- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-25
- Bylos Nr.
- e2A-408-267/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00031-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė
- Atsakovas
- A. P.
- Ieškovas
- T. M.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Irenos Stasiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. kovo 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės T. M. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui A. P., byloje išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Mažeikių rajono savivaldybėje dėl vaiko gyvenamos vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė T. M. sutikslinusi reikalavimus teismo prašė nepilnamečio sūnaus M. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ja, t. y. su motina, priteisti iš A. P. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, t. y. pusę sumos reikalingos nepilnamečio sūnaus M. P. poreikiams tenkinti nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, priteisti iš atsakovo 9000 Eur skolą, kuri susidarė per trejų metų laikotarpį dėl atsakovo pareigos – teikti nepilnamečio sūnaus M. P. išlaikymui lėšas nevykdymo. Taip pat prašė nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. P. tvarką: nustatyti šešių mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kurio metu tėvas A. P. su sūnumi M. turi teisę bendrauti kiekvieną sekmadienį pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 13.00 val. ir pristatydamas jį iki 14.00 val. į jo gyvenamąją vietą, nustatant, kad bendravimas vyktų sūnaus gyvenamajame mieste; nustatyti kitą šešių mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kurio metu tėvas A. P. su sūnumi M. turi teisę bendrauti 1 dieną per savaitę, pasiimdamas sūnų sekmadienį nuo 10.00 val. ir pristatydamas jį sekmadienį iki 18.00 val. į jo gyvenamąją vietą, nustatant, kad bendravimas vyktų sūnaus gyvenamajame mieste; nustatyti kitą šešių mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kurio metu tėvas A. P. su sūnumi M. turi teisę bendrauti mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, pasiimdamas sūnų šeštadienį nuo 10.00 val. ir pristatydamas jį sekmadienį iki 18.00 val. į jo gyvenamąją vietą; tėvas A. P. turi teisę kiekvienais metais praleisti su sūnumi M. rugpjūčio mėnesį 14 dienų ir sausio mėnesį 14 dienų, neišvežant sūnaus M. į užsienį be mamos T. M. sutikimo, prieš mėnesį susiderinęs konkrečias datas su mama T. M., tėvas A. P. paima sūnų M. iš jo gyvenamosios vietos ir pasibaigus bendravimo laikui pristato sūnų M. į jo gyvenamąją vietą. Apie ankstesnį sūnaus M. parvežimą į jo gyvenamąją vietą tėvas A. P. prieš dvi dienas telefonu informuoja mamą T. M.; kitą dieną po sūnaus M. gimimo dienos sūnus M. bendrauja su tėvu A. P., jei tai darbo diena – tėvas A. P. sūnų pasiima iš ugdymo įstaigos ir sūnus su juo būna iki 19.00 val., jei tokia diena yra išeiginė – ją sūnus M. praleidžia su tėvu A. P. nuo 10.00 val. iki 18.00 val. Tėvas A. P. paima sūnų M. iš mamos T. M. gyvenamosios vietos ir pasibaigus bendravimo laikui pristato sūnų į jo gyvenamąją vietą; tėvo dieną, pirmą birželio mėnesio sekmadienį, sūnus M. praleidžia su tėvu A. P. nuo 10.00 val. iki 18.00 val., tėvas A. P. paima sūnų M. iš mamos T. M. gyvenamosios vietos ir pasibaigus bendravimo laikui pristato sūnų į jo gyvenamąją vietą; sūnui M. gydantis gydymo įstaigoje, stacionare, tėvas A. P. gali jį lankyti bet kada, neribojant lankymo laiko, sūnui M. gydantis namuose, vaiko tėvas A. P. gali jį lankyti, lankymo laiką suderinęs su vaiko mama T. M..
2. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu A. P. turi bendrą vaiką – sūnų M. P., gim. (duomenys neskelbtini) Iki sūnaus M. gimimo ieškovė gyveno kartu su atsakovu. Gimus sūnui M., ieškovės ir atsakovo bendras gyvenimas nutrūko. Nuo 2013 m. sausio mėnesio ieškovė gyvena kartu su nepilnamečiu sūnumi, o nuo to laiko atsakovas neteikia sūnaus išlaikymui lėšų. Ji nekilnojamojo turto neturi. Nuosavo būsto taip pat nėra įsigijusi. Šiuo metu ji nuomojasi butą adresu – (duomenys neskelbtini). Ji viena augina nepilnametį sūnų, kuriam reikalingas kasdienis jo poreikius tenkinantis išlaikymas. Ieškovės sūnus M. P. gimė su negalia, turi klausos sutrikimą, be specialaus aparato visai negirdi. Ieškovė turi nuolatinį darbą, tačiau sūnaus išlaikymui jos gaunamų pajamų nepakanka. Klausos aparatai dviem sūnaus ausytėms, dalį sumos kompensavus ligonių kasai, kainavo 1944 Eur. Sūnaus tėvas A. P. prie šių aparatų įsigijimo neprisidėjo. Ieškovė perka visus sūnaus poreikiams reikalingus daiktus, perka ir gamina maistą, sumoka už darželį, veža pas gydytojus ir pan., o pinigus skolinosi iš savo mamos, nes jos gaunamų pajamų nepakanka. Neprieštarauja, kad atsakovas bendrautų su nepilnamečiu sūnumi, todėl prašo nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. P. bendravimo tvarką.
3. Atsakovas A. P. su ieškiniu sutiko iš dalies. Gimus vaikui, davė savo pavardę P., tačiau dabar abejoja, ar tikrai M. P., gim. (duomenys neskelbtini), yra jo sūnus, o jis yra jo biologinis tėvas, todėl prašys atlikti genominę ekspertizę vaiko tėvystei nustatyti. Neprieštarauja, kad nepilnametis vaikas M. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyventų kartu su savo motina ir vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Byloje nėra nuomojamo buto nuomos sutarties, buto nuomos mokestis ir komunaliniai mokesčiai nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Jis yra neįgalus nuo (duomenys neskelbtini). ir jam neįgalumas yra nustatytas iki (duomenys neskelbtini). Jo netektas darbingumas sudaro 65 procentus. Dėl jo neįgalumo įsidarbinti galimybių tikrai nėra. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius kas mėnesį iki 2018 m. sausio 1 d. jam skyrė tik 184,80 Eur neįgalumo pensiją, o nuo 2018 m. sausio mėn. 1 d. neįgalumo pensiją padidino 29,70 Eur ir dabar kas mėnesį gaus 214,50 Eur. Be to, jis yra vedęs. Su žmona turi nepilnametį sūnų N. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam taip pat reikalingas išlaikymas. Šiuo metu žmona L. P., gim. (duomenys neskelbtini), yra bedarbė. Jų šeimai išgyventi padeda jo seneliai. Jo šiuo metu turtinė padėtis yra labai sunki. Ieškovė yra dirbanti ir turi nuolatinį darbą, jos darbo užmokestis 2017 m. spalio 1 d. siekė 722,38 Eur. Be to, ieškovė kas mėnesį iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus gauna 224,00 Eur dydžio paramą, sūnaus neįgalumo pensiją –168,00 Eur ir 56,00 Eur priežiūros išlaidų tikslinę kompensaciją, todėl atsakovas mano, kad ieškovės turtinė padėtis šiuo metu yra žymiai geresnė, negu jo. Sutiko nepilnamečiui sūnui M. P. skirti išlaikymą mokamomis periodinėmis išmokomis po 50,00 Eur iki vaiko pilnametystės, nuo tada, kai genominė ekspertizė nustatė, kad jis yra sūnaus M. P. tėvas. Telšių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 31 d. teismo įsakymu jų bendram su sutuoktine L. P. sūnui N. P. iš jo yra priteistas išlaikymas kas mėnesį po 120,00 Eur iki vaiko pilnametystės. Sutinka, kad ieškovė uzufrukto teise būtų paskirta nepilnamečio vaiko M. P. jo išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja. Visiškai nesutinka su ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimu iš jo priteisti 9 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą ir prašo šį ieškovės reikalavimą atmesti kaip nesąžiningą ir nepagrįstą. Jis sutinka su nepilnamečiu sūnumi M. P. bendrauti tik kas mėnesį po vieną kartą, paimant vaiką mėnesio paskutinį sekmadienį iš jo gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir jį pristatant 18.00 val. į jo gyvenamąją vietą. Dažniau bendrauti su sūnumi M. P. galimybės neturi dėl savo neįgalumo ir sveikatos problemų, o ir pats šeimoje padeda auginti mažametį sūnų N. P., kuris taip pat yra neįgalus.
