- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-10-06
- Bylos Nr.
- 1-969-1133/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39726-2024-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
- Kaltinamasis
- P. S.
- Nukentėjusysis
- M. R.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.10.2Bausmių bendrinimas jas visiškai sudedant (BK 63 str. 1 3 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 291 str.)
- 4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje, žodinio ir sutrumpinto proceso tvarka, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, turintis vieną nepilnametį vaiką, dirbantis –– mažojoje bendrijoje (toliau – MB) „S.“ (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. S. 2024-09-28 21.37 val., (duomenys neskelbtini), priėjęs prie M. R., kuris ginčijosi su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tyčia kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam M. R. į veidą, padarydamas jam apatinės lūpos muštinę žaizdą su 21-o danties vainiko lūžiu bei 11 ir 22 dantų priekinių plokštelių įskilimus. Tokiais savo veiksmais P. S. nežymiai sutrikdė M. R. sveikatą bei sukėlė jam fizinį skausmą, ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis P. S. apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai, pripažino, kad kaire ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam, dėl ko nukentėjusiajam buvo padarytas sužalojimas. Parodė, kad M. R. jo geriausias draugas, bet su juo nebendravo nuo to laiko, kai nukentėjusysis kreipėsi į policiją. Įvykis buvo rugsėjo 28 d., prie naktinio baro. Jie trise (jis, nukentėjusysis ir draugas M. B.) atvažiavo nusipirkti gėrimų. M. R. vienas nuėjo į naktinio baro pusę. O jis (kaltinamasis) su M. B. liko dviese automobilyje. Praėjus 20-30 s pamatė (kaltinamasis), kad įvyko konfliktas tarp M. R. ir nepažįstamo asmens. Matė (kaltinamasis), kad vyksta intensyvus ginčas, kuris galimai pereis į fizinį konfliktą. M. R. ginčijosi su kitu, jam nepažįstamu asmeniu. Nusprendė nueiti ir pasiteirauti ar viskas gerai. Eidamas išgirdo, kad konfliktas vyksta agresyviai. Agresiją girdėjo iš M. R. nepažįstamo asmens atžvilgiu. Girdėjo keiksmažodžius, grasinimus sukelti fizinį skausmą, trenkti. M. R. grasino spirti, susidoroti, trenkti tam nepažįstamam vyrui. Jis (kaltinamasis) nesuprato, dėl ko vyksta konfliktas, todėl priėjęs iš karto pasiteiravo, kas vyksta. Nepažįstamas asmuo pradėjo aiškinti, kad iš niekur nieko M. R. priėjo, prisikabino, pradėjo klausinėti: „Ką čia veiki? Ko čia stovi?“. Tas asmuo atsakė: „ Ne tavo reikalas, pasitrauk“. Tačiau M. nuo jo neatstojo, pradėjo grasinti smūgiais. Nuo pat pirmų akimirkų, kai jis priėjo prie M. R. ir to nepažįstamo asmens, visą laiką juos skyrė ir ramino M. R., atsiprašinėjo nepažįstamo asmns. Žodinis konfliktas vyko gal apie 20-30 s. Tačiau žodžių neužteko. M. R. kalba ir veiksmai vis agresyvėjo. Galiausiai M. R. užsimojo koja ir spyrė nepažįstamam asmeniui. Pataikė ir jam (kaltinamajam). Mano, kad spyriai buvo skirti tam nepažįstamam asmeniui. Tada jis (kaltinamasis) ne iš piktų paskatų, o iš impulsyvumo, norėdamas užbaigti konfliktinę situaciją, kad ji neperaugtų į didesnes muštynes su kitais asmenimis, trenkė M. R. į veidą. Trenkė kairiu kumščiu. Trenkė kumščiu, nes tai buvo natūrali, žmogiška reakcija, kai sulaukė spyrio. Jeigu būtų spyręs, tai turbūt būtų skaudžiau. Nenorėjo nukentėjusiajam nuskelti danties. Norėjo, kad konfliktas baigtųsi. Trenkė M. R., nes jis panaudojo fizinį smurtą prieš nepažįstamąjį ir tuo pačiu užkliudė jį. Konfliktas baigėsi ir jie išsiskirstė.
Mano, kad skauda sudavus į veidą. Dėl smūgio M. R. buvo praskelta apatinė lūpa, šiek tiek buvo kraujo. Matė, kaip iššoko dantis iš burnos. Pamatęs sužalojimus nekvietė pagalbos. Smūgis buvo vienintelis jo fizinis veiksmas. Po šio smūgio visas konfliktas baigėsi. Nors jis nukentėjusiajam trenkė, bet jie dviese nuėjo prie automobilio, persimetė keliais žodžiais ir tada išsiskirstė, nes nuotaika buvo sugadinta.
