Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-11-13 · Civilinė byla Nr. e2S-2447-798/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-13
Bylos Nr.
e2S-2447-798/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-34605-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Antanas Rudzinskas
Atsakovas
UAB koncerno „Achemos grupė“
Trečiasis asmuo
L. L., V. L., A. L., J. Ž., F. K., M. K., A. G., Č. S., J. S., R. R., E. P., T. M., A. I., J. V. Jurgaitis, R. Ž.
Ieškovas
A. Ž.
Advokatai
Rytis Paukštė
Civilinė byla Nr. 2S-2447-798/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34605-2014-4
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. lapkričio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo UAB koncerno „Achemos grupė“ atstovo advokato Ryčio Paukštės ir trečiųjų asmenų L. L. ir V. L. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo A. Ž. ieškinį, pareikštą atsakovui UAB koncernas „Achemos grupė“ dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo dalies pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys byloje L. L., V. L., A. L., J. Ž., F. K., M. K., A. G., Č. S., J. S., R. R., E. P., T. M., A. I., J. V. Jurgaitis, R. Ž..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas pateiktu ieškiniu prašė pripažinti atsakovo 2014-09-19 neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo dalį darbotvarkės klausimu „UAB koncerno „Achemos grupė“ valdybos narių rinkimas/naujos valdybos išrinkimas“, kuria UAB koncerno „Achemos grupė“ valdybos nariu išrinktas R. R., negaliojančia nuo jo priėmimo dienos.

Byla 2015-03-13 nutartimi buvo sustabdyta iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-2436-467/2015 pagal ieškovo A. L., J. Ž., A. Ž. ir kt. ieškinį atsakovams L. L. ir V. L. dėl 2012-03-22 akcininkų susitarimo nutraukimo pripažinimo negaliojančiu bei nuostolių atlyginimo.

Šalies argumentai

Ieškovas 2015-06-04 pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų atsisakymo, prašydamas nutraukti civilinę bylą bei grąžinti 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio.

Atsakovas pateikė prašymą priteisti iš ieškovo jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro advokato suteiktos paslaugos byloje – 1000 Eur už atsiliepimo į ieškinį rengimą, 484 Eur už pasirengimą atstovauti atsakovą 2015-03-05 teismo posėdyje, 726 Eur už atstovavimą 2015-03-05 teismo posėdyje, 484 Eur už atsiliepimą į prašymą dėl bylos sustabdymo rengimą, 847 Eur atskirojo skundo dėl teismo 2015-03-13 rengimą, 484 Eur už atsiliepimo į kitų proceso dalyvių atskiruosius skundus dėl teismo 2015-03-13 nutarties rengimą, viso 4025 Eur.

Tretieji asmenys L. L. ir V. L. pateikė prašymą priteisti iš ieškovo jų naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas – 4772,88 Eur. Išlaidas sudaro advokato suteiktos paslaugos byloje – 247,88 Eur civilinės bylos Nr. e2-2572-600/2015 medžiagos analizė, 300 Eur klientės konsultavimas dėl bylos perspektyvų, 1.200 Eur už atsiliepimo į ieškinį rengimą, 484 Eur už pasirengimą atstovauti klientę 2015-03-05 teismo posėdyje, 726 Eur už atstovavimą 2015-03-05 teismo posėdyje, 484 Eur už atsiliepimą į prašymą dėl bylos sustabdymo rengimą, 847 Eur atskirojo skundo dėl teismo 2015-03-13 rengimą, 484 Eur už atsiliepimo į kitų proceso dalyvių atskiruosius skundus dėl teismo 2015-03-13 nutarties rengimą.

