Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorams Linui Frančiakui ir Audriui Ažukui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) lietuvis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini) teistas: 1) 2014 m. gruodžio 3 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį už tris nusikalstamas veikas, paskirta galutinė bausmė terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių, pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 2) 2015 m. kovo 24 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė terminuotas laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams, 2015 m. spalio 26 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nuosprendis ir paskirtos 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nustatyti įpareigojimai – pradėti dirbti, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2017 m. vasario 15 d. Šakių rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti nuosprendžiu paskirtą 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, 2018 m. spalio 5 d. paleistas lygtinai neatlikus 8 mėnesių 7 dienų laisvės atėmimo bausmės, 2019 m. birželio 13 d. išbrauktas iš probuojamųjų asmenų registro, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. G. kaltę įrodo ir kita baudžiamosios bylos medžiaga:

2022 m. vasario 28 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimi pareigūnų Body kameromis padaryti įrašai. Iš viso yra 8 failai. Iš įrašo matyti kaip pareigūnai sustoja gatvėje priešais automobilį, kuris yra įjungtais avariniais signalais. Pareigūnai išlipę iš tarnybinio automobilio eina link automobilio, šiek tiek paėję atsigręžia ir sušukę „matėm važiuojam“, sėda į automobilį ir pasukę dešinėn pusėn važiuoja. Tarpusavyje kalba, kad automobilis nusuko (duomenys neskelbtini) pusėn. Privažiuoja prie stovinčio automobilio, pirmas pribėga šalia sėdintis policijos pareigūnas, kuris atidaro pasivyto automobilio vairuotojo dureles, ten už vairo sėdi akivaizdžiai neblaivus asmuo. Kitų asmenų šalia jo nėra. Iki ateinant policijos pareigūnams, automobilio durelės nebuvo atidarytos, nematyti, kad kas nors būtų bėgę iš automobilio. Automobilio vairuotojas atvedamas į tarnybinį automobilį. Asmuo atsisako nusistatyti neblaivumą. Viso sulaikymo metu policijos pareigūnai kelis kartus bando nustatyti asmeniui neblaivumą, tačiau jis tyčiojasi, vengia pūsti į alkoholio matuoklį, o galiausiai atsisako nusistatyti neblaivumą. Asmuo pasisako, kad jis yra R. G.. Jie elgiasi agresyviai, sako „nepagautas už vairo ne vagis“. Teigia, kad jis yra iš „Vilniaus ministerijos“ ir jam „nedaug trūksta iki ministro“. Asmeniui atsisakius nusistatyti neblaivumą, jis patalpinamas į automobilyje esančią sulaikymo patalpą. Toliau esantis vaizdo įrašas nėra reikšmingas (t. 1, b. l. 55-57);

Liudytojas R. K. pakomentuoja vaizdo įrašus, jog tarnybinis automobilis įvažiuoja į Lukšių miestelį, tada suka į kairę, vėliau į dešinę ir įvažiuoja į (duomenys neskelbtini) gatvę. Šalikelėje su įjungtu avariniu signalu stovi pranešėjas. Pareigūnai stabtelėjo, išlipo iš automobilio ir norėjo pabendrauti su pranešėju, bet pamatė ir pranešėjas iš toli ranka parodė, kad pradėjo važiuoti kaltinamojo automobilis. Kai jie ėjo link pranešėjo, pamatė, kad minėtas automobilis nuo bažnyčios einančia gatvele važiuoja link A. T. gatvės ir suka į dešinę pusę, tada jie bėgo į tarnybinį automobilį, įjungė švyturėlis ir už kelių metrų, jau A. T. gatvėje asmenį sustabdė (t. 2, b. l. 5).

