- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-26
- Bylos Nr.
- 1S-305-626/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vitalija Norkūnaitė
- Nuteistasis
- K. B.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo K. B. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-20 nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020-09-28 nutarimo Nr. 59-187 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam K. B. netaikymo, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. K. B. nuteistas Kauno apygardos teismo 2006-04-20 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 187 straipsnio 3 dalį, galutine subendrinta 17 (septyniolikos) metų laisvės atėmimo bausme.
2. Bausmės pradžia 2005-05-29, bausmės pabaiga – 2022-05-29, lygtinio paleidimo terminas atlikus 2/3 paskirtos bausmės suėjo 2016-09-29. Neatliktos bausmės dalis 2020-09-24 – 1 metai 8 mėnesiai ir 5 dienos.
3. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2020-09-28 nutarimu Nr. 59-187 nutarė netaikyti nuteistajam K. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
4. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-20 nutartimi atmestas nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo panaikinimo.
Šalies argumentai
5. Nuteistasis K. B. pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį bei lygtinio paleidimo komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Skundo argumentai:
5.1. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas atsisakydamas taikyti lygtinį paleidimą, nurodė, kad lygtinis paleidimas iš nuteistojo reikalauja maksimalios elgesio korekcijos, tačiau K. B. manymu, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės, todėl asmuo, būdamas laisvėje, yra intensyviai prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui. Atsižvelgiant į tai, tiek Komisija, tiek teismas negali kelti reikalavimo lygtinai paleidžiamam asmeniui būti visiškai pasitaisiusiam, nes net ir lygtinio paleidimo atveju bausmė yra atliekama toliau tik asmens neizoliavus nuo visuomenės. Pastebi, kad tokios pozicijos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), nes byloje Torreggiani ir kiti prieš Italiją konstatavo, kad į Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijas privalo būti atsižvelgiama ir teisėjai turi taikyti alternatyvias sankcijas bei tai yra įtvirtinta ir tarptautiniuose teisės aktuose: Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje Nr. Rec (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo“ aiškiai keliamas tikslas - sumažinti kaip įmanoma labiau laisvės atėmimo bausmės trukmę, o lygtinis paleidimas yra svarbi priemonė šiam tikslui įgyvendinti“.
5.2. Pažymima, kad nors šiuo metu pas K. B. pagal atliktą OAS-ys vertinimą yra 9 dinaminiai nusikalstamo elgesio rizikos balai, tačiau 4 iš jų negali būti sumažinti, nes yra skirti už praeities savęs žalojimo elgesį, todėl mažinti yra įmanoma tik likusius 5 balus. Atkreipia dėmesį, kad priskiriamas prie vidutinės nusikalstamo elgesio rizikos grupės, o jo nusikalstamo elgesio rizika yra artimesnė žemai, kas teismų praktikoje yra vertinamas kaip teigiamas veiksnys, lemiantis lygtinio paleidimo instituto taikymą, be to dinaminių veiksnių net ir didesni balai nei statinių neužkerta teismams taikyti lygtinio paleidimo instituto. Nuteistojo manymu, jo nusikalstamo elgesio rizika sistemingai mažėja (bausmės atlikimo pradžioje buvo 50 balų, pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu buvo 15 dinaminių veiksnių (socialinio tyrimo išvada Nr. 57-94), o tai vadovaujantis BVK yra vienas iš pagrindų taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Akcentuoja argumentus bylose T-608-1011/2016, TS-51-891/2016 kuomet teismai nusprendė taikyti lygtinį paleidimą, esant žemai rizikos grupei - 19 balų, iš jų statiniai veiksniai sudarė - 5 balus, o dinaminiai veiksniai - 14 balų ir yra konstatavę, kad esant didesnei nei žema nusikalstamo elgesio rizikai lygtinis paleidimas galimas, jei yra matyti pažanga šią riziką mažinant. Taip pat pažymi, kad yra įvykdęs visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas yra svarbu vertinat pažangą mažinat nusikalstamo elgesio riziką.