Žemesnės instancijos teismas
4. Išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Mažeikių rajono savivaldybėje nuomone, ieškovės prašoma išlaikymo suma 250 Eur yra pagrįsta, atsižvelgiant į vaiko sveikatos būklę, patiriamas periodines išlaidas ir į dedamas pastangas tinkamai užtikrinti vaiko poreikius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2019 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nustatė M. P. gyvenamąją vietą kartu su motina T. M. jos gyvenamojoje vietoje. Priteisė iš atsakovo A. P. sūnaus M. P. naudai išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 120,00 Eur nuo 2018 m. sausio 8 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Šią sprendimo dalį nurodė vykdyti skubiai. Priteisė iš atsakovo A. P. sūnaus M. P. naudai 4320,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį per trejus metus iki ieškinio padavimo teismui dienos. Paskyrė T. M. nepilnamečio sūnaus M. P. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
6. Nustatė atsakovo A. P. bendravimo su sūnumi M. P. tvarką: taikė šešių mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kurio metu tėvas A. P. su sūnumi M. turi teisę bendrauti kiekvieną sekmadienį pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 13.00 val. ir pristatydamas jį iki 14.00 val. į jo gyvenamąją vietą, nustatant, kad bendravimas vyktų sūnaus gyvenamajame mieste; nustatė kitą šešių mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kurio metu tėvas A. P. su sūnumi M. turi teisę bendrauti 1 dieną per savaitę, pasiimdamas sūnų sekmadienį nuo 10.00 val. ir pristatydamas jį sekmadienį iki 18.00 val. į jo gyvenamąją vietą, nustatant, kad bendravimas vyktų sūnaus gyvenamajame mieste; nustatė kitą šešių mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kurio metu tėvas A. P. su sūnumi M. turi teisę bendrauti mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, pasiimdamas sūnų šeštadienį nuo 10.00 val. ir pristatydamas jį sekmadienį iki 18.00 val. į jo gyvenamąją vietą; tėvas A. P. turi teisę kiekvienais metais praleisti su sūnumi M. rugpjūčio mėnesį 14 dienų ir sausio mėnesį 14 dienų, neišvežant sūnaus M. į užsienį be mamos T. M. sutikimo, prieš mėnesį susiderinęs konkrečias datas su mama T. M., tėvas A. P. paima sūnų M. iš jo gyvenamosios vietos ir pasibaigus bendravimo laikui pristato sūnų M. į jo gyvenamąją vietą. Apie ankstesnį sūnaus M. parvežimą į jo gyvenamąją vietą tėvas A. P. prieš dvi dienas telefonu informuoja mamą T. M.; kitą dieną po sūnaus M. gimimo dienos sūnus M. bendrauja su tėvu A. P., jei tai darbo diena – tėvas A. P. sunų pasiima iš ugdymo įstaigos ir sūnus su juo būna iki 19.00 val., jei tokia diena yra išeiginė –ją sūnus M. praleidžia su tėvu A. P. nuo 10.00 val. iki 18.00 val. Tėvas A. P. paima sūnų M. iš mamos T. M. gyvenamosios vietos ir pasibaigus bendravimo laikui pristato sūnų į jo gyvenamąją vietą; tėvo dieną, pirmą birželio mėnesio sekmadienį, sūnus M. praleidžia su tėvu A. P. nuo 10.00 val. iki 18.00 val., tėvas A. P. paima sūnų M. iš mamos T. M. gyvenamosios vietos ir pasibaigus bendravimo laikui pristato sūnų į jo gyvenamąją vietą; sūnui M. gydantis gydymo įstaigoje, stacionare, tėvas A. P. gali jį lankyti bet kada, neribojant lankymo laiko, sūnui M. gydantis namuose, vaiko tėvas A. P. gali jį lankyti, lankymo laiką suderinęs su vaiko mama T. M..
7. Likusią ieškinio dalį atmetė ir priteisė iš atsakovo A. P. ieškovės T. M. naudai 432,00 Eur jos turėtų atstovavimo išlaidų. Priteisė iš ieškovės T. M. į valstybės biudžetą 5,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 112,32 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
8. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Nesant ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos teismas vaiko M. P. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.
