Tauragės apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo klausimą dėl nuteistajam W. S., gimusiam , Kazachstane, V. F. Respublikos piliečiui, gyvenančiam W. A. str., V. F. Respublika, paskirtos ir neįvykdytos bausmės – baudos, perdavimo vykdyti E. S. valstybės narės kompetentingai institucijai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tauragės apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. nuosprendžiu W. S. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, 227 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą, 64¹ straipsnį, 66 straipsnį – 64,66 MGL (3 233 Eur) bauda bei vadovaujantis BK 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metus 6 mėnesius, vadovaujantis BK 72 straipsniu konfiskuota automobilio T. A. valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma 11 351,02 Eur, kurią privalėjo sumokėti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir 200 Eur, duoti kaip kyšis. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 19 d. nuosprendžiu pakeista Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. birželio 27 d. nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo, ir paskirta galutinė bausmė – 78 MGL (3 900 Eur) bauda, kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Šia nutartimi sprendžiamas klausimas dėl minėtu nuosprendžiu iš W. S. paskirtos bausmės – baudos, perdavimo vykdyti kitai E. S. valstybei.

Tauragės apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos nuosprendžiai įsiteisėjo 2018 m. spalio 19 d. N. W. S. paskirtą baudą turėjo sumokėti iki 2018 m. gruodžio 19 d., tačiau išrašas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įmokų paieškos internetinio puslapio patvirtina, kad per įstatymo numatytą 2 mėnesių terminą baudos savanoriškai nesumokėjo, todėl yra teisinis pagrindas bausmę vykdyti priverstinai.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teikimą tenkinti, kadangi nuteistasis W. S. yra V. F. Respublikos pilietis, kurio gyvenamoji vieta yra Vokietijoje, todėl Lietuvos Respublikoje paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo kontrolė yra neįmanoma.

Nuteistasis teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Nuteistasis pareiškimo dėl nušalinimo ar kitų prašymų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

BPK 342 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė – bauda arba baudžiamojo poveikio priemonės – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą arba turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas, o nuteistasis ar turtas, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, arba konfiskuotinas turtas yra kitoje E. S. valstybėje narėje, teismas savo iniciatyva arba bausmę (baudžiamojo poveikio priemonę) vykdančios institucijos teikimu gali šią bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę perduoti vykdyti E. S. valstybės narės kompetentingai institucijai. Sprendimas priimamas BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų ir sprendimų konfiskuoti perdavimo vykdyti kitoms E. S. valstybėms narėms taisykles patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Lietuvos Respublikos teismų baudžiamosiose bylose paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms E. S. valstybėms narėms tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 219 (nauja redakcija nuo 2014 m. balandžio 3 d., TAR, 2014, Nr. 2014-03998) patvirtintos Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms E. S. valstybėms narėms taisyklės. Šių taisyklių 4 punkte numatyta, kad piniginė sankcija gali būti perduodama vykdyti kitai E. S. valstybei narei esant šioms sąlygoms: nubaustas asmuo savanoriškai nesumokėjo piniginės sankcijos ir yra teisinis pagrindas ją vykdyti priverstinai; turima duomenų, kad nubaustas asmuo yra kitos E. S. valstybės narės pilietis ar nuolatinis gyventojas arba nubausto asmens turtas ar pajamos, į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje E. S. valstybėje narėje, arba nubausto juridinio asmens buveinė yra kitoje E. S. valstybėje narėje; piniginė sankcija yra didesnė už 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 7 straipsnio 2 dalies h punkte nustatytą sumą ir nežinoma aplinkybių, dėl kurių kitos E. S. valstybės narės kompetentinga institucija galėtų atsisakyti pripažinti ar vykdyti paskirtą piniginę sankciją; nustatomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 631 straipsnio 1 dalies 2, 3 ar 9 punkte nurodytos aplinkybės arba yra kitų priežasčių manyti, kad priverstinis piniginės sankcijos išieškojimas Lietuvos Respublikoje būtų neįmanomas ar sudėtingas; piniginę sankciją būtų tikslinga perduoti vykdyti kitai E. S. valstybei narei. Taisyklių 5 punkte numatyta, kad klausimą dėl piniginės sankcijos perdavimo vykdyti kitos E. S. valstybės narės kompetentingai institucijai BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėja ir nutartimi išsprendžia sprendimą dėl piniginės sankcijos priėmęs teismas. Šį sprendimą teismas priima savo iniciatyva pagal baudžiamojoje byloje esančią medžiagą arba piniginę sankciją vykdančios institucijos teikimą.