Kitą dieną susirašinėjo su M. R.. Gal ir susiskambino. M. R. jo ilgametis draugas, tai bandė (kaltinamasis) tartis užbaigti viską taikiai, tartis dėl žalos dydžio, prisiminti visas įvykio detales, ieškoti sprendimo, kad nereiktų kreiptis į teismą, policiją ir kitas institucijas. Tačiau paskutinę akimirką nusprendė išsiaiškinti viską viešuoju būdu, nes nevisai pasitikėjo nukentėjusiuoju, kad pasirašęs vekselį nesulauks kaltinimo ir neliks dar skolingas.
Kaip supranta, neturtinę 2 000 Eur žalą sudaro tai, jog nukentėjusysis jautė skausmą, buvo be danties, negalėjo dirbti. Tačiau M. R. ir taip niekur nedirbo. Tai, kad dantys brangūs, supranta,. Prašo atsižvelgti, kad nukentėjusysis pats pradėjo žodinį ir fizinį konfliktą. Sutinka, kad M. R. patyrė išlaidas dėl danties. Jei teismas nuspręs, kad jis kaltas, tai apmokės. Mano, kad būtų tikslinga visas išlaidas pasidalinti per pusę. M. R. pradėjo konfliktą, o dėl jo (kaltinamojo) veiksmo nukentėjusysis buvo sužalotas. Dėl turtinės žalos sutinka, bet nesutinka su neturtine žala. Sutinka, kad išmušė dantį, bet nemano, kad turi išlaikyti žmogų.
Įvykio dieną jis (kaltinamasis) buvo išgėręs, bet nebuvo girtas. Jis buvo išgėręs gal 200 ml degtinės. Buvo pakankamai atsipalaidavęs, gerai leido laiką, nuotaika buvo gera iki konflikto, nesijautė girtas. M. R. nebuvo blaivus.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis davė parodymus, proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriami ir skelbiami, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
2024-10-10 M. R. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2024-09-28 apie 21.20 val. (duomenys neskelbtini), jam esant kieme ir ginčijantis su jam nepažįstamu asmeniu, iš šalies atėjo draugas P. S., kuris jam nieko nepasakęs, vieną kartą ranka smogė į burną, dėl ko jam iškart nulūžo priekinis kairys dantis. Pajuto fizinį skausmą. Pats kreipėsi į valstybinę teismo medicinos tarnybą, kur jam nustatė, kad jo sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 2).
Nukentėjusysis M. R. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024-09-28 apie 21 val. M. namuose jis, M. B. ir P. S. vartojo alkoholinius gėrimus, alų, degtinę. Alkoholį vartojo tik jis ir P. S.. M. B. nevartojo, nes jis ketino vairuoti automobilį. Toliau vyko į L. A. g. 20 praleisti laiką. Jau tuo metu jis ir P. buvo neblaivūs. Būnant minėtu adresu, kieme jis sutiko jam nepažįstamą asmenį, su kuriuo susiginčijo, bet neprisimena, dėl ko. Jam bekalbant su nepažįstamu asmeniu, P. S. jam nieko nepasakęs trenkė vieną kartą kumščiu (kurios rankos neprisimena) į burną. Dėl smūgio jam sulūžo priekinis kairys dantis ir iškrito ant žemės. Fizinį skausmą jautė, skausmą vertina 9 balais iš 10. Po smūgio burnoje jam pradėjo bėgti kraujas ir liežuviu pajuto, kad nėra jo priekinio kairio danties. Būdamas šoke, pasakė kaltinamajam, kad jis dantį išmušė. Visą įvykį iš šalies stebėjo M. B.. Po to jis nuėjo link M. automobilio ir jis jį nuvežė iki namų. Atvykus namo po dešimties minučių paskambino 112 ir iškvietė pagalbą. Atvyko policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Pareigūnai jį trumpai apklausė. GMP darbuotojai jam suleido nuskausminamųjų, jis atsisakė vykti su medicinos darbuotojais. Pareigūnai iš jo pareiškimo neėmė, nes jis buvo neblaivus. Jam buvo nustatytas virš 2 promilių girtumas. 2024-09-30 nuvyko į Žalgirio kliniką, kur jį apžiūrėjo gydytojai ir davė išrašą dėl sužalojimų. Dar po kelių dienų, tiksliai neatsimena, lankėsi pas odontologą, kuris jį apžiūrėjo ir pasakė, kad vienas dantis, esantis šalia sulūžusio danties, taip pat patyrė smūgi ir dėl to yra paslinkęs. Po to jis bandė tartis su P. dėl žalos atlyginimo, bet jam nesilaikant jų susitarimo ir jam neįvykus, 2024-10-07 nusprendė kreiptis į valstybės teismo medicinos tarnybą, kur jam buvo nustatyta muštinė žaizda apatinėje lūpoje su 21-o danties vainiko lūžiu ir kad jo patirtas sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Dėl 2024-09-28 dienos įvykio, kai P. S. jam sudavė smūgį į veido kairę pusę, jis patyrė sužalojimus - buvo išmuštas priekinis dantis, įskeltas, bei pasislinkęs gretimai esantis dantis, bei kiti specialisto išvadoje minimi sužalojimai. Dėl dantų tvarkymo jis kreipėsi ir gydėsi „R.“ odontologijos klinikoje, ten jam sutvarkė priekinį dantį, kurio neteko. Gydymo išlaidos sudarė 1 269,46 Eur. Jo pateiktame civiliniame ieškinyje minimos planuojamos išlaidos 600 Eur danties protezui ir 1 500 Eur įskilusio danties restauracijai po sugijimo yra tik preliminarios, šias sumas įvardijo gydytojas konsultacijos metu. Ši 2 100 Eur suma gali kisti gydymo metu. Civiliniame ieškinyje minimus išgyvenimus vertina 2 000 Eur, nes be danties buvo nemalonu vaikščioti, negalėjo įsidarbinti, iki šiol negali atkąsti maisto, nes tai turėtų įtakos jo dantų gijimui, todėl jo mityba sutriko ir kiti panašūs išgyvenimai (t. 1, b.l. 39-42, 43-46).