9. Dėl išlaikymo priteisimo. Teismas įvertinęs šalių turtinę padėti ir gaunamas pajamas, atsižvelgęs į vaiko amžių, sveikatą, papildomo ugdymo poreikius, ieškovės pateiktus vaiko poreikių įvertinimo paskaičiavimus, šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteisė po 120,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Išlaidas žaidimų kambariams, kelionėms prie jūros, vaiko draugų gimtadieniams teismas pripažino ne būtinuoju vaiko poreikiu ir šią ieškovės išlaidų vaiko poreikiams dalį konstatavo esant neprivaloma. Ieškovės prašymo priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui po 250,00 Eur negalėjo tenkinti visiškai, nes atsakovo gaunamos pajamos sudaro tik apie 230,00 Eur, tačiau teismas vertino tai, kad kito atsakovo sūnaus N. P. išlaikymui jau yra priteista po 120,00 Eur, o priteisus mažesnę sumą abu atsakovo vaikai bus nelygios padėties, kai vienam iš vaikų būtų priteista didesnė suma, kitam mažesnė, kai tarp vaikų yra nedidelis amžiaus skirtumas ir abu vaikai yra neįgalūs. Teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, kad ieškovės sūnui taip pat yra mokama 168 Eur neįgalumo pensija, kuri turi būti naudojama tenkinant vaiko poreikius.
10. Dėl išlaikymo įsiskolinimo. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas turi pareigą išlaikyti du nepilnamečius neįgalius vaikus, į tai, kad nebūtų pažeidžiami šiuo metu tenkintini vaikų poreikiai, vertindamas priteistą mėnesinį išlaikymo dydį (120,00 Eur), teismas priteisė 4320,00 Eur trejų metų išlaikymo įsiskolinimą. Atskirai teismas pažymėjo, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu pardavė jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, o tai teismas pripažino kaip bandymą siekti išvengti atsakomybės mokėti išlaikymą savo sūnui.
11. Dėl bendravimo tvarkos. Teismas apgailestavo, kad atsakovas nenori nuolat bendrauti su savo sūnumi, skiriant didesnį bendravimo laiką kitam savo sūnui, nors abu vaikai yra neįgalūs, sutiko, kad ieškovės siūlomas bendravimo laikas yra visiškai priimtinas ir tinkamas, todėl bendravimo tvarką su sūnumi patvirtino pagal ieškovės pasiūtą variantą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovas A. P. prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. kovo 5 d. sprendimą sumažinant teismo sprendimu priteistą iš A. P. išlaikymą jo nepilnamečiam sūnui M. P., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. sausio 8 d. ir nepriteisti 4320,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo, atsižvelgiant į atsakovo labai sunkią turtinę padėtį, jo sveikatos būklę, jo neįgalumą, faktiškai jam neturint jokios galimybės įvykdyti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo. Taip pat apeliantas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas už apeliacinio skundo paruošimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
12.1. Atsakovas teigia, kad jam yra nustatytas neįgalumas iki 2051 m. birželio 15 d., neįgalumo šalpos išmoka kas mėnesį tesiekia apie 230,00 Eur, be to, su sutuoktine L. P. turi bendrą vaiką, nepilnametį sūnų N. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuris yra taip pat neįgalus, ir sūnaus N. P. išlaikymui iš atsakovo taip pat yra priteistas išlaikymas, kas mėnesį po 120,00 Eur. Apelianto turtinė padėtis yra ypatingai sunki, o ieškovės T. M. turtinė padėtis yra žymiai geresnė. Ieškovė yra dirbanti, turi nuolatinį darbą ir jos mėnesinis darbo užmokestis siekia 722,38 Eur. Be to, iš VSDFV Mažeikių skyriaus ieškovė gauna paramą, t. y. 168.00 Eur sūnaus M. neįgalumo pensiją ir 56,00 Eur priežiūros išlaidų tikslinę kompensaciją, todėl apeliantas išgalėtų skirti nepilnamečiam vaikui kas mėnesį išlaikymą tik 50,00 Eur. Teismo sprendimu priteista nepilnamečiam vaikui išlaikymo suma kas mėnesį po 120,00 Eur turėtų būti mažinama.