5.3. Teigiama, kad teismas pernelyg didelį dėmesį skyrė jo elgesiui praeityje ir neatkreipė tinkamo dėmesio į teigiamus jo elgesio pokyčius. Jo elgesys jau yra įvertintas OAS-ys metodikoje (už kurį yra paskirti atitinkami nusikalstamo elgesio rizikos balai), todėl teismas turėjo vertinti aplinkybės, kurios leistų daryti vienokias ar kitokias išvadas dėl jo pavojingumo visuomenei ir galimybės paleisti lygtinai. Nors teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, kad jis turėtų dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, tačiau neatkreipė dėmesio, jog 2015 m. jis dalyvavo nuteistųjų mokymuose „Nuteistųjų mokymai. Krizių psichologija“, 2016 m. - elgesio pataisos programoje „Elgesys - pokalbis - pasikeitimas", taip pat emocijų valdymo užsiėmimuose, baigė pykčio valdymo ir agresijos kursus, dalyvavo socialinių įgūdžių programose, o viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nėra gavęs nė vienos nuobaudos už smurtinį elgesį.
5.4. Skunde nesutinkama, su teismo išvada, kad per visą laisvės atėmimo bausmės laiką nuteistasis atlygino tik nedidelę dalį išieškomos sumos, sumokėjo per mažai turimų skolų, per mažai laiko dirbo, nuteistojo menka darbinė motyvacija ir pastebima, kad K. B. nuolat mokėsi, aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos priemonėse, pataisos namų organizuojamuose renginiuose, įgijo: avalynės gamintojo (batsiuvio), staliaus, suvirintojo, elektros įrengimų remontininko, duonos gaminių kepėjo, kompiuterio projektuotojo specialybes, baigė ir anglų kalbos kursus. Tai patvirtina, kad nuteistasis nevengė mokėti susidariusių skolų, o siekė įgyti ne vieną specialybę, kuri jam padėtų ateityje susikurti finansinį stabilumą ir mokėti susidariusias skolas. Be to, jo gaunamos pajamos iš darbo veiklos yra nedidelės, todėl objektyviai negalėjo sumokėti daugiau išieškomų sumų, šiuo metu yra sukūręs šeimą, kuriai taip pat reikia finansinės paramos.
5.5. Skunde pabrėžiama, kad teismas neteisingai įvertino jo susitaikymą su nukentėjusiąją, nors yra pridėta prie bylos rašytinė susitaikymo sutartis, kuri buvo pasirašyta taikant mediaciją (kurioje nukentėjusioji neprieštarauja, kad jis būtų lygtinai paleistas, o žala būtų atlyginama jam esant laisvėje), ir konstatavo, kad jis nėra įsisąmoninęs neigiamų savo priešingo teisei elgesio pasekmių. Tvirtina, kad nors praeities pakeisti negali, tačiau suprato savo klaidas, pripažįstą savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Atsižvelgiant į tai, pritaikant lygtinio paleidimo institutą nebus pažeisti nuketėjusiosios interesai.
5.6. Mano, kad teismas neatsižvelgė ir į kitus teigiamai jį kaip asmenį charakterizuojančius duomenis: nuo 2019-06-11 perkeltas į lengvąją grupę tęsti bausmės atlikimo; nuo 2019-09-20 suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos ribų dirbti darbą; nuo 2020-06-29 perkeltas į Pusiaukelės namus tęsti bausmės atlikimo; turi 11 paskatinimų, o galiojančių nuobaudų neturi ir apskritai nuobaudos nėra gavęs jau nuo 2014 m. rugsėjo mėn.; dirba UAB „G (duomenys neskelbtini)“; aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, taip pat grupiniuose užsiėmimuose pas psichologes; palaiko glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais, t. y. su sutuoktine ir sūnumi, broliu ir jo šeima, sese ir jos šeima, kitomis giminėmis; stabiliai moka susidariusias skolas; viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nevartojo nei alkoholinių gėrimų, nei narkotinių, ar psichotropinių medžiagų, nenaudojo smurto; nesivadovauja kriminalinės subkultūros elementais; 2018 m. rugsėjo mėn. išleistas į mamos laidotuves nepažeidė nustatytos tvarkos; atliko didžiąją dalį laisvės atėmimo bausmės - beveik 15,5 metų. Tai, nuteistojo manymu, patvirtina, kad jis išėjęs į laisvę gali siekti savo tikslų teisėtais būdais ir priemonėmis bei daugiau nenusikalsti.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmetamas.
7. Apygardos teismas išnagrinėjęs bylą konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-08-25 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti pagrindo nėra.
8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau –BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal BVK straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse (BVK 157 straipsnio 4 dalis). Visais atvejais, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti pritaikius lygtinį paleidimą.
9. BVK 8 straipsnyje ir 9 straipsnyje įtvirtintas bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
10. Byloje nustatyta, kad Komisija 2020-09-28 nutarimu Nr. 59-187 nutarė nuteistajam K. B. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pateikiant rekomendacijas pataisos įstaigai ir nuteistajam dėl jo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo. Komisija tokį savo sprendimą motyvavo įvertinusi nuteistojo elgesį tiek prieš bausmės paskyrimą, tiek bausmės atlikimo metu, socialinio tyrimo išvadą, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones, jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, galimybes nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Apylinkės teismas pritarė šiam Komisijos nutarimui.
11. Priešingai nuteistojo argumentams pastebėtina, kad sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą buvo tinkamai įvertinti ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialieji lygtinio paleidimo taikymo kriterijai, t. y. nuteistojo K. B. asmenybė, nuteistojo elgesys visą bausmės atlikimo laiką, taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, požiūris į darbą, socialiniai ryšiai ir kitos aplinkybės. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent materialieji kriterijai parodo, ar yra įstatyme nustatyta materialioji sąlyga lygtiniam paleidimui taikyti – ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, priimant sprendimą dėl galimybės nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, negalima apsiriboti vien tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis ar režimo reikalavimų laikymusi. Teisės aktai nenustato baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kuris reikalauja, kad nusikaltimą padaręs asmuo būtų nubaustas bei įstatymų nustatyta tvarka atliktų teismo paskirtą bausmę.
12. Apygardos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, asmens bylos duomenis, skundo argumentus, pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog K. B. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir dėl to nėra pakankamo pagrindo spręsti, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Priešingai nei nurodo nuteistais skunde, skundžiamoje nutartyje buvo įvertinti visi reikšmingi duomenys, kurie turi būti svarstomi sprendžiant klausimą dėl galimybės taisyti nuteistus asmenis neizoliuotus nuo visuomenės, t. y. tiek neigiamai, tiek ir teigiamai, K. B. kaip asmenį charakterizuojančios aplinkybės, taip pat jo elgesys laisvės atėmimo metu bei iki bausmės atlikimo, nesuteikiant kuriai nors iš aplinkybių grupės prioritetinę reikšmę viena kitos atžvilgiu. Todėl skundo teiginiai, kad apylinkės teismo nutartis nepakankamai argumentuota ar joje padarytos prieštaringos išvados, atmetami kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.