Liudytojas M. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024-09-28 apie 21 val. jam paskambino M. R. paprašė, kad jis jį ir P. S. nuvežtų į naktinę alkoholinių gėrimų parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini) g. prie „Rimi“. Jis sutiko, iš karto nuvažiavo pas M. į namus. M. su P. jau buvo gerokai išgėrę, kai juos pasiėmė. Jie nuvažiavo į naktinę alkoholį parduodančią parduotuvę, išlipo iš mašinos. M. nuėjo į minėtą parduotuvę, o jis su P. liko stovėti prie automobilio. Pastebėjo, kad M. prie parduotuvės ginčijasi su kažkokiu jiems nepažįstamu vaikinu, todėl P. nuėjo juos išskirti. Jis liko stovėti prie automobilio, kadangi yra ramaus būdo ir nesivelia į konfliktus. Matė, kaip P. bandė taikiai juos išskirti, tačiau M. jo neklausė, toliau ginčijosi su nepažįstamu vaikinu, bandė jam įspirti. Tada P., jo manymu, norėdamas juos išskirti, trenkė kumščiu M. į lūpas, po ko jie išsiskirstė. Po P. smūgio M. abu apsiramino. P. nuėjo kažkur toliau, o M. grįžo į jo automobilį, jis jį nuvežė namo. Važiuojant namo M. paskambino 112 ir papasakojo įvykusią situaciją. Jiems atvykus prie M. namų jau laukė greitoji ir policija. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai apžiūrėjo M. M. nesutiko važiuoti į ligoninę, jam suleido vaistų ir išleido namo. Policija tą vakarą pareiškimo nepriėmė, kadangi M. buvo išgėręs. Jo žiniomis, M. ir P. bandė visą šią situaciją išspręsti taikiai. M. siūlė P., kad jis apmokėtų danties taisymą, tačiau P. nesutikus, M. parašė pareiškimą (t. 1, b. l. 81-84).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024-10-07 specialisto išvadoje Nr. G 3289/2024(01) nurodyta, kad Vilniaus skyriaus medicinos ekspertas įvertinęs M. R. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, pateikė išvadą, kad: 1. M. R. nustatyta muštinė žaizda apatinėje lūpoje su 21-o danties vainiko lūžiu, galėjo būti padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu, daiktais, galimai tiriamojo nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. 2. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 10-11).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025-01-24 specialisto išvadoje Nr. G 364/2025(01) užfiksuota, jog Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė V. D. įvertinusi nukentėjusiojo medicininius dokumentus nustatė, kad: 1. M. R. nustatyta apatinės lūpos muštinė žaizda, 21-o danties vainiko lūžis, 11, 22 dantų priekinių plokštelių įskylimai. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais), galimai vienmomentiškai, galimai tiriamojo nurodytomis aplinkybėmis ir laiku; 2. sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 143-144).
Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įraše ir jo 2024-10-14 apžiūros protokole užfiksuota, kad peržiūrėtas bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas „BPC skambu io ra as (ID 92308253404, skambu io prad ia_2024-09-28 21_31_44).mp3“. Pranešėjas, prisistatęs M. R. nurodė, kad draugas P. S. išmušė dantį. Nurodoė, kad važiuoja namo ir prašo, jog policija nuvyktų iki jo namų, jam prakirsta lūpa (t. 1, b. l. 66-68).
Iš pareigūnų kūno kamera daryto vaizdo įrašo ir jo 2024-10-23 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas „PSS-20240928-215856UTC+0300“. Užfiksuotas pokalbis tarp policijos pareigūnų ir nukentėjusiojo. Nukentėjusysis aiškina, kad pradžioje bėgo kraujas, bet dabar nebėga. Geriausias draugas prakirto lūpą. Nurodo, kad ne muštynės buvo, o tiesiog smogė ir nepaisant to, kad draugas, bet jis turi pretenzijų. Nukentėjusiajam buvo nustatytas neblaivumas. Pareigūnė nurodė, kad dabar negali imti pareiškimo, nes jis yra neblaivus ir išaiškina, jog pareiškimą galės rašyti, kai bus blaivus. Užfiksuota, kaip nukentėjusįjį apžiūri medikai. Medikai siūlo nukentėjusiajam nuvažiuoti į gydymo įstaigą, nes pas jį nėra danties. Paaiškėja, jog nukentėjusysis yra nedraustas. Nukentėjusysis atsisakė važiuoti į gydymo įstaigą (t. 1, b. l. 71-72).
