Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2017-05-15 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, skirtas 9 mėnesių laisvės atėmimas, taikant BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

2) 2017-09-21 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu skirta 30 MGL (1 129,80 Eur) bauda, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta visiškai sudedant su 2017 m. gegužės 15 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir skirta galutinė bausmė 9 mėnesių laisvės atėmimas ir 30 MGL (1 129,80 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, 2018 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi nustatyta papildoma pareiga – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, atliko bausmę 2018 m. lapkričio 7 d.;

3) 2018-11-08 Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, skirtas 1 metų laisvės atėmimas, taikant BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 2 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos (rajono) ribų be nuteistojo priežiūra vykdančios institucijos leidimo bei būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi;

4) 2018-11-12 Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtas 6 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2018 m. gruodžio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi subendrintos 2018 m. lapkričio 8 d. ir 2018 m. lapkričio 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės ir paskirta galutinė bausmė – 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7-8 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 2 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos (rajono) ribų be nuteistojo priežiūra vykdančios institucijos leidimo bei būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi;

5) 2019-01-23 Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtas 6 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant jį bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi, kuria subendrintos bausmės pagal 2018 m. lapkričio 8 d. ir 2018 m. lapkričio 12 d. Vilniaus regiono teismo nuosprendžius, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams. Taikant BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 2 mėnesiams, įpareigojant E. B. per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi;

6) 2019-04-18 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, 21 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnį vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, skirtas 1 metų laisvės atėmimas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. sausio 23 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 2 metų laisvės atėmimas, taikant BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuosprendžio vykdymą prižiūrinčios institucijos leidimo ir būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; 2019 m. rugpjūčio 2 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 valandų nemokami darbai, įpareigojant juos atlikti per keturių mėnesių laikotarpį;

7) 2019-11-06 Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 30 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta visiškai sudedant su 2019 m. balandžio 18 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu skirta 2 metų laisvės atėmimo bausme ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 1 (vienam) mėnesiui, atliekant bausmę pataisos namuose. 2021 m. gruodžio 30 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi panaikintas nuteistajam E. B. taikytas lygtinis paleidimas ir nutarta vykdyti likusią Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, 2022-10-12 paleistas iš Alytaus pataisos namų atlikus bausmę;

8) 2022-08-19 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2022-12-01 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, pagal BK 243 straipsnį skirtas 26 parų areštas;

9) 2023-07-17 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta visiškai sudedant su 2022-08-19 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 26 parų arešto bausme ir skirta 66 (šešiasdešimt šešių) parų arešto bausmė, 2023-10-06 paleistas iš Alytaus kalėjimo atlikus bausmę;

kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje apklaustų asmenų parodymai ir rašytiniai įrodymai

26. Transporto priemonės apžiūros metu vairuotojo vietoje rastas tarp pedalų, priekinės vairuotojo sėdynės ir priekinės konsolės prispaustas vyriškas sportinis tamsios spalvos dešinys batas „Sandic“ (1 t., b. l. 32-57).

27. 2022-10-28 G. B. savanoriškai tyrimui pateikė 2022-10-28, apie 07.20 val., jai greitosios medicinos pagalbos medikės perduotą saugoti E. B. tamsios spalvos sportinį kairį batą „Sandic“ (2 t., b. l. 63-65).

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymų vertinimas

30. Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį baudžiamąjį įstatymą, būtina nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių visumą: veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padarinius (eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus) ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Taigi baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos minėtų taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šio straipsnio atitinkamose dalyse nustatytais padariniais.

31. E. B. inkriminuoti KET 9, 14, 127 punktų pažeidimai.

32. KET 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

33. KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu.

34. KET 127 punkte numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

35. Kaltinamasis E. B. savo kaltės dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo neneigė, nurodęs, kad galėjo vairuoti automobilį eismo įvykio metu, tačiau ar tikrai jis vairavo negalėjo prisiminti.

