Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (kreditorės) uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „P.“ atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-4884-1219/2024, kuria nutarta atsisakyti priimti kreditorės atskirąjį skundą dėl teismo 2024 m. liepos 26 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Skųsdama Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartį, apeliantė (pareiškėja) UAB „P.“ prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – išduoti teismo įsakymą.

7. Atskirajame skunde teigiama, kad apeliantei nėra žinomas skolininkės asmens kodas, todėl jis nebuvo nurodytas ir kreditorės pareiškimas iš esmės atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus. Tvirtina, kad teismo nutartis priimta formaliais pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

9. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta atsisakyti priimti kreditorės atskirąjį skundą dėl teismo 2024 m. liepos 26 d. nutarties.

10. Byloje nustatyta, kad kreditorė, atstovaudama teisininko, kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, tačiau pirmosios instancijos teismas 2024 m. liepos 26 d. nutartimi atsisakė priimti kreditorės pareiškimą, nurodydamas, kad kreditorės pareiškime nenurodytas skolininkės asmens kodas, taip pat nenurodyta skolininkės gimimo data. Skundžiama 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi teismas atsisakė priimti kreditorės atskirąjį skundą, konstatuodamas, kad CPK nėra numatyta galimybė teismo nutartį, priimtą pagal CPK 435 straipsnio 2 dalį, skųsti atskiruoju skundu.

11. Atskirajame skunde apeliantė kelia pareiškimo atitikimo įstatyme nustatytiems reikalavimams ir teismo nutarties formalaus priėmimo klausimus.

12. Teismas pažymi, kad CPK 435 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu pareiškimas neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ir šio Kodekso 433 straipsnyje nurodytų reikalavimų, jeigu yra šio Kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka šio Kodekso 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Nutartis atsisakyti priimti pareiškimą atskiruoju skundu neskundžiama. Esant prieš tai minėtam teisiniam reglamentavimui, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog teismo nutartis priimta pagal CPK 435 straipsnio 2 dalį neskundžiama atskiruoju skundu.

13. Pasisakydamas dėl pareiškimo trūkumų, sudarančių kliūtis proceso eigai, teismas pažymi, kad tinkamas esminių procesinio dokumento turinio elementų nurodymas yra itin reikšmingas. Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktą, į teismą besikreipiantis asmuo turi nurodyti kitų byloje dalyvaujančių asmenų asmens kodus, jeigu jie jam yra žinomi. Pareiškėjos atstovas skunde teigė, kad jam nežinomi skolininkės asmens kodas ir gimimo data. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, kad neturint atsakovo (skolininko) asmens kodo, gimimo datos, procesas yra neįmanomas, nes nesant pakankamai duomenų identifikuoti bylos šalį, atsakingą pagal ieškinį (pareiškimą), nėra galimybės patikrinti šio asmens darbovietės ar deklaruotos gyvenamosios vietos, įteikti procesinius dokumentus, informuoti apie vykstantį procesą, priimtą sprendimą, išduoti vykdomąjį raštą ar nukreipti sprendimo vykdymą (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1051-340/2023, 2020 m. spalio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1494-640/2020).

14. Akivaizdu, kad apeliantės pareiškime nurodyta informacija apie skolininkę yra pernelyg abstrakti ir teismo procesas yra apsukintas. Teismas negali sutikti su apelianto atstovo skundo teiginiais, kad ne kreditorius išduoda teismo įsakymą, o teismas, todėl teismas turi būti aktyvus, ir atkreipia dėmesį į tai, kad kreditorė, turinti daug įvairių teisminių procesų yra atstovaujama profesionalaus teisininko ir jai turi būti žinomi ne tik bendri procesiniams dokumentams keliami reikalavimai, bet ir įrodymų rinkimo tvarka, kuri mechaniškai negali būti perkeliama teismui.

15. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi atsisakęs priimti kreditorės atskirąjį skundą dėl teismo 2024 m. liepos 26 d. nutarties tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas. Kiti apeliantės skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi esminės teisinės reikšmės, todėl plačiau neanalizuojami, o apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.