Vaizdo įraše, gautame iš vaizdo stebėjimo kameros, esančios Vilniuje, Sietyno g. 24 ir jo 2024-11-04 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas „1730375393222252.mp4“. vaizdo įraše nurodyta data ir laikas: „2024-09-28 21:37:13“. Matosi stovintis asmuo, kalba telefonu. Prie jo prieina nukentėjusysis, klausia vyro, ką jis čia daro. Bendrauja necenzūrine leksika. Nukentėjusysis sako, kad spirs vyrui. Toliau ginčijasi necenzūriniais žodžiais. 21:37:55 prie nukentėjusiojo ir kito vyro eina kaltinamasis. Kaltinamasis garsiai klausia, kas atsitiko, vartoja necenzūrinę leksiką. Nukentėjusysis ir kitas asmuo vienas nuo kito stovi šiek tiek didesniu nei ištiestos rankos atstumu. Kaltinamasis klausia vyro, ką nukentėjusysis jam pasakė. Po to kaltinamasis klausia nukentėjusiojo: „ar tu jo ieškai, ar ne jo?“. Nukentėjusysis sako, kad jis čia gražiai, nenori jo (to vyro) mušti, viskas gerai. Kaltinamasis pradėjo garsiai sakyti, kad jie apsiramintų. Po to kreipiasi į nukentėjusįjį vėl klausdamas, ką jis daro, ko lenda prie žmogaus. Nukentėjusysis atsako, kad nieko nelenda. Toliau vyksta pokalbis tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, o vyras tiesiog stovi. 21:38:51 nukentėjusysis spiria ir pataiko minėtam vyrai ir kaltinamajam. Kaltinamasis susiima už žandikaulio, kelias (apie 7 sekundes) pastovi ir 21:38:58 užsimoja ir trenkia nukentėjusiajam kairiu kumščiu. Nukentėjusysis šiek tiek toliau nubėga ir nueina link automobilio, kaltinamasis nueina kartu.
Motyvuojamoji dalis
Motyvai ir išvados
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios nusikalstamos veikos sudėtis – materialioji, todėl kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Baudžiamasis įstatymas nedetalizuoja, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, t. y. baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje teisės normoje nurodyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).
Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 3 dalis).??? ???Nagrinėjant situaciją, kurią galimai reikėtų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017).??? ???Formuojamoje teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir panašias aplinkybes. Apie kaltę gali būti sprendžiama pagal kaltininko elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2012, 2K-P-1/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015).
P. S. kaltinamas tuo, kad 2024-09-28 21.37 val., (duomenys neskelbtini), priėjęs prie M. R. sudavė vieną kartą kumščiu pastarajam į veidą, dėl ko jam buvo padaryta apatinės lūpos muštinė žaizda su 21-o danties vainiko lūžiu bei 11 ir 22 dantų priekinių plokštelių įskilimu.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025-01-24 specialisto išvada Nr. G 364/2025(01) nustatyta, jog M. R. galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu padaryta apatinės lūpos muštinė žaizda, 21-o danties vainiko lūžis, 11, 22 dantų priekinių plokštelių įskylimai. Galimai sužalojimai padaryti vienmomentiškai (t. 1, b. l. 143-144).
Byloje neginčijama, kad sužalojimus nukentėjusiajam padarė kaltinamasis, suduodamas vieną kartą kumščiu į veidą. Šias aplinkybes patvirtina kaltinamojo parodymai, duoti teisme, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, vaizdo )su garsu) įrašas, skambučio bendrajam pagalbos centrui įrašas ir specialisto išvados, padarytos įvertinus M. R. apžiūros rezultatus ir medicininius dokumentus, pareigūnų kūno kamera daryti įrašai.
Kaltinamojo teigimu, būtina atsižvelgti į tai, kad smūgis nukentėjusiajam suduotas, siekiant, kad nukentėjusysis nusiramintų ir nesmurtautų prieš nepažįstamą asmenį. Tačiau teismas jokio būtinojo reikalingumo smurtauti prieš nukentėjusįjį nenustatė.