36. Teismo posėdyje apklausti nukentėjusieji K. J., D. K. bei pats kaltinamasis patvirtino, kad tą dieną iki įvykio automobilį vairavo E. B.. Byloje taip pat nustatyta, kad po eismo įvykio automobilio viduje vairuotojo pusėje ant grindų po pedalais rastas užspaustas juodos spalvos dešinysis batas su užrašu „Sandic“. Tokį patį kairįjį batą tyrėjams perdavė kaltinamojo motina G. B., o jai šį batą atidavė greitosios pagalbos medikai, vežę E. B. į ligoninę. Be to, eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo sprogusios automobilio priekyje esančios vairuotojo ir keleivio pusės oro pagalvės, ant kurių liko kraujo pėdsakų. Atlikus DNR tyrimą bei paėmus kraujo pavyzdžius nuo vairuotojo pusės oro pagalvės nustatyta, kad ant jos yra dviejų asmenų, E. B. ir L. K., kraujo pėdsakai. E. B. kraujo pėdsakai ant pagalvės išdėstyti kairiau (žiūrint iš vairuotojo pozicijos), o L. K. dešiniau. Po eismo įvykio L. K. kūnas aptiktas priekinėje keleivio sėdynėje. Mikropluoštų nuo jo drabužių daugiausia rasta ant priekinės keleivio sėdynės, o ant vairuotojo sėdynės daugiau rasta mikropluošto nuo E. B. drabužių. Eismo įvykio metu E. B. patirtų vidaus organų sužalojimų visuma, turi daugiau požymių, būdingų traumavimui vairu. Taigi minėtų įrodymų visuma leidžia teismui prieiti išvados, kad eismo įvykio metu automobilį vairavo ne kas kitas, o E. B., kadangi tai patvirtina jo kraujo pėdsakai ant oro pagalvės kairės pusės, kurie pagal plotį užima žymiai daugiau vietos negu dešinėje pusėje palikti kraujo pėdsakai. Kairėje oro pagalvės pusėje galėjo atsirasti tik vairuotojo kraujo pėdsakai, kadangi vairuotojo sėdynė automobilio viduje yra iš kairės ir suveikus oro pagalvei pirmas su ja galėjo kontaktuoti tik vairuotojas. Po vairuotojo pedalais liko užspaustas batas, kuris priklausė E. B.. Ekspertizės metu nustatyta, kad vairuotojo sėdynėje daugiausia yra E. B. drabužių mikropluoštų. Ekspertai nenustatė, kad vairuotojo sėdynėje būtų kitų asmenų drabužių mikro dalelių. Taigi byloje surinkti įrodymai nurodo į tai, kad automobilio eismo įvykio metu negalėjo vairuoti kuris nors kitas iš kartų su E. B. važiavusių asmenų, o jį vairavo kaltinamasis E. B..

37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje yra išaiškinta, kad BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas neatsargia kaltės forma, t. y. dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 straipsnio 2 dalis) arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamas pasitikėjimas konstatuojamas tada, kai nustatoma, jog vairuojantis transporto priemonę asmuo suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Nusikalstamas nerūpestingumas konstatuojamas tada, kai transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą abiejų neatsargios kaltės rūšių turinį sudaro kaltininko psichinis santykis su kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimu ir BK 281 straipsnyje nustatytais ir įvykio metu kilusiais padariniais. Padaryto KET pažeidimo suvokimas ar nesuvokimas gali būti laikomas tik vienu iš neatsargios kaltės turinio elementų, savaime neduodantis pagrindo išvadai dėl asmens kaltės padarius BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą. Nes, sprendžiant asmens kaltės klausimą, turi būti įvertinama objektyvių eismo įvykio aplinkybių visuma: kitų eismo dalyvių veiksmai, oro sąlygos ir temperatūra, kelio ypatumai, matomumas, taip pat asmeninės jo savybės: fizinė būsena, profesinė ir gyvenimiška patirtis, adekvatus situacijos vertinimas, dėmesingumas ir kitos aplinkybės. Todėl vertinant kaltininko veiksmus (neveikimą) ir sprendžiant priežastinio ryšio tarp veikos ir kilusių padarinių bei kaltės klausimus būtina nustatyti momentą, kada kaltininkas turėjo realią galimybę pastebėti tokį pavojų keliančias aplinkybes (pavyzdžiui, pėsčiojo pasirodymas važiuojamojoje kelio dalyje, kliūties, apribojančios matomumą, atsiradimas). Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Apie tai turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus eismo sąlygas bei situaciją, kitų eismo dalyvių veiksmus (ar kito eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas neapribojo kaltininko galimybės numatyti nusikalstamus padarinius ir jų išvengti), kaltininko asmenines savybes (ar konkrečioje situacijoje iš vairuotojo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio, ar jo veiksmai buvo adekvatūs kilusiam pavojui, ar jis turėjo realią galimybę išvengti nusikalstamų padarinių) ir kitas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/2010, 2K-375/2014, 2K-99-511/2017, 2K-7-1-693/2018).

