- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-24
- Bylos Nr.
- 2A-1318-826/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14437-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis (pirm.), Jolanta Gailevičienė, Albina Pupeikienė
- Ieškovas
- UAB „Grator“
- Atsakovas
- R. S.
- Kategorijos
- 12.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.3.16.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. 2A-1318-826/2015
2015 m. liepos 24 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės ir Albinos Pupeikienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Grator“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Grator“ ieškinį atsakovui R. S. dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2014-10-22 sprendimo dalies panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos VDI Klaipėdos skyriaus DGK 2014-10-22 sprendimo Nr. DGKS-4656 dalį dėl 119,21 Lt išskaitos iš darbo užmokesčio, 2200,00 Lt dienpinigių, 1873,00 Lt išlaidų už kelto bilietus ir 350,00 Lt kuro išlaidų išieškojimo iš UAB „Grator“ atsakovo R. S. naudai. Nurodo, kad atsakovo netinkamai atliktais darbais padaryta žala įmonei yra 4140,00 Lt, todėl 119,21 Lt išskaita iš atsakovo darbo užmokesčio padengia tik nedidelę patirtos žalos dalį. Atsakovui dienpinigiai, remiantis UAB ,,Grator“ direktoriaus 2014-08-11 įsakymu Nr. K-10, priklauso tik už dvi dienas po 200,00 Lt, iš viso 400,00 Lt. Susitarimo dėl kelto bilietų ir kuro išlaidų, atsakovui vykstant į komandiruotę, atlyginimo tarp šalių nebuvo, atsakovas nepristatė ieškovei jokių šias išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl 1873,00 Lt išlaidos už kelto bilietus ir 350,00 Lt kuro išlaidos nepriteistinos.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-05-15 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl 119,21 Lt išskaitos iš atsakovo darbo užmokesčio pagrįstumo nustatė, kad 2014-08-18 pretenzijoje nurodyta 4140,00 Lt padarytos žalos suma nepagrįsta jokiais skaičiavimais, byloje nepateikta jokių įrodymų, iš kurių matytųsi padarytos žalos apskaičiavimas, atsakovas net nebuvo raštiškai supažindintas su 2014-08-14 aktu Nr. 1, 2014-08-18 pretenzija, nuotraukomis, 2014-08-18 įsakymu Nr. P-34 (T. 1, b. l. 13, 20–25), todėl padarė išvadą, kad išskaita iš darbuotojo R. S. darbo užmokesčio, darbdavio rašytiniu nurodymu neteisėta ir turi būti grąžinta darbuotojui. Spręsdamas dėl 2200,00 Lt dienpinigių priteisimo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 1996-11-21 Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 116 „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų vykstantiems į užsienio komandiruotes“ vienos dienos dienpinigių norma vykstantiems į Norvegijos Karalystę nustatyta 200,00 Lt. Pagal DSDS Seaways kelto bilietą Nr. 18461416-3 pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas į komandiruotę išvyko 2014-08-03 9.00 val. (T. 1, b. l. 54), tai buvo jo komandiruotės pirma diena, už kurią turėjo būti mokamas darbo užmokestis ir dienpinigiai (DK 220 str. 1 d.), tačiau iš darbo laiko apskaitos žiniaraščio (T. 1, b. l. 17) nustatė, kad 2014-08-03 atsakovui nepažymėta kaip darbo ir komandiruotės diena. Atsakovas iš komandiruotės grįžo 2014-08-15 9.00 val. (T. 1, b. l. 53), todėl padarė išvadą, kad atsakovo komandiruotė truko 13 dienų, todėl UAB ,,Grator“ privalėjo sumokėti atsakovui 2600,00 Lt dienpinigių. Iš mokėjimo nurodymo matyti, kad ieškovė sumokėjo dienpinigius už dvi kalendorines dienas, todėl ieškovė liko nesumokėjusi atsakovui 2200,00 Lt dienpinigių. Spręsdamas dėl vykimo į komandiruotę išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog labiau tikėtina, kad tarp šalių buvo susitarimas ginčo laikotarpiu, jog ieškovė atlygins atsakovui visas jo turėtas išlaidas, susijusias su jo vykimu į darbo vietą Norvegijoje, t. y. išlaidas kelto bilietams, automobilio kurui (CPK 185 str.). Darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos (DK 216 str.). Nustatęs, kad atsakovas patyrė 988,00 Lt išlaidas kelto bilietui 2014-08-03 ir 885,00 Lt išlaidas kelto bilietui 2014-08-14, iš viso 1873,00 Lt, padarė išvadą, kad atsakovo patirtos 350,00 Lt išlaidos kurui ir 1873,00 Lt keltų bilietams yra pagrįstos. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog Lietuvos Respublikos VDI Klaipėdos skyriaus DGK 2014-10-22 sprendimas Nr. DGKS-4656 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti UAB ,,Grator“ ieškinyje nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-15 sprendimą, kuriuo nuspręsta palikti nepakeistą Lietuvos Respublikos VDI Klaipėdos skyriaus DGK 2014-10-22 sprendimą Nr. DGKS-4656 dėl 34,53 Eur (119,21 Lt) išskaitos iš darbo užmokesčio, 637,16 Eur (2200,00 Lt) dienpinigių, 542,46 Eur (1873,00 Lt) išlaidų už kelto bilietus ir 101,37 Eur (350,00 Lt) kuro išlaidų priteisimo. Apeliacinį skundą grindė tuo, kad atsakovas išdirbo 15 kalendorinių dienų, jam priklausė išmokėti 189,70 Eur darbo užmokestį, atsakovas padarė 5140,00 Lt žalos ieškovei, todėl pagal 2015-08-18 ieškovės įsakymą iš atsakovo darbo užmokesčio buvo išskaičiuota 20 proc. Apeliantės nuomone, atsakovui priklausė išmokėti dienpinigius tik už dvi darbo Norvegijoje dienas (išvykimą ir parvykimą), todėl nepagrįstai iš jos buvo priteista 637,16 EUR (2200,00 Lt) neišmokėtų dienpinigių. Atsakovas ieškovei nepateikė jokių įrodymų apie Norvegijoje patirtas išlaidas, todėl iš ieškovės nepagrįstai atsakovui buvo priteista 542,46 Eur (1873,00 Lt) išlaidų už kelto bilietus ir 101,37 Eur (350,00 Lt) kuro išlaidos. Taip pat padarė prielaidą, kad atsakovas namo grįžo ne dėl motinos mirties, tačiau dėl nesutarimų dėl darbo kokybės.
Atsiliepimas
Atsakovas R. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašė skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pretenzijų dėl darbų kokybės atsirado tik po to, kai jis grįžo namo. Atliekant darbus, jokių pastabų dėl darbo jis negaudavo. Pretenzija dėl broko buvo surašyta ir nuspręsta išskaičiuoti iš darbo užmokesčio jo atleidimo iš darbo dieną – 2014-08-18. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos padarymą. Prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose nurodytas aplinkybes bei teisinius argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas ieškovo apeliacinį skundą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka.
Dėl apeliantės atliktos išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio pagrįstumo
Apeliantė vienu iš apeliacinio skundo argumentu nurodo, kad 2014-08-18 jai užsakovas pateikė pretenziją dėl darbo broko, kuris siekia 1199,03 Eur (4140,00 Lt), todėl 2014-08-18 buvo priimtas įsakymas Nr. 34 dėl padarytos žalos išskaičiavimo iš darbuotojų darbo užmokesčio ir ši suma buvo išskaičiuota iš atsakovo. Apeliantės nuomone, iš jos nepagrįstai buvo priteista 34,53 Eur (119,21 Lt) išskaita iš atsakovo darbo užmokesčio.
Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka.
Žemesnės instancijos teismas
Darbuotojo materialinės atsakomybės klausimai sprendžiami išimtinai DK 245–258 str. numatytais pagrindais ir tvarka. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje ieškovė (apeliantė) nepateikė įrodymų, kad UAB „Grator“ patyrė žalą dėl atsakovo kaltės, apeliantės nurodyta 4140,00 Lt žala nepagrįsta jokiais dokumentais. Be to, ieškovė įrodymų, kad atsakovas būtų buvęs supažindintas su 2014-08-14 aktu Nr. 1, kuriame nurodyta, kad statybinio broko išaiškinimo data 2014-08-15 (Pastaba. Vėliau nei surašytas aktas), kurį 2014-08-18 patvirtino UAB „Grator“ direktorius A. K., 2014-08-18 pretenzija, kurią UAB „Grator“ pateikė M. H. AD BALTIC vardu tas pats A. K., kuris yra ir UAB „Grator“ direktorius, bei 2014-08-18 įsakymu Nr. P-34, nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės pateiktus įrodymus, pagrįstai padarė išvadą, kad išskaita iš darbuotojo R. S. darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu yra neteisėta ir nepagrįsta bei turi būti grąžinta darbuotojui (CPK 178, 185 str.). Pažymėtina, kad darbuotojas R. S. dar 2014-09-25 kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl nesumokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, ieškovei apie atsakovo kreipimąsi į darbo ginčų komisiją buvo žinoma vėliausiai 2014-10-08, kai ieškovė darbo ginčų komisijai pateikė prašymą dėl dokumentų pateikimo termino atidėjimo iki 2014-10-22 (T. 1, b. l. 62), todėl žinodama, kad darbuotojas nesutinka su išskaita iš darbo užmokesčio, pagal DK 258 str. 3 d. privalėjo sustabdyti išieškojimą iš darbuotojo darbo užmokesčio ir visiškai atsiskaityti su atleistu darbuotoju. Apeliantė pripažįsta, kad ji tik 2014-10-17 ir 2014-10-21 mokėjimais pervedė atsakovui, apeliantės nuomone, priklausantį darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, todėl atlikdama nurodytus mokėjimus darbuotojui privalėjo sumokėti darbuotojo ginčijamą sumą.
