Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-07-22 · Civilinė byla Nr. 2A-2181-345/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-07-22
Bylos Nr.
2A-2181-345/2011
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-09324-2010-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jadvyga Mardosevič, Henrichas Jaglinskis (pran.), Loreta Lipnickienė
Atsakovas
D. L.
Ieškovas
N. I.
Išvadą teikia
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2181-345/2011Teisminio proceso Nr. 2-02-3-09324-2010-8Procesinio sprendimo kategorijos: 75.8.; 121.15.; 121.18.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. liepos 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,

kolegijos teisėjų Loretos Lipnickienės ir Jadvygos Mardosevič,sekretoriaujant Aleksui Navickui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. I. ieškinį atsakovui D. L. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pakeisti nepilnametės dukters Ž. L. gyvenamąją vietą, kuri yra nustatyta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 9 d. sprendimu, ir nustatyti dukters Ž. L. gyvenamąją vietą kartu su motina (ieškove); priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams Ž. L. ir V. L. kas mėnesį mokamomis periodinėmis 400 Lt dydžio išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės; išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 18 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos 2010 m. rugsėjo 20 d. Nurodė, kad atsakovas visiškai nesirūpina savo nepilnamečiais vaikais ir neteikia vaikams išlaikymo. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 9 d. sprendimu nepilnametės Ž. L. gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su tėvu D. L. (atsakovu), o nepilnametės V. L. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina N. I. (ieškove), tačiau atsakovas D. L. šio teismo sprendimo neįvykdė ir dukters Žanetos nepasiėmė. Vieno vaiko išlaikymui reikalinga per mėnesį ne mažesnė kaip 800 Lt suma.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad ieškiniui iš esmės neprieštarauja. Pažymėjo, kad prašomo priteisti išlaikymo dydis pakankamas tenkinti tik minimalius vaikų poreikius.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino. Nurodė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 9 d. sprendimas neįvykdytas, kadangi nepilnametė Žaneta iki šiol gyvena kartu su motina N. I., atsakovas D. L. nepasiėmė dukters Žanetos į savo gyvenamąją vietą, neteikė ir neteikia iki šiol nepilnametėms dukterims išlaikymo, nesidomi jų gyvenimu ir nedalyvauja dukterų auklėjime. Byloje nustatyta, kad atsakovas po teismo sprendimo priėmimo, kuriuo buvo nustatyta nepilnametės dukters Žanetos gyvenamoji vieta kartu su tėvu (atsakovu šioje byloje), nepaėmė dukters Žanetos į savo gyvenamąją vietą, bet kokį bendravimą su dukterimis nutraukė, nustojo teikti joms materialinę paramą. Nagrinėjamu atveju ši aplinkybė, yra pakankamas pagrindas ieškovei reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ir teismo vertinimu, iš esmės keičia teismo sprendimu nustatytas faktines aplinkybes, todėl ieškinio reikalavimo dalis dėl ieškovės nepilnamečio vaiko Ž. L. gyvenamosios vietos pakeitimo, nustatant jos gyvenamąją vietą kartu su motina (ieškove) tenkintinas. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė yra įregistruota Vilniaus darbo biržoje, kas mėnesį gauna nedarbo draudimo 900 Lt dydžio pašalpą. Atsakovas vaikams jokios paramos neteikia, nors ieškovės teigimu ir jos duomenimis, gauna nuolatines pajamas už atsitiktinius darbus. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų taip pat matyti, kad ieškovė su dukterimis gyvena socialiniame būste, už būsto nuomą ir būsto išlaikymo paslaugas kas mėnesį sumoka vidutiniškai 400 Lt, yra įsiskolinusi savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ apie 2000 Lt. Ieškovės reikalavimu iš atsakovo turėtų būti priteista po 400 Lt kiekvienai dukteriai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukterų pilnametystės. Pripažintina, kad toks ieškovės reikalavimas yra pagrįstas. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo Valdybos Vilniaus skyriaus pažymos apie D. L. įdarbinimus laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 1 d. – 2010 m. vasario 28 d. matyti, kad nurodytu laikotarpiu duomenų apie Valstybinį socialinį atsakovo draudimą nėra. Iš to darytina išvada, kad atsakovas šiuo metu nedirba. Tačiau duomenų apie atsakovo neįgalumą ar kitas aplinkybes, trukdančias jam dirbti ir gauti nuolatines pajamas, byloje nepateikta. Nors atsakovas oficialiai ir neturi darbo, tačiau ši aplinkybė neatleidžia jo nuo pareigos išlaikyti vaikus ir perkelti šią pareigą motinai. Ieškovas yra darbingas, todėl privalo iki savo darbinės veiklos pabaigos įvykdyti vaikų išlaikymo pareigą. Teismas sprendžia, kad atsakovas, būdamas sveikas ir darbingas, gali įsidarbinti ir turėti nuolatines pajamas savo pragyvenimui ir nepilnamečių vaikų išlaikymui. Byloje nustatyta, kad ieškovė jokių kilnojamųjų ir nekilnojamų daiktų neturi. Atsakovo vardu yra įregistruotas lengvasis automobilis AUDI A6, pagamintas 1995 metais. Atsakovas jokių kilnojamųjų ir nekilnojamų daiktų, registruotinų viešajame registre, neturi. Teismas darė išvadą, kad abiejų šalių galimybės teikti išlaikymą vaikams yra lygios, todėl nustato, kad atsakovas privalo mokėti išlaikymą kiekvienam nepilnamečiam vaikui 400 Lt dydžio kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis grynais pinigais arba pervedant pinigus į ieškovės nurodytą sąskaitą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas D. L. po Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-03-09 sprendimo priėmimo iki šio ieškinio pareiškimo teisme dienos nevykdė pareigos išlaikyti nepilnametes dukteris Žanetą ir Viktoriją, todėl iš jo priteistinas išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimas už 6 mėnesius už laikotarpį nuo 2010 m. kovo 9 d. iki ieškinio pareiškimo dienos 2010 m. rugsėjo 20 d. Įsiskolinimas apskaičiuojamas 400 Lt dydžio periodines išmokas padauginant iš 6 mėnesių laikotarpio. Išlaikymo įsiskolinimo ieškovės ir atsakovo dukterims dydis - (6 x 400=2400) 2 400 Lt kiekvienai dukteriai.