38. Byloje nustatyta, kad E. B. vairuojamas automobilis nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Nagrinėjamo eismo įvykio metu automobilio vairavimo ir stabdžių sistemose gedimų, galėjusių atsirasti prieš eismo įvykį ir turėti įtakos šio eismo įvykio kilimui, nenustatyta. Ratų pažeidimai atsirado nuo smūgio deformuojantis automobilio kėbului ir automobilio konstrukcijos dalims kontaktuojant su ratais, todėl taip pat nebuvo priežastis, dėl kurios kaltinamasis galėjo prarasti automobilio valdymo kontrolę. Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis nesuvaldė automobilio vengdamas netikėtos kliūties kelyje. Eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu neapšviestame žvyrkelyje. Iš liudytojo V. L. parodymų bei eismo įvykio apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint įvykio vietą 2022-10-28 8.45 val. buvo apsiniaukę, rūkas (1 t., b. l. 17).

39. Pagal KET 127 punktą reikalaujama, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas atsižvelgtų į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

40. E. B. su kompanija važiavo automobiliu, kuomet lauke buvo visiškai tamsu, neapšviestame kelyje, kurio danga yra žvyrkelis, ūkanotu oru, dėl ko kelio danga tampa drėgna, todėl vairuotojas, važiuodamas sudėtingesnėmis vairavimo sąlygomis negu būtų sausu oru bei dienos metu, turėjo imtis visų atsargumo priemonių ir pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų išlaikyti automobilio tiesiaeigą kelyje. Esant aprašytoms vairavimo sąlygoms, vairuotojas privalėjo važiuoti tokiu greičiu, kuris leistų jam neprarasti automobilio valdymo kontrolės. Tačiau E. B. to nepadarė, dėl ko nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį, vadinasi pažeidė KET 127 punkto reikalavimus. Šis KET pažeidimas yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiais eismo įvykio padariniais – trijų asmenų žūtimi bei trijų asmenų, tarp jų ir vairuotojo, įvairaus masto sužalojimais. Todėl teismas pripažįsta esant visiškai įrodyta, kad kaltinamasis E. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, t. y. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles (127 punktą), dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo L. J., L. K. bei R. N., taip pat buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo D. K. sveikata bei nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios K. J. sveikata.

III. Bausmės skyrimas

41. Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

42. Kaltinamasis E. B. padarė neatsargų nusikaltimą (BK 16 str.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių (BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Kaltinamasis daugybę kartų teistas, du kartus iš jų už vairavimą esant neblaiviam (3 t., b. l. 130-143), daugybę kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taipogi ir šiurkščius (3 t., b. l. 146-156), todėl kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, viršijanti vidurkį.

