Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Veistas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-10019-800/2015 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Veistas“ skundą suinteresuotiems asmenims antstolei S. V., uždarajai akcinei bendrovei „Envija“ dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolė S. V. 2015 m. kovo 20 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir perdavė jį nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Antstolė patvarkyme nurodė, jog iš rangos sutarties Nr. MBA 2013/07/06 matyti, kad Europos Sąjungos Struktūrinė parama yra skirta UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ projektui „Telšių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“, o ne pareiškėjai UAB „Veistas“. Kaip matyti iš rangos sutarties Nr. MBA 2013/07/06 UAB „Veistas“ buvo (yra) rangovas, kuris įsipareigojo atlikti tam tikrus darbus pagal sutartį ir už tai gauti užmokestį iš UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“, todėl antstolė laikė, kad Europos Sąjungos Struktūrinė parama buvo skirta ne pareiškėjai UAB „Veistas“. Atsižvelgiant į tai, antstolė padarė išvadą, jog ji turėjo teisę taikyti areštą piniginėms lėšoms sumoje 239 183,84 Eur, esančioms UAB „Veistas“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, kurios nėra ir negali būti laikomos Europos Sąjungos struktūrine parama pareiškėjui, bei kurios laikytinos pareiškėjos UAB „Veistas“ gautomis pajamomis už UAB „Veistas“ atliktus darbus (paslaugas) UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“. Be to, antstolė konstatavo, jog pareiškėja nepateikė jokių įrodymų dėl piniginių lėšų, esančių sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, kilmės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl antstolės veiksmų teisėtumo, taikant laikinąsias apsaugos priemones pareiškėjai UAB „Veistas“ priklausančioms piniginėms lėšoms, esančioms AB SEB banke sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0114/15/00273 medžiagos matyti, jog antstolė S. V. vykdo Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuria nutarta ieškovės UAB „Envija“ reikalavimui (239 119,84 Eur) užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei UAB „Veistas“ priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bei turtines teises, esančius pas atsakovę ir/ar trečiuosius asmenis 239 119,84 Eur dydžiui, leidžiant atsakovei areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį, bet uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti. Nustačius, kad atsakovė neturi pakankamai materialaus turto, neviršijant ieškinio reikalavimo dydžio, areštuoti atitinkamą piniginių lėšų, esančių atsakovei priklausančiose sąskaitose Lietuvos Respublikos bankuose, dalį, leidžiant atsakovei iš areštuotų piniginių lėšų mokėti darbo užmokestį, įstatymo nustatytus privalomus mokėjimus valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas. Antstolė 2015 m. vasario 20 d. patvarkymu Nr. S-11088548 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir 2015 m. kovo 2 d. surašė turto aprašą, kuriuo areštavo pareiškėjai UAB „Veistas“ priklausančias lėšas, esančias AB SEB bankas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), 239 183,84 Eur sumai.

Pareiškėja UAB „Veistas“ nurodo, kad antstolė areštavo lėšas, gautas vykdant Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Telšių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“, iš kurių išieškojimas pagal CPK 668 straipsnio 3 dalį yra draudžiamas.

CPK 668 straipsnyje nurodytas turtas, iš kurio negali būti išieškota. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog išieškojimas remiamo projekto vykdymo laikotarpiu ir projekto veiklos privalomojo tęstinumo laikotarpiu, nustatytu Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, negali būti nukreipiamas į lėšas, gautas kaip Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti. Šis draudimas išieškoti netaikomas, kai remiamo projekto vykdymą kontroliuojančių institucijų iniciatyva lėšos išieškomos, nes buvo panaudotos pažeidžiant Europos Sąjungos, Lietuvos Respublikos teisės aktus ar tarptautines sutartis arba sutartis dėl šių lėšų suteikimo. Taigi CPK 668 straipsnio 3 dalyje numatytas draudimas nukreipti išieškojimą į skolininko lėšas, gautas kaip ES parama (ar kita tarptautinė finansinė parama, ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti). CPK 668 straipsnio 3 dalis yra skirta užtikrinti sklandų ES projektų vykdymą ir apsaugoti tam skirtas lėšas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečios bylos aplinkybes turi būti aiškinamasi, kokios lėšos yra skirtos projektui vykdyti, ar projekto tikslai yra pasiekti ir ar įstatymo nustatyta apsauga yra būtina projektui įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2013).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad užsakovas (projekto vykdytojas)/perkančioji organizacija UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ įgyvendina projektą „Telšių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“ Nr. VP3-3.2-AM-01-V-02-009, finansuojamą Europos Sąjungos ir užsakovo lėšomis. Šio projekto įgyvendinimui užsakovas (projekto vykdytojas)/perkančioji organizacija UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ su pareiškėja UAB „Veistas“ sudarė rangos sutartį Nr. MBA 2013/07/06 dėl inžinerinių tyrinėjimų, projektavimo, statybos darbų atlikimo ir atsiradusių defektų ištaisymo. Rangos sutarties 3 ir 4 punktuose numatyta, jog rangovas įsipareigoja užsakovui už sutarties kainą, kurią užsakovas sumokės rangovui, tinkamai atlikti ir laiku užbaigti darbus pagal šią sutartį, ištaisyti defektus, laikantis sutarties ir CK nuostatų, o užsakovas įsipareigoja sumokėti sutarties kainą rangovui už tinkamai ir laiku užbaigtus, sutartyje numatytus darbus. Iš šių sutarties nuostatų matyti, jog užsakovas (projekto vykdytojas)/perkančioji organizacija UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ už atliktus darbus atsiskaito tiesiogiai su UAB „Veistas“ iš Europos Sąjungos paramos skiriamų lėšų ir užsakovo lėšų.

Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad darbams apmokėti skirtos lėšos yra Europos Sąjungos paramos lėšos, į kurias išieškojimas negali būti nukreiptas CPK 668 straipsnio 3 dalies pagrindu, nes nukreipiant išieškojimą į projektui skirtas lėšas kyla grėsmė viešųjų projektų įgyvendinimui. Šis atskirojo skundo argumentas nepagrįstas. Kaip jau minėta, pagal CPK 668 straipsnio 3 dalį išieškojimas remiamo projekto vykdymo laikotarpiu ir projekto veiklos privalomojo tęstinumo laikotarpiu, nustatytu Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, negali būti nukreipiamas į lėšas, gautas kaip Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad Europos Sąjungos finansinė parama yra skirta užsakovui (projekto vykdytojui) UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“, kuri įgyvendina projektą „Telšių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“ Nr. VP3-3.2-AM-01-V-02-009, finansuojamą Europos Sąjungos ir užsakovo lėšomis, todėl ji, o ne rangovas UAB „Veistas“, yra Europos Sąjungos paramos lėšų gavėja. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog UAB „Veistas“ tik atliko rangos darbus vykdant projektą „Telšių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“ Nr. VP3-3.2-AM-01-V-02-009, kuris buvo finansuojamas pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos Struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančią Sanglaudos skatinimo veiksmų programą Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ lėšomis. Rangos sutartimi, sudaryta tarp užsakovo (projekto vykdytojo) UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ ir rangovo UAB „Veistas“ bei UAB „Plungės lagūna“, buvo numatyta, jog už tinkamai ir laiku atliktus darbus užsakovas rangovui sumoka sutarties kainą, kas tik patvirtina, jog antstolės areštuotos lėšos yra ne tiesiogiai gautos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, skirtų Europos Sąjungos remiamų projektų vykdymui, o lėšos pareiškėjos UAB „Veistas“ gautos kaip rangovo atlyginimas už faktiškai atliktus darbus pagal sudarytą rangos sutartį. Apeliantė jokių kitų įrodymų, paneigiančių šias nustatytas aplinkybes ir nurodančių kitokią jos atsiskaitomojoje sąskaitoje esančių piniginių lėšų kilmę nei nurodytoji, nepateikė. Taigi įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog Europos Sąjungos finansinė parama yra skirta užsakovui (projekto vykdytojui) UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“, o ne pareiškėjai UAB „Veistas“, su kuria Europos Sąjungos finansinės paramos gavėja UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“, kaip užsakovas, tik atsiskaito už pagal sutartį atliktus rangos darbus. Užsakovo (projekto vykdytojo) UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“, kaip paramos gavėjos, lėšos nebuvo areštuotos, o areštuota pareiškėjos UAB „Veistas“ banko sąskaitoje esanti jai priklausančių piniginių lėšų dalis (239 183,84 Eur sumoje). Dėl šios priežasties apeliantės teiginiai, jog išieškojimo vykdymas iš šių lėšų gali turėti neigiamos įtakos įgyvendinant finansuojamo projekto veiklas, kurių neįgyvendinus būtų vykdomas lėšų susigrąžinimas teisės aktų nustatyta tvarka, pripažintinas nepagrįstu, todėl atmestinas. Tokios pat pozicijos laikosi ir kiti apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami analogiškas civilines bylas (Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-320-826/2015, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-332-123/2015).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog rangos sutartis buvo terminuota, jos galiojimo terminas – iki 2014 m. sausio mėn., o pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kad sutarties galiojimo terminas būtų buvęs pratęstas, pratęsus projekto finansavimo administravimo sutartį. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – pakeitimo nurodymą pagal rangos sutartį Nr. MBA 2013/07/06. Nors apeliantė nėra aiškiai suformulavusi prašymo priimti į bylą naują įrodymą ir nurodžiusi tokio prašymo pagrįstumo atsižvelgiant į CPK 314 straipsnio nuostatas, tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad šis rašytinis įrodymas patvirtina naujas faktines aplinkybes, atsiradusias po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, yra susijęs su nagrinėjama byla, šio įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, priima apeliacinės instancijos teisme pateiktą naują rašytinį įrodymą. Iš apeliacinės instancijos teismui pateikto pakeitimo nurodymo Nr. 01 pagal rangos sutartį Nr. MBA 2013/07/06 matyti, jog rangos sutarties Nr. MBA 2013/07/06 su užsakovu (projekto vykdytojui) UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ terminas yra pratęstas iki 2015 m. rugsėjo 30 d., tačiau, apeliacinio teismo nuomone, tai neturi jokios reikšmės sprendžiant klausimą dėl antstolės veiksmų teisėtumo, areštuojant pareiškėjai UAB „Veistas“ priklausančias pinigines lėšas, kadangi, kaip nustatyta iš aukščiau nurodytų aplinkybių, šios lėšos nėra tiesiogiai gautos iš Europos Sąjungos Struktūrinių fondų, skirtų Europos Sąjungos remiamų projektų vykdymui.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias antstolio veiksmus vykdymo procese, ir priėmė pagrįstą nutartį, todėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.