13. Jau pirmiau buvo pasisakyta, kad nuteistojo galimybės pakeisti savo elgesį ateityje negali būti vertinamos atsietai nuo jo asmenybės bei ankstesnio elgesio. Apylinkės teismas pagrįstai akcentavo, kad pakartotinio nusikalstamumo elgesio riziką didina K. B. elgesys bausmės atlikimo metu bei padarytų nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumo laipsnis, todėl tiek Komisija, tiek teismas pagrįstai į tai atsižvelgė. Pabrėžtina, kad A. I. bausmės atlikimo metu baustas net 28 kartus, paskutinė nuobauda skirta 2014-09-11, o paskutinį kartą dėl drausmės pažeidimų svarstytas 2019-04-23. Taigi, kaip pagrįstai akcentavo apylinkės teismas, nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme stebima pakankamai neilgą laiką. Tuo tarpu nuteistojo K. B. elgesys pataisos namuose nebuvo pavyzdingas: iš viso jis net 39 kartus buvo pažeidęs pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, kaip ir minėta, jam už tai 28 kartus buvo skirtos drausminės nuobaudos, 11 kartų apsiribota auklėjamojo pobūdžio pokalbiais. Įvertinus tai, kad K. B. bausmę atlieka nuo 2005-05-29, šios aplinkybės yra nepakankamos, kad būtų padaryta neabejotina išvada, jog K. B. jau yra pasiruošęs tolimesniam bausmės atlikimui laisvėje. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad būdamas laisvės atėmimo vietoje K. B. turėjo problemų dėl agresyvaus, grasinančio elgesio: nuo 2006 m. iki 2013 m. jis buvo įrašytas į linkusių užpulti nuteistųjų apskaitą, be to, iš teismo nuosprendžio matyti, kad K. B. buvo konstatuotas emociškai nestabilaus, impulsyvaus tipo asmenybės sutrikimas. Šios aplinkybės pagrįstai apylinkės teismo buvo įvertintos kaip keliančios abejonių, ar būdamas laisvėje, be specialistų pagalbos, nuteistasis K. B. gebėtų valdyti savo emocijas. Pagrįstai teigtina, kad socialinio tyrimo išvadoje pateikta rekomendacija – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje - šiuo atveju padėtų nuteistajam, išėjus į laisvę, tinkamai spręsti konfliktus ir valdyti savo emocijas, kas sustiprintų pagrįstą manymą, kad neigiamų emocijų protrūkis nepaskatins pakartotino nusikalstamo elgesio.
14. Nesutiktina su skundo argumentais, kad padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, neturi reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. K. B. atlieka laisvės atėmimo bausmę už kelių nusikalstamų veikų padarymą, iš kurių viena susijusi su gyvybės atėmimu. Ją nuteistasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino. Be to, pastebėtina, kad nuteistasis K. B. praeityje taip pat buvo teistas ir jam buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau praėjus lygtinio paleidimo laikui asmuo vėl nusikalto, kas neabejotinai patvirtina, kad tai teigiamos įtakos pastarojo elgesiui nepadarė, asmuo nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių ir jas būdamas laisvėje nuolat pažeidinėjo. Aukštesniojo teismo manymu, lygtinio paleidimo taikymas šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje gali suformuoti klaidingą nuteistojo požiūrį dėl per švelnaus baudžiamumo ir paskatinti jį nusikalsti ir ateityje. Pastebėtina, kad nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas nėra savarankiškas pagrindas lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Šiuo konkrečiu atveju informacija apie ankstesnius K. B. teistumus atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo neigiamą požiūrį į visuotinai nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl šių aplinkybių įvertinimas, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nei BVK normoms, nei formuojamai teismų praktikai neprieštarauja, jei jos vertinamos kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių kontekste.
15. Pateiktos teismui medžiagos duomenimis, nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir buvo nustatyta vidutinė (44 balai), o pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminiai veiksniai, kurie kinta priklausomai nuo nuteistojo elgesio bei mąstymo pokyčių, yra 9, visgi pakartotinio įvertinimo 2020-04-23 rizikos vertinimo dinaminių taškų suma pakito, t. y. padidėjo 5 balais. Šie balai gauti pervertinant pakartotinę riziką nusikalsti (nustatyti 43 balai, vietoje buvusių 38). Taigi dinaminių taškų rodiklis, kurį gali koreguoti pats nuteistasis savo elgesiu, nežymiai, bet didėja. Taip pat 2020-09-10 pakartotinio rizikos vertinimo statinių taškų suma padidėjo 2 balais – iki 44. Nepriklausomai nuo to, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog buvo nustatyti ir tam tikri pozityvūs pokyčiai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos valdyme bei teigiami pokyčiai siekiant resocializacijos, visgi šiame kontekste pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Tad šiuo atveju, kai K. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro dinaminiai balai (9), pagrįstai teigtina, kad nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę koreguoti savo elgesį išimtinai teigiama linkme.
