Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų E. U. ir I. U. pareiškimą dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šioje byloje absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). Taip pat nenustatyta kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas atskiruoju skundu apibrėžtų ribų ir pasisakydamas dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų.

9. Šiuo atveju apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjų pareiškimą dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kaip nenagrinėtiną teisme ypatingosios teisenos tvarka, ir išaiškino pareiškėjams teisę su pareiškimu kreiptis į notarą (CK 3.51 straipsnio 3 dalis).

10. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama teismo nutartimi, neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kad sutuoktiniai neturi bendrų nepilnamečių vaikų ir daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, tačiau argumentuoja, jog civilinės būklės akto įrašai panaikinami (anuliuojami) teismo tvarka, todėl teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti pareiškimo. Taigi, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl to, kokia tvarka panaikinamas bažnytinės santuokos apskaitos įrašas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kai sutuoktiniai neturi bendrų nepilnamečių vaikų, daugiau negu metus netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, pateikia sudarytą sutartį dėl santuokos įrašo panaikinimo pasekmių.

11. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar ją įgyvendina, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika; 2012, 36). Todėl ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą (gali būti dalyvaujančiu byloje asmeniu, turi atitinkamus įgalinimus, jeigu kreipiasi į teismą kito asmens vardu) ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytais pagrindais.

12. Pagal CK 3.24 straipsnio 1 dalį, bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka santuoka sudaroma pagal atitinkamos religijos (kanonų) teisės nustatytą procedūrą. CK 3.24 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sukelia tokias pat teisines pasekmes kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje, jeigu santuoka sudaryta nepažeidus CK nustatytų santuokos sudarymo sąlygų, laikantis valstybėje įregistruotų ir valstybės pripažintų religinių organizacijų kanonų nustatytų procedūrų, ir jeigu santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka buvo įtrauktas į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje.

13. Santuoka baigiasi, kai vienas sutuoktinis miršta arba santuoka nutraukiama įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.49 straipsnio 1 dalis). CK 3.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau negu vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje. Kai yra šios sąlygos, santuoka nutraukiama teisme supaprastinto proceso tvarka (CK 3.51 straipsnio 2 dalis), o tais atvejais, kai, esant šioms sąlygoms, sutuoktiniai taip pat daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka (CK 3.51 straipsnio 3 dalis). Nuostata dėl galimybės nurodytu atveju kreiptis į notarą įtvirtinta ir įsigaliojo nuo 2023 m. sausio 1 d. (2022 m. birželio 30 d. įstatymas Nr. XIV-1346; TAR, 2022, Nr. 2022-15441).

14. Kasacinis teismas, aiškindamas prieš tai galiojusį teisinį reglamentavimą ir situacijos ypatumus bažnytinės santuokos atveju, yra išaiškinęs, kad prašymas dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos ir įtrauktos į apskaitą civilinės metrikacijos skyriuje santuokos civilinių teisinių pasekmių ir kitų su jomis susijusių klausimų (CK 3.59 straipsnis) nagrinėtinas teisme. Teismas, tenkindamas prašymą dėl civilinių teisinių pasekmių, atsiradusių bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką įtraukus į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, panaikina akto įrašą dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje ir išsprendžia kitus klausimus (turto padalijimo, vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos nustatymo, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo ir kitus (CK 3.49, 3.59 straipsniai). Santuokos akto atitinkamame bažnyčios registre įrašas, kurio pagrindu buvo išduotas santuokos liudijimas, lieka galioti, jeigu bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka nėra pripažinta negaliojančia bažnytinio teismo. Taigi, sutuoktiniams sudarius santuoką bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, jos pabaigai taikoma skirtinga jurisdikcija: civilinė, vykdoma bendrosios kompetencijos teismų, kai sutuoktiniai yra suinteresuoti nutraukti civilinį teisinį ryšį su iš to išplaukiančiomis teisinėmis pasekmėmis, ir bažnytinė, vykdoma atitinkamų bažnyčios institucijų, remiantis vidaus (kanonų) teisės normomis, kai nutraukiami kanonų teisės normų reglamentuojami santuokiniai ryšiai. Kita vertus, nors valstybė pripažįsta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką, kai ji įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, tačiau tai nereiškia, kad santuoka, sudaryta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, tampa civiline santuoka, kurią gali nutraukti civilinis teismas. Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka gali būti pripažinta negaliojančia (niekine) atitinkamų bažnyčios institucijų, remiantis vidaus (kanonų) teisės normomis. Bendrosios kompetencijos teisme gali būti nagrinėjamas klausimas dėl civilinių teisinių pasekmių, nulemtų bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą, panaikinant santuokos apskaitos akto įrašą civilinės metrikacijos įstaigoje. Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad nei CK, nei kituose įstatymuose nenustatyta santuokos, sudarytos bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka ir pripažintos valstybės, civilinių teisinių pasekmių pabaigos pagrindų ir specialios tvarkos, taikytinos panaikinant tokios santuokos apskaitos įrašą, todėl šeimos santykiams pagal analogiją (CK 1.8 straipsnio 1 dalis) taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios santuokos pabaigos (CK 3.49 straipsnis), santuokos sudarymo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka (CK 3.24 straipsnis) nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007).

15. Kaip minėta, nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigalioję CK ir susijusių teisės aktų pakeitimai nustato, kad kai nėra ginčo tarp šalių, tam tikrus teisinius klausimus galima išspręsti kreipiantis į notarą. Pagal naują teisinį reglamentavimą, kaip minėta, notarai sprendžia teisinius klausimus nutraukiant santuoką bendru sutuoktinių sutarimu, kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų (CK 3.51 straipsnio 3 dalis).

16. Taigi, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad esant CK 3.51 straipsnio 3 dalyje nustatytiems pagrindams, notarine tvarka galima ne tik nutraukti civiline tvarka sudarytą santuoką, bet ir panaikinti bažnytinės santuokos apskaitos įrašą (CK 1.8 straipsnio 1 dalis), kas iš esmės sukelia analogiškas teisines pasekmes. Kaip minėta, civilinės teisės prasme santuokos nutraukimo klausimai sprendžiami ta pačia tvarka, nepriklausomai nuo to, ar santuoka sudaryta civilinės metrikacijos įstaigoje, ar teisės aktų nustatyta tvarka įregistruota pripažįstant bažnytinę santuoką. Teisės aktuose neįtvirtinant santuokos, sudarytos bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka ir pripažintos valstybės, civilinių teisinių pasekmių pabaigos pagrindų ir specialios tvarkos, taikytinos panaikinant tokios santuokos apskaitos įrašą, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, pagal analogiją taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios santuokos pabaigos klausimus. Dėl to, esant tokiam teisiniam reglamentavimui, taip pat taikytinas ir CK 3.51 straipsnio 3 dalies teisinis reglamentavimas, pagal kurį, kaip minėta, esant įtvirtintoms sąlygoms, santuokos nutraukimo bendru sutarimu ir / ar bažnytinės santuokos įregistravimo įrašo panaikinimo klausimus sprendžia notaras. Dėl pirmiau aptartos skirtingos – civilinės ir bažnytinės – jurisdikcijos, santuokos pabaigos klausimas civiline prasme sprendžiamas pagal analogiją ta pačia tvarka tiek tuo atveju, kai prašoma nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, tiek tuo atveju, kai sprendžiamas klausimas dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo. Dėl to atmestini kaip teisinio reglamentavimo ir jį aiškinančios teismų praktikos neatitinkantys pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, jog bažnytinės santuokos įrašo panaikinimo klausimas spręstinas išimtinai teismine tvarka.

17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

19. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.