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi, iš aptariamos teisės normos dispozicijos matyti, kad transporto priemonės vairavimas, kartu su minėtomis alternatyviomis įstatyme numatytomis su asmens neblaivumu sietinomis aplinkybėmis, yra būtinasis objektyvusis šios nusikalstamos veikos sudėties požymis. Nagrinėjamoje byloje R. G. kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis vairavo lengvąjį automobilį ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

Įstatymo leidėjas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatė tokią pačią baudžiamąją atsakomybę transporto priemonę vairavusiam asmeniui tiek tuo atveju, kai tai jis darė būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; tiek tuo atveju, kai jis vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai; tiek tuo atveju, kai jis vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Akivaizdu, kad tokiu būdu įstatymo leidėjas siekė ne tik efektyviai apginti įstatymo saugomas vertybes, bet ir, be kita ko, atgrasyti eismo įvykyje dalyvavusius asmenis nuo tokių veiksmų, kurie užkerta galimybę nustatyti jų neblaivumą. Suvienodinus baudžiamąją atsakomybę visais minėtais atvejais buvo siekiama eliminuoti tokias ydingas situacijas, kuomet asmuo vengdamas neblaivumo patikrinimo atsiduria teisiškai geresnėje padėtyje, nei asmuo, kuriam nustatytas neblaivumas, kas apsunkina galimybę nustatyti, ar šis asmuo vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

Kaltinamasis R. G. nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, teigė, kad automobilio nevairavo būdamas neblaivus, automobilį vairavo jo draugas A. A.. Vertinant paties kaltinamojo parodymus viso proceso metu, nustatyti esminiai prieštaravimai dėl jo nurodytų aplinkybių. Iš karto sustabdžius policijos pareigūnams, jis nurodė nevairavęs automobilio, tačiau nenurodė asmens, kuris galimai vairavo. Pirmoje apklausoje, kurį įvyko 2012 m. vasario 21 d., tai yra praėjus 2 dienoms po įvykio, kaltinamasis parodė, kad nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini) su A. A., jis išgėrė alkoholio, todėl A. sėdo už vairo, jis sėdo šalia ir jie išvažiavo į (duomenys neskelbtini) niekur nebuvo sustoję, važiavo tiesiai į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) prie pėsčiųjų perėjos automobilis užgeso, tada A., kuris vairavo automobilį, atsidarė automobilio dureles ir nubėgo į tamsą, o jis pamatė iš priekio atvažiavusį policijos automobilį, kai atvažiavo policijos pareigūnai, jis jau buvo išlipęs iš automobilio, pareigūnams jis nesakė kas vairavo, o dabar nori pasakyti, kad automobilį vairavo A. A.. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis taip pat parodė, kad automobilį vairavo jo draugas A. A., tuo metu, kai policijos ekipažas privažiavo, jis buvo lauke, šlitinėjo aplink mašiną apie 5-10 min., lauke tuo metu lijo, policijos pareigūnams nesakė, kad vairavo A., nes buvo stipriai išgėręs, nesiorientavo. Po vaizdo įrašo peržiūros, kaltinamasis vėl pakeitė parodymus ir nurodė, jog tuo metu, kai vairuotojas, atsidaręs duris, dingo, jis persėdo į vairuotojo pusę, nes jam „susisuko“, kad lietus lyja, kaltinamasis papildomai parodė, kad dabar jau atsimena kaip peršoko iš keleivio vietos į vairuotojo vietą, o ne „šlitinėjo“ aplink. Teismas, įvertinęs kaltinamojo parodymus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, daro išvadą, jog jie iš dalies prieštarauja tarpusavyje ir visiškai prieštarauja kitiems objektyviems byloje surinktiems įrodymams. Liudytojas M. A., kuris bendruoju pagalbos telefonu pranešė apie įvykį, parodė, kad po 22 val. išvažiavus už (duomenys neskelbtini) miesto ribos pamatė stovintį automobilį su įjungtu avariniu signalu, tada automobilis pradėjo važiuoti ir pradėjo mėtytis po kelią, kilo įtarimų apie galimai neblaivų vairuotoją, važiuojant iš paskos nuo šviesų matėsi, kad automobilyje yra vienas vairuotojas, kitų asmenų nėra, jis visą laiką maždaug apie 20 min. sekė automobilį savo akiratyje iki kol atvažiavo policijos pareigūnai, per tą laiką nepasikeitė vairuotojai, niekas neišlipo ir neįlipo, automobilis buvo sustojęs (duomenys neskelbtini) miestelyje aikštelėje prie bažnyčios, stovėjo ilgą laiką, paskui sukosi atbulas, jis visada jį stebėjo, tada asmuo važiavo iš aikštelės ir tuo momentu privažiavo policijos pareigūnai, kurie sustabdė automobilį ir iš vairuotojo pusės išlaipino kaltinamąjį. Liudytojas nurodė, kad kaltinamąjį matė pirmą kartą, jokių santykių su juo nėra turėjęs, tiesiog pasielgė pilietiškai. Teismas neturi pagrindo netikėti šio liudytojo parodymais, kurie yra objektyvūs, nešališki ir visiškai atitinka kitus byloje surinktus įrodymus. Liudytojai policijos pareigūnai R. K. ir A. K. taip pat davė analogiškus parodymus nuo to momento, kai jie susisiekė su pranešėju M. A.. Policijos pareigūnai patvirtino, kad liudytojas M. A. visą laiką sekė paskui įtartinai važiavusį asmenį, pareigūnams nurodė kryptis, kuriomis važiavo Audi A4 automobilis, kur jis sustojo, kaip manevravo, nurodė matantis vieną asmenį automobilyje, pranešėjas pats laukė (duomenys neskelbtini) miestelyje kol privažiuos policijos pareigūnai ir jiems rankos mostu parodė įtartinai važiuojantį automobilį. Policijos pareigūnai patvirtino, kad jie taip pat matė išvažiuojantį iš aikštelės automobilį Audi A4, kuris staiga įsuko į A. T. gatvę ir policijos pareigūnams važiuojant iš paskos bei stabdant automobilį su įjungtais švyturėliais, bandė įsukti į A. T. gatvėje esančio namo kiemą. Policijos pareigūnai nurodė matę važiuojantį ir manevruojantį automobilį Audi A4, kurį sustabdžius už vairo sėdėjo kaltinamasis R. G.. Tiek policijos pareigūnų, tiek pranešėjo M. A. parodymai visiškai atitinka vaizdo medžiagą iš policijos tarnybinio automobilio ir Body kamerų. Iš vaizdo įrašų matyti, jog policijos tarnybinis automobilis įvažiuoja į (duomenys neskelbtini) miestelį, tada suka į kairę, vėliau į dešinę ir įvažiuoja į (duomenys neskelbtini) gatvę, šalikelėje su įjungtu avariniu signalu stovi pranešėjas, pareigūnai stabteli, išlipa iš automobilio, eina link pranešėjo, asmuo moja ranka į dešinę pusę, tada pareigūnas sušunka „matau važiuojam“ ir nubėga atgal į tarnybinį automobilį, po kelių minučių su įjungtais garso ir šviesios signalais privažiuoja prie automobilio Audi A4, kuris sustojęs A. T. gatvėje skersai įvažiavimo į kiemą, automobilio durelės uždarytos, priėjęs pareigūnas atidaro vairuotojo pusės dureles, už vairo sėdi R. G., kitų asmenų automobilyje nėra. Nors vaizdo įraše nėra nufilmuotas važiuojantis automobilis Audi A4, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo M. A. ir policijos pareigūnų R. K. ir A. K. parodymais, jog jie matė judantį šį automobilį, atliekantį apsisukimo manevrą, išvažiuojantį iš aikštelės, įsukantį į A. T. gatvę ir bandantį įsukti į A. T. gatvėje esančio namo kiemą. Tokia išvada darytina įvertinus tai, jog vaizdo registratorius bei prie uniformų pritvirtintos kameros filmuoja tik vaizdą į priekį, kai tuo tarpu žmogaus akiratis apima žymiai platesnį regėjimo lauką. Šią išvadą sustiprina ir tai, jog pareigūnų tarnybinis automobilis sustojo (duomenys neskelbtini) gatvės šalikelėje, vaizdo registratorius fiksavo vaizdą į priekį, o pagal policijos pareigūnų ir liudytojo M. A. parodymus, R. G. vairuojamas automobilis buvo dešinėje pusėje nuo gatvės esančioje aikštelėje, tada iš aikštelės Audi A4 automobilis iškart suko į dešinėje pusėje esančią A. T. gatvę ir bandė įsukti į artimiausią A. T. gatvėje (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo kiemą. Akivaizdu, kad atliekant tiek daug manevrų ir keičiant važiavimo kryptį, nei pareigūnų Body kameros nei vaizdo registratorius nespėjo užfiksuoti važiuojančio automobilio Audi A4, tačiau ši aplinkybė nustatyta iš kitų įrodymų šaltinių – iš liudytojų parodymų. Teismas nenustatė liudytojų suinteresuotumo bylos baigtimi, tokių aplinkybių nenurodė ir pats kaltinamasis, įvykis įvyko vasario mėnesį 22.00 val., esant miestelio gatvių bei automobilio šviesų apšvietimui, vaizdo neužstojo medžių lapai ar kiti objektai, todėl atmestina ir suklydimo tikimybė.

Šioje byloje būtina teisiškai įvertinti ir liudytojo A. A. parodymus. Apie tai, kad automobilį vairavo A. A., kaltinamasis nenurodo policijos pareigūnams iš karto po sulaikymo, o tokią informaciją pateikia tyrėjai po 2 dienų vykusios apklausos metu ir pats pristato liudytoją A. A. į apklausą. Liudytojas A. A. 2022 m. vasario 21 d. įvykusios apklausos metu nurodė, jog įvykio dieną važiavo su R. apsipirkti į (duomenys neskelbtini), R. susitiko draugą ir išgėrė, todėl automobilį parvairuoti namo sėdo jis, nors neturi vairuotojo pažymėjimo, iš aikštelės jie važiavo tiesiai namo, niekur sustoję nebuvo, (duomenys neskelbtini) prie perėjos automobilis užgeso, R. pradėjo jį keikti, todėl jis pasiėmė savo pirkinius, išlipo iš automobilio ir išėjo link namų, o kitą dieną R. jam papasakojo, kad po to kai jis išėjo iš automobilio, tai prie jo atvažiavo policijos pareigūnai ir sakė, kad jis vairavo automobilį. Iš tyrėjos I. V. parodymų nustatyta, jog po liudytojo A. A. apklausos, ji peržiūrėjo vaizdo medžiagą, susipažino su tarnybiniais pranešimais ir aplinkybių patikslinimui pakartotinei apklausai dar kartą buvo iškviestas liudytojas A. A.. Tyrėja patvirtino, jog asmeniui nebuvo daromas joks spaudimas, nebuvo grasinama ar kitaip stengiamasi paveikti jo parodymų teisingumą, tiesiog buvo išaiškinta atsakomybė už melagingų parodymų davimą. 2022 m. kovo 14 d. apklausos metu liudytojas A. A. patvirtino, kad pirmos apklausos metu davė melagingus parodymus, kad jis vairavo R. G. priklausantį automobilį Audi A4, tačiau tai buvo netiesa, jis melavo, nes 2022 m. vasario 19 d. visą dieną buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iš namų niekur išėjęs nebuvo, su R. Š. jis nebuvo ir jo automobilio nevairavo. Liudytojas parodė, kad kitą dieną po to kai buvo sustabdytas R. G., jie susitiko (duomenys neskelbtini) ir R. jam papasakojo, kad dieną prieš tai jį (duomenys neskelbtini) prie pėsčiųjų perėjos rado stovintį prie automobilio policijos pareigūnai, R. sakė, kad nelabai ką atsimena, bet žino, kad jis tikrai būdamas neblaivus automobilio nevairavo, tik neatsimena kas vairavo. Liudytojas nurodė priežastį dėl ko davė galimai melagingus parodymus, kadangi R. jam daug kartų yra padėjęs, kai reikėdavo jį visur nuveždavo, tai jis pasisiūlė apsiimti, kad tai jis vairavo jo automobilį ir pasakyti, kad po to iš įvykio vietos pasišalino, jie su R. susitarė ką pasakos policijai. Liudytoja I. V. parodė, kad po antros apklausos liudytojas A. A. nuoširdžiai gailėjosi, kad davė galimai melagingus parodymus. Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas A. A. dar kartą pakeitė parodymus, tai yra parodė, jog 2022 m. vasario 19 d. vairavo automobilį Audi A4, neblaivus R. G. sėdėjo šalia ir pradėjo kvailioti, keiktis, (duomenys neskelbtini) prie perėjos automobilis sustojo, tada jis pasiėmė krepšius ir išlipęs iš automobilio išėjo namo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Automobilį jis vairavo apie 18 val., dar nebuvo tamsu, namo grįžo per 2-3 val., todėl jis nežino ką R. G. veikė tas keturias valandas iki 22 val., kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Pasisakant dėl liudytojo A. A. parodymų, teismas daro išvadą, jog jie prieštaringi, liudytojas pats susipainiojo savo versijose, todėl ar jo veiksmuose nėra nusikaltimo teisingumui požymių, turėtų įvertinti prokuroras. Teismas negali remtis tokiais prieštaringais liudytojo parodymais, be to net ir pats liudytojas A. A. patvirtino, jog kaltinime nurodytu laiku, tai yra 2022 m. vasario 19 d., 22.20 val., liudytojas A. A. nevairavo automobilio Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Nusikaltimo padarymo laikas yra tikslus, jis nustatytas iš liudytojų M. A., policijos pareigūnų R. K., A. K. parodymų, vaizdo įrašų fiksuoto laiko, pranešimo bendruoju pagalbos telefonu laiko.

Teismas vertina, kad tiek kaltinamojo R. G., tiek liudytojo A. A. parodymai yra duoti siekiant išvengti kaltinamajam baudžiamosios atsakomybės, jie nenuoseklūs, prieštaraujantys vieni kitiems bei kitiems byloje surinktiems įrodymams. Liudytojai policijos pareigūnai R. K. ir A. K. patvirtino, kad kaltinamasis, kurį matė sėdintį už automobilio vairo, atrodė neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, asmuo elgėsi neadekvačiai, vedamas į tarnybinį automobilį mėtėsi į šalis, šlitinėjo. Be to pats R. G. prisipažino, jog prieš keletą valandų buvo vartojęs alkoholio, išgėrė dviese butelį degtines, jis taip pat sutiko su aplinkybe, jog atsisakė nusistatyti neblaivumą, motyvuodamas tuo, kad nevairavo automobilio, tačiau pareigūnams nenurodė automobilį galimai vairavusio asmens. Versija, jog automobilį vairavo A. A., atsirado tik po dviejų dienų, tai yra įtariamojo apklausos 2021 m. vasario 21 d. metu. Teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnų parodymais, kurie sutampa su liudytojo M. A. parodymais bei objektyviai nufilmuota vaizdo medžiaga.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas konstatuoja, kad įrodymų visuma pakankama R. G. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Nagrinėjamu atveju visi byloje surinkti duomenys papildo vieni kitus ir bendrai sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią, kad R. G. vairavo lengvąjį automobilį, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai ir vengė neblaivumo patikrinimo, tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 17 punkto reikalavimą, pagal kurį policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamojo R. G. nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, tai yra 2022 m. vasario 19 d. apie 22.20 val. (duomenys neskelbtini) vairavo P. G. nuosavybės teise priklausantį automobilį Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdytas atsisakė pasitikrinti blaivumą.

Teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas nesunkus nusikaltimas; į nusikalstamos veikos stadiją – veika baigta; į kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nusikaltimas, formali nusikaltimo sudėtis; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikalsta iš neatsakingo, nepagarbaus požiūrio į eismo saugumą, savo ir kitų asmenų sveikatą bei gyvybę, nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo; į kaltinamojo asmenybę, šeiminę padėtį, amžių, socialinę brandą, teistumą – pilnametis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, teistas už nusikaltimus nuosavybei, 2018 m. spalio 5 d. paleistas lygtinai prieš terminą iš įkalinimo vietos, 2019 m. birželio 13 d. išbrauktas iš probuojamųjų asmenų registro kaip atlikęs bausmę, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, 1 metų laikotarpyje administracine tvarka baustas keturis kartus, paskirtas baudas sumokėjęs; gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas, į tai, kad prižiūri ir slaugo sergantį tėvą. Atsižvelgiant į tai, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės, į tai, kad kaltinamasis nedirba ir neturi pajamų, į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jam skirtina vidurkio dydžio 45 parų arešto bausmė. Kaltinamajam pirmą kartą paskyrus arešto bausmę, yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 9 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą, buvimą nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu bei tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, taip pat paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 10 ir 11 punktuose numatytus įpareigojimus nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir neturėti bei neįsigyti alkoholinių gėrimų.

Siekiant ateityje užkardyti analogiškų nusikaltimų grėsmę, kaltinamajam R. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant 3 metų terminą, tam, kad per šį laikotarpį jis ir negalėtų tokios teisės įgyti (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Toks terminas nustatytinas atsižvelgiant į tai, kad atsisakymas pasitikrinti neblaivumą prilyginamas sunkiam girtumo laipsniui, asmuo vairavo transporto priemonę miestelio teritorijoje, judriame kelyje (duomenys neskelbtini), pavojingai manevravo, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir automobilį sustabdė skersai kelio, todėl tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkesnių pasekmių. Uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo momento, tai yra nuo 2022 m. vasario 21 d. (t. 1, b. l. 113-116).

Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kitam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Teismų praktikoje transporto priemonės konfiskavimas taikomas tiek asmeniui ją vairavus esant neblaiviam, kai nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34-699/2018, 2K-51-699/2018, 2K-392-699/2017, 2K-80-511/2018 ir kt.), tiek ir vengiant neblaivumo patikrinimo, kai nustatyti neblaivumo požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168-511/2020, 2K-279-1073/2020).

Įvertinus surinktus įrodymus nustatyta, kad automobilis Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajam, o jo tėvui P. G.. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilio savininkas savanoriškai neperleido transporto priemonės neblaiviam kaltinamajam R. G. ir nežinojo, kad kaltinamasis savavališkai pasiėmęs transporto priemonę, šį turtą panaudos BK uždraustai veikai daryti, tačiau siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, yra būtina iš kaltinamojo R. G. išieškoti konfiskuotino Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri, bylos duomenimis, yra 760 Eur (1 t., b. l. 131).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui ar teisėtam valdytojui, Body kamerų ir tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus įrašai, paliktini saugoti byloje.

Kaltinamajam iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina ta pati kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo.

Proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams, paskirti intensyvią priežiūrą – buvimą nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) nuo 23.00 val. iki 6.00 val. jei tai nesusiję su darbu bei tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, taip pat paskirti BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punkte ir 11 punkte numatytus įpareigojimus nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir neturėti bei neįsigyti alkoholinių gėrimų.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus, įskaitant ir tokią teisę įgyti. Uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą skaičiuoti nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo momento, tai yra nuo 2022 m. vasario 21 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, paskirti R. G. baudžiamojo poveikio priemonę ir konfiskuoti automobilio Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 760 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt eurų 00 centų) valstybės naudai, kuri turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti savininkui ar teisėtam valdytojui, Body kamerų ir tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus įrašus, palikti saugoti byloje.

Kaltinamajam iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti galioti tą pačią kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą.

Pavesti prokurorui spręsti klausimą, ar liudytojo A. A. veiksmuose nėra nusikaltimo teisingumui požymių.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.