Šalies argumentai

Atsakovas D. L. pateikė apeliacinį skundą, prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimo dalį, kuria pristeisas išlaikymas periodinėmis išmokomis pakeisti ir priteistą sumą sumažinti iki 150 Lt kiekvienam vaikui; sprendimo dalį, kuria priteistas išlaikymo įsiskolinimas po 2 400 Lt atmesti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą ir nustatė per didelę išlaikymo sumą. Gaunamas 1 045 Lt darbo užmokestis nesudaro galimybės mokėti vaikų išlaikymui po 800 Lt. Atsižvelgus į atsakovo materialinę padėtį ir vaikų amžių (10 ir 7 metai), atsakovas kiekvienai dukrai galėtų teikti po 150 Lt išlaikymą. Priteistas išlaikymo įsiskolinimas labai apsunkintų atsakovo turtinę padėtį ir atsakovas neturėtų galimybės teikti išlaikymo periodinėmis išmokomis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 11 d. sprendimu nustatė nepilnametės Ž. L. gyvenamąją vietą kartu su motina ieškove N. I., priteisė iš atsakovo D. L. išlaikymą nepilnametėms Ž. L. ir V. L. kas mėnesį mokamomis periodinėmis 400 Lt dydžio išmokomis kiekvienai, priteisė iš atsakovo nepilnametėms dukroms išlaikymo įsiskolinimą po 2 400 Lt kiekvienai. Atsakovas D. L. pateikė apeliacinį skundą, nurodo, jog nesutinka su teismo sprendimu dėl priteisto išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo.

CK 3.192 str. 1–3 d. nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus; kad išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu; kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas savo teisminėje praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog vaiko išlaikymui negali būti priteista daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Dėl to bylą dėl išlaikymo priteisimo nagrinėjantis teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išlaidas, reikalingas būtiniems vaiko poreikiams tenkinti bei vertinti ją, atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą (tėvų sveikatą, jų elgesį, siekiant uždirbti ir gauti pajamų vaikams išlaikyti, išlaikytinių skaičių ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.). Priteistino išlaikymo dydis apskaičiuojamas ir įvertinant tai, kad vienam iš tėvų, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausia vaiko išlaikymo išlaidų našta. Kiekvienu atveju, sprendžiant priteistino išlaikymo dydį, prioritetas yra teikiamas vaiko poreikiams, nes svarbiausia, kad vaikui priteistos išlaikymo sumos pakaktų užtikrinti normaliam vaiko augimui ir vystymusi užtikrinti.

Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, jog nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Pažymėtina, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą kuri šiuo metu yra 800 Lt. Taigi, norint patenkinti minimalius vaiko poreikius, iš atsakovo turi būti priteista ne mažesnė kaip 400 Lt suma. Iš bylos medžiagos aišku, jog šiuo metu atsakovas nepilnametėms dukroms išlaikymo neteikia. Taigi dukrų išlaikymo pareiga buvo iš esmės ieškovės rūpestis. Įvertinusi atsakovo nepilnamečių dukrų amžių (Ž. L. – 10 metų, V. L. – 7 metai), išlaidas būstui, komunaliniams mokesčiams, maistui, drabužiams, sveikatai, higienai, lavinimui, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo dydis yra pagrįstas bei būtinas vaikų poreikiams užtikrinti, todėl kaip nepagrįsti atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nustatė per didelę išlaikymo sumą.

Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog teismo priteisto išlaikymo negali teikti dėl savo sunkios materialinės padėties. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė yra įregistruota Vilniaus darbo biržoje, kas mėnesį gauna nedarbo draudimo 900 Lt dydžio pašalpą. Ieškovė su dukterimis gyvena socialiniame būste, už būsto nuomą ir būsto išlaikymo paslaugas kas mėnesį sumoka vidutiniškai 400 Lt. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė kilnojamųjų ir nekilnojamų daiktų neturi. Atsakovas šiuo metu gauna 1 045 Lt dydžio atlyginimą (b. l. 107), jo vardu įregistruotas lengvasis automobilis AUDI A6. Kilnojamųjų ir nekilnojamų daiktų, registruotinų viešajame registre, atsakovas neturi. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad bylos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikams yra lygios. Kaip jau minėta iki šiol atsakovas visiškai neprisidėjo prie dukrų išlaikymo. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas yra darbingo amžiaus. Duomenų, jog atsakovas negali dirbti dėl sveikatos ar kitų objektyvių priežasčių byloje nepateikta. Taigi objektyviai vertinant atsakovas pajėgus dirbti ir gauti didesnes pajamas, kad būtų patenkinti atsakovo vaikų bei jo poreikiai. Įvertinus byloje esančius duomenis nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, jog jis yra nepajėgus teikti teismo priteisto išlaikymo jo nepilnametėms dukroms. Atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, jog kiekvienai dukrai galėtų teikti po 150 Lt išlaikymą, atmetama kaip nepagrįsta, kadangi atsakovo siūloma teiktino išlaikymo suma neleistų patenkinti net minimalių vaikų poreikių. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog teisingo vaikui reikalingo išlaikymo dydžio nustatymas negali būti atliekamas likutiniu principu – tiek, kiek tėvai pageidauja skirti vaiko išlaikymui po to, kai jų poreikiai bus patenkinti, priešingai, byloje dėl išlaikymo priteisimo prioritetas suteikiamas protingų būtinų vaiko poreikių tenkinimui. Atsakovas iki šiol neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, todėl tai buvo išskirtinai vienos ieškovės pareiga, dėl to atkreiptinas atsakovo dėmesys į tai, jog išlaikymas skirtas vaikų kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti. Ta aplinkybė, kad atsakovas šiuo metu nepakankamai uždirba, tačiau neieško papildomo darbo ar veiklos, pati savaime negali reikšti, kad yra teisinis pagrindas atleisti atsakovą nuo pareigos teikti savo nepilnametėms dukroms reikalingą išlaikymą.

Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad priteistas išlaikymo įsiskolinimas labai apsunkintų atsakovo turtinę padėtį ir atsakovas neturėtų galimybės teikti išlaikymo periodinėmis išmokomis. Šis apeliacinio skundo argumentas nesudaro pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kadangi pareiga išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi, o kadangi, kaip nustatė teismas, atsakovas išlaikymo savo dukroms neteikė nuo 2010 m. kovo 9 d. iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2010 m. rugsėjo 20 d.), nėra ir pagrindo atleisti atsakovą nuo pareigos sumokėti susidariusį išlaikymo įsiskolinimą. Pažymėtina, kad dabartinė atsakovo materialinė padėtis negali būti pasiteisinima nemokėti išlaikymo įsiskolinimo, susidariusio dar iki ieškovei kreipiantis į teismą, kadangi bylos šalių dukrų išlaikymas iš esmės buvo ieškovės rūpestis.

Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino įrodymus byloje, teisingai aiškino ir taikė nepilnamečių vaikų išlaikymą reglamentuojančias teisės normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo D. L. 8,40 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Henrichas JaglinskisLoreta LipnickienėJadvyga Mardosevič