- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-11-23
- Bylos Nr.
- 1-778-897/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-1-00334-2009-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Rakštelytė
- Kaltinamasis
- T. A.
- Advokatai
- Gintaras Degimas
- Kategorijos
- 1.1.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Lina Rakštelytė, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, Daivai Kaminskienei, Rimai Sankauskaitei, vertėjaujant Danutei Kontarienei, Svetlanai Agafonovai, dalyvaujant prokurorei Ingai Mačiulienei, kaltinamosios gynėjui advokato padėjėjui Gintarui Degimui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. A., gimusi 1956-06-26 Frunske, be pilietybės, rusė, turinti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti bendrovėje „Medinar“ Rusijos Federacijoje, direktore, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji T. A. aplaidžiai tvarkė UAB „Mėta“ buhalterinę apskaitą.
Kaltinamoji T. A., būdama UAB „Mėta“, įmonės kodas 140010416, buveinė - Medelyno g. 7, Klaipėdoje, laikotarpiu nuo 2005-04-04 iki 2009-05-11 generaline direktore ir atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, veikdama nusikalstamai aplaidžiai, pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio l dalį, neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais, t.y. 2009-05-11 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 14/1 T. A. išmokėta 624,02 Lt darbo užmokesčio, nurodant kasos išlaidų išrašymo pagrindą „darbo užmokestis už 2009.1,2,3,4,5“, nors T. A. per laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-06-01 buvo priskaičiuota darbo užmokesčio suma išmokėjimui 284,38 Lt, tokiu būdu, nesant pateisinančių dokumentų T. A. buvo išmokėta 339,64 Lt daugiau; neužfiksavo UAB „Mėta“ 2009 m. kovo mėn. kasos knygoje, kasos išlaidų orderių įrodančių, kad G. B. avansui buvo išduota 837 Lt.
Kaltinamoji T. A. dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažino. Parodė, kad įmonėje kasininke buvo G. B., kuri paimdavo pinigus ir nunešdavo į banką. Ji pati didžiąją laiko dalį dirbo Maskvoje, todėl negalėjo kontroliuoti savo darbuotojų, kurie piktnaudžiavo jiems suteiktomis teisėmis, veiksmų. Juridinių asmenų registrų centre kaip direktorė buvo registruota ji, nors visus bendrovės įsakymus pagal įgaliojimą priimdavo L. A. Jokių dokumentų ji neruošusi ir negalėjusi ruošti, nes realiai praktiškai visą laiką buvo Maskvoje. G. B. ir L. G. jai sakydavo, kad viskas yra tvarkoje. Bendrovę įsteigė, nes manė, kad turizmo veikla yra perspektyvi. Ji yra UAB „Medinar“, esančios Maskvoje, direktore, o G. B. - UAB „Mėta“ direktorė. Papildomai nurodė, kad ji kreipėsi į teisėsaugos pareigūnus dėl pavogtų dokumentų. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o vėliau jis buvo nutrauktas. Teigia, kad dėl kasininko paskyrimo įsakymas buvo. Prašo teismo ją išteisinti.
Liudytoja L. A. parodė, kad 2005 m. ji dirbo UAB „Mėta“ direktore, atliko įvairius organizacinius darbus, turėjo generalinės direktorės T. A. įgaliojimus. UAB „Mėta“ veikla buvo susijusi su turizmo verslu. Jai tekdavo sudarinėti sutartis, atstovaudavo ir bendrovę, nes T. A. dažnai būdavo išvykusi į Maskvą verslo reikalais. Kartu su buhaltere L. B. ir komercijos direktore aptardavo visus reikalaus, derindavo darbus. Tuo metu pinigines lėšas valdė buhalterė. Kas buvo atsakingas už kasą, ji nežino. Mano, jog išrašyti kasos pajamų orderius privalėjo įmonės buhalterė. Registruojant bendrovę 2005 m., o gal 2006 m. dalyvavo ji pati. Kas rengė įstatus, ji nežino. Visus einamuosius bendrovės klausimus spręsdavo ji pati, kas spręsdavo atostogų klausimą, ji nežino. Ji veikusi kaip bendrovės įgaliotas asmuo, visus dokumentus pasirašinėdavo direktorės vardu. Kaip pasirašinėdavo darbo sutartyse – ar kaip direktorė, ar kaip įgaliotas asmuo, ji nepamenanti.
