Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Lina Jociuvienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublkos CPK 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei V. K., tretieji asmenys P. Ž. ir V. Ž., dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti jai iš atsakovės 38626,13 Eur žalos atlyginimo, 2523,93 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2013-04-01 kilus gaisrui atsakovei priklausnčioje gyvenamojo namo dalyje, adresu Vasario 16-osios g. 34-2, Gargžduose, Klaipėdos r., apgadinta tretiesiems asmenimis P. Ž. ir Vydai žibienei priklausanti gyvenamojo namo dalis. Gaisro metu padarytai žalai atlyginti ieškovė išmokėjo 133368,30 Lt (38626,13 Eur) draudimo išmoką. Ieškovė, atsižvelgiant į tai, jog gaisro židinys buvo atsakovei priklausančio namo dalyje, todėl kaip kaltininkės prašo atlyginti žalą.

Tretieji asmenys per teismo nusatytą terminą pateikė atsiliepimus į ieškinį, kuriuo su ieškinio reikalavimais sutiko.

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos CPK 123 str. 1 d.). Ieškovė ieškinyje pateikė prašymą, atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių, todėl yra pagrindas priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje pateiktų įrodymų formalus vertinimas sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad reikalavimas yra pagrįstas (Lietuvos Respublikos CPK 285 str. 2 d.).

Įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

2013-04-01 kilo gaisras atsakovei priklausančioje gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), dalyje. Gaisro metu sugadinta atsakovei priklausanti gyvenamojo namos dalis bei V. ir P. Ž. priklausanti gyvenamojo namo dalis. Laikotarpiu nuo 2007-06-13 iki 2022-07-12 V. ir P. Ž. priklausanti gyvenamojo namo dalis bei laikotarpiu nuo 2013-02-25 iki 2014-02-24 toje gyvenamojo dalyje esantis turtas apdrausti ieškovės draudimo bendrovėjė Būsto draudimu. Ieškovė vykdydama draudimo sutarties įsipareigojimus, apskaičiavo per gaisrą V. ir P. Ž. priklausančiam namų turtui atsiradusius nuostolius, tai yra 34937,86 Lt. Vadovaujantis ieškovės sudarytais ir draudėjo pateiktais dokumentais, ieškovė apskaičiavo nuostolį ir išmokėjo draudėjai 133368,3 Lt (34937,86 Lt [namų turtui padaryta žala]+97312,2 Lt [pastato remonto (atkūrimo) kaina]+900,44 Lt [gaisravietės sutvarkymo išlaidos]+217,8 Lt [dujinio katilo patikros išlaidos]) dydžio draudimo išmoką. Atsižvelgiant į tai, jog gaisras kilo atsakovei priklausančioje namo dalyje, ieškovė pareiškė 2013-12-16 pratenziją atsakovei atlyginti 133368,3 Lt žalą, tačiau žala iki šiol neatlyginta.

Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 1, 3 dalys).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. birželio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009 pažymėjusi, kad dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti itin atidūs ir elgtis taip, kad būtų išvengta jo kilimo. Turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta gaisru, neteisėtais veiksmais, be kita ko, pripažįstamas ir patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose, nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti. Esant tokiai situacijai patalpų savininkas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl gaisro kilimo. Tokio elgesio privalo laikytis tiek turto savininkas, tiek kitas jo valdytojas, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti atitinkamas patalpas. Bendrame pastate kilusio gaisro atveju reikėtų pripažinti, kad atsakingas už jo kilimą yra asmuo, kurio patalpose yra gaisro židinys. Įrodytas gaisro židinio faktas būtų pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šis asmuo elgėsi nerūpestingai. Toks asmuo (savininkas, valdytojas, naudotojas), kurio patalpoje kilo gaisras, turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t. y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas. Taigi, asmuo, teigdamas, jog gaisro priežastis nepriklausė nuo jo elgesio, turi tai įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir rašytinius įrodymus, pripažintina, jog yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 38626,13 Eur žalos atlyginimo, 2523,93 Eur palūkanų, iš viso 43086,65 Eur įsiskolinimą (Lietuvos Respublikos CK 6.288 str. 1 d., 6.251 str., 6.263 str. 2 d.) d.).

Iš atsakovės yra pagrindas priteisti ieškovei 5 procentus metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos, tai yra nuo 43086,65 Eur nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2015-04-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).

Iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, tai yra 834,00 Eur žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 93 str., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 43086,65 Eur žalos atlyginimo, nuo šios sumos 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2015-04-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 834,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis) ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank AB, banko kodas 73000.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.