Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutarimo jo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K., gim. (duomenys neskelbtini), Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutarimu pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, už tai, kad 2016 m. vasario 27 d. apie 21.38 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), degalinės „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, vairuodamas automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir važiuodamas atbulas atsitrenkė į dyzelino kolonėlę. Eismo įvykio metu apgadinta degalinės dyzelino kolonėlė. Iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos, pasišalino tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 222 punktų reikalavimus. Už padarytus pažeidimus jam paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 1013 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams.

D. K. skundžia šį Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutarimą, prašo jį panaikinti dalyje dėl administracinės nuobaudos skyrimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Skunde D. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis pažeidė KET 222 punktą, t.y. aplinkybę, kad buvo padaryta turtinė žala. Nurodo, kad Turtinės žalos buvimo faktą galima konstatuoti nustačius, kad yra nukentėję asmens ekonominiai interesai ir šios žalos dydis pinigais gali būti apskaičiuojamas tiksliai pagal objektyvius kriterijus. KET 222 punkto taikymo prasme reikšmingas tik toks eismo įvykio metu padarytas fizinis poveikis turtinėms vertybėms, dėl kurio sumažėja medžiaginės, eksploatacinės, vartojamosios ar kitokios jų savybės. D. K. teigia, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kaip eismo įvykis paveikė nukentėjusiojo asmens turtinius interesus, o tai reiškia, kad nėra nustatytas eismo įvykio metu padarytos žalos faktas. Apylinkės teismas tokių faktų taip pat nenustatė, todėl neturėjo pagrindo konstatuoti, kad jis pažeidė KET 222 punkto reikalavimus, tuo pačiu pripažįstant jį padariusiu pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

D. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. D. K. savo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, pripažįsta ir neginčija, tačiau nepritaria apylinkės teismo vertinimui ir išvadai, kad jis tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos ir taip padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas nagrinėjant bylą yra organo (pareigūno), šiuo atveju teismo, išimtinė teisė. Kiti teismo proceso dalyviai gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Proceso dalyvių išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime nėra ATPK normų pažeidimas, jeigu nutarimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo

Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų teisiniu vertinimu ir išvadomis dėl jo kaltės padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Apylinkės teismas, laikydamasis ATPK 248, 257 straipsnių, 284 straipsnio 1 dalies reikalavimų, išsamiai ištyręs visas bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus įvertinęs vadovaudamasis įstatymu bei remdamasis teismų praktika, pagrįstai D. K. veikoje nustatė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius.

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį kyla tuomet, kai vairuotojas pasitraukia iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Siekiant asmenį nubausti už šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs ir, kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Kaip ir nurodė D. K. savo skunde – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, ir nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja – pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.

Byloje nustatyta, ir pats apeliantas neneigia fakto, kad byloje nurodytomis aplinkybėmis jis, degalinės teritorijoje važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į kolonėlę. Pats D. K. pripažįsta, kad smūgį jautė, todėl išlipo apžiūrėti susidūrimo pasekmių. Išlipęs pamatė, kad buvo nukritusi šoninė kolonėlės apdaila, bandė įdėti, bet nepavyko, todėl ją pastatė prie kolonėlės, pamanė, kad degalinės operatorius ją gražiai įsistatys ir viskas, todėl nuvažiavo (b. l. 13, 22). Faktą, kad žala buvo padaryta ir kolonėlė yra apgadinta, įrodo byloje esančios fotonuotraukos ir degalinės vadovės policijai pateiktas prašymas dėl asmens, padariusio žalą, nustatymo (b. l. 6-8, 10-11). Pažymėtina, kad apelianto nurodomo KET 222 punkto reikalavimai nenumato, kad būtų nurodomas konkretus žalos dydis, jos mastas, pobūdis, o tik turtinės žalos padarymo faktas, apie kurį pažeidėjas privalo informuoti nukentėjusį asmenį, šiuo atveju – degalinės darbuotojus. Aplinkybė, kad pats D. K. bandė įstatyti nukritusią apdailą ir nepavykus – ją pastatė šalia kolonėlės paneigia tą aplinkybę, kad jis nesuprato padaręs žalą, kadangi iš fotonuotraukų akivaizdžiai matyti, kad kolonėlės metalinės konstrukcijos dalis yra įlenkta, o bandant įstatyti apdailą į jos vietą būtų neįmanoma to nepastebėti. D. K. pirmosios instancijos teismui nurodyta aplinkybė, kad į degalinės darbuotoją nesikreipė dėl to, kad darbuotojas dirbo vienas, buvo daug žmonių ir turėjo daug darbo, negali būti vertinama kaip pateisinanti tokį D. K. elgesį, o tik kaip įrodanti jo suvokimą apie padarytą pažeidimą, sukeltą žalą ir tyčią siekiant išvengti atsakomybės pasišalinant iš įvykio vietos niekam apie įvykį nepranešus.

Dėl nuobaudos skyrimo

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudą vairuotojams nuo 868 iki 1158 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos.

Pažymėtina, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl veiksmų, kurie savo pavojingumu iš esmės yra labai skirtingi, t. y. tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nedidelė. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų jos paskirtį bei administracinės atsakomybės principus (kasacinė nutartis byloje Nr. 2AT-54-648/2016).

Apeliacinės instancijos teismo manymu, D. K. paskirta nuobauda – 1013 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams – pagal byloje nustatytas aplinkybes neatitinka padaryto pažeidimo ir pažeidėjo asmenybės pavojingumo.

Teismo manymu, D. K. sukeltas eismo įvykis yra mažareikšmis (byloje nėra duomenų apie padarytos materialinės žalos dydį), pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos nesutrukdė policijai išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybių, pažeidėjas yra jauno amžiaus, moksleivis. Posėdžio metu dėl padaryto pažeidimo pripažino kaltę ir gailėjosi. Nors apylinkės teismas pripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad D. K. per metus jau buvo gavęs administracinę nuobaudą, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jam buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas už tai, kad viršijo leistiną greitį 4 km/h (pritaikius paklaidą). D. K. administracine tvarka anksčiau buvo baustas taip pat už tai, kad perėjo kelią ne per perėją. Šie pažeidimai neįrodo asmens ir jo padarytų veikų didelio pavojingumo.

Pagal teismų praktiką administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015).

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir 1013 Eur dydžio bauda yra aiškiai per griežtos ir neproporcingos nuobaudos. Atsižvelgus į šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir D. K. asmenybę bei apeliacinės instancijos teismui manant, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, yra pagrindas dėl nusižengimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir paskirtą nuobaudą švelninti – paliekant piniginę baudą ir netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutarimą.

Taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį D. K. paskiriant nuobaudą - 1013 eurų baudą, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir galutinę administracinę nuobaudą D. K. paskirti 1013 Eur baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.