Kaltinamojo parodymais, duotais teisme, nukentėjusiojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, vaizdo į metu, vaizdo ir garso įrašu nustatyta, kad nukentėjusysis sukonfliktavo su pašaliniu asmeniu, buvo vartojama necenzūrinė leksika, nukentėjusysis ne kartą sakė, kad nepažįstamam asmeniui spirs. Tačiau įvertinus nukentėjusiojo ir nepažįstamo asmens posakius vienas kitam, jų elgseną (stovėjo vienas nuo kito šiek tiek didesniu nei ištiestos rankos atstumu, jokių agresyvių veiksmų vienas kito atžvilgiu neatliko, konfliktas nebuvo intensyvus, kalba, nors ir necenzūrinė, nepasireiškė agresyvumu, jokių kitų galimo fizinio smurto požymių, be posakio, kad aš tau spirsiu, nebuvo). Tačiau viskas pasikeitė priėjus būtent kaltinamajam. Kaltinamasis priėjo prie nukentėjusiojo ir nepažįstamo vyro, kai jie praktiškai tik stovėjo priešais vienas kitą ir nesikalbėjo. O kaltinamojo kalba buvo agresyvi, nepaisant to, kad nukentėjusysis kelis kartus pasakė neketinantis smurtauti, kaltinamojo balso tonas stipriai pakeltas, vartojama necenzūrinė leksika, išsakomi priekaištai nukentėjusiajam ir pokalbio kaltinamojo su nukentėjusiuoju eigoje, nukentėjusysis spiria bei kliudo tiek nepažįstamą asmenį, tiek kaltinamąjį. Apie 7 sekundes kaltimasis pastovi ir suduoda stiprų smūgį nukentėjusiajam, dėl ko pastarasis patiria specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus, iš kurių akivaizdžiausiais, tai priekinio kairio danties išmušimas. Visa tai, kas išdėstyta, sudaro pagrindą išvadai, kad jokio būtinojo reikalingumo smurtauti prieš nukentėjusįjį, kad jis nepanaudotų smurto prieš nepažįstamą asmenį, nebuvo. Kaltinamasis išties norėdamas nutraukti nukentėjusiojo su nepažįstamu asmeniu ginčą, galėjo tiesiog nieko nesakydamas nuvesti nukentėjusįjį, kuris jam atėjus stovėjo ramiai, į šoną, tačiau nusprendė pasielgti visiškai priešingai.
Kaltinamojo neteisėti veiksmai ir duoti parodymai, leidžia daryti išvadą, jog jis veikė tiesiogine tyčia.
Taigi, esant nustatytoms baudžiamojo įstatymo, nustatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, visoms objektyviosioms ir subjektyviosioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad P. S. smurtaudamas prieš M. R., nežymiai sužalojo jo sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą, t. y. padarė nusikaltimą, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Dėl bausmės skyrimo
Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Teismas nustatė vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir nenustatė jo atsakomybę sunkiančių aplinkybių.
Kaltinamasis padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą, kuris yra susijęs su smurto prieš kitą asmenį panaudojimu. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, dirba. Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą. Nagrinėjamą nusikaltimą kaltinamasis P. S. padarė būdamas neteistas (teistumas išnykęs). 2025-01-21 duomenimis, kaltinamasis per paskutinius vienerius metus administracinėn atsakomybėn trauktas vieną kartą, už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, paskirta bauda apmokėta (t. 1, b. l. 99).
Prokuroras siūlė kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką paskirti 75 parų arešto bausmę, bausmės vykdymą atidedant. Tačiau teismas su tokia prokuroro siūloma bausmės rūšimi nesutinka. BK 55 straipsnyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. <...>. Nagrinėjamu atveju matyti, kad P. S. nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas (teistumas išnykęs). Kita vertus, teismas taip pat neturi pagrindo manyto, jog kaltinamojo padaryta veika atsitiktinio pobūdžio. Nors už anksčiau kaltinamojo padarytų nusikaltimų teistumas yra išnykęs, visgi teismas negali neatsižvelgti į tai, jog P. S. praeityje ne kartą trauktas baudžiamojon atsakomybėn už smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą (BK 140 straipsnio 2 dalyje). Todėl, atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius bei kitus duomenis, reikšmingus bausmės individualizavimui, teismas konstatuoja, jog nors ir nėra pagrindo skirti kaltinamajam arešto ar laisvės atėmimo bausmės, tačiau teismas negali skirti kaltinamajam ir švelniausios BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės, todėl sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskirus šiek tiek griežtesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, t. y. laisvės apribojimo bausmę, kurios terminas nustatytinas artimas šios bausmės vidurkiui –– 15 mėnesių, netaikant intensyvios priežiūros. Taip pat teismas sprendžia, kad P. S. tikslinga kartu su laisvės apribojimo bausme paskirti įpareigojimus: 1) per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją baigti (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); 2) iki laisvės apribojimo bausmės pabaigos atlyginti turtinę žalą (3 550,77 Eur) nukentėjusiajam (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas); 3) tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Taip pat teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, kaltinamojo teisme duotus parodymus, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo neblaivus, sprendžia, jog jam tikslinga visą bausmės laiką uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
Esant įstatyme numatytam pagrindui, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, iki 10 mėnesių laisvės apribojimo, netaikant intensyvios priežiūros.
Ikiteisminio tyrimo metu P. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.