Šalies argumentai
12.2. Apeliantas nesutinka ir su teismo priteistu 4320,00 Eur išlaikymo įsiskolinimu. Ieškovė T. M. gimus sūnui tuojau pat atsakovą paliko ir su vaiku išėjo gyventi pas savo motiną, ieškovė du ar tris kartus per penkerius metus leido atsakovui matytis ir bendrauti su nepilnamečiu vaiku ir neprašė iš atsakovo lėšų vaiko išlaikymui iki kreipimosi į teismą dienos. Pasitvirtinus, kad atsakovas iš tiesų yra biologinis nepilnamečio vaiko M. P. tėvas ir M. P. yra jo sūnus, atsakovas mano, kad tik nuo ekspertizės išvados datos teismas galėjo priteisti iš jo trejų metų išlaikymo įsiskolinimą vaikui. Atsižvelgiant į atsakovo labai sunkią turtinę padėtį, jo neįgalumą, apeliantas įsitikinęs, kad teismas galėjo ir visiškai nepriteisti išlaikymo įsiskolinimo, nes ieškovė iš jo, kaip neįgalaus asmens, nori pasipelnyti.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė T. M. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo aplinkybė, jog atsakovas 2018-08-21 pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Šiuo sandoriu atsakovas piktybiškai perleido savo senelei D. B. K. jam priklausiusį butą, taip apribodamas galimybę priteisti išlaikymą nepilnamečiam sūnui M. P. turtu (ar dalimi turto). Už parduotą butą gautus 7000 Eur įskaitė kreditorei D. B. K. pagal neva 2016 m. pasirašytas paskolų sutartis su savo artimu giminaičiu. 2018-09-04 atsakovas pasirašė povedybinę sutartį, kurioje atsakovas ir jo sutuoktinė nusistatė visiško turto atskirumo režimą. Taigi, atsakovas sąmoningai pasiblogino savo materialinę padėtį.
13.2. Atsakovas nepagrįstai prašo sumažinti priteisto išlaikymo dydį, kuris akivaizdžiai yra nepakankamas, nes priteista suma neužtikrina nepilnamečio vaiko poreikių. Atsakovas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, jog atsakovo nepilnamečiam sūnui N. P. reikalingos periodinės sumos būtinųjų specialiųjų poreikių tenkinimui. Nors atsakovas turi neįgalumą, jis nededa jokių pastangų susirasti papildomą uždarbio šaltinį pagal jo galimybę dirbti ir užsidirbti. Ieškovė turi nuolatinį darbą, tačiau sūnaus išlaikymui jos gaunamų pajamų nepakanka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėjami apeliacinio skundo teisiniai ir faktiniai pagrindai.
15. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apskųstųjų teismo sprendimo dalių, jų teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 straipsnis).
Dėl išlaikymo dydžio
16. Nagrinėjamu atveju ieškovė iš atsakovo prašė priteisti nepilnamečiam sūnui 250 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo A. P. sūnaus M. P. naudai priteisė po 120,00 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
17. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisto nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydžiu. Apeliantas nurodo, kad jam yra nustatytas neįgalumas iki 2051 m. birželio 15 d., neįgalumo šalpos išmoka kas mėnesį tesiekia apie 230,00 Eur, be to, su sutuoktine L. P. turi bendrą vaiką, nepilnametį sūnų N. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuris yra taip pat neįgalus, ir sūnaus N. P. išlaikymui iš atsakovo taip pat yra priteistas išlaikymas kas mėnesį po 120,00 Eur. Apeliantas teigia, kad ieškovės T. M. turtinė padėtis yra žymiai geresnė, todėl apeliantas išgalėtų skirti nepilnamečiam vaikui kas mėnesį išlaikymą tik 50,00 Eur.
18. Byloje vertinant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovė šiuo metu dirba ir viena išlaiko nepilnametį sūnų M. P.. Išlaikyti sūnų jai padeda mama. Savo registruojamo nekilnojamo ar kilnojamo turto neturi, gyvena nuomojamame bute, už kurį moka nuomos mokestį ir komunalines paslaugas. Ieškovės gaunamas pajamas sudaro apie 695 Eur neatskaičius mokesčių ir po 56 Eur už neįgalaus sūnaus priežiūra bei neįgalus sūnus gauna 168 Eur neįgalumo pensiją. Atsakovas A. P. yra neįgalus, jam nustatytas 35 proc. darbingumas ir jis gauna neįgalumo pašalpą 228 Eur. Jis turi dar vieną sūnų – N. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuris taip pat yra neįgalus ir kuriam 2018 m. gegužės 31 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių teismo įsakymu jau priteistas išlaikymas po 120,00 Eur kas mėnesį.
