Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo W. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 7 dalį 50 MGL (2500 Eur) bauda, pagal BK 227 straipsnio 2 dalį 100 MGL (5000 Eur) bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 5000 Eur. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 66,66 MGL (3333 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – 1 para, ir paskirta galutinė bausmė - 64,66 MGL (3233 Eur) bauda.

Nuosprendžiu, vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metus 6 mėnesius.

Iš W. S. valstybei priteista automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė -11351,02 Eur.

Nuosprendžiu konfiskuoti iš W. S. pareigūnams kaip kyšį perduoti 200 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

W. S. nuteistas už tai, kad 2018 m. kovo 18 d., apie 18 val. 16 min. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „TOYOTA AVENSIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio, t. y. W. S. kraujyje buvo rasta 2,07 promilių etilo alkoholio.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą nuteistojo W. S. gynėjas advokatas V. Skladaitis prašo apeliacinio skundo netenkinti.

Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Prokuratūros apeliaciniame skunde keliamas klausimas tik dėl neteisingo baudžiamojo įstatymo taikymo bei galutinės bausmės dydžio nustatymo, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Apeliacinio skundo argumentai pagrįsti. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, paskyręs bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, jas bendrino kaip padarytas idealiąja sutaptimi – apimant. Tačiau šiuo atveju nėra jokio pagrindo manyti, kad veikos padarytos idealiąja sutaptimi.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtingose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011). Konkrečiu atveju nustačius, kad yra būtent ideali nusikalstamų veikų sutaptis, už kiekvieną šių veikų paskirtos bausmės subendrinamos, kaip tai nustatyta BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte, apėmimo būdu. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota ir tai, kad sutaptis yra ideali ir tuo atveju, jei padarytos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009). Tokiais atvejais atskiri kaltininko nusikalstami veiksmai yra apjungti vieningo kaltininko sumanymo, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau kvalifikuojami pagal skirtingus specialiosios dalies BK straipsnius.

Nagrinėjamu atveju, nors nusikaltimai padaryti ir per ne ilgą laiko tarpą, tačiau skirtingais kaltininko veiksmais, nesant vieningo kaltininko sumanymo, kėsinamasi į skirtingus objektus, todėl nėra pagrindo atskirų nusikaltimų vertinti kaip idealiosios sutapties, taigi ir bendrinti apėmimo būdu, todėl bendrinant bausmes, galimas tik jų sudėjimas, šiuo atveju pasirenkant nuteistajam palankesnį dalinį bausmių sudėjimo būdą, prie griežtesnės bausmės pridedant nedidelę dalį švelnesnės bausmės.

Apeliaciniame skunde prašoma pagal BK 281 straipsnio 7 dalį W. S. paskirti 60 MGL dydžio baudą, tačiau nenurodoma jokių motyvų, kodėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam motyvuotai skirta minimali 50 MGL dydžio bauda turėtų būti laikoma per švelnia. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, bausmės skyrimas W. S. yra pakankamai motyvuotas, todėl kolegija neturi pagrindo manyti, jog nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas skirtos per švelnios bausmės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai pritaikyto įstatymo bendrinant paskirtas bausmes ir neteisingo galutinės bausmės paskyrimo (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pakeisti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. birželio 27 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir pagal BK 227 straipsnio 2 dalį paskirtas baudas subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės baudos pridedant dalį švelnesnės bei nustatyti subendrintą bausmę – 120 MGL (6000 Eur) dydžio baudą; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 bei paskirti 80 MGL (4000 Eur) dydžio baudą; vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitomas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – 1 para, ir skirti galutinę bausmę - 78 MGL (3900 Eur) dydžio bauda.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.