Dėl civilinių ieškinių
BPK 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis P. S. atsakingas už nukentėjusiojo M. R. nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinio skausmo sukėlimą, todėl pagal pirmiau nurodytas BPK ir CK nuostatas, kaltinamasis turi atlyginti nukentėjusiojo ir civilinės ieškovės patirtą žalą.
Dėl Valstybinės ligonių kasos civilinio ieškinio
Civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašo už nukentėjusiajam M. R. dėl patirtų sužalojimų suteiktas gydymo paslaugas iš kalto asmens priteisti 25,05 Eur, taip pat 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 60-61).
Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Nukentėjusiojo gydymo išlaidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).
Teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).
Pateiktas Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas įrodymais, byloje nustatyta, kad M. R. nežymus sveikatos sutrikdymas padarytas kaltinamojo veiksmais, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis gydytas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, žala iki šiol nėra atlyginta. Visa tai sudaro pagrindą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš P. S. priteisti Valstybinei ligonių kasai 25,05 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Pinigai turi būti pervesti į sąskaitą (duomenys neskelbtini).
Dėl M. R. civilinio ieškinio
Bendroji norma, įtvirtinanti žalos definiciją, yra CK 6.249 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai. Tiesioginė (reali) žala paprastai yra neteisėtų veiksmų teisioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, pavyzdžiui, sunaikinus ar sužalojus turtą. Tokiais atvejais nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi, nepadarius jam žalos. Gali būti atlyginama ir būsima žala. Pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Šiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą.
Nukentėjusysis M. R. teisme pateikė patikslintą civilinį ieškinį, prašydamas iš kaltinamoj priteisti 3 550,77 Eur turtinei ir 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 33-35).
Nukentėjusysis nurodė, jog turtinę žalą patyrė dėl nagrinėjamo įvykio. Patyrė 2 070,77 Eur išlaidas už gydymą, t. y. sumą sudaro: gijimo galvutė, danties šalinimas, implantacija, kaulo priauginimas, laikina restauracija ant implanto, gydytojo konsultacija, kompiuterinės tomografijos nuotrauka, cirkonio keramika, panoraminė nuotrauka, teismo ekspertizės specialisto išvados, vaistai. Taip pat prašo priteisti būsimas išlaidas pagal gydymo planą, kurios sudaro –– 2 090 Eur, t. y. 1 480 Eur už 11, 22 dantų priekinių plokštelių stiklo keramikos restauraciją bei 610 Eur už atliktų procedūrų pagal gydymo planą.
Kaltinamasis sutiko su turtinės žalos atlyginimu, tačiau mano, kad sąžiningiau būtų išlaidas dalinti per pusę, nes kaltas dėl įvykio ir pats nukentėjusysis.
Nukentėjusiojo prašoma priteisti 2 070,77 Eur turtinė žala įrodyta pateiktais dokumentais (jų kopijomis): 2024-10-02 kvitas –– 10 Eur sumai už dentalinę rentgeno nuotrauką; 2024-10-03 kvitas –– 50 Eur sumai už gydytojo konsultaciją; 2024-10-09 kvitas 100 Eur suma už kompiuterinės tomografijos nuotrauką; 2024-11-11 kvitas 1 030 Eur suma už: gijimo galvutę (50 Eur), danties šalinimą (80 Eur), implantaciją (600 Eur), kaulo priauginimą (100 Eur), laikiną restauraciją (200 Eur), 2025-04-29 kvitas 325 Eur sumai už: cirkonio keramiką (300 Eur), panoraminę nuotrauką (25 Eur), 2025-05-21 kvitas 80 Eur sumai už burnos higieną, 2025-05-23 kvitas 300 Eur sumai už cirkonio keramiką, 2025-07-24 kvitas 30 Eur sumai už gydytojo konsultaciją, 2024-10-01 kvitas 9,20 Eur sumai už vaistus, 2024-10-09 kvitas 9,45 Eur sumai už vaistus, 2024-11-12 kvitas 7,71 Eur sumai už vaistus, 2025-01-11 kvitas 13,21 Eur sumai už vaistus, 2024-10-07 kvitas 53,10 Eur sumai už teismo ekspertizę, 2025-01-24 kvitas 53,10 Eur sumai už teismo ekspertizę (t. 2, b. l. 37-42). Taip pat pateikė sąskaitas faktūras už suteiktas UAB „R.“ paslaugas (t. 2, b. l. 43-50).
Byloje nenustatyta, kad nukentėjusiojo veiksmai būtų išprovokavę kaltinamojo smurtinius veiksmus. Kaltinamoj parodymai, kad buvo būtinasis reikalingumas smurtauti prieš nukentėjusįjį, kad būtų nutrauktas konfliktas, paneigti pirmiau. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioj patirta žala priežastiniu ryšiu yra susijusi su kaltinamojo padarytais sužalojimais nukentėjusiajam, kad patirta žala visiškai įrodyta pateiktais dokumentais ir dokumentų kopijomis, konstatuojama, kad nukentėjusiojo patirtą žalą pareiga atlyginti kyla būtent kaltinamajam, todėl šioje dalyje ieškinys tenkinamas visiškai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, BPK 115 straipsnis).