19. Pažymėtina, kad teismų praktikoje vyrauja pozicija, kad vaiko išlaikymui yra reikalinga suma, ne mažesnė nei vienas minimalusis darbo užmokestis, kuris nuo 2018 m. sausio 1 d. sudarė 400 Eur neatskaičius mokesčių, nuo 2019 m. sausio 1 d. sudaro 555 Eur neatskaičius mokesčių. Taip pat kasacinis teismas yra pasisakęs, kad minimalusis darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, tačiau vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
20. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo nagrinėjimo dieną minimalioji mėnesinė alga yra 555 Eur, tačiau šalių nepilnamečiam vaikui yra priteistas mažesnis nei minimalus išlaikymas – 240 Eur (120x2), todėl iš atsakovo priteistas išlaikymas (120 Eur), negali būti vertinamas kaip nepagrįstai didelis. Šiuo atveju reikšminga tai, kad šalių sūnus M. P. yra vaikas, turintis išskirtinių poreikių, kadangi jo išlaikymas yra susijęs su periodišku sveikatos prietaisų įsigijimu, papildomu lavinimu, specialistų konsultacijomis ir kt., reikalaujančių papildomų išlaidų tam, kad būtų tinkamai įgyvendinti išskirtinių sveikatos problemų turinčio vaiko poreikiai. Pažymėtina, jog jokių kitų objektyvių duomenų ir įrodymų, paneigiančių ieškovės pateiktą apskaičiavimą išlaikymui, byloje apeliantas nepateikė. Vertinant vaikui reikalingų išlaidų dydį turėtų būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, sūnaus poreikiams tenkinti iš atsakovo priteistino išlaikymo 120 Eur suma yra pagrįsta ir reikalinga.
21. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, jos negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni. Pažymėtina, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad, kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamu atveju, ieškovei gyvenant kartu su vaiku, jai ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis sveikatos problemų turinčiu vaiku, užtikrinant jo poreikių tenkinimą, priežiūrą jį slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Be to, gyvenant kartu su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis atsakovas neprisideda. Pažymėtina, kad atsakovas, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, nors ir esant duomenų apie nustatytą neįgalumą ir dėl to netektą darbingumą, turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo sveikatą, amžių, profesines galimybes atitinkantį darbą, kad galėtų išlaikyti ne tik save, bet ir teikti išlaikymą savo dviem neįgaliems vaikams.
22. Papildomai teisėjų kolegija vertina apelianto sąmoningai nutylimas aplinkybes dėl jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusio buto, adresu: (duomenys neskelbtini), pardavimo. Šiuo sandoriu, vykstant procesui teisme, atsakovas perleido savo senelei D. B. K. jam priklausiusį butą, o 2018-09-04 atsakovas pasirašė povedybinę sutartį, kurioje apeliantas ir jos sutuoktinė nusistatė visiško turto atskirumo režimą. Akivaizdu, kad atsakovas šiais veiksmais sąmoningai pasiblogino savo materialinę padėtį. Taigi, teiktino išlaikymo laikotarpiu atsakovas turėjo vertingo turto ir tokia jo turtinė padėtis buvo pakankama teikti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad yra pagrindas mažinti priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydį, nes jis dėl savo sveikatos būklės negalėjo ir negali gauti pakankamų pajamų vaiko poreikiams patenkinti, atmestini.