Šalies argumentai

Ieškovas su atsakovo ir trečiųjų asmenų prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesutiko ir prašė atmesti, teismui nutarus prašymą tenkinti, vadovautis teisingumo ministro patvirtintomis rekomendacijomis ir išlaidas mažinti. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo byloje Nr. e2-2436-467/2015 šalys bendru sutarimu neteikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo; šioje byloje ir pats ieškovas yra patyręs atstovavimo išlaidų, todėl jos neturėtų būti priteistos ir atsakovui bei trečiajam asmeniui; abi bylos yra susijusios, todėl Vilniaus apygardos teismui patvirtinus šalių taikos sutartį, tarp koncerno ir akcininkų kilęs konfliktas buvo išspręstas, dėl ko šioje byloje ieškovas nutarė atsisakyti ieškinio. Be to, advokatas Rytis Paukštė negali atstovauti koncerno, nes 2015-06-04 koncerno valdybos pirmininkas K. B. nutarimu „Dėl UAB koncerno „Achemos grupė“ valdybos pirmininko 2014-10-13 nutarimo Nr. 1563-14-69 punkto 1 panaikinimo ir pavedimo K. J. laikinai vykdyti UAB koncerno „Achemos grupė“ generalinio direktoriaus funkcijas“ Nr. 1574-15-04 atšaukė pavedimą A. B. vykdyti UAB koncerno „Achemos grupė“ generalinio direktoriaus funkcijas ir pavedė šias funkcijas vykdyti K. J.. Advokatų kontorai Balčiūnas ir Grajauskas 2015-06-04 buvo išsiųstas pranešimas apie teisinių paslaugų sutarties nutraukimą bei paslaugių teikimo sustabdymą. Todėl 2015-06-11 advokato R. Paukštės atsakovo vardu pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo laikytinas kaip paduoto neįgalinto vesti bylą asmens.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 15 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą; tenkino ieškovo A. Ž. pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ir civilinę bylą nutraukė CPK 293 str. 4 p. pagrindu; atsakovo UAB koncerno „Achemos grupė“ atstovo advokato Ryčio Paukštės prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo laikė paduotu kaip neįgalioto asmens ir procesą toje dalyje nutraukė; trečiųjų asmenų L. L. ir V. L. prašymo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo netenkino.

Teismas, nustatęs, kad išnyko aplinkybės, dėl kurių byla buvo sustabdyta, t.y. įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartis, kuria nutraukta civilinė byla Nr. e2-2436-476/2015 šalims atsisakius nuo ieškinio, priešieškinio ir patikslinto priešieškinio, atnaujino bylos nagrinėjimą ir sprendė klausimą dėl ieškovo atsisakymo nuo ieškinio. Teismas, nustatęs, jog byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovo atsisakymas nuo ieškinio prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukė.

Šalies argumentai

Teismas, susipažinęs su šalių nurodytomis aplinkybėmis dėl atstovavimo išlaidų priteisimo ir įvertinęs pateiktus atsakovo ir trečiųjų asmenų prašymus bei prie jų pridėtus įrodymus – pažymas dėl suteiktų teisinių paslaugų ir jų apmokėjimo šioje civilinėje byloje, vadovavosi CPK 98 str. nuostatomis. Teismas pažymėjo, jog tiek atsakovo, tiek trečiųjų asmenų atstovai advokatai, teikdami prašymus dėl išlaidų už jų suteiktas paslaugas priteisimo, turėjo pateikti tokias išlaidas patvirtinančius CPK įrodymų reikalavimus atitinkančius įrodymus (PVM sąskaitas – faktūras ar pan.). Teismas padarė išvadą, kad atsakovo ir trečiųjų asmenų L. L. ir V. L. prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal pateiktas pažymas negali būti tenkinami. Teismas konstatavo, jog ieškovui pateikus įrodymus dėl teisinių paslaugų sutarties tarp atsakovo ir advokatų kontoros Balčiūnas ir Grajauskas nutraukimo po 2015-06-04, atsakovo vardu 2015-06-11 pateiktas advokato Ryčio Paukštės prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo laikytinas paduotas neįgalioto asmens, todėl procesą dėl šio klausimo sprendimo nutraukė.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

Atsakovas pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priteisti iš ieškovo atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas – 4025 Eur. Skundžiama teismo nutartis nepagrįsta. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog atsakovas neva nepateikė dokumentų, pagrindžiančių, kad prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodytos išlaidos atsakovo buvo patirtos, neatitinka CPK 177 str. 1 d. ir 2 d., bei riboja atsakovo įrodymų pateikimo laisvę. Šiuo atveju atsakovas pateikė teismui bylos šalies atstovo ir teisinių paslaugų tiekėjo (advokatų kontoros) išduotą pažymą, kurioje paslaugos teikėjas aiškiai nurodo, kokios paslaugos klientui buvo teiktos, kokia šių paslaugų kaina, ir patvirtina, kad visa paslaugų kaina, nurodyta pažymoje, buvo sumokėta ir su paslaugos teikėju (advokatų kontora) buvo pilnai atsiskaityta pagal pažymoje nurodytus duomenis. Bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindą abejoti šios pažymos ir joje nurodytos informacijos teisingumu. Nei CPK 98 str. 1 d., nei jokioje kitoje CPK ar kito įstatymo nuostatoje nėra įtvirtinta, kad proceso šalies išlaidos už proceso šalies išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo teiktas paslaugas privalo būti pagrįstos išimtinai PVM sąskaita faktūra, mokėjimo pavedimu ar pinigų priėmimo kvitu, kaip tai skundžiamoje nutartyje nurodo teismas. Nepagrįstas teismo teiginys, jog siekiant įrodyti suteiktas paslaugas yra būtina pateikti jų suteikimą patvirtinančią sąskaitą – faktūrą. Šiuo atveju pateikta pažyma yra pasirašyta advokatų kontoros finansininkės, t.y. asmens turinčio teisę surašyti ir pasirašyti apskaitos dokumentus, ir pažymoje yra visi duomenys, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinio įvykio tapatumą, todėl pažyma atitinka visus nustatytus apskaitos dokumento požymius ir atitinkamai laikytina buhalteriniu dokumentu, patvirtinančiu tiek paslaugų suteikimą, tiek jų apmokėjimą.Pažymėjo, kad advokatų kontora Balčiūnas ir Grajauskas, jos advokatai atsakovui teikia kompleksines teisines paslaugas, susijusias ne tik su bylinėjimusi šioje byloje, bet ir su teisminiais procesais dar eilėje kitų bylų, bei kitokio pobūdžio teisines paslaugas. Sąskaitos atsakovui yra išrašomos ne atskirai dėl kiekvienos bylos, o už tam tikrą periodą suteiktas teisines paslaugas. PVM sąskaitos faktūros vien išimtinai dėl paslaugų šioje byloje, atsakovui nebuvo teikiamos. Atsakovas taip pat atlieka periodinius mokėjimo pavedimus už visas per atitinkamą periodą teiktas teisines paslaugas, neskaidant mokėjimo pavedimų pagal atskiras bylas. Atitinkamai PVM sąskaitos faktūros bei mokėjimo pavedimai, kuriuose yra informacija, nesusijusi su šia byla, teismui nebuvo teikiami ir nebuvo viešinami siekiant apsaugoti atsakovo komercines paslaptis bei advokato profesines paslaptis.Vien faktas, kad nebuvo pateiktos PVM sąskaitos – faktūros, mokėjimo pavedimai ar pinigų priėmimo kvitai, nepaneigia CPK 94 str. įtvirtintos ieškovo pareigos atlyginti atsakovui dėl ieškovo kaltės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismai kitose bylose, susiklosčiusiose tokioms pačioms kaip ir šioje byloje aplinkybėms dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tenkino atsakovo prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, kai patirtos išlaidos buvo grindžiamos analogiška, kaip ir pateikta šioje byloje, advokatų kontoros pažyma. Ieškovo nurodytos aplinkybės nepatvirtina, kad atstovavimo teisiniai santykiai prašymo pateikimo metu buvo nutraukti. 2015-06-04 UAB koncerno „ACHEMOS GRUPĖ“ valdybos pirmininko nutarimas Nr. 1574-15-04 (toliau - Nutarimas) bei 2015-06-04 generalinio direktoriaus įsakymas „Dėl UAB koncerno „ACHEMOS GRUPĖ“ ekonomikos ir finansų direktoriaus nušalinimo nuo darbo“, pasirašytas K. J., (toliau - Įsakymas) yra neteisėti, nes neatitinka UAB koncerno „ACHEMOS GRUPĖ“ vidaus teisės aktų, todėl yra niekiniai ir negaliojantys bei negalėjo būti vykdomi. UAB koncerno „ACHEMOS GRUPĖ“ generalinio direktoriaus pareigų reglamente, kuris buvo patvirtintas UAB koncerno „ACHEMOS GRUPĖ“ valdybos 2015-01-21, įtvirtinta, kad išrinktam UAB koncerno „ACHEMOS GRUPĖ“ generaliniam direktoriui negalint eiti savo pareigų, jas eina UAB koncerno „ACHEMOS GRUPĖ“ ekonomikos ir finansų direktorius. Nutarimu laikinai vykdyti Koncerno generalinio direktoriaus funkcijas paskyrus eiti ne Ekonomikos ir finansų direktorių, o asmenį, kurio su Koncernu nesieja jokie darbo teisiniai santykiai – K. J., buvo šiurkščiai pažeistas UAB koncerno „ACHEMOS GRUPĖ“ generalinio direktoriaus pareigų reglamento, patvirtinto Koncerno valdybos, nuostatos. K. J., nebūdamas Koncerno Ekonomikos ir finansų direktoriumi, negalėjo būti paskirtas laikinai vykdyti Koncerno generalinio direktoriaus funkcijas, o Ekonomikos ir finansų direktorius A. B. atšauktas iš šių pareigų, todėl toks K. J. paskyrimas Nutarimu vykdyti Koncerno generalinio direktoriaus funkcijas yra visiškai neteisėtas. Atsižvelgiant į tai, kad K. J. negalėjo būti paskirtas laikinai vykdyti Koncerno generalinio direktoriaus funkcijas, jo išleistas Įsakymas yra priimtas neturint tam jokių teisinių įgaliojimų, todėl niekinis ir negalioja, todėl jo pavedimai negalėjo ir negali būti vykdomi. Atitinkamai negaliojantis yra ir 2015-06-04 pranešimas dėl atstovavimo ir teisinių paslaugų teikimo sutarčių su advokatų kontora Balčiūnas ir Grajauskas nutraukimo, todėl teismas be pagrindo konstatavo, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo pateiktas neįgalioto asmens. Atsakovas jau po pranešimo apie sutarčių nutraukimą advokatų kontorai pateikimo, kuriais buvo informuojama apie anksčiau sudarytų sutarčių nutraukimą, buvo sudaręs naujas atstovavimo sutartis su advokatų kontora Balčiūnas ir Grajauskas, todėl advokato Ryčio Paukštės pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra pateiktas tinkamai įgalioto atstovo ir turėjo būti teismo priimtas bei tenkinamas.

Šalies argumentai

Tretieji asmenys L. L. ir V. L. pateikė atskirąjį skundą, prašydamos panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priteisti iš ieškovo atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas – 4772,88 Eur. Skundžiama teismo nutartis nepagrįsta. Atskirąjį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kaip ir atsakovas. Pažymėjo, jog aplinkybė, kad L. L. ir V. L. byloje buvo teikiamos teisinės paslaugos yra akivaizdi iš pačios bylos medžiagos – byloje buvo teikiami atstovų pasirašyti procesiniai dokumentai, atstovaujama teismo posėdžiuose, todėl teismui nebuvo pagrindo abejoti, ar buvo suteiktos paslaugos.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į trečiųjų asmenų L. L. ir V. L. atskirąjį skundą prašė jį tenkinti ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog institucijos (įstaigos) išduota pažyma apie išlaidas, susijusias su byla, yra pakankamas įrodymas, pagrindžiantis, kad bylinėjimosi išlaidos buvo faktiškai patirtos.

Tretieji asmenys L. L. ir V. L. atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašė jį tenkinti ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį. Nurodo, kad aplinkybę, kad K. J. negalėjo būti paskirtas laikinai vykdyti Koncerno generalinio direktoriaus funkcijas, patvirtina ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-07 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-2473-608-2015 išdėstyti teismo išaiškinimai, kuriais teismas pripažino, kad K. J. neteisėtai buvo įpareigotas laikinai vykdyti Koncerno generalinio direktoriaus funkcijas.

Ieškovas atsiliepime į atsakovo ir trečiųjų asmenų L. L. ir V. L. atskiruosius skundus prašė juos atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis teisėta ir pagrįsta. Nurodo, kad apeliantai nepagrįstai atskiruosiuose skunduose teigia, kad bylinėjimosi išlaidos buvo tinkamai pagrįstos. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo ir trečiųjų asmenų prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų už suteiktas paslaugas priteisimo negali būti tenkinami, kadangi nepateikė išlaidas patvirtinančių įrodymų. Apeliantų argumentai, jog ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina, kad atstovavimo teisiniai santykiai prašymo metu buvo nutraukti, laikytini visiškai nepagrįstais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirieji skundai atmestini.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsakovo UAB koncerno „Achemos grupė“ atstovo advokato Ryčio Paukštės prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo laikytas paduotu kaip neįgalioto asmens ir procesas toje dalyje nutrauktas, o trečiųjų asmenų L. L. ir V. L. prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo netenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl atstovavimo

Procesinį atstovavimą reglamentuoja CPK 51-60 straipsniai, kurie nustato tiek subjektų, kurie gali būti atstovais teisme, sąrašą, tiek ir reikalavimus jų, kaip atstovų, teisių įforminimui, todėl pripažinti, jog procesinį dokumentą atstovavimo pagrindu pasirašęs asmuo nėra įgaliotas vesti bylą teismas gali tik išsiaiškinęs atstovavimo santykių buvimui ir leistinumui reikšmingas aplinkybes, t.y. tik nustatęs, jog atstovas nepatenka į įstatyme nustatytą asmenų, kurie gali būti atstovais teisme, sąrašą, arba išsiaiškinęs, jog procesinį dokumentą asmuo pasirašė ir teismui pateikė savavališkai, be atstovaujamojo žinios ir sutikimo.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, į bylą buvo pateikti dokumentai apie tai, kad 2015-06-04 koncerno valdybos pirmininkas K. B. nutarimu „Dėl UAB koncerno „Achemos grupė“ valdybos pirmininko 2014-10-13 nutarimo Nr. 1563-14-69 punkto 1 panaikinimo ir pavedimo K. J. laikinai vykdyti UAB koncerno „Achemos grupė“ generalinio direktoriaus funkcijas“ Nr. 1574-15-04 atšaukė pavedimą A. B. vykdyti UAB koncerno „Achemos grupė“ generalinio direktoriaus funkcijas ir pavedė šias funkcijas vykdyti K. J.. Pastarasis Advokatų kontorai Balčiūnas ir Grajauskas 2015-06-04 išsiuntė pranešimą apie teisinių paslaugų sutarties nutraukimą bei paslaugių teikimo sustabdymą (3 tomas, b.l. 80, 81). Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovo vardu 2015-06-11 pateiktas advokato Ryčio Paukštės prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo laikytinas paduotas neįgalioto asmens.

Teismas nevertina atskirojo skundo argumentų, jog minėtieji 2015-06-04 UAB koncerno „ACHEMOS GRUPĖ“ valdybos pirmininko nutarimas Nr. 1574-15-04 bei 2015-06-04 generalinio direktoriaus įsakymas „Dėl UAB koncerno „ACHEMOS GRUPĖ“ ekonomikos ir finansų direktoriaus nušalinimo nuo darbo“, pasirašytas K. J. yra neteisėti, nes neatitinka UAB koncerno „ACHEMOS GRUPĖ“ vidaus teisės aktų, todėl yra niekiniai ir negaliojantys bei negalėjo būti vykdomi, kadangi jie nėra šios bylos ginčo dalykas. Be to, nei nagrinėjant prašymo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo klausimą pirmosios instancijos teisme, nei nagrinėjant atskiruosius skundus, nebuvo pateikta duomenų, jog minėtieji dokumentai įstatymo nustatyta tvarka būtų pripažinti niekiniais ir negaliojančiais, todėl nėra teisinio pagrindo jais nesivadovauti.

Esant įstatymo nustatyta tvarka nenuginčytiems 2015-06-04 UAB koncerno „ACHEMOS GRUPĖ“ valdybos pirmininko nutarimui Nr. 1574-15-04 bei 2015-06-04 generalinio direktoriaus įsakymui „Dėl UAB koncerno „ACHEMOS GRUPĖ“ ekonomikos ir finansų direktoriaus nušalinimo nuo darbo“, su atskiruoju skundu pateikta 2015 m. birželio 5 d. atstovavimo sutartis sudaryta su A. B., nelaikytina pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu, jog pastarasis turėjo įgaliojimus veikti įmonės vardu, taigi ir sudaryti atstovavimo sutartį, o advokatas R. Paukštė teikti atsakovo vardu prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atkreiptinas dėmesys, jog naujai pateiktoje atstovavimo sutartyje, priešingai nei pirminėje atstovavimo sutartyje (2 tomas, b.l. 140), nėra įmonės antspaudo, kas tik sustiprina abejones dėl galėjimo veikti įmonės vardu. Šios aplinkybės, nesant jas paneigiančių įrodymų, suponuoja išvadą, jog ir atsakovo UAB koncerno „Achemos grupė“ atstovo advokato Ryčio Paukštės pasirašytas atskirasis skundas galimai laikytinas paduotu kaip neįgalioto asmens, todėl apeliacinis procesas turėtų būti nutrauktas (CPK 3 str. 6 d., 315 str. 2 d. 2 p.).

Kita vertus, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO, tarp tų pačių šalių yra užvestas didelis skaičius bylų, kuriose nagrinėjami ginčai tiek tarp pačių įmonės akcininkų, tiek ir tarp įmonės ir akcininkų taip pat ginčijami tiek įmonės valdybos, tiek atskirų valdybos narių sprendimai, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, objektyviai nėra galimybės nustatyti, kokia yra paties atstovaujamojo, šiuo atveju, atsakovo pozicija, dėl prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas šioje byloje. Dėl šių aplinkybių, siekiant išvengti atsakovo procesinių teisių šioje byloje pažeidimo remiantis vien formaliais pagrindais, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, mano esant pagrindui laikyti, kad atskirąjį skundą pateikė pats atsakovas UAB koncerno „Achemos grupė“ ir jį nagrinėti apeliacine tvarka.

Dėl atstovavimo išlaidų

Pagal CPK 93 str. ir 94 str. nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 str. 1 d. nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, t.y. pagal principą „pralaimėjęs moka“. CPK 94 str. 1 d. nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, taip pat įvertindamas ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė nepriteisti atsakovo ir trečiųjų asmenų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, nes, teismo nuomone, apeliantai nepateikė jų apmokėjimą patvirtinančių įrodymų. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taigi, turėtų išlaidų atlyginimo siekianti šalis turi pateikti ne tik prašymą dėl jų priteisimo, bet ir išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus.

Teismo nuomone, CPK 98 straipsnio 1 dalyje vartojama formuluotė – „išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai“, neturėtų būti aiškinama taip, kad jos turinį atitiktų tik mokėjimo faktą patvirtinantys įrodymai, nevertinant teisinių paslaugų realaus suteikimo fakto ir jį bei paslaugų kainą patvirtinančių įrodymų. Išlaidų teisinei pagalbai dydis neturi būti besąlygiškai siejamas vien tik su faktiniu atsiskaitymu už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, bet turi būti siejamas su realiu šių paslaugų gavimu ir apmokėjimo už jas dydžio deklaravimu bei pagrindimu iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Priešingas aiškinimas reikštų nepagrįstą teisę į įvardytų išlaidų atlyginimą turinčios šalies teisinės padėties pabloginimą. Teisinių paslaugų realaus suteikimo faktą ir paslaugų kainą patvirtinantys įrodymai turėtų būti pakankami. Teismas sprendžia, jog pagal CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą išlaidų teisinei pagalbai apmokėti dydžio apibrėžtį teismas tarp šalių privalo paskirstyti išlaidas, patirtas už iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos realiai suteiktas teisinės pagalbos paslaugas, kai išlaidų faktą ir dydį patvirtina prie šalies prašymo priteisti išlaidas pateiktų įrodymų visuma (teisinės pagalbos teikimo sutartis, atlyginimo už atliktas teisines paslaugas dydžio paskaičiavimas ir pagrindimas (atliktų teisinių paslaugų rūšys, teisinių paslaugų kaina pagal jų rūšis ir pan.), klientui išrašytos sąskaitos-faktūros, mokėjimo grynaisiais ir pavedimu dokumentai, paslaugas suteikusio asmens apmokėjimo fakto patvirtinimas teisme ir kt.).

Kita vertus, Advokatūros įstatymas ir kiti teisės aktai neriboja kliento ir advokato teisės susitarti dėl atsiskaitymo už paslaugas tvarkos ir terminų, taip pat leidžiami vadinamieji pacta de quota litis susitarimai, pagal kuriuos advokato užmokesčio dydis gali priklausyti nuo bylos baigties (Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 2 dalis). Atsiskaitymas už suteiktas teisines paslaugas taip pat gali užtrukti dėl proceso šalies sunkios turtinės padėties ar kitų priežasčių, kurios nepriklauso nuo jų valios. Taigi, klientui ir advokatui nedraudžiama susitarti, kad visą ar dalį atlyginimo už teisines paslaugas klientas advokatui ar advokato padėjėjui sumokės per tam tikrą terminą, kuris gali sueiti vėliau, nei išnagrinėjama byla. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų turėjęs asmuo, turintis teisę gauti jų atlyginimą, gali kreiptis į sprendimą priėmusį teismą ir prašyti priimti byloje papildomą sprendimą dėl tokių išlaidų atlyginimo (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tokiu atveju svarbu, kad prašymą priteisti būsimas išlaidas ir jų dydį patvirtinančius įrodymus šalis pateiktų teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Skirtumas tarp faktinių ir būsimų išlaidų yra apibrėžtas kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Kasyba“ prieš AB Lietuvos taupomąjį banką, bylos Nr. 3K-7-861/2001).

Iš bylos svarstymui pateiktų dokumentų matyti, kad tiek atsakovas, tiek tretieji asmenys L. L. ir V. L. advokatų suteiktos teisinės pagalbos dydžiui pagrįsti pateikė tik bylinėjimosi išlaidų ataskaitą – pažymą (b.l. 72, 85), kuri priešingai, nei teigia apeliantai, nelaikytina buhalteriniu dokumentu, patvirtinančiu tiek paslaugų suteikimą, tiek jų apmokėjimą. Pagal bylos medžiagą, prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įvardytus procesinius dokumentus rengė advokatas. Teismo vertinimu pateiktų įrodymų nepakanka nustatyti advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, taip pat įvertinti, ar apeliantai, teikdami prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir minėtus dokumentus, veikia sąžiningai. Pažymėtina, jog apeliantai teikdami atskiruosius skundus taip pat nepateikė jokių apmokėjimą patvirtinančių įrodymų. Apeliantų nurodomos aplinkybės, kad advokatas teikia kompleksines teisines paslaugas, susijusias ne tik su bylinėjimusi šioje byloje, bet ir su teisminiais procesais dar eilėje kitų bylų, bei kitokio pobūdžio teisines paslaugas, kad sąskaitos yra išrašomos ne atskirai dėl kiekvienos bylos, o už tam tikrą periodą suteiktas teisines paslaugas, taip pat atstovaujamieji atlieka periodinius mokėjimo pavedimus už visas per atitinkamą periodą teiktas teisines paslaugas, neskaidant mokėjimo pavedimų pagal atskiras bylas, nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog už šioje byloje teiktas paslaugas buvo atsiskaityta. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog tiek atsakovą, tiek trečiuosius asmenis atstovauja ta pati advokatų kontora, kurios ruoštų procesinių dokumentų turinys praktiškai identiškas, kas leidžia suponuoti išvadai, jog apeliantai teikdami prašymus priteisti atstovavimo išlaidas, realiai tokių išlaidų, kurias prašo priteisti, galimai nepatyrė.

Pažymėtina, jog šioje civilinėje byloje ieškovas atsisakė nuo ieškinio tuo pagrindu, kad Vilniaus apygardos teismas 2015-06-03 nutartimi civilinę bylą Nr. e2-2436-476/2015 nutraukė, nes ieškovai J. Ž., A. Ž. ir M. K. atsisakė nuo ieškinio, o atsakovės L. L. ir V. L. taip pat atsisakė nuo priešieškinio bei patikslinto priešieškinio, t.y. Vilniaus apygardos teismui patvirtinus šalių taikos sutartį, tarp koncerno ir akcininkų kilęs konfliktas buvo išspręstas. Taigi, darytina išvada, jog ši byla nutraukta dėl to, kad ieškovą tenkinantis rezultatas iš esmės buvo pasiektas, todėl nėra pagrindo teigti, kad bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos išimtinai dėl ieškovo kaltės. Dėl šių aplinkybių, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, net ir esant pakankamiems įrodymams apie apeliantų patirtas atstovavimo išlaidas, jos neturėtų būti priteisiamos iš ieškovo.

Atskirųjų skundų argumentai, kad apylinkės teismai kitose bylose, susiklosčiusiose tokioms pačioms kaip ir šioje byloje aplinkybėms dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tenkino atsakovo prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, kai patirtos išlaidos buvo grindžiamos analogiška, kaip ir pateikta šioje byloje, advokatų kontoros pažyma, atmestini tuo pagrindu, kad Vilniaus apygardos teismas, kaip apeliacinė instancija, nėra saistomas žemesnės instancijos teismo formuojamos praktikos. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmos instancijos teismo nutartis pagrįsta, o atskirieji skundai netenkinami (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Antanas Rudzinskas