Kaip minėta pirmiau, nukentėjusysis prašo priteisti ir būsimas išlaidas iš kaltinamojo, kurias sudaro 1 480 Eur išlaidos, numatytos 2025-07-24 gydymo plane Nr. 9748 (t. 2, b. l. 36). R. V. teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025-01-24 specialisto išvada Nr. G 364/2025(01) nustatyta, kad, jog M. R. lūžo 21-o danties vainikas, įskilo 11, 22 dantų priekinės plokštelės. Būsimoms išlaidoms pagrįsti pateikė 2025-07-24 gydymo planą Nr. 9748, kuriame nurodytos kainos už paslaugas ir būtinas medžiagas 11, 22 dantų protezavimui, estetiniam sutvarkymui Plane suma nurodyta 2 090 Eur, ieškinyje nurodyta, kad atliktų procedūrų pagal gydymo planą suma 610 Eur). Teismo vertinimu, būtinos būsimo išlaidos yra įrodytos, jos būtinos, priežastiniu ryšiu susijusios su neteisėtais kaltinamojo veiksmais, todėl būtent jam ir kyla pareiga šią žalą atlyginti. Esant šioms aplinkybėms, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo civilinis ieškinys tenkinamas šioje dalyje taip pat visiškai ir jam iš kaltinamojo priteisiami (2 090 Eur – 610=1 480 Eur) 1 480 Eur būsimoms išlaidoms (žalai) atlyginti (CK 6.249 straipsnio 1 ir 3 dalis, 263 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Taip pat nukentėjusysis prašo jo naudai iš kaltinamojo priteisti 2 000 Eur dydžio neturtinę žalą.
CK 6.250 straipsnyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017, 2K-135-693/2019), ekonominius rodiklius (2K-80-697/2025). Be to, kiekvienas toks atvejis vertinant neturtinės žalos dydį yra individualus.
Ieškinyje dalyje dėl neturtinės žalos nurodoma, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo veiksmų patyrė didelį fizinį skausmą, emocinius išgyvenimus, nepatogumus bendraujant su aplinkiniais, atliekant fiziologiškai būtiną poreikį valgymą, sutrikusią mitybą. Patyrė emocinę traumą, išgyvenimus, nepatogumus. Teisme nukentėjusysis nurodė, kad viskas prasidėjo išmuštu dantimi, skausmas, stresas. Dėl to reikėjo ieškoti gydymosi įstaigos, ieškoti, kur pigiau, kur geriau, važinėti į policiją, į ekspertizę, sugaišo laiką. Reikėjo visą tą reikalą išgyventi. Mano, kad 2 000 Eur nėra didelė suma. Jautė skausmą ir net susidėjęs dantis jaučia, kad yra kažkoks kitoks. Tą dantį jis iki dabar jaučia. Gretimai esantys dantys dar iki dabar nesutvarkyti, o juos irgi reikia tvarkyti. Dar iki šiol jaučiamos pasekmės. Po įvykio pradėjo save menkinti, jaustis, kaip žemo lygio asmuo, pradėjo mažiau save vertinti. Pirmais mėnesiais patyrė didelį skausmą. Po gydymo irgi jautė skausmą, reikėjo gerti vaistus. Pradžioje buvo įstatytas laikinas dantis 4 mėnesiams. Laikiną dantį įdėjo gal po mėnesio. Laikinas dantis buvo trumpesnis. Visas tas laikotarpis skausmingas. Tuo metu nedirbo, buvo darbo paieškose, taip pat tuo laikotarpiu buvo išvykęs į užsienį. Dėl estetinės išvaizdos patyrė nepatogumus bendraujant su aplinkiniais. Negalėjo kurį laiką kasti, atsisakė daugelio produktų, kilo sunkumų. Gyvenime neturėjo panašaus įvykio. Mano, kad jo kaltės čia nėra ir nieko dalinti nereikia. Kaltinamasis pradžioje atsiprašinėjo, bandė susitarti, galiausiai kaltinamasis pats pasiūlė eiti į policiją, nes nesusitarė dėl žalos atlyginimo.