Dėl dienpinigių ir vykimo į komandiruotę išlaidų priteisimo iš apeliantės pagrįstumo
Apeliantės nuomone, atsakovui nepagrįstai buvo priteista 637,16 Eur (2200,00 Lt) dienpinigių, 542,46 Eur (1873,00 Lt) kelto bilietų išlaidos ir 101,37 Eur (350,00 Lt) kuro išlaidos, nes dienpinigiai atsakovui priklausė pagal 2014-08-11 įsakymą Nr. K-10 už dvi dienas (išvykimas ir parvykimas), atsakovas jokių įrodymų apie patirtas komandiruotės išlaidas nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad kad šalys 2014-07-31 sudarė darbo sutartį Nr. 42, pagal kurią atsakovas buvo priimtas UAB ,,Grator“ statybininko pareigoms nuo 2014-08-04; darbas numatytas kilnojamojo pobūdžio, pagal iš anksto suderintą grafiką; už darbą numatytas 1310,00 Lt atlyginimas, komandiruotpinigiai ir priedai; darbo sutartis nutraukta 2014-08-18 (T. 1, b. l. 14, 41–44). Iš byloje esančio UAB ,,Grator“ 2014-07-31 įsakymo Nr. K-9 matyti, kad atsakovas buvo išsiųstas į komandiruotę nuo 2014-08-04 iki 2014-08-31 (T. 1, b. l. 11), 2014-08-11 įsakymu Nr. K-10 atsakovas buvo atšauktas iš tarnybinės komandiruotės iš Norvegijos, atsakovas iš komandiruotės grįžo 2014-08-15, atsakovui buvo išmokėti dienpinigiai tik už dvi komandiruotės dienas, iš viso 400 Lt (T. 1, b. l. 12, 15, 19, 53, 114–116).
Pagal DK 143 str. 1 d. 2 p. į darbo laiką įeina tarnybinės komandiruotės, tarnybinės kelionės į kitą vietovę laikas. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovas į tarnybinę komandiruotę Norvegijoje ieškovės buvo išsiųstas nuo 2014-08-04, 2014-07-30 DSDF Seaways bilietas Nr. 18461416-3 patvirtina, kad į komandiruotę atsakovas išvyko 2014-08-02 21.00 val. (T. 1, b. l. 109–113), 2014-08-13 DSDF Seaways bilietas Nr. 15200825-2 patvirtina, kad atsakovas iš komandiruotės grįžo 2014-08-15 (T. 1, b. l. 114–116), todėl faktiškai atsakovas komandiruotėje išbuvo nuo 2014-08-02 iki 2014-08-15, todėl jam ieškovė privalėjo mokėti dienpinigius už 14 dienų ir, vadovaujantis DK 220 str. 1 d. nuostatomis, jam turi būti kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos – už kelto bilietus ir kurą. Priešingai, nei teigia apeliantė, byloje pateiktos bilietų kopijos patvirtina, kad atsakovas už keltų bilietus sumokėjo 1873,00 Lt (542,46 EUR), apeliantė neginčijo, kad atsakovas iki darbo vietos vyko maršrutu Tauragė–Klaipėda, Karshamnas–Oslas ir atgal jam priklausančiu automobiliu „Volkswagen Passat“, kurio techniniai duomenys pateikti byloje (T. 1, b. l. 99), nuvažiavo apie 1500,00 km, įrodymų, kad šios išlaidos yra nepagrįstai didelės, ieškovė nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo patirtos 350,00 Lt išlaidos kurui ir 1873,00 Lt keltų bilietams yra pagrįstos (CPK 178, 185 str., CK 1.5 str.).
Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus (CPK 185 straipsnis), tinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias darbo teisinius santykius, reglamentuojančius išskaičiavimą iš darbuotojo darbo užmokesčio, dienpinigių mokėjimą, išlaidų, patirtų komandiruotės metu, atlyginimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Netenkinus apeliacinio skundo, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, atsakovas įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl šių išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.