Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Gedimino Sagačio

susipažinusi su 2022 m. rugpjūčio 26 d. paduotu ieškovės I. B. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 26 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atrankos kolegija 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi Nr. DOK-4217 atsisakė priimti ieškovės I. B. kasacinį skundą, nustačiusi, kad jis neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.

Pagal CPK 350 straipsnio 5 dalį asmuo, kurio skundą atsisakoma priimti dėl to, kad jis neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, ištaisęs trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas CPK 345 straipsnyje nustatyto termino.

Atrankos kolegija, susipažinusi su antrą kartą ieškovės paduotu kasaciniu skundu, pažymi, kad jis grindžiamas kitais argumentais. Jame nurodoma, kad: 1) teismai, pripažindami, jog asmens kreipimasis į teismą gali būti laikomas neteisėtu veiksmu civilinės teisės prasme, suteikiančiu kitai prievolės šaliai nevykdyti prievolės, iš esmės pažeidė CPK 5 straipsnio nuostatas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnį; 2) teismai netinkamai taikė CK 1.139, 6.64, 6.206 straipsnius, nustatančius skolininko teisę sustabdyti prievolės vykdymą. Teismai nepagrįstai asmens kreipimąsi į teismą dėl pažeistų teisių gynybos pripažino šalies kaltais veiksmais, suteikiančiais kitai šaliai teisę nevykdyti prievolės, dėl ko ieškovė prarado teisę gauti palūkanas pagal prievolę, kurios egzistavimą pripažino teismas; 3) teismai netinkamai taikė CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir CPK 284 straipsnį, nes pripažino, kad prievolė mokėti palūkanas atsiranda ne nuo prievolės atsiradimo dienos, o nuo teismo sprendime nurodytos prievolės įvykdymo dienos. Tokiu būdu teismai ydingai nusprendė, kad prievolės atsiradimo pagrindas yra ne sandoris, o teismo sprendimas; paneigė kompensacinių palūkanų esmę ir supainiojo du skirtingus dalykus: prievolės įvykdymo terminą su skolininko pareiga mokėti palūkanas už prievolės įvykdymo termino praleidimą; taikydami CPK 284 straipsnį, nepagrįstai modifikavo materialiosios teisės normos taikymą, t. y. panaikino ieškovės teisę į palūkanas (CK 6.37 straipsnis).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad ir antra kartą paduotame kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Žyminio mokesčio grąžinimo klausimas išspręstas ankstesne atrankos kolegijos nutartimi.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.