16. Sutiktina su skundo argumentais, kad aplinkybės, jog K. B. bausmės atlikimo metu yra ne vieną kartą skatintas (11 kartų), pastaruoju metu (nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio) nebaustas, dalyvauja įvairiose nuteistųjų mokymuose ir elgesio pataisos programose, palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais ir giminėmis, jį kaip asmenį teigiamai charakterizuojančios, yra svarbios. Tačiau pabrėžtina, jog režimo reikalavimų laikymasis yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl tai nėra lemiama aplinkybė, svarstant dėl asmens lygtinio paleidimo. K. B. stengiasi mažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką, tačiau teismas pagrįstai nustatė, kad dinaminių (kintančių) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma, kuria vis dar sudaro 9 balai, objektyviai gali būti mažinami elgesio korekcijos priemonėmis. Abejonių tuo, jog K. B. palaiko artimus ryšius su savo šeima ir kitais giminėmis, aukštesniajam teismui taip pat nekelia, tačiau tai vienareikšmiškai nepatvirtina aplinkybės, jog šeimos turėjimas būnant laisvėje bus pakankama sąlyga atgrasyti asmenį nuo nusikalstamo elgesio.
17. Sutiktina su skundo argumentais, kad tai, jog nuteistasis per menkai stengiasi padengti įsiskolinimą negali būti vertinama kaip vienas iš motyvų nuteistojo nenaudai, kadangi asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, galimybės atlyginti nusikaltimu padarytą žalą yra itin ribotos. Tačiau iš teikimo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis, atlikęs daugiau kaip 15 metų jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, yra atlyginęs tik nedidelę dalį išieškomos sumos, kuri priverstinai pagal vykdomuosius raštus išskaičiuojama iš jo darbo užmokesčio, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir žindomas apie priteistą civilinį ieškinį asmuo dirbti pradėjo tik atlikęs nemažą dalį laisvės atėmimo bausmės, kas pagrįstai leido apylinkės teismui spręsti apie menką K. B. darbinę motyvaciją. Todėl manytina, kad netaikant lygtinio paleidimo K. B., apylinkės teismas pagrįstai įvertintino šiuos nuteistojo K. B. galimus finansinius sunkumus išėjus į laisvę. Nors šiuo metu jis dirba, darbą turės ir lygtinio paleidimo atveju, tačiau oficiali jo darbo patirtis laisvėje yra labai nedidelė, o jo finansiniai įsipareigojimai išlieka vis dar žymūs (12 085,57 Eur). Bylos duomenimis, nuteistasis su nukentėjusiąja sudarė susitarimą, kuriuo K. B. įsipareigojo civilinį ieškinį nukentėjusiajai atlyginti jau būdamas laisvėje. Ši aplinkybė teigiama charakterizuoja nuteistąjį, tačiau, vien tai, kad šiuo metu nuteistajam pakanka piniginių lėšų savo asmeninių poreikių tenkinimui, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog nuteistojo finansinės galimybės laisvėje leis savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
18. Svarstant klausimą, ar yra pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, svarbus ir visuomenės interesas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri ne tik paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kuris reikalauja, kad nusikaltimą padaręs asmuo būtų nubaustas bei įstatymų nustatyta tvarka atliktų teismo paskirtą bausmę. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo instituto nėra privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. BK nėra numatyta, kad nustatant bausmės dydį turi būti įvertinama ir nuteistojo paleidimo galimybė, suėjus atitinkamam, įstatyme numatytam terminui, nes pagal galiojančius įstatymus, nuteistojo lygtinio paleidimo galimybė vertinama bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį, dedamas pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, galimybę jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir kt.
19. Įvertinus paminėtas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią K. B. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kas leidžia pagrįstai konstatuoti, jog nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad K. B. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo K. B. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-20 nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.