Liudytoja G. B. parodė, kad UAB „Mėta“ pradėjo dirbti vadybininkės pareigose pagal darbo biržos rekomendacijas. Iš pradžių bendrovėje dirbo komercijos direktorės pareigose, tačiau šių pareigų atsisakė, nes nenorėjo prisiimti atsakomybės. Į jos pareigas įėjo vizų į Baltarusiją ir Rusiją darymas, be to, dirbo ir turizmo srityje, konkrečiai su kompiuterine programa. Iš pradžių dirbo su Jevgenija, vėliau atėjo kažkoks vyras. Į darbą ją priėmė kaltinamosios įgaliota atstovė L. A.. L. A. į firmą ateidavo vieną, ar du kartus per savaitę. Kas tvarkė įmonės dokumentus, ji nežino. Darbo sutartį su ja nutraukė T. A.. Darbą kontroliuodavo L. A.. Kaltinamąją T. A. yra mačiusi tik keletą kartų. Su pareiginėmis instrukcijomis ji supažindinta nebuvo, darbo pradžioje dokumentai jokie jai perduoti nebuvo. Buvo mažai klientų, todėl ir firmos pelnas nebuvo didelis. Su T. A. nesutardavo dėl pinigų, nes jai buvo neaišku, iš kokių pajamų išsilaiko bendrovė. Kas konkrečiai buvo bendrovės direktore, ji nežino. Visą darbą kontroliuodavo L. A., kuri bendraudavo su T. A. Bendrovėje buvo buhalterė, o kasininko nebuvo. Po vagystės buvo paprašyta, kad kasoje būtų ne daugiau kaip 200 Lt. T. A. atvykdavo į susirinkimus. Gal tris ar keturis mėnesius jai nebuvo mokamas darbo užmokestis. Kuomet paprašydavo išmokėti jai atlyginimą, T. A. nuolat teigdavo, kad ji bendrovę uždarysianti, nes nėra pinigų, o darbo taip pat nesimato. Bendrovės būklė buvo bloga, nes reikėjo pratęsti licenciją, tačiau tam nebuvo finansinių išteklių. Ji turėjo savo spaudą, ant kurio buvo nurodyta „G. B. direktorė“. T. A. ir L. A. liepusios jai nurodyti, kad ji direktorė. Ar VMI patikrinimas buvo bendrovės patalpose, ji nepamena. 2008-09-26 patikrinimo akte Nr. K1-394 pasirašė ji. VMI tikrinimo metu kaltinamosios nebuvo, patikrinimo aktas buvo surašytas tik iš jos žodžių. Realiai ji komercijos direktore nebuvo, nes jos darbo pobūdis atitiko vadybininko pareigas. Vėliau komercijos direktorės pareigas perėmė kažkoks vyras. Ji paimdavo pinigus iš klientų ir išrašydavo kasos pajamų orderius. Šias funkcijas ji atlikdavo T. A. nurodymu. Į registrų centrą ji dokumentų niekada nėra nešusi, banko pavedimų nedarė, tik grynuosius pinigus nunešdavo į banką. Jevgenijos ji į darbą nepriėmė ir jos neatleido. Realiai direktorės pareigų ji niekada nevykdė, buvo tik vadybininke. Bendrovės įsakymų nekūrė ir nepasirašinėjo, juos rašė T. A. nurodymu. Nei su Sodra, nei VMI jokių darbinių santykių neturėjo.
Kaltinamoji T. A. ne tik neigia padariusi nusikalstamą veiką, bet ir nurodo, kad ji nėra Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektas, nes buhalterinę apskaitą tvarkė ne ji, o buhalterės, kurios ir buvo atsakingos už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje. Tiek teismo posėdžio, tiek ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji teigė, kad dirbo Rusijos Federacinėje Respublikoje, todėl fiziškai negalėjo tvarkyti bendrovės finansinių dokumentų ir būti atsakinga už jų tvarkymą. Bendrovėje darbas buvo organizuotas taip, kad jos išvykimo metu bendrovė realiai galėtų vykdyti savo veiklą. Už bendrovės finansinių dokumentų tvarkymą buvo paskirta, atsižvelgiant į laikotarpius, keletas atsakingų asmenų L. B. – iki 2007-06-18 ir L. G. – nuo 2007-06-18, už bendrovės kasą ir pinigų judėjimą L. B. iki 2007-06-18, L. G. – nuo 2007-06-18, D. V. – iki 2007-11-26, G. B. nuo 2008-01-15. Be to, nuo 2008 m. iki atleidimo iš darbo G. B. veikė kaip bendrovės direktorė, būtent ji buvo atsakinga ir už kasą bei darė įnašus į bendrovės banko sąskaitą.
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos duomenų matyti, kad nusikalstami padariniai (negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros) nustatyti 2011-03-01 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimo biuro objektų kriminalistinių tyrimo biuro specialisto išvados Nr. 3(0310), o būtent, kad 2009-05-11 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 14/1 T. A. buvo išmokėta 624,02 Lt darbo užmokesčio, nurodant kasos išlaidų išrašymo pagrindą „darbo užmokestis už 2009.1,2,3,4,5“, nors T. A. per laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-06-01 buvo priskaičiuota 284,38 Lt dydžio darbo užmokesčio suma išmokėjimui, tokiu būdu, nesant pateisinančių dokumentų T. A. buvo išmokėta 339,64 Lt daugiau; taip pat neužfiksuota UAB „Mėta“ 2009 m. kovo mėn. kasos knygoje, kasos išlaidų orderių, įrodančių, kad G. B. avansui buvo išduota 837 Lt; išduodant grynuosius pinigus iš įmonės kasos, laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2007-12-31, išduodant 29672,95 Lt, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31, išduodant 12020 Lt, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-05-11, išduodant 445 Lt, nebuvo išrašyti kasos išlaidų orderiai bei neužtikrintas kasos išlaidų orderių išrašymas. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu pagal UAB „Mėta“ pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2009-06-01 iš dalies negalima nustatyti UAB „Mėta“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Šiais veiksmais UAB „Mėta“ nevykdė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 ir 3 dalies reikalavimų. Paminėtina ir tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 7, b. l. 75-81), tiek teisiamojo posėdžio metu specialistė išvadą palaikė. Teismui nėra pagrindo abejoti byloje esančia specialisto išvada.
Atsakomybės už aplaidų apskaitos tvarkymą subjektui būdingi specialieji požymiai, t. y. pagal Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalį atsako asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.
Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2005-04-04 iki 2009-05-11 T. A. ėjo UAB “Mėta“ generalinės direktorės pareigas. Taigi kaltinamoji, eidama bendrovės generalinės direktorės pareigas, buvo atsakinga už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą. Liudytoja G. B. tiek teismo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad kai ji dirbo UAB „Mėta“, direktoriaus funkcijas vykdė pati generalinė direktorė T. A. Joks kitas asmuo šių funkcijų vykdyti nebuvo įgaliotas net tuomet, kai generalinė direktorė buvo mokamose ar nemokamose atostogose. Iš pradžių ji buvusi UAB „Mėta“ komercijos direktore, o vėliau šių pareigų atsisakiusi. Nors su pareiginėmis instrukcijomis ji nebuvo supažindinta, tačiau žodžiu jai buvo pasakyta, ką ji turinti daryti, t.y. į jos pareigas įėjo vizų į Baltarusiją ir Rusiją darymas, dirbo ir turizmo srityje, konkrečiai su kompiuterine programa. Liudytoja D. V. teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad per visą jos darbo laikotarpį įmonės direktorė buvo T. A., kas konkrečiai tvarkė bendrovės buhalteriją, ji nežino. Liudytoja L. G. taip pat nurodė, kad jos darbo laikotarpiu bendrovės direktorė buvo T. A. ir visus dokumentus pasirašydavo būtent ji, be jos parašo dokumentų nebuvo, taip pat nurodė, kad priimant ją į darbą su pareiginėmis instrukcijomis ji supažindinta nebuvo. Be to, iš byloje esančios 2011-03-01 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimo biuro objektų kriminalistinių tyrimo biuro specialisto išvados Nr. 3(0310) ( t. 6, b. l. 11-41) nustatyta, kad tyrimui pateiktoje 2005-04-04 darbo sutartyje Nr. 01 nurodyta, kad T. A. priimta UAB „Mėta“ generalinės direktorės pareigoms, atleista 2009-05-11; 2008-01-07 UAB „Mėta“ vienintelės akcininkės T. A. sprendimu „Mėta“ vadove (direktore) paskirta G. B.; 2008-01-14 darbo sutartyje Nr.15 sudarytoje su G. B. nurodyta, kad G. B. priimta direktore komerciniais klausimais; 2009-05-08 vienintelės akcininkės T. A. sprendimu laikotarpiu nuo 2009-05-08 iki 2009-06-01 UAB „Mėta“ direktoriumi paskirtas A.Š., tačiau ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateikta UAB „Mėta“ generalinės direktorės T. A., direktorių G. B., A. Š. pareigybiniai nuostatai, kuriuose būtų apibrėžtas darbas arba tam tikros darbuotojo pareigos, todėl tyrimo metu negalima nustatyti, kokias pareigas atliko T. A. ir kokį darbdavio pavestą darbą turėjo atlikti G. B. ir A. Š. Be to, pagal tyrimui pateiktas darbo sutartis už UAB „Mėta“ buhalterinių įrašų teisingumą atsakingos: laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2007-06-14 - vyr. buhalterė L. B., o laikotarpiu nuo 2007-06-18 iki 2009-03-03 - buhalterė L. G. Tyrimui nebuvo pateiktos darbo sutartys su vyr. buhaltere, todėl negalima nustatyti, kas buvo atsakingas už buhalterinių įrašų teisingumą laikotarpiu nuo 2009-03-03 iki 2009-06-01. Kaltinamoji T. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad už buhalterinės veiklos organizavimą atsakingos buhalterės, dirbusios atitinkamais laikotarpiais, tačiau toks kaltinamosios teiginys atmestinas, kadangi kaip matyti iš bylos duomenų – liudytojų parodymų, specialisto išvados, akistatų protokolų, bendrovėje nebuvo pareigybinių nuostatų, kuriuose būtų apibrėžtas T. A. įgaliotų vadovų ar kitų darbuotojų darbas arba nurodytos konkrečios darbuotojų pareigos, todėl nėra galimybės nustatyti, kokias pareigas atliko pati direktorė T. A. ir kokį darbdavio pavestą darbą turėjo atlikti darbuotojai. Liudytojos G. B., L. G. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo apklausų bei akistatos su T. A. metu parodė, kad visi bendrovės dokumentai būdavo rengiami tik gavus bendrovės direktorės T. A. žodinius nurodymus, su pareiginėmis instrukcijomis ar specialiais įsakymais darbuotojai nebuvo supažindinti, bendrovėje nebuvo asmens, atsakingo už įmonės kasą. Liudytoja L. B. parodė, kad tuo metu, kai direktorė buvo L. A., ji pati buvo atsakinga už įmonės kasą, o kai pastaroji buvo atleista, direktore buvo paskirta T. A. ir kas tuo metu buvo atsakingas už įmonės kasą, ji (L. B.) nežinanti. Liudytojos G. B. ir T. A. taip pat patvirtino, kad dirbant bendrovėje UAB „Mėta“ specialaus įsakymo dėl jų pareigų ir funkcijų nebuvo. Šios aplinkybės patvirtina, kad bendrovėje UAB „Mėta“ nebuvo pareiginių instrukcijų, nebuvo vadovo įsakymo, kuriuo būtų paskirtas asmuo, atsakingas už bendrovės kasą, o bendrovėje dirbantys darbuotojai savo funkcijas atlikdavo, vadovaujantis žodiniais T. A. nurodymais ir savo supratimu, todėl egzistuojant situacijai, kuomet įmonėje nėra lokalinių teisės aktų, aiškiai nustatančių darbuotojų pareigas, apibrėžiančių jų funkcijas bendrovėje, akivaizdu, jog už buhalterinės apskaitos tvarkymą yra atsakingas ūkio subjekto vadovas, kuo nagrinėjamoje situacijoje ir yra kaltinamoji T. A.. Ta aplinkybė, kad buhalterinė apskaita aplaidžiai buvo tvarkoma dėl to, kad kaltinamoji T. A. aptariamu laikotarpiu buvo išvažiavusi į Rusijos Federaciją ir į Lietuvos Respubliką grįždavo retai, o bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą T. A. buvo pavedusi per nusikalstamos veikos nesuvokusius bendrovės darbuotojus nešalina kaltinamosios T. A. atsakomybės, juolab, kad kaltinamoji T. A. nepateikė duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2009-05-11 ji nebuvo paskirta direktore.
Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs šiuos duomenis, pripažįsta įrodyta, kad kaltinamoji T. A. laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2009-05-11 nusikalstamai aplaidžiai organizavo UAB „Mėta“ teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Šie UAB „Mėta“ teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai padaryti dėl įmonės generalinės direktorės T. A. nusikalstamo nerūpestingumo. T. A. įsteigusi uždarąją akcinę bendrovę, tapusi vienintele jos akcininke ir generaline direktore pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 21 straipsnį tapo atsakinga ir už šios įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą. Ji neužtikrino, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai būtų pagrįsti apskaitos dokumentais, išduodant grynuosius pinigus iš įmonės kasos neišrašė ir neužtikrino kasos išlaidų orderių išrašymo, nenumatė, kad dėl tokio jos neveikimo gali atsirasti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyti pavojingi padariniai (negalėjimas nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros), nors pagal veiklos aplinkybes ir savo asmenines savybes (dirbo verslo srityje daugelį metų) galėjo ir turėjo tai numatyti. T. A. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalį.
Teismas atmeta kaltinamosios gynėjo argumentus, kad byloje nustatyti buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimai yra nežymūs, pripažintini mažareikšmiais, todėl tokie pažeidimai gali užtraukti administracinę, o ne baudžiamąją atsakomybę. Minėta, kad baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnį atsiranda tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šių padarinių nustatymas ar nenustatymas yra svarbiausias baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus atribojimo kriterijus. Teismas nustatė, kad dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo buvo iš dalies negalima nustatyti UAB „Mėta“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Šios išvados pagrįstumą rodo tai, kad nustatytų buhalterinės apskaitos tvarkos pažeidimų skaičius yra nemažas, apskaitos dokumentuose aptikta nemažai trūkumų, ne visos ūkinės operacijos buvo pagrįstos apskaitos dokumentais, įmonėje nebuvo pareigybinių nuostatų, kuriuose būtų apibrėžtas darbas arba tam tikros darbuotojo pareigos. Iš to galima spręsti, kad buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai neatsitiktiniai, buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nerūpestingai aplaidžiai, ir dėl tokio apskaitos tvarkymo iš dalies neįmanoma nustatyti tikrųjų įmonės turtinių, ūkinių bei finansinių rodiklių.
Kaltinamoji T. A. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalyje. Ji anksčiau neteista ir nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalto pirmą kartą. Šiuo metu dirba UAB „Medinar“ direktore. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajai Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą bausmę – baudą, kurios dydis lygus to paties kodekso 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytam šios bausmės vidurkiui. Baudos dydis parenkamas vadovaujantis nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusia Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 2 dalies redakcija (LR 2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, Žin., 2003, Nr. 38-1733), nustačiusia mažesnius šios bausmės dydžius. Baudos dydis skaičiuojamas pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusį 2006-12-07 LR įstatymu Nr. X-963 nustatytą minimalų gyvenimo lygį 130 Lt per mėnesį vienam Lietuvos Respublikos gyventojui.
Kaltinamajai T. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
T. A. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirti baudą – 50 MGL (6500 Lt).
Nustatyti, kad bauda savanoriškai turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir turi būti teismo raštinei pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendį per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos proceso dalyviai gali apskųsti Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.