Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei L. K. dėl skolos, mokėjimo (pelno) palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

8.2. Toks negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimas atlieka prevencinę ir skatinamąją funkciją – atsakovei anksčiau grąžinus visą vartojimo kredito sumą bus mažesnė mokėtina negautų pajamų (nuostolių) suma. Taip pat, pasibaigus sutarties terminui, ieškovei nereikėtų dar kartą kreiptis į teismą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, tokiu būdu išvengiant papildomų bylinėjimosi bei vykdymo proceso išlaidų.

8.4. Nustačius, jog ieškinys tenkintinas visiškai, pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turėtų būti pakeista ir priteistos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

10. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, pasisako dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo faktinių bei teisinių argumentų.

Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

17. Byloje nustatyta, kad sutartis su atsakove nutraukta 2020 m. kovo 6 d. Remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, nuo sutarties nutraukimo prieš terminą momento mokėjimo (pelno) palūkanos atsakovei nebegali būti skaičiuojamos, vadovaujantis sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis.

19. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

21. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, sprendžia, jog ieškovės reikalavimo dėl 26,00 procentų dydžio negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (885,86 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo, priteisimo tenkinimo atveju būtų viršytos sutartine teise ginamo lūkesčio intereso, apimančio tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurių pagrįstai galėjo būtų tikimasi gauti sutartį įvykdžius tinkamai, ribos. Pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu atsakovės pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išliktų iki faktinio kredito sumos grąžinimo net ir tada, kai faktinis kredito negrąžinimo terminas būtų ilgesnis nei kredito grąžinimo terminas, nustatytas sutartyje, nepagrįstai būtų užtikrinama ieškovės teisė į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Tokia situacija sudarytų prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita ta apimtimi, kuria pastaroji yra įpareigojama ir toliau mokėti pasibaigusioje sutartyje nustatytą (galimai didesnę nei tuo metu esančią rinkoje) kainą už pasiskolintų pinigų naudojimą. Galiausiai, kaip pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai).

22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovei nevykdžius savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties sutartį nutraukus prieš terminą, ieškovės teisėtas lūkestis galėjo būti ginamas kaip orientacinę priteisiant negautų pajamų sumą, neviršijančią pagal sutartį planuotų gauti mokėjimo (pelno) palūkanų (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) dydžio.

23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, priteisęs ieškovei iš atsakovės 78,66 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo (2020 m. kovo 6 d.), 160,91 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 6 d.) iki kreipimosi į teismą dienos ir 26,00 procentų dydžio metines mokėjimo palūkanas, skaičiuojamas už 885,86 Eur negrąžintą kredito sumą nuo 2020 m. lapkričio 16 d. iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki 2022 m. rugpjūčio 1 d.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas minėtus ieškovės reikalavimus, nesivadovavęs aktualia Lietuvos Respublikos teismų praktika, kurioje išaiškinta, jog skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo (pelno) palūkanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo (pelno) palūkanų procentiniu dydžiu – 26,00 procentais), nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos 885,86 Eur, negautų pajamų suma ženkliai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos mokėjimo (pelno) palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, net ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, būtų sudarytos sąlygos nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita.

25. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad iki sutarties nutraukimo 2020 m. kovo. 6 d. mokėjimo (pelno) palūkanos sudarė 78,66 Eur, kurias ieškovei iš atsakovės pirmosios instancijos teismas priteisė. Kadangi atsakovė sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 680,32 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, laikytina, kad ieškovės negautos pajamos (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo (2020 m. kovo 6 d.) iki sutarties įvykdymo termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 1 d.) sudarytų 601,66 Eur (680,32 Eur – 78,66 Eur). Kadangi, kaip jau minėta, sutarties tinkamo vykdymo atveju kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos mokėjimo (pelno) palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus sutarties terminui, priskaitytos mokėjimo (pelno) palūkanos neviršytų būtent nurodytos 601,66 Eur sumos, laikytina, jog tik tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

26. Svarbu šiuo atveju būtų paminėti ir tai, kad ieškovės sutartine teise ginamas lūkesčio interesas negali apimti negautų pajamų gavimo ankstesniu nei šalių sutarta terminu. Ieškovė nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 1 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 26,00 procentus metinių pajamų, skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. kovo 6 d. – 811,92 Eur; 2020 m. balandžio 1 d. – 792,42 Eur; 2020 m. gegužės 1 d. – 772,50 Eur; 2020 m. birželio 1 d. – 752,15 Eur; 2020 m. liepos 1 d. – 731,36 Eur; 2020 m. rugpjūčio 1 d. – 710,12 Eur; 2020 m. rugsėjo 1 d. – 688,42 Eur; 2020 m. spalio 1 d. – 666,25 Eur; 2020 m. lapkričio 1 d. – 643,60 Eur; 2020 m. gruodžio 1 d. – 620,46 Eur; 2021 m. sausio 1 d. – 596,81 Eur; 2021 m. vasario 1 d. – 572,65 Eur; 2021 m. kovo 1 d. – 547,97 Eur; 2021 m. balandžio 1 d. – 522,75 Eur; 2021 m. gegužės 1 d. – 496,99 Eur; 2021 m. birželio 1 d. – 470,67 Eur; 2021 m. liepos 1 d. – 443,78 Eur; 2021 m. rugpjūčio 1 d. – 416,31 Eur; 2021 m. rugsėjo 1 d. – 388,24 Eur; 2021 m. spalio 1 d. – 359,56 Eur; 2021 m. lapkričio 1 d. – 330,26 Eur; 2021 m. gruodžio 1 d. – 300,33 Eur; 2022 m. sausio 1 d. – 269,75 Eur; 2022 m. vasario 1 d. – 238,51 Eur; 2022 m. kovo 1 d. – 206,59 Eur; 2022 m. balandžio 1 d. – 173,98 Eur; 2022 m. gegužės 1 d. – 140,66 Eur; 2022 m. birželio 1 d. – 106,62 Eur; 2022 m. liepos 1 d. – 71,84 Eur; 2022 m. rugpjūčio 1 d. – 36,31 Eur), ir kurios bendrai, pasibaigus sutarties terminui (2022 m. rugpjūčio 1 d.), negali viršyti 601,66 Eur sumos.

27. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų forma) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2020 m. kovo 6 d.) iki pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2020 m. gruodžio 28 d.), kurių suma – 155,87 Eur ((17,59 Eur : 31 d. x 26 d.) + 17,17 Eur + 16,74 Eur 16,30 Eur + 15,85 Eur + 15,39 Eur + 14,92 Eur + 14,44 Eur + 13,95 Eur + (13,44 Eur : 31 d. x 27 d.)), taip pat 26,00 procentų negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 29 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 1 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto šios nutarties 26 punkte. Tuo pačiu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors ieškovė fiksuota suma prašė priteisti 160,91 Eur negautas pajamas, o apeliacinės instancijos teismo priteista fiksuota negautų pajamų (nuostolių) suma sudaro 164,66 Eur, tačiau tai nelaikytina apeliacinio skundo ribų peržengimu. Nagrinėjamu atveju negautos pajamos (tiek fiksuota suma, tiek procentine išraiška) bet kokiu atveju priteistos už tą patį laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2020 m. kovo 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 1 d.).

Dėl bylos procesinės baigties

28. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinių skundų argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

29. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių, tikslintiną tik dalyje dėl tenkintų ieškinio reikalavimų priteisti ieškovei iš atsakovės 26,00 procentų dydžio metines mokėjimo (pelno) palūkanas, skaičiuojamas už 885,86 Eur negrąžintą kredito sumą nuo 2020 m. lapkričio 16 d. iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. pagal nutarties 26 punkte numatytą tvarką ir 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistą sumą padidinant iki 1 163,83 Eur sumą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 328 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas buvo atmestas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

32. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas šiuo atveju nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti apeliacinį skundą.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-11363-1141/2020 iš esmės palikti nepakeistą, priteisiant ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 164,66 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt keturis eurus ir šešiasdešimt šešis euro centus) negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 6 d.) iki pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2020 m. gruodžio 28 d.); 26,00 (dvidešimt šešių) procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 29 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei ki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 1 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. gruodžio 29 d. – 620,46 Eur (šešių šimtų dvidešimt eurų ir keturiasdešimt šešių euro centų); 2021 m. sausio 1 d. – 596,81 Eur (penkių šimtų devyniasdešimt šešių eurų ir aštuoniasdešimt vieno euro cento); 2021 m. vasario 1 d. – 572,65 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt dviejų eurų ir šešiasdešimt penkių euro centų); 2021 m. kovo 1 d. – 547,97 Eur (penkių šimtų keturiasdešimt septynių eurų ir devyniasdešimt septynių euro centų); 2021 m. balandžio 1 d. – 522,75 Eur (penkių šimtų dvidešimt dviejų eurų ir septyniasdešimt penkių euro centų); 2021 m. gegužės 1 d. – 496,99 Eur (keturių šimtų devyniasdešimt šešių eurų ir devyniasdešimt devynių euro centų); 2021 m. birželio 1 d. – 470,67 Eur (keturių šimtų septyniasdešimt eurų ir šešiasdešimt septynių euro centų); 2021 m. liepos 1 d. – 443,78 Eur (keturių šimtų keturiasdešimt trijų eurų ir septyniasdešimt aštuonių euro centų); 2021 m. rugpjūčio 1 d. – 416,31 Eur (keturių šimtų šešiolikos eurų ir trisdešimt vieno euro cento); 2021 m. rugsėjo 1 d. – 388,24 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų ir dvidešimt keturių euro centų); 2021 m. spalio 1 d. – 359,56 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt devynių eurų ir penkiasdešimt šešių euro centų); 2021 m. lapkričio 1 d. – 330,26 Eur (trijų šimtų trisdešimt eurų ir dvidešimt šešių euro centų); 2021 m. gruodžio 1 d. – 300,33 Eur (trijų šimtų eurų ir trisdešimt trijų euro centų); 2022 m. sausio 1 d. – 269,75 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt devynių eurų ir septyniasdešimt penkių euro centų); 2022 m. vasario 1 d. – 238,51 Eur (dviejų šimtų trisdešimt aštuonių eurų ir penkiasdešimt vieno euro cento); 2022 m. kovo 1 d. – 206,59 Eur (dviejų šimtų šešių eurų ir penkiasdešimt devynių euro centų); 2022 m. balandžio 1 d. – 173,98 Eur (vieno šimto septyniasdešimt trijų eurų ir devyniasdešimt aštuonių euro centų); 2022 m. gegužės 1 d. – 140,66 Eur (vieno šimto keturiasdešimt eurų ir šešiasdešimt šešių euro centų); 2022 m. birželio 1 d. – 106,62 Eur (vieno šimto šešių eurų ir šešiasdešimt dviejų euro centų); 2022 m. liepos 1 d. – 71,84 Eur (septyniasdešimt vieno euro ir aštuoniasdešimt keturių euro centų); 2022 m. rugpjūčio 1 d. – 36,31 Eur (trisdešimt šešių eurų ir trisdešimt vieno euro cento)), 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 163,83 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto šešiasdešimt trijų eurų ir aštuoniasdešimt trijų euro centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. lapkričio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.