23. Pažymėtina ir tai, jog šiuo atveju nėra pagrindo neproporcingai perkelti vaiko išlaikymo pareigą vienai ieškovei, dar labiau mažinant vaiko išlaikymo dydį ir taip suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Išlaikymas, skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti, yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvas turės galimybę ar norą vaiko poreikius patenkinti. Pažymėtina, kad teismų praktika vaikų interesų apsaugai suteikia prioritetą ir nustato tėvų pareigą užtikrinti pakankamų pajamų gavimą tam, kad vaiko interesai ir poreikiai būtų visiškai užtikrinti. Pagal byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, finansiniu požiūriu šalių turtinė padėtis negali būti vertinama kaip itin skirtinga, todėl apelianto argumentai, kad esant geresnei ieškovės turtinei padėčiai jos galimybės prisidėti prie sūnaus išlaikymo yra didesnės, atmestini kaip nepagrįsti. Teismas visiškai sutinka su bylą nagrinėjusio teismo pozicija, kad atsakovo sūnaus N. P. išlaikymui jau yra priteista po 120,00 Eur, o priteisus mažesnę sumą abu atsakovo vaikai bus nelygios padėties, kai vienam iš vaikų yra priteista didesnė suma, kitam mažesnė, kai tarp vaikų yra nedidelis amžiaus skirtumas ir abu vaikai yra neįgalūs. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių turimą turtą, amžių ir sveikatos būklę, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad 120 Eur per mėnesį yra pagrįsta ir protinga teiktino išlaikymo nepilnamečiam vaikui suma, ji pagrįstai priteistina iš atsakovo, kadangi nenustatytas pagrindas spręsti, jog 120 Eur dydžio išlaikymo sūnui nustatymas pažeidžia atsakovo teises.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
24. Apeliantas nesutinka ir su teismo priteistu 4320,00 Eur išlaikymo įsiskolinimu, mano, kad tik nuo ekspertizės išvados datos teismas galėjo priteisti iš jo trejų metų išlaikymo įsiskolinimą vaikui. Atsižvelgiant į atsakovo labai sunkią turtinę padėtį, jo neįgalumą, apeliantas įsitikinęs, kad teismas galėjo ir visiškai nepriteisti išlaikymo įsiskolinimo, nes ieškovė iš jo, kaip neįgalaus asmens, nori pasipelnyti. Su tokia apelianto pozicija teisėjų kolegija kategoriškai nesutinka.
25. Spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo, teismas visų pirma turi nustatyti laikotarpį, per kurį susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į atsakovo pareigą išlaikyti du nepilnamečius neįgalius vaikus iš atsakovo priteisė 4320,00 Eur, išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad išlaikymo įsiskonimas gali būti priteistas tik nuo tėvystės nustatymo momento.
26. Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento. Paprastai preziumuojama, jog šią teisę turi užtikrinti tėvai, iš kurių vaikas gimė, t. y. prigimtinė vaiko biologinių tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką. Pagal CK 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, bet ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
27. Atsakovas byloje yra pripažinęs, kad su ieškove gyveno kartu iki 2013 m. sausio 3 d., iki kol gimė vaikas, sūnus M. P.. Nagrinėjamu atveju iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas išlaikymo sūnui neteikė nuo gimimo, atsakovas šios aplinkybės ir neneigia nurodydamas, kad išlaikymo vaikui ieškovė neprašė visus penkerius metus. Bylos duomenys patvirtina, kad vaiko gimimo liudijime, išduotame 2013-01-17, mažamečio M. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvais nurodyti ieškovė ir atsakovas (1 t., e. b. l. 10). Remiantis CK 3.149 straipsnio 1 dalimi, duomenis gimimo įrašą apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai (CK 3.150 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis Telšių apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. nutartimi nutraukta civilinė byla dėl tėvystės nuginčijimo, kadangi pats apeliantas atsisakė ieškinio nurodydamas, jog ekspertizės metu nustatyta, kad A. P. yra vaiko M. P. tėvas. Nors atsakovas abejojo tėvyste, tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia, kad atsakovas turėtų būti atleidžiamas nuo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką. Vien ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, ilgą laiką nereikalavo išlaikymo vaikui iš antrojo tėvo ir vaiką išlaikė vienas, pati savaime nėra pagrindas atleisti nuo išlaikymo įsiskolinimo pareigos, nes išlaikymui gautinos lėšos yra vaiko, o ne tėvo (motinos) nuosavybė. Pažymėtina, jog priteisto išlaikymo įsiskolinimo suma sudaro tik po 120 Eur per mėnesį per 3 metus, todėl, įvertinus anksčiau išdėstytus motyvus, nepriteisti šios sumos nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija atmeta niekuo nepagrįstą apelianto teiginį, kad ieškovė reikalaudama išlaikymo įsiskolinimo siekia pasipelnyti iš atsakovo.
28. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė įrodymus, kad ji patyrė 400 Eur advokato išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, todėl atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestas, iš apelianto jos naudai priteistina 400 Eur suma už advokato teisinę pagalbą apeliacinėje instancijoje.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 400,00 Eur (keturis šimtus eurų) jos turėtų atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje.