama susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, – savo kaltę jau pripažino ir davė išsamius parodymus apie jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų aplinkybes. Vadinasi, A. R. prisipažino padariusi jai inkriminuojamas nusikaltimas veikas ne savo noru, bet verčiama įrodymų. Prisipažinimas, kai dėl byloje surinktų įrodymų nebelieka prasmės neigti savo kaltės, negali būti laikomas savanorišku ir nuoširdžiu, todėl kaltinamosios A. R. prisipažinimas negali būti laikomas jos atsakomybe lengvinančia aplinkybe, tačiau į tai atsižvelgiama skiriant bausmę.

BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, visapusiškai įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo padarytą konkrečią nusikalstamą veiką ir neigiamų padarinių dydį, bei faktines priežastis, kurios nulėmė jo tyčią nusikalsti, laiko, kad jam skiriama bausmė turi būti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų.

Todėl, skirdamas bausmę kaltinamajai A. R., teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 183 straipsnio 2 dalis), už kurį įstatymo leidėjas numatė tik laisvės atėmimo bausmę, ir vieną apysunkį nusikaltimą (BK 222 straipsnio 1 dalis), nusikaltimai yra baigti, tyčiniai, nesukėlę nepataisomų padarinių, kaltinamoji anksčiau teista, tačiau teistumas išnykęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, psichikos sveikatos centro ir narkologinio kabineto įskaitoje neregistruota, dirbanti, gailisi padariusi nusikaltimus, yra silpnos sveikatos, jai reikalingas nuolatinis gydymas, su civiliniu ieškovu sutarė dėl žalos atlyginimo tvarkos.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas bei faktines nusikaltimų padarymo aplinkybes, kaltinamajai A. R. skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Kaltinamajai A. R. taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos, nes, teismo manymu, kaltinamoji gali būti pataisyta ir perauklėta neizoliuojant jos nuo visuomenės, ir ateityje nedarys nusikalstamų veikų. A. R. buvo teista už apgaulingos apskaitos tvarkymą ir, nors teistumas išnykęs, tačiau padarė analogišką nusikalstamą veiką, todėl, atidėjus bausmės vykdymą, jai kaip baudžiamojo poveikio priemonė taikytina atėmimas teisės dirbti darbą, susijusį su buhalterinės apskaitos tvarkymu (BK 68² straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji A. R. apgaulingą apskaitą vedė siekdama nuslėpti neteisėtą svetimo turto pasisavinimą, daroma išvada, kad ji nusikaltimus padarė esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisiamojo posėdžio metu patikslino savo civilinį ieškinį (9 t., 155–156 b. l.) ir prašo priteisti 3 417,80 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Civilinis ieškinys tenkintinas. Nagrinėjant baudžiamąją bylą nustatyta, kad darbo užmokestis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo mokamas grynaisiais pinigais ir tai darydavo įmonės vadovas J. J.. Kaltinamoji A. R. teismo posėdžio metu parodė, kad darbo užmokestis jai buvo mokamas grynaisiais pinigais ir gavusi darbo užmokestį apie tai pasirašydavo žiniaraščiuose. Dalį jos pasisavintų jai patikėtų civilinio ieškovo pinigų ji iš įmonės banko sąskaitų įmonės banko sąskaitos kodų generatoriaus, bankiniams pavedimams atlikti, pagalba pervesdavo į savo asmeninę sąskaitą, nurodydama kaip darbo užmokestį. Kaltinamoji su patikslintu civiliniu ieškiniu sutiko.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, saugomi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) apygardos valdyboje, grąžintini UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 299 straipsniu, 303 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu,

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir nuteisti laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) ir nuteisti laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir A. R. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. R. galutinę bausmę paskirti – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 2 dalis paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68² straipsnį A. R. 2 (dvejiems) metams atimti teisę dirbti darbą, susijusį su buhalterinės apskaitos tvarkymu.

Priteisti iš A. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3417,80 (tris tūkstančius keturis šimtu septyniolika, 80) Eurų turtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, saugomus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) apygardos valdyboje, grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Nuosprendis per 20 dienų, o nuteistajai nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.