Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. gegužės 31 d. nutarimo Nr. 59-127 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir nuteistojo asmens bylos medžiagą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 2 dalį 43 parų areštu, pritaikius 64¹ straipsnį bausmė sumažinta 1/3 ir skirta 28 paros arešto. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta 2 metų ir 20 dienų bausmė pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-28 ir 2015-06-19 nuosprendžius. Bausmės vykdymo pradžia – 2015-01-07, bausmės vykdymo pabaiga – 2017-01-27. 1/3 laisvės atėmimo bausmės dalį atliko 2015-09-14. Neatliktos bausmės dalis 2016-05-26 buvo 8 mėnesiai 1 diena.

Komisija, remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2016-05-26 Vilniaus pataisos namuose, 2016-05-26 protokolu Nr. 58-26 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, 2016 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 59-127 nutarė netaikyti nuteistajam A. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Komisija Nutarime nurodė, kad atsižvelgiant į vidutinį pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balą – 78 balus, kriminalinę patirtį, į tai, jog nuteistasis bausmė atidėjimo metu padarė naują nusikalstamą veiką, ankstyvą amžių pirmo nusikaltimo padarymo metu, gyvenimo stilių laisvėje, mąstymą ir elgesį bei silpnai išreikštą motyvaciją keistis bei į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog A. R. nesilaikys įstatymų ir nusikals.

Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo A. R. skundą nepateikė.

Nuteistojo A. R. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. gegužės 31 d. nutarimo Nr. 59-127 atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija 6 metų, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija 3 metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiai, gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad A. R. atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1 punkte: jau yra atlikęs daugiau nei 1/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikęs prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, jog esant didesnei nei žema nusikalstamo elgesio rizikai lygtinis paleidimas galimas, jei yra matyti pažanga šią riziką mažinant. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (ankstesni teistumai ir pan., paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Iš teismui pateiktos 2016-05-24 socialinio tyrimo išvados Nr. 57-111 matyti, kad atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinės rizikos grupei – 78 balai. Kaip jau minėta aukščiau, tokiu atveju, kuomet nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra didesnė nei žema, tokiu atveju teismas turi įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nustatyti, ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo A. R. asmens byla, nuteistojo Socialinio tyrimo išvada, nustatė, kad Komisijai nuteistasis buvo pristatomas pirmą kartą, sutinkant su intensyvia priežiūra. A. R. bausmės atlikimo režimo reikalavimų nepažeidė, neskatintas. Dalyvavo Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje, pataisos, integracijos į visuomenę programose, dalyvavo Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje. Nuo 2015-11-13 iki 2015-12-18 dalyvavo Psichologinės tarnybos organizuojamuose „Bendravimo įgūdžių ugdymo ir emocijų valdymo“, psichologinio konsultavimo programos užsiėmimuose. Nuo 2016-01-14 iki 2016-02-11 dalyvavo ir sėkmingai baigė „Dailės ir meninio ugdymo“ psichologinio konsultavimo programą, programos metu mokėsi išreikšti, įvardinti, analizuoti bei suprasti savo jausmus ir išgyvenimus, pasitelkdamas dailę ir meninę veiklą. 2016-03-16 dalyvavo konsultacijų kompanijos Grand Partners programoje Nuteistųjų mokymai. Krizių psichologija. Nuteistasis teigia, jog alkoholio ir narkotikų nevartoja. Asmuo buvo įtakojamas kriminalinių kompanionų, keletą nusikaltimų padarė grupėje, suvokia, kad ši įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu. A. R. tarpasmeniniai įgūdžiai atitinka jo amžių, išsilavinimą ir aplinkybes. Pokalbio metu kalbus, geranoriškas, tinkamai reaguoja į pastabas, atpažįsta savo problemines sritis, geba išskirti pagrindinius dėsningumus ir pritaikyti juos konkrečioms situacijoms. Turi suformavęs gana konkrečius ir pasiekiamus tikslus, kurie daugiausia siejasi su darbine veikla. Atpažįsta aplinkybes, kurios susijusios su nusikalstamumu. Asmuo neišreiškia neigiamų nuostatų įstatymų ar priežiūros atžvilgiu, diskriminacinės nuostatos kitų nuteistųjų ar darbuotojų atžvilgiu nepasireiškia. Supranta poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes. Supranta jam skirtos asmeninės laisvės apribojimo prasmę. Išreiškia motyvaciją būti pilnaverčiu visuomenės nariu. Be to, nuteistasis turi pagrindinį išsilavinimą, šiuo metu mokosi 12 klasėje, yra motyvuotas dirbti laisvėje. Įstaiga nuteistojo A. R. vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo neturi. A. R. palaiko socialinius ryšius su motina, tėvu, santykiai stabilūs, bendrauja telefonu, laiškais, lankomas trumpalaikių pasimatymų metu. Nuteistasis važiuos gyventi pas motiną. Nuteistasis sutinka, jog lygtinio paleidimo atveju jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. Nurodytas aplinkybes teismas vertina teigiamai, tačiau kartu pažymi, jog A. R. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Aukščiau nurodytos aplinkybės rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo stengimąsi mažinti nusikalstamo elgesio riziką, tačiau lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir, kad jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.

Iš Socialinio tyrimo išvados bei nuteistojo asmens bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad A. R. anksčiau teistas net 8 kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir interesams, amžius pirmojo teistumo metu – 16 metų, nusikaltimai nesunkėja, dėl savo nusikaltimų kaltę pripažįsta, tačiau ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės jam jokio teigiamo poveikio nepadarė, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, jis vėl nusikalto ir šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už vieno tyčinio sunkaus ir vieno tyčinio apysunkio nusikaltimų padarymą. Taip pat akcentuotina, jog ankstesnių teistumų metu jam vieną kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis nepateisino jam parodyto pasitikėjimo ir jo sąlygas pažeidė, bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė naują nusikalstamą veiką. Taip pat pažymėtina, kad, kaip matyti, iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-19 nuosprendžio, kuriuo jis, kartu su kitais asmenimis, buvo nuteistas už plėšimą įsibrovus į patalpą, panaudojus fizinį smurtą ir peilį, byloje A. R. buvo paskelbta paieška, skirta kardomoji priemonė – suėmimas, išduotas Europos arešto orderis, pagal kurį jis buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje, nuosprendį priėmęs teismas šias aplinkybes įvertino kaip A. R. bandymą pasislėpti nuo baudžiamosios atsakomybės. Šios aplinkybės rodo, kad A. R. nedaro teisingų išvadų, negerbia galiojančių teisės ir moralės normų, savo elgesiu demonstruoja polinkį daryti priešingus teisei veiksmus ir nenorą laikytis įstatymų, yra linkęs nusikalsti ir kelia teismui abejonių dėl jo galimybės laikytis įstatymų ateityje, būnant laisvėje. Be to, pateiktoje Socialinio tyrimo išvadoje ankstesni nusikalstami veiksmai ir netinkamas elgesio modelių pasirinkimas nurodomi kaip vieni iš kaltinamajam būdingų kriminogeninių veiksnių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, visgi A. R. ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje, yra linkęs kai kada pasielgti impulsyviai, neapgalvotai, yra matyti silpnai išreikšta motyvacija keistis. Taip pat pažymėtina, kad nors tiek Nutarime, tiek Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad A. R. yra motyvuotas dirbti laisvėje, tačiau, kaip matyti iš pateiktų duomenų, A. R. pataisos namuose nedirba, laisvėje jis oficialiai taip pat nėra dirbęs, pirmą nusikaltimą padarė sulaukęs vos 16 metų amžiaus, taip pat finansiniai sunkumai Socialinio tyrimo išvadoje nurodomas kaip vienas iš nuteistajam būdingų kriminogeninių veiksnių, be to, darbo pasiūlymų išėjus į laisvę A. R. taip pat neturi. Visa tai rodo, kad A. R. išėjus į laisvę gali kilti sunkumų sprendžiant finansines problemas, o tai gali jį vėl įtakoti nusikalsti, nes kaip matyti iš jo kriminalinės praeities, dauguma iš nusikaltimų padaryti siekiant gauti finansinės naudos. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika vidutinė – 78 balai pagal OASys metodiką. Teismo vertinimu, tokie pakankamai aukšti balai rodo, kad nuteistasis nėra pilnai linkęs keisti savo elgesio ir ruoštis integracijai į visuomenę. Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Komisijos narių sprendimas netaikyti A. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos buvo vieningas. Šiuo atveju teismas įvertina ir visuomenės interesą, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, kurią, įvertinęs visas aplinkybes, paskyrė teismas, ir kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.

Teismo vertinimu, Komisijos priimtas Nutarimas netaikyti nuteistajam A. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra motyvuotas ir pagrįstas. Atsižvelgęs į aukščiau aptartas aplinkybes, įvertinęs pateiktus duomenis, nuteistajam taikytas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei jų vykdymo rezultatus, nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, kitus charakterizuojančius duomenis, teismas daro išvadą, kad šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį A. R. taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, šiuo metu jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis iš tiesų yra padaręs reikiamas išvadas, t. y. pasitaisė ir ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. A. R. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, todėl nuteistojo A. R. skundas atmestinas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam netaikytinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu, teismas

nutaria:

atmesti nuteistojo A. R. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. gegužės 31 d. nutarimo Nr. 59-127, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.