Teismas neabejoja, kad nukentėjusysis, dėl kaltinamojo neteisėtų ir smurtinių veiksmų, patyrė neigiamus išgyvenimus, skausmą, nepatogumus, kurį laiką turėjo gydytis, taip pat dar laukia gydymas. Dėl patirtų sužalojimų, nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, neteko vieno priekinio danties, du buvo pažeisti, taip pat jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Teismas neabejoja, kad dėl patirto smurto ir juo sukeltų pasekmių nukentėjusysis patyrė neigiamus emocinius išgyvenimus, stresą. Tad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau byloje nėra duomenų, kad patirti sužalojimai ir šiuo metu trukdytų nukentėjusiajam gyventi pilnavertį gyvenimą, keltų nepatogumus dėl išvaizdos ar pan. Be to, teismas atsižvelgia ir į priteistos turtinės žalos dydį (3 550,77 Eur) bei neturtinės žalos dydžius, nustatytus bylose, kuriose taip pat nukentėjusiesiems buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Iš pastaruoju metu formuojamos teismų praktikos baudžiamosiose bylose matyti, kad priteisiamas neturtinės žalos dydis nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais yra įvairus, tačiau santykinai panašiose bylose (kai nukentėjusiesiems sukeliamas nežymus sveikatos sutrikdymas) yra priteisiamos apytikriai 1 200 Eur sumos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-188-303/2023 (suduotas ne vieną smūgis, veika padaryta kelių asmenų bendrais veiksmais); 2K-29-648/2023 (suduotas ne vienas smūgis, smurtauta prieš sutuoktinę). Net už sunkesnio pobūdžio veikų padarymą - nesunkų sveikatos sutrikdymą, priklausomai nuo aplinkybių, yra priteisiama nuo 1 000 Eur iki 4 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-105-222/2019 priteista 2 200 Eur – spyriu į veidą asmeniui padarytas galvos smegenų sukrėtimas, daugybiniai veido odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos bei lūpų vidinio paviršiaus ir žandų žaizdos, nuskelta trečdalis aukščio šešių kandžių vainikų, dėl to nukentėjusiajam prireikė ilgalaikio gydymo, liko liekamieji reiškiniai, ilgam sumažėjo bendravimo galimybės ir kt.); Nr. 2K-227-697/2022, 2K-207-628/2023 (priteista 4 000 Eur – mažiausiai 5 smūgiais, po to spyriais padarytos poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje, kairės akies apatiniame voke ir dešinės akies vidiniame kampe, kairiame žaste, krūtinėje, nepatikslintos kilmės žaizdos panosės srityje ir viršutinėje lūpoje, nosikaulių lūžius, 33 danties šaknies lūžis); 2K-254-1214/2024 (priteisti 3 000 Eur – keliais trauminiais poveikiais padarytos kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimas kairiajame žande, kraujosruva kairio kelio vidiniame paviršiuje, poodinė kraujosruva kaktoje, kraujosruvos dešinio peties srityje, dešinėje plaštakoje, nugaros kairėje ir odos nubrozdinimas kairėje plaštakoje, kairio šlaunikaulio lūžis). Taigi, įvertinus išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimais, nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinė žala mažintina iki 800 Eur. Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio neturtinė žala šioje byloje atitiks teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus. Kitoje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos atmetamas.
Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų
Byloje pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-13 nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 11., 14.4.1; 14.4.3.1 punktais, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą antrinės teisinės pagalbos išlaidos nukentėjusiajam M. R. sudaro 493,75 Eur.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103 straipsnio 6 punktą, proceso išlaidas sudaro ir išlaidos, kurias teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 7 dalį, kai procesas nutraukiamas, nes nukentėjusysis susitaikė su kaltinamuoju, <...> teismas turi teisę nuspręsti, kad proceso išlaidas turi sumokėti kaltinamasis ir nukentėjusysis arba vienas iš jų.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Sprendžiant dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už atstovo teisinę pagalbą atstovaujant nukentėjusiojo interesus, pažymėtina, kad įgaliotasis atstovas paskirtas pagal 2025-04-03 sprendimą Nr. ATS-2025-11144.
Teismo vertinimu, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, įvertinus bylos apimtis, posėdžių kiekį, bylos sudėtingumą, spręstina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtos išlaidos už nukentėjusiojo atstovavimą yra proporcingos, nenustatyta pagrindų, kodėl jos negalėtų būti priteisiamos iš kaltinamojo, todėl 493,75 Eur išlaidos už teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajam priteistinos iš kaltinamojo Valstybės garantuojamai teisinės pagalbos tarnybai pinigus mokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoką už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Viena kompaktinė laikmena su vaizdo įrašais ir BPC skambučio garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 302-305 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendžia:
P. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 3, 4 punktais, P. S. įpareigoti:
1) per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją baigti;
2) iki laisvės apribojimo bausmės pabaigos atlyginti turtinę žalą (3 550,77 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt eurų ir 77 euro centus) M. R.;
3) visą bausmės laiką tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, P. S. visą bausmės laiką uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Ikiteisminio tyrimo metu P. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.
Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (į. k. 191351679) ieškinį tenkinti visiškai ir iš P. S. priteisti 25,05 Eur (dvidešimt penkis eurus ir 5 euro centus) turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Priteista suma turi būti pervesta Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679) į gavėjo banko AB „Swedbank“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant „žala PSDF už M. R. gydymą“.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš P. S. M. R. priteisti 3 550,77 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt eurų ir 77 euro centus) turtinei ir 800 (aštuonis šimtus) Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Tenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymą ir iš P. S. priteisti 493,75 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt tris eurus ir 75 euro centų) už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajam M. R..
Kompaktinę laikmeną su vaizdo įrašais – palikti saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.