Bylos duomenys patvirtina, kad Tauragės apylinkės teismo nuosprendis Nr. 1-387-850/2018 ir Klaipėdos apygardos nuosprendis Nr. 1A-277-360/2018, kuriuo pakeista Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. birželio 27 d. nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo, ir paskirta galutinė bausmė – 78 MGL (3 900 Eur) bauda, kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista, įsiteisėjo 2018 m. spalio 19 d. N. W. S. jam paskirtą 78 MGL, t. y. 3 900 Eur baudą turėjo sumokėti iki 2018 m. gruodžio 19 d., tačiau išrašas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įmokų paieškos internetinio puslapio patvirtina, kad per įstatymo nustatytą 2 mėnesių terminą baudos savanoriškai nesumokėjo, todėl yra teisinis pagrindas bausmę vykdyti priverstinai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis yra V. F. Respublikos pilietis, jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra W. A. str. 1C, V. F. Respublika, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad šioje E. S. valstybėje jis turi turto ar pajamų, iš kurių būtų galima vykdyti išieškojimą (E. S. Tarybos 2005 m. vasario 24 d. pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 4 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, kad W. S. Lietuvos Respublikoje turėtų turto, dirbtų ar gautų pajamų, į kurias būtų galima nukreipti paskirtos baudos išieškojimą, todėl priverstinis piniginės sankcijos išieškojimas Lietuvos Respublikoje būtų neįmanomas. Nuteistajam paskirta bauda yra didesnė už 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 7 straipsnio 2 dalies h punkte nustatytą sumą (70 Eur). Nežinoma aplinkybių, dėl kurių V. F. Respublikos kompetentinga institucija galėtų atsisakyti pripažinti ar vykdyti paskirtą nesumokėtą baudą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad yra visos Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms E. S. valstybėms narėms taisyklėse nurodytos sąlygos, kurioms esant bausmė gali būti perduota vykdyti kitai E. S. valstybei narei, be to, akivaizdu, kad piniginę sankciją tikslinga perduoti vykdyti kitai E. S. valstybės narės kompetentingai institucijai, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 19 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės – 78 MGL, t. y. 3 900 Eur baudos, vykdymas yra perduotinas V. F. Respublikos kompetentingai institucijai.

Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 10 straipsnyje nustatyta, kad jei neįmanoma visiškai arba iš dalies įvykdyti sprendimo, sprendimą vykdančioji valstybė gali taikyti alternatyvias sankcijas, įskaitant laisvės atėmimo sankcijas, jeigu tokiais atvejais tai numato vykdančiosios valstybės įstatymai, o sprendimą priėmusi valstybė leido taikyti tokias alternatyvias sankcijas 4 straipsnyje nurodytame liudijime. Alternatyvios sankcijos dydis nustatomas pagal sprendimą vykdančiosios valstybės teisę, bet jis negali viršyti sprendimą priėmusios valstybės perduotame liudijime nustatyto maksimalaus dydžio.

BK 47 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu. Taigi teismas konstatuoja, kad nuteistajam W. S. vengiant savo noru sumokėti baudą ir nesant galimybių jos išieškoti, V. F. Respublikos kompetentinga institucija gali nuteistajam W. S. nuosprendžiu paskirtą 78 MGL (3 900 Eur) baudą pakeisti areštu, nustatant, kad maksimali arešto trukmė yra 39 paros (BK 47 straipsnio 8 dalis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunktis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio 6 dalimi, 364 straipsniu,

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-387-850/2018, dalį pakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 19 d. nuosprendžiu Nr. 1A-277-360/2018, nuteistajam W. S. paskirtos ir nesumokėtos 78 MGL (septyniasdešimt aštuonių minimalių gyvenimo lygių) – 3 900 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų eurų) baudos išieškojimą perduoti vykdyti V. F. Respublikai.

Nurodyti, kad maksimali galima W. S. arešto trukmė (dienomis) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą yra 39 (trisdešimt devynios) paros arešto.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.