43. Nagrinėjamą veiką kaltinamasis padarė iki nuosprendžio pirmesnėje byloje priėmimo, todėl paskirta bausmė bendrintina su 2023-07-17 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis. Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 parų arešto bausmė subendrinta su 2022-08-19 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 26 parų arešto bausme pagal BK 64 straipsnio 1, 2 dalių taisykles. Teismų praktikoje nustatyta, kad pagal BK 63 straipsnio 9 dalies taisyklę įskaitoma tik ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir realiai atlikta laisvės atėmimo bausmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-60-495/2023). Subendrinant paskirtas bausmes pagal BK 64 straipsnio taisykles nėra galimybės į nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityti bausmės ar jos dalies, atliktos pagal ankstesnį nuosprendį. Nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kuomet veiką, už kurią yra teisiamas šiuo nuosprendžiu, kaltinamasis padarė (2022-10-28) neatlikęs 2022-08-19 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu paskirtos 26 parų arešto bausmės, tačiau iki 2023-07-17 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų baudžiamuoju įsakymo, kuriuo jam skirta 40 parų arešto bausmė, priėmimo. Šiuo metu bausmė yra atlikta, taigi atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju teismas bausmes turėtų bendrinti ir pagal BK 63, ir pagal 64 straipsnio taisykles, o bausmė, kuri jau yra atlikta, pagal BK 64 straipsnio taisykles nebendrinama ir neįskaitoma, yra pagrindas išbendrinti 2023-07-17 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų baudžiamuoju įsakymo paskirtas bausmes ir šiuo nuosprendžiu skiriamą bausmę subendrinti tik su 2023-07-17 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 parų arešto bausme visiškai sudedant ir įskaityti ją į paskirtos bausmės atlikimo laiką (BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalys, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktis).

44. Sprendžiant, ar yra pagrindas uždrausti kaltinamajam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, atsižvelgtina į tai, kad E. B. sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, teisės vairuoti niekada nebuvo įgijęs, tačiau nepaisant to nuolat vairuoja, darydamas šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, du kartus teistas už vairavimą esant neblaiviam, kelis kartus baustas už analogišką veiką administracine tvarka, nagrinėjamo įvykio metu jam taip pat nustatytas neblaivumas, savo teisei priešingo elgesio nedaro, todėl yra pagrindas taikant BK 68 straipsnį, skirti E. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones maksimaliam 5 metų laikotarpiui.

IV. Kitų procesinių klausimų išsprendimas

45. Kardomosios priemonės – dokumentų (asmens tapatybės kortelės) paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintinos pradėjus vykdyti paskirtą bausmę.

46. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

46.1. kompaktinis diskas su nuotraukomis (1 t.) paliktinas saugoti byloje;

46.2. pavyzdžiai tyrimams, saugomi Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje pagal 2023-06-14 aktą Nr. PD-00000002808 (3 t., b. l. 106), sunaikintini;

46.3. kaltinamojo E. B., nukentėjusiojo D. K. bei žuvusiųjų L. K., R. N. ir L. J. apranga, saugoma Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje pagal 2023-06-14 aktą Nr. PD-00000002802 (3 t., b. l. 105), perduotina jų savininkams arba jų artimiesiems, o nurodytiems asmenims nepageidaujant jų atsiimti, sunaikintina.

47. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

48. Nagrinėjamoje byloje E. B. buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, kadangi gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu (BPK 51 straipsnio 2 dalis). Ginti kaltinamąjį paskirtas advokatas Vladimiras Vlasovas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2023-12-15 pažymą Nr. APD-2023-16993, kurioje nurodyta, kad E. B. suteiktos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 176,67 Eur. Iš bylos medžiagos bei LITEKO duomenų matyti, kad kaltinamasis nedirba, jokių Sodros išmokų negauna, todėl dėl sunkios turtinės padėties valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 5 dalį ir skirti 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, subendrinti paskirtą bausmę su 2023-07-17 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 parų arešto bausme visiškai sudedant ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 6 (šešerių) metų ir 40 dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti 2023-07-17 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtą 40 parų arešto bausmę, prilyginant vieną arešto parą vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirti E. B. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą 5 (penkerius) metus naudotis teise vairuoti transporto priemones, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus paskirtos bausmės vykdymą.

Grąžinti E. B. jo vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. 13994602, saugomą baudžiamojoje byloj (3 t.).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kompaktinį diską su nuotraukomis palikti saugoti byloje;

- pavyzdžius tyrimams, saugomus Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje pagal 2023-06-14 aktą Nr. PD-00000002808 (3 t., b. l. 106), sunaikinti;

- kaltinamojo E. B., nukentėjusiojo D. K. bei žuvusiųjų L. K., R. N. ir L. J. aprangą, saugomą Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje pagal 2023-06-14 aktą Nr. PD-00000002802 (3 t., b. l. 105), perduoti jų savininkams arba jų artimiesiems, o nurodytiems asmenims nepageidaujant jų atsiimti, sunaikinti.

Nepriteisti iš E. B. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.