- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-22
- Bylos Nr.
- 1A-154-360-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-1-00334-2009-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Savinijus Katauskas (pirm.), Irma Čuchraj, Stasys Valužis
- Nuteistasis
- T. A.
- Advokatai
- Juozapas Surblys
- Kategorijos
Pranešėjas S. Katauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-154-360/2013
Teisėja L. Rakštelytė Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00334-2009-6
2013 m. kovo 22 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios T. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo T. A. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 str. 1 d. – 50 MGL dydžio (6500 Lt) bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. A. nuteista už tai, kad aplaidžiai tvarkė UAB „duomenys neskelbtini“ buhalterinę apskaitą. Ji, būdama UAB „duomenys neskelbtini“, į.k. duomenys neskelbtini, buveinė - duomenys neskelbtini, Klaipėdoje, laikotarpiu nuo 2005-04-04 iki 2009-05-11 generaline direktore ir atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, veikdama nusikalstamai aplaidžiai, pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio l dalį, neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais, t. y. 2009-05-11 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 14/1 T. A. išmokėta 624,02 Lt darbo užmokesčio, nurodant kasos išlaidų išrašymo pagrindą „darbo užmokestis už 2009.1,2,3,4,5“, nors T. A. per laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-06-01 buvo priskaičiuota darbo užmokesčio suma išmokėjimui 284,38 Lt, tokiu būdu, nesant pateisinančių dokumentų T. A. buvo išmokėta 339,64 Lt daugiau; neužfiksavo UAB „duomenys neskelbtini“ 2009 m. kovo mėn. kasos knygoje, kasos išlaidų orderių įrodančių, kad G. B. avansui buvo išduota 837 Lt.
Šalies argumentai
Nuteistoji T. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, T. A. išteisinti nepadarius veikos, numatytos BK 223 str. 1 d. Skunde nurodo, jog kaip vieną iš argumentų, pagrindžiantį kaltinimą, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad „įmonėje nebuvo pareiginių nuostatų, kuriuose buvo apibrėžtas darbas arba tam tikros darbuotojo pareigos... iš to galima spręsti, kad buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai neatsitiktiniai, buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nerūpestingai aplaidžiai...“. Apeliantė nesutinka su tokia teismo padaryta išvada ir pažymi, kad buhalterio pareiginių instrukcijų (ne)buvimas neatleidžia minėto asmens nuo pareigos tinkamai vykdyti savo pareigas, nes Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnis imperatyviai nurodo subjektus, atsakingus už apskaitos tvarkymą. Sąrašas baigtinis. Akcinių bendrovių įstatyme aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytos direktoriaus teisės ir pareigos. Byloje liudiję asmenys, atsakingi už apskaitos tvarkymą parodė, kad buvo žinomi reikalavimai dėl įmonės apskaitos tvarkymo, todėl visiškai nepagrįsta teismo išvada, kad atitinkamų pareiginių nuostatų (ne)buvimas, sąlygoja baudžiamąją atsakomybę už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą. Apeliantė remiasi LAT 2008-11-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2008, kurioje teismas nurodė, jog nepriklausomai nuo to, supažindintas darbuotojas su vidaus darbo tvarkos aktais ar ne, sudaryta darbo sutartis įpareigoja darbuotoją būti lojaliu darbdaviui, dirbti dorai ir sąžiningai, tausoti darbdavio turtą ir neatlikti neteisėtų veiksmų, kurie kenktų darbdavio interesams. Tai, nuteistosios nuomone, reiškia, kad asmenys, atsakingi už buhalterinę apskaitą (t. y. L. G. ir L. B.), atlikdamos savo darbines pareigas neturėjo teisės elgtis nesąžiningai ir piktnaudžiauti savo teisėmis, o turėjo užtikrinti tinkamą buhalterinę apskaitos vedimą.
Nuteistosios teigimu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodo akivaizdžiai išgalvotus faktus dėl pareiginių nuostatų. Kaltinamajame akte yra nurodyta, jog L. B. buvo supažindinta su pareiginiais nuostatais.
Taip pat pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į liudytojų duotus parodymus dėl dokumentų saugojimo ir disponavimo jais. Darbuotojams buvo žinoma įmonės tvarka ir reikalavimas dėl dokumentų saugojimo UAB „duomenys neskelbtini“ patalpose, tačiau šių reikalavimų nebuvo laikytasi. T. A. tvirtinimu, bylos nagrinėjimo metu ne kartą buvo paliudyta, kad G. B. ir L. G. disponavo įmonės dokumentais (laikė juos namuose) nors buvo žinoma, jog dokumentai privalėjo būti saugomi įmonės patalpose, todėl pirmosios instancijos teismas padarė visiškai nepagrįstas išvadas, kad atitinkamų dokumentų (ne)buvimas (pareiginių nuostatų, pareigybės aprašymo) sąlygoja aplaidaus buhalterinės apskaitos pasekmių atsiradimą T. A., būtinų baudžiamajai atsakomybei kilti.
Be to, nuteistosios nuomone, kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. 3 p. nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos kitos svarbios aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Tačiau kaip matyti iš kaltinamojo akto duomenų, teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų, pagrinde kaltinimas T. A. formuojamas remiantis 2011-03-01 specialisto išvada, 2011-07-27, 2011-09-03 specialisto apklausos protokolų duomenimis, tarnybiniu pranešimu, kuriuo 2009-07-02 Klaipėdos apskrities VPK NTB ENTS pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal įgalioto asmens S. T. pareiškimą, kuriame nurodoma, kad apgaulingai tvarkoma UAB „duomenys neskelbtini“ apskaita bei klastojami šios įmonės dokumentai, bei remiantis liudytojų parodymais. Šiuo atveju, kaltinamajame akte teigiama, kad T. A., būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, privalėdama tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams, aplaidžiai tvarkė UAB „duomenys neskelbtini“ buhalterinę apskaitą, o būtent pažeisdama 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d., numatantį, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 d. numatytą atvejį Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio Įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ ir LRV 2000-02-17 nutarimo Nr. 179 „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 4 p., numatantį, kad „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį“, išduodant grynuosius pinigus iš įmonės kasos neišrašė ir neužtikrino kasos išlaidų orderių išrašymo laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2009-05-11, dėl padarytų pažeidimų už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2009-05-11 negalima iš dalies nustatyti UAB „duomenys neskelbtini“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Duodama parodymus teisme, liudytoja specialistė I. A., patvirtino, atsakydama į gynėjo užduotą klausimą, kad padaryti pažeidimai nebūtų nustatyti įmonę kontroliuojančių ir tikrinusių institucijų, jei nebūtų gautas T. A. įgalioto asmens pranešimas, kuriame nurodoma, kad apgaulingai tvarkoma UAB „duomenys neskelbtini“ apskaita bei klastojami šios įmonės dokumentai.
Nuteistoji atkreipia dėmesį ir į specialisto apklausos protokolą, tyrėjos užduotus klausimus, specialistė pateikė atsakymus, iš kurių tik viename (atsakydama į trečią klausimą) nurodė dėl kokių pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Specialistė nurodė „kadangi ūkinės finansinės veiklos tyrimui nebuvo pateikta aukščiau nurodyti dokumentai ir suvestinės, nebuvo galima nustatyti koks turtas pagal pavadinimus ir kokios vertės (įsigijimo bei likutine) buvo apskaitytas UAB „duomenys neskelbtini“ sąsk. 1233 „gamybinis ir ūkinis inventorius“... inventorizacijos tvarkos 3 punkto nesilaikymas turi įtakos tam, kad UAB „duomenys neskelbtini“ turtą, įsipareigojimų dydį galima nustatyti iš dalies (sumine išraiška)...“ Atsakydama į kitus klausimus specialistė nurodė, kad „dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. pažeidimo galima nustatyti įmonės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą.... rašteliai nėra buhalteriniai dokumentai... rašteliuose nurodyti duomenys nesukelia pasekmių numatytų Buhalterinės apskaitos įstatyme... apskaitos nepateikimas nesukelia pasekmių, numatytų Buhalterinės apskaitos įstatyme...“
2011-09-03 specialisto apklausos protokole specialistė nurodė, kad nepateikus tyrimui asmenų, turėjusių teisę surašyti ir pasirašyti apskaitos dokumentus sąrašą, T. A. pažeidė Buhalterinės apskaitos 14 straipsnio 1 punktą, kuris nustato, kad „ūkio subjekto vadovas patvirtina asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašą ir jų parašų pavyzdžius“. Tačiau kaltinamajame akte ši įstatymo norma nenurodyta ir T. A. nėra kaltinama pažeidus šio įstatymo normos.
Byloje pateiktoje specialisto išvadoje pakankamai aiškiai nurodoma, kad „...išduodant grynuosius pinigus iš įmonės kasos nebuvo išrašyti kasos išlaidų orderiai, nors šios išlaidos pagrįstos kasos pajamų orderio kvitais, PVM sąskaitomis faktūromis ir nurodytos sumos įtrauktos į suvestinio registro „Didžioji knyga“ apskaitą... kasos knygos apskaitą...“. Specialisto išvadoje nėra nurodyta kategoriška išvada (net ir tikėtina išvada), kad dėl minėtų pažeidimų negalima būtų iš dalies nustatyti UAB „duomenys neskelbtini“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. 2011-03-01 specialisto išvadoje preziumuojama „ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu, pagal UAB „duomenys neskelbtini“ pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl padarytų LR 2011-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 14 str. 1 d., 16 str. 1 ir 3 d. pažeidimų laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2009-06-01 negalima iš dalies nustatyti UAB „duomenys neskelbtini“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros...“
T. A. buvo ir yra kaltinama pažeidus LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d. ir LRV 2000-02-17 nutarimo Nr. 179 „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 4 p., tačiau nėra ir nebuvo kaltinama pažeidus specialisto išvadoje nurodomas Buhalterinės įstatymo normas dėl ko nebūtų galima iš dalies nustatyti UAB „duomenys neskelbtini“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Šie pažeidimai padaryti kitų atsakingų asmenų.
Ekspertizės išvadoje pateikiama pastaba: pateiktos išvados susijusios tik su tirti pateiktais objektais. Ekspertizės išvadoje konstatuota, jog ...“tyrimui nepateiktos 2007, 2008 metų metinės inventorizacijos... 2007, 2008 metų balanso, pelno ataskaitos..., todėl negalima nustatyti UAB „duomenys neskelbtini“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros...“
Anot nuteistosios, siekiant įrodyti nusikalstamos veikos požymius, numatytus BK 223 str. 1 d., privalu neginčytinai įrodyti, kad kaltinamam asmeniui baudžiamoji atsakomybė kilo už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) aplaidų teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, 2) buhalterinės apskaitos dokumentų netvarkymą, teisės aktų reikalaujama tvarka, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą (praradimą). Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 223 straipsnį kyla tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo atsiranda alternatyvūs padariniai (bent vienas iš jų): negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Dėl jos veiksmų (nerūpestingo buhalterinės apskaitos vedimo), pažeidus LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalį ir LRV 2000-02-17 nutarimo Nr. 179 „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 4 p. jai negalėjo kilti baudžiamoji atsakomybė, nes dėl padarytų pažeidimų buvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklą, jo turtą, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą. Todėl apeliantė daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo normas ir pažeidė BK 2 str. 4 d., nes pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.
Be to, bylos nagrinėjimo metu teismui buvo įteiktas gynėjo prašymas nutraukti baudžiamąją bylą Nr. 30-1-00334-09 jos atžvilgiu, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 str. 1 d., BPK 3 str. 1 d. 8 p. tvarka. Prašyme buvo nurodyta, kad įsiteisėjus teismo nuosprendžiui arba teismo nutarčiai ar prokuroro nutarimui nutraukti procesą baudžiamasis procesas laikomas baigtu ir naujas (pakartotinis) baudžiamasis procesas dėl tos pačios nusikalstamos veikos draudžiamas nepriklausomai nuo anksčiau priimto teismo sprendimo rūšies ar proceso nutraukimo pagrindo. Šiuo atveju, 2012-01-10 nutarimu, jos atžvilgiu, buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl veikos, numatytos BK 222 str. 1 d. padarymo ir pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 223 str. 1 d. Byloje yra priimtas įsiteisėjęs prokuroro procesinis sprendimas, nutraukti bylą, taigi laikoma, kad procesas yra baigtas. Užbaigus procesą, antrą kartą jis negali būti pradedamas, o jai 2012-01-10 antrą kartą pareikšti įtarimai už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 8 p., baudžiamasis procesas buvo negalimas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistosios gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistosios T. A. apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistosios apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.
Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymais yra tik teisėtai, įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, patvirtinantys ar paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais ir vertindamas, nesilaikė šio straipsnio nuostatų. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui neprivalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.
Kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas BPK normų nepažeidė, tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi nuteistoji, savaime nereiškia, jog buvo padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimų – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.
Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, apylinkės teismas T. A. pripažino kalta pagal BK 223 str. 1 d. už aplaidų UAB „duomenys neskelbtini“ buhalterinės apskaitos tvarkymą. T. y., už tai, kad ji, būdama UAB „duomenys neskelbtini“, laikotarpiu nuo 2005-04-04 iki 2009-05-11 generaline direktore ir atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, veikdama nusikalstamai aplaidžiai, pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio l dalį, neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais, t. y. 2009-05-11 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 14/1 T. A. išmokėta 624,02 Lt darbo užmokesčio, nurodant kasos išlaidų išrašymo pagrindą „darbo užmokestis už 2009.1,2,3,4,5“, nors T. A. per laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-06-01 buvo priskaičiuota darbo užmokesčio suma išmokėjimui 284,38 Lt, tokiu būdu, nesant pateisinančių dokumentų T. A. buvo išmokėta 339,64 Lt daugiau; neužfiksavo UAB „duomenys neskelbtini“ 2009 m. kovo mėn. kasos knygoje, kasos išlaidų orderių įrodančių, kad G. B. avansui buvo išduota 837 Lt.
Apylinkės teismas pripažino įrodyta, kad šie UAB „duomenys neskelbtini“ teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai padaryti dėl įmonės generalinės direktorės T. A. nusikalstamo nerūpestingumo. Nuteistoji su tokiais nuosprendžio motyvais nesutinka ir kvestionuodama pirmosios instancijos teismo nuosprendį savo nekaltumą grindžia tuo, jog ji nėra BK 223 str. 1 d. numatyto nusikaltimo subjektas, kadangi buhalterinę apskaitą tvarkė ne ji, o buhalterės – L. G. ir L. B., kurios ir buvo atsakingos už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje. Pasak nuteistosios, byloje liudiję asmenys, atsakingi už apskaitos tvarkymą parodė, kad buvo žinomi reikalavimai dėl įmonės apskaitos tvarkymo, todėl visiškai nepagrįsta teismo išvada, kad atitinkamų pareiginių nuostatų (ne)buvimas, sąlygoja baudžiamąją atsakomybę už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą.
Šie nuteistosios T. A. argumentai yra nepagrįsti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 223 str. traukiami asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką apskaitos tarnybą; 2) buhalterinių ir audito, konsultacinių įmonių specialistai – tais atvejais, kai ūkio subjekto buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tomis buhalterinėmis, audito ar konsultacinėmis įmonėmis; 3) ūkio subjekto vadovas – už buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą nustatytą laiką. Įmonės savininkas arba vadovas taip pat atsako pagal šį straipsnį, jeigu buhalterinę apskaitą aplaidžiai tvarko jis pats arba kitas asmuo, nesusijęs su įmone darbo ar sutartiniais teisiniais santykiais, tik žodžiu susitaręs su įmonės vadovu ar savininku dėl įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo.
Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2005-04-04 iki 2009-05-11 T. A. ėjo UAB „duomenys neskelbtini“ generalinės direktorės pareigas. Atsakomybės už aplaidų apskaitos tvarkymą subjektui būdingi specialieji požymiai, t. y. pagal BK 223 str. 1 d. atsako asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Taigi T. A., eidama bendrovės generalinės direktorės pareigas, buvo atsakinga už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą.
Tai, kad būtent nuteistoji T. A. buvo atsakinga už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu patvirtino liudytoja apklausta G. B., kuri parodė, kad kai ji dirbo UAB „duomenys neskelbtini“, direktoriaus funkcijas vykdė pati generalinė direktorė T. A. Joks kitas asmuo šių funkcijų vykdyti nebuvo įgaliotas net tuomet, kai generalinė direktorė buvo mokamose ar nemokamose atostogose. Su pareiginėmis instrukcijomis ji nebuvo supažindinta, tačiau žodžiu jai buvo pasakyta, ką ji turinti daryti, t. y. į jos pareigas įėjo vizų į Baltarusiją ir Rusiją darymas, dirbo ir turizmo srityje, konkrečiai su kompiuterine programa. Liudytoja D. V. teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad per visą jos darbo laikotarpį įmonės direktorė buvo T. A., kas konkrečiai tvarkė bendrovės buhalteriją, ji nežino. Liudytoja L. G. irgi patvirtino, kad jos darbo laikotarpiu bendrovės direktorė buvo T. A. ir visus dokumentus pasirašydavo būtent ji, be jos parašo dokumentų nebuvo, taip pat nurodė, kad priimant ją į darbą su pareiginėmis instrukcijomis ji supažindinta nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas, neturi pagrindo abejoti šių liudytojų duotais parodymais, kadangi jų parodymai yra nuoseklūs ir atitinka jų ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimo biuro objektų kriminalistinių tyrimo biuro specialisto išvada 2011-03-01 Nr. 3(0310) konstatuota, kad tyrimui pateiktoje 2005-04-04 darbo sutartyje Nr. 01 nurodyta, kad T. A. priimta UAB „duomenys neskelbtini“ generalinės direktorės pareigoms, atleista 2009-05-11; 2008-01-07 UAB „duomenys neskelbtini“ vienintelės akcininkės T. A. sprendimu UAB „duomenys neskelbtini“ vadove (direktore) paskirta G. B.; 2008-01-14 darbo sutartyje Nr.15 sudarytoje su G. B. nurodyta, kad G. B. priimta direktore komerciniais klausimais; 2009-05-08 vienintelės akcininkės T. A. sprendimu laikotarpiu nuo 2009-05-08 iki 2009-06-01 UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriumi paskirtas A. Š., tačiau ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateikta UAB „duomenys neskelbtini“ generalinės direktorės T. A., direktorių G. B., A. Š. pareigybiniai nuostatai, kuriuose būtų apibrėžtas darbas arba tam tikros darbuotojo pareigos, todėl tyrimo metu negalima nustatyti, kokias pareigas atliko T. A. ir kokį darbdavio pavestą darbą turėjo atlikti G. B. ir A. Š. Be to, pagal tyrimui pateiktas darbo sutartis už UAB „duomenys neskelbtini“ buhalterinių įrašų teisingumą atsakingos: laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2007-06-14 - vyr. buhalterė L. B., o laikotarpiu nuo 2007-06-18 iki 2009-03-03 - buhalterė L. G. Tyrimui nebuvo pateiktos darbo sutartys su vyr. buhaltere, todėl negalima nustatyti, kas buvo atsakingas už buhalterinių įrašų teisingumą laikotarpiu nuo 2009-03-03 iki 2009-06-01.
Taigi nors nuteistoji T. A. tvirtina, kad už buhalterinės veiklos organizavimą buvo atsakingos buhalterės – L. G. ir L. B., dirbusios atitinkamais laikotarpiais, tačiau toks apeliantės teiginys atmestinas, kadangi bylos medžiaga nėra patvirtinta, kad su pareiginėmis instrukcijomis ar specialiais įsakymais darbuotojai buvo supažindinti, bei, kad bendrovėje būtų buvęs asmuo, atsakingas už įmonės kasą. Visi minėti liudytojai ir ikiteisminio tyrimo apklausų bei akistatos su T. A. metu patvirtino, kad visi bendrovės dokumentai būdavo rengiami tik gavus bendrovės direktorės T. A. žodinius nurodymus, su pareiginėmis instrukcijomis ar specialiais įsakymais darbuotojai nebuvo supažindinti, bendrovėje nebuvo asmens, atsakingo už įmonės kasą. Šios aplinkybės patvirtina, kad bendrovėje UAB „duomenys neskelbtini“ nebuvo pareiginių instrukcijų, nebuvo vadovo įsakymo, kuriuo būtų paskirtas asmuo, atsakingas už bendrovės kasą, o bendrovėje dirbantys darbuotojai savo funkcijas atlikdavo, vadovaujantis žodiniais T. A. nurodymais, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad esant situacijai, kuomet įmonėje nėra lokalinių teisės aktų, aiškiai nustatančių darbuotojų pareigas, apibrėžiančių jų funkcijas bendrovėje, akivaizdu, jog už buhalterinės apskaitos tvarkymą yra atsakingas pats ūkio subjekto vadovas t. y. nagrinėjamu atveju būtent T. A. Sutiktina ir su apylinkės teismo išvada, kad T. A. nepateikė duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2009-05-11 ji nebuvo paskirta direktore.
Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pagal žodinį susitarimą, todėl remiantis minėtomis Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatomis ir teismų praktika, darytina išvada, kad šiuo atveju už tinkamą ūkio buhalterinę apskaitą buvo atsakingas pats ūkio subjektas – T. A.
Nors tam tikrais aspektais nuteistoji apeliaciniame skunde ginčija ir pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimą, tačiau T. A. kaltė padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta pirmosios instancijos teismo ištirtais ir, kolegijos manymu, tinkamai įvertintais bylos faktiniais duomenimis: liudytojų L. B., L. G., D. V., G. B. parodymais, specialistės I. A. paaiškinimu ir parodymais, akistatos protokolais, bei kita rašytine bylos medžiaga.
Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai T. A. ūkyje neabejotinai nustatyti ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimo biuro objektų kriminalistinių tyrimo biuro specialisto išvada Nr. 3 (0310). Tai yra, kad 2009-05-11 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 14/1 T. A. buvo išmokėta 624,02 Lt darbo užmokesčio, nurodant kasos išlaidų išrašymo pagrindą „darbo užmokestis už 2009.1,2,3,4,5“, nors T. A. per laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-06-01 buvo priskaičiuota 284,38 Lt dydžio darbo užmokesčio suma išmokėjimui, tokiu būdu, nesant pateisinančių dokumentų T. A. buvo išmokėta 339,64 Lt daugiau; taip pat neužfiksuota UAB „duomenys neskelbtini“ 2009 m. kovo mėn. kasos knygoje, kasos išlaidų orderių, įrodančių, kad G. B. avansui buvo išduota 837 Lt; išduodant grynuosius pinigus iš įmonės kasos, laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2007-12-31, išduodant 29672,95 Lt, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31, išduodant 12020 Lt, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-05-11, išduodant 445 Lt, nebuvo išrašyti kasos išlaidų orderiai bei neužtikrintas kasos išlaidų orderių išrašymas. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu pagal UAB „duomenys neskelbtini“ pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2009-06-01 iš dalies negalima nustatyti UAB „duomenys neskelbtini“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Šiais veiksmais UAB „duomenys neskelbtini“ nevykdė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 ir 3 dalies reikalavimų.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti specialistų išvadomis, kuriose padarytos išvados atitinka bylos medžiagą, tarpusavyje neprieštarauja, atliktos kvalifikuotų specialistų.
Kiti apeliacinio skundo teiginiai, susiję su dokumentų saugojimu ir disponavimu jais ir t. t., nešalina T. A. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 223 str. 1 d. ir neduoda pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
Apeliaciniame skunde taip pat išdėstyti teiginiai, jog kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. 3 p. nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos kitos svarbios aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Šis argumentas nepagrįstas teisiniais argumentais ir yra deklaratyvaus pobūdžio. Kolegija pažymi, kad reikalavimai kaltinamajam aktui nustato LR BPK 219 str. Šiame straipsnyje išdėstytas reikalavimų kaltinamojo akto turiniui sąrašas yra išsamus ir baigtinis. LR BPK 219 str. 3 d. nurodyta, kad kaltinamajame akte nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas. Kaltinamajame akte turi būti nurodyta padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos kitos svarbios aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius (BPK 219 str. 3 p. pažeidimas). Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. nustatytų reikalavimų, kai minėtos aplinkybės jame nenurodytos arba nurodytos netiksliai, nekonkrečiai ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, be to, šių trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-223/2012).
Nagrinėjamu atveju kaltinamajame akte yra pateikti T. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos aprašymai, nurodant nusikaltimo padarymo laiką, vietą, būdą, padarinius, taip pat kitos nusikalstamos veikos aplinkybės bei šias aplinkybes atitinkantys nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Tas aprašymas atitinka BK normos, pagal kurią veika buvo kvalifikuota ikiteisminiame tyrime, t. y. BK 223 str. 1 d. dispoziciją. Kaltinamajame akte yra įvardinti konkretūs baudžiamojo įstatymo draudžiami apeliantės veiksmai, veikos padarymo vieta, veikų padarymo laikai nurodyti laikotarpiai, T. A. veiksmai aprašyti detaliai.
Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas 2012-07-10 nutartimi išnagrinėjo T. A. prašymą dėl bylos perdavimo prokurorui iš esmės neatitinkant BPK 219 str. 3 d. reikalavimų, susijusių su nusikalstamos veikos aprašymu. Apylinkės teismas nutartimi konstatavo, kad šiuo atveju nurodyti kaltinamojo akto trūkumai, tiek kiekvienas atskirai, tiek visi in corpore nėra esminiai kaltinamojo akto trūkumai, kurie nagrinėjant bylą teisme nėra ištaisomi ir ją trukdo nagrinėti. Su tokia apylinkės teismo pozicija sutinka ir apygardos teismas.
Atsakant į kitus apeliacinio skundo argumentus, apygardos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų įrodymų visuma, kurių pakako daryti pagrįstą išvadą, kad T. A. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Taigi, nors nuteistoji prašo ją išteisinti nepadarius jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, jos kaltė yra įrodyta pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais. Vien tai, kad nuteistoji T. A. nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodama byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindama, nėra pagrindas tenkinti jos apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais.
Nuteistoji ginčydama savo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 223 str. 1 d. padarymo teigia, kad bylos nagrinėjimo metu teismui buvo įteiktas prašymas nutraukti baudžiamąją bylą Nr. 30-1-00334-09 jos atžvilgiu, dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR 223 str. 1 d., BPK 3 str. 1 d. 8 p. tvarka. Anot nuteistosios, prašyme buvo nurodyta, kad įsiteisėjus teismo nuosprendžiui arba teismo nutarčiai ar prokuroro nutarimui nutraukti procesą baudžiamasis procesas laikomas baigtu ir naujas (pakartotinis) baudžiamasis procesas dėl tos pačios nusikalstamos veikos draudžiamas nepriklausomai nuo anksčiau priimto teismo sprendimo rūšies ar proceso nutraukimo pagrindo. Šiuo atveju, 2012-01-10 nutarimu, jos atžvilgiu, buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl veikos, numatytos BK 222 str. 1 d. padarymo ir pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 223 str. 1 d. Byloje yra priimtas įsiteisėjęs prokuroro procesinis sprendimas, nutraukti bylą, taigi, apeliantės nuomone, tai laikoma, kad procesas yra baigtas. Užbaigus procesą, antrą kartą jis negali būti pradedamas, o jai 2012-01-10 antrą kartą pareikšti įtarimai už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 8 p., baudžiamasis procesas buvo negalimas. Šie apeliacinio skundo argumentai taip pat atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Tai, kad prokurorai ikiteisminį tyrimą pagal BK 222 str. 1 d. nutraukė, kadangi nustatė, jog buhalterinę apskaitą T. A. tvarkė ne apgaulingai, o galimai aplaidžiai, ir tai, kad nusikalstama veika buvo perkvalifikuota į BK 223 str. 1 d. nereiškia, kad procesas buvo baigtas ir nuteistajai antrą kartą buvo pareikšti įtarimai už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus. Kolegija laiko, kad, esant tokiai situacijai, nebuvo BPK 3 str. 1 d. 8 p. numatyto pagrindo, dėl kurio baudžiamasis procesas negalimas.
Taigi, remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas tinkamai įvertinęs byloje surinktus atskirus įrodymus ir jų visetą, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog T. A. padarė jai inkriminuotą nusikaltimą ir jos kaltė yra įrodyta byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visetu, bei teisingai T. A. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 223 str. 1 d. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje esminių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimų nenustatė.
Esant šioms aplinkybėms, nėra jokio teisinio pagrindo naikinti ar keisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nuosprendį.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistosios T. A. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.