Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro A. A. (toliau – prokuroras) ir nuteistojo R. G. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2022 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam skirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėtas 9 (devyniems) mėnesiams, paskirta intensyvi priežiūra – buvimas nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) sav., nuo 23.00 val. iki 6.00 val. jei tai nesusiję su darbu bei tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, taip pat paskirti BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punkte ir 11 punkte numatyti įpareigojimai nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir neturėti bei neįsigyti alkoholinių gėrimų.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus, įskaitant ir tokią teisę įgyti. Uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą skaičiuoti nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo momento, tai yra nuo 2022 m. vasario 21 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, paskirta R. G. baudžiamojo poveikio priemonė ir konfiskuoti automobilio Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 760 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt eurų 00 centų) valstybės naudai, kuri turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. G., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, tai yra 2022 m. vasario 19 d., apie 22.20 val., A. T. gatvėje, (duomenys neskelbtini) rajone, vairavo P. G. nuosavybės teise priklausantį automobilį Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdytas atsisakė pasitikrinti blaivumą.

2. Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus bei įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, jog R. G. nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

3. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras A. A. nesutikdamas su priimtu Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. spalio 18 d. nuosprendžiu R. G. paskirta bausme, prašo pripažinti R. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistas ir jam pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirti 90 parų areštą. BK 75 straipsnio 1 dalies netaikyti. Likusioje dalyje nuosprendį palikti galioti.

3.1. Skundo autoriaus teigimu, apylinkės teismas R. G. paskyrė per švelnią bausmę ir nepagrįstai, neteisingai pritaikė BK 75 straipsnio 1 dalį. Skunde pažymima, jog siekiant įvertinti ar bausmės tikslai bus pasiekti R. G. atžvilgiu be realaus bausmės atlikimo, būtina atsižvelgti į tai ar nusikaltimas įvykdytas atsitiktinai ar nuteistasis linkęs daryti nusikalstamas veikas. Atkreipiamas dėmesys, jog R. G. du kartus yra teistas laisvės atėmimo bausmėmis. Pastarąją nusikalstamą veiką įvykdė turėdamas neišnykusį teistumą. Be to, nuteistasis metų bėgyje baustas 4 kartus už administracinės teisės pažeidimus. Šios aplinkybės rodo, kad R. G. paskutinė nusikalstama veika nėra atsitiktinė ir jis nelinkęs laikytis įstatymų. Prokuroro teigimu, taip pat reikia įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumas. Nors BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika laikoma tyčiniu apysunkiu nusikaltimu, tačiau faktinės aplinkybės rodo, kad R. G. veiksmai buvo itin pavojingi kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. R. G., būdamas sunkaus girtumo laipsnio, tamsiu paros metu automobilį vairavo judriame kelyje Šakiai-Kaunas, po to (duomenys neskelbtini) miestelyje. Dėl apsvaigimo jo gebėjimas vairuoti buvo minimalus, išlaipintas policijos nuteistasis sunkiai orientavosi, kas neabejotinai patvirtina, kad R. G. vairavimas buvo itin rizikingas ir pavojingas aplinkiniams. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis kaltę pagal jam pareikštą kaltinimą neigė, pateikė savo gynybinę versiją, kad automobilį vairavo ne jis, o liudytojas A. A.. R. G. aktyviai siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės, nuolat kūrė prieštaringas gynybines versijas, kas rodo, jog nuteistasis yra visiškai nekritiškas savo nusikalstamam elgesiui. Be to, pažymima ir tai, jog viso proceso metu R. G. kaltę neigė, davė parodymus prieštaraujančius ne tik liudytojų parodymams, bet ir vaizdo įrašams. R. G. veiksmai buvo priešingi, jis aktyviai dėjo pastangas išvengti baudžiamosios atsakomybės, surado ir įtikino kitą asmenį, kad šis prisiimtų vairavęs automobilį.

3.2. Skunde nurodoma, jog R. G. paskutinį kartą buvo nuteistas 2015 m. kovo 24 d. laisvės atėmimu. 2018 m. spalio 5 d. paleistas lygtinai prieš terminą iš įkalinimo vietos, 2019 m. birželio 13 d. išbrauktas iš probuojamųjų asmenų registro kaip atlikęs bausmę. Naują nusikalstamą veiką įvykdė 2022 m. vasario 19 d. kai dar nebuvo suėję 3 metai nuo bausmės atlikimo pabaigos, todėl laikytina, kad R. G. naują tyčinį nusikaltimą įvykdė turėdamas neišnykusį teistumą. BK 27 straipsnio 1 dalies pagrindu R. G. yra recidyvistas ir jam turėtų būti taikyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veiką padarė recidyvistas.

3.3. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog R. G. už ankstesnius nusikaltimus jau du kartus buvo taikytas BK 75 str. numatytas bausmės vykdymo atidėjimas. Jis nesilaikė teismo paskirtų įpareigojimų, todėl bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas pasiunčiant R. G. realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę į pataisos namus. Tai rodo, kad bausmės vykdymo atidėjimas R. G. atžvilgiu yra neefektyvus ir nepadeda pasiekti bausmės tikslų. Be to, R. G. metų bėgyje yra baustas administracine tvarka 4 kartus už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tai rodo, kad asmuo linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų ir ypač kelių eismo srityje, kas sąlygojo itin grubų pažeidimą - automobilio vairavimą apsvaigus nuo alkoholio.

3.4. Skunde pažymima, jog BK 75 straipsnio taikymas nėra savaime suprantamas ir įstatymo besąlygiškai numatomas, priešingai, tai yra išimtinė, privilegijuota valstybės reakcija į padarytą nusikaltimą ir taikytina tik to vertiems asmenims, savo elgesiu demonstruojantiems pagrindą jais pasitikėti. Šiuo atveju R. G. iš esmės neatliko jokių aktyvių veiksmų, kurie galėtų būti pagrindu juo pasitikėti.

5. Skundo autoriaus teigimu, uždraudimas 3 metus naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones, nepagrįstai ilgam laikui suvaržo jo galimybes susirasti darbą, visapusiškai užtikrinti neįgalaus tėvo slaugą. Apelianto manymu, specialios teisės uždraudimo sumažinimas iki 2 metų būtų proporcingas nubaudimas.

6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje, nuteistasis R. G. apeliacinį skundą prašė tenkinti, prokuroro apeliacinį skundą prašė atmesti. Prokuroras palaikė savo apeliacinį skundą pilna apimtimi, prašė jį tenkinti, nuteistojo apeliacinį skundą prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

2. Prokuroro skundas tenkintinas iš dalies. Nuteistojo R. G. apeliacinis skundas atmestinas.

3. Apeliaciniais skundais nustatytos faktinės aplinkybės, veikos teisinė kvalifikacija, kaltės klausimas neginčijama, apeliaciniais skundais nesutinkama su skundžiamu nuosprendžiu R. G. paskirta bausme. Prokuroras prašo griežtinti nuteistajam paskirtą bausmę bei netaikyti BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytų bausmės vykdymo atidėjimo nuostatų. Nuteistasis prašo bausmę sušvelninti bei sutrumpinti jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 2 metų. Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinių skundų ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduoti apeliaciniai skundai (BPK 320 straipsnis).

Dėl bausmės

4. Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Taigi, įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį, svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Baudžiamasis įstatymas reglamentuoja, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

5. Teisėjų kolegija, vertindama prokuroro argumentus dėl griežtesnės bausmės nuteistajam paskyrimo ir nuteistojo argumentus dėl švelnesnės jam bausmės skyrimo, pažymi, kad bausmė už padarytą nusikalstamą veiką turi būti teisinga. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Skiriant bausmę įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, atskiri nusikalstamos veikos požymiai, jų turinys, pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo motyvai ir tikslai, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės, galiausiai įvertinama, kokia bausmė kaltinamojo atžvilgiu yra teisinga ir galėtų paveikti asmenį taip, jog ateityje jis nenusikalstų, kad ši bausmė sulaikytų kitus asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo ir pasiektų kitus įstatymų leidėjo numatytus ir bausmės paskirtį atspindinčius tikslus. Teisėjų kolegijos nuomone, visi šie bausmės skyrimui svarbūs aspektai buvo tinkamai įvertinti.

6. Už BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje aprašytos veikos padarymą kaltininkas gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Įvertinęs aplinkybių visetą, apylinkės teismas R. G. paskyrė – 45 parų arešto bausmę. Pažymėtina, jog įstatymo leidėjas nėra nurodęs kaip konkrečiai turėtų būti parenkami bausmių dydžiai už padarytas nusikalstamas veikas ir pagal teismų praktiką nėra konkrečiai nustatyta, kaip teismas turi spręsti tokius konkrečius ir individualius atvejus kaip, kad bausmės dydžio nustatymas. Tačiau teismų praktika formuojama taip, kad skiriant bausmę, ji turi būti individualizuota, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas R. G. skirdamas bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgė į tai, jog padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, nusikalstama veika baigta, nusikalsta iš neatsakingo, nepagarbaus požiūrio į eismo saugumą, savo ir kitų asmenų sveikatą bei gyvybę, nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo. Teismas atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neturintis pajamų, teistas už nusikaltimus nuosavybei, 2018 m. spalio 5 d. paleistas lygtinai prieš terminą iš įkalinimo vietos, 2019 m. birželio 13 d. išbrauktas iš probuojamųjų asmenų registro kaip atlikęs bausmę, 1 metų laikotarpyje administracine tvarka baustas keturis kartus, paskirtas baudas sumokėjęs, prižiūri ir slaugo sergantį tėvą, nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

7. Įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, ankstesnius R. G. teistumus, kitus jį charakterizuojančius duomenis, tai, kad jis nedirba ir neturi pajamų, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą jam turi būti skirta šio įstatymo sankcijoje numatyta vidurkio dydžio - 45 parų arešto bausmė. Nors prokuroras apeliaciniame skunde prašo pripažinti R. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kadangi jis naują nusikaltimą įvykdė kai dar nebuvo suėję 3 metai nuo bausmės atlikimo pabaigos, t.y. turėdamas neišnykusį teistumą, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau padarytų ir naujai padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei atsižvelgdama į tai, kad perduodant bylą su kaltinamuoju aktu teismui, R. G. nebuvo inkriminuota minėta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, to prokuroras neprašė ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, sprendžia, jog pripažinti R. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad veiką padarė recidyvistas, nėra tikslinga. Aukštesniojo teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę.

8. Pažymėtina, kad apeliaciniuose skunduose nekeliamas klausimas dėl nuteistajam R. G. parinktos bausmės rūšies, juose nesutinkama su jos vertinimu, prokuroro nuomone su nuteistajam paskirta per švelnia arešto bausme, nuteistojo vertinimu, priešingai su per griežta jam paskirta bausme. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka nuteistajam švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Nustatant R. G. bausmės dydį, kaip jau minėta teismas atsižvelgė į tai, kad nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, kad nuteistasis neprisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, kad padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, praeityje du kartus teistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis, pagrįstai sprendė, jog paskyrus sankcijoje numatyto vidurkio dydžio arešto bausmę, bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Juo labiau, kad esminę reikšmę jų pasiekimui turi ne bausmės griežtumas, bet jos neišvengiamumas. Šiame kontekste pažymima, kad ir pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį. Tinkamas bausmės paskyrimas yra viena iš teisingumo funkcijos vykdymo baudžiamojoje teisenoje sudėtinių dalių ir teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje numatytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-209/2006, 2K-140/2012).

9. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo negali niekas įtakoti, ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai, įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šiuo atveju konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam R. G. bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas bei paskyręs nuteistajam aiškiai per švelnią ar per griežtą bausmę, taip pat nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, jog nuteistajam paskirta 45 parų arešto bausmė, neatitinka bausmės paskirties ir tikslų, jog ji yra neproporcinga nuteistojo asmenybei ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

10. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, tačiau

padarė nepagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir R. G. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidedant. Apylinkės teismas netinkamai įvertino visas šios įstatymo nuostatos taikymui reikšmingas aplinkybes, nesivadovavo suformuotais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kriterijais į kuriuos teismas turi atsižvelgti sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, dėl ko ši skundžiamo nuosprendžio dalis keistina (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

11. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

11.1. Taigi teismas privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus (nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį), bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Aptariamo įstatymo nuostatų taikymas galimas tik tada, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

11.2. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors R. G. ir atitinka formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, tačiau šiuo atveju nėra teisinio pagrindo jo atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes priešingu atveju BK 75 straipsnio nuostatų taikymas formuotų nebaudžiamumą. Kaip jau minėta, R. G. anksčiau du kartus teistas laisvės atėmimo bausmėmis. Pastarąją nusikalstamą veiką įvykdė turėdamas neišnykusį teistumą. R. G. už ankstesnius nusikaltimus jau du kartus buvo taikytas BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis nesilaikė teismo paskirtų įpareigojimų, todėl bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas pasiunčiant R. G. realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę į pataisos namus. Be to, nuteistasis metų bėgyje baustas 4 kartus už administracinės teisės pažeidimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, R. G. atžvilgiu Marijampolės apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas, kad vairavo transporto priemonę, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. R. G. apklaustas teismo posėdžio metu kaltu prisipažino, procesinis sprendimas byloje bus skelbiamas 2023 m. sausio 20 d. Tai rodo, kad asmuo linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų ir ypač kelių eismo srityje. R. G. elgesys įstatymų laikymosi prasme nesikeičia, korekcijos nėra, jis kaskart vis sugrįžta prie baudžiamajam įstatymui prieštaraujančio elgesio, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nuteistasis savo elgesio kritiškai nevertina, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio elgesio priežasčių, todėl jų ir nešalina.

11.3. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo reikia vertinti aplinkybių, reikšmingų darant išvadą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, visumą, visoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Be to, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartus duomenis sprendžia, kad nuteistajam R. G. ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės poveikio nepadarė, jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals bei kad R. G. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Nors R. G. tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme prašė, atsižvelgti į tai, kad jo tėvai yra silpni, gyvena kaime, tėvas guli ant patalo, dėl ko jis yra pagrindinis žmogus, kuris prižiūri visą ūkį, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog visos šios aplinkybės egzistavo ir anksčiau, tačiau tai nuteistojo nesulaikė nuo nusikalstamų veikų padarymo. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamu nuosprendžiu paskirta arešto bausmė padės sulaikyti R. G. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atims jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.

Dėl baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimo naudotis specialiąja teise

12. Apeliaciniame R. G. skunde nesutinkama su skundžiamu nuosprendžiu R. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimo naudotis specialiąja teise 3 metams, įskaitant ir tokią teisę įgyti. Prašoma teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį sumažinti iki 2 metų.

15.1. Pagal teismų praktiką, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek turtinio pobūdžio, tiek ir susijusios su uždraudimu naudotis specialia teise baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

15.2. R. G. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad sprendimas taikyti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemonės atėmimą – ir jos taikymo trukmė išsamiai motyvuoti. Teismas, įvertinęs tai, kad R. G. atsisakė pasitikrinti neblaivumą, kas prilyginama sunkiam girtumo laipsniui, kad vairavo transporto priemonę miestelio teritorijoje, judriame kelyje Kaunas – Šakiai, pavojingai manevravo, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir automobilį sustabdė skersai kelio, todėl tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkesnių pasekmių bei pažymėjęs skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės tikslą pataisyti nusikalstamą veiką padariusį R. G. ir prevencinį pobūdį – užkirsti kelią toliau pažeidinėti KET, visiškai pagrįstai ir teisėtai uždraudė jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nemato BK 68 straipsnio nuostatų taikymo pažeidimų tiek paskiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę bei pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas trejų metų naudotis specialia teise terminas neviršija BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyto šios baudžiamosios poveikio priemonės taikymo trukmės vidurkio, yra proporcingas ir adekvatus R. G. padarytai nusikalstamai veikai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad R. G. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) – trejų metų terminas yra neadekvatus ir neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai, kaltininko asmenybei. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą, BK 67, 68 straipsnių taikymo klaidų nepadarė. Be to, pažymėtina, kad siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamu atveju, nusikalstamų veikų bei pataisyti kaltininką nusveria jo patiriamus nepatogumus dėl minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo.

2. Apibendrinus visa kas išdėstyta ir atsižvelgus į apeliacinės instancijos teismo nurodytus motyvus ir pagrindus, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas vadovaujantis BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais

nusprendžia:

nuteistojo R. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro A. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. spalio 18 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 9 (devyniems) mėnesiams ir paskirta intensyvi priežiūra – buvimas nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nuo 23.00 val. iki 6.00 val. jei tai nesusiję su darbu bei tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, taip pat paskirti BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punkte ir 11 punkte numatyti įpareigojimai nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir neturėti bei neįsigyti